Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovei G. S., atsakovui R. S., išvadą teikiančios valstybės institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir vaiko teisių apsaugos skyriaus, VTAS) atstovei Aldonai Migauskienei (nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma ZOOM), parengiamajame teismo posėdyje rengė nagrinėjimui teisme civilinę bylą pagal G. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl bažnyčioje sudarytos santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Teismas iš pačių bylos šalių pareiškimų, įskaitant ieškovės rašytinius aplinkybių paaiškinimus ieškinio pareiškime, dalyvaujančios byloje išvadai dėl ginčo duoti vaikų teisių apsaugos skyriaus rašytinės išvados, bei ir kitos rašytinės bylos medžiagos (santuokos bei nepilnamečių vaikų gimimo liudijimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, Sodros), Nekilnojamo turto ir Kelių transporto priemonių registrų duomenų ir kt.) sprendžia, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi, jų tolimesnis bendras vedybinis gyvenimas nebegalimas, jie jau pakankamai ženklus laikas (daugiau nei metai) negyvena kartu šeimyninio gyvenimo, neveda bendro ūkio - gyvena atskirai vienas nuo kito, šeimos ryšiai faktiškai nutrūkę, tiek ieškovė, tiek atsakovas nenorintys ir atsisakantys toliau taikytis, ir pabandyti atkurti šeimos ryšius bei atnaujinti bendrą gyvenimą, dėl to terminas ieškovei ir atsakovui susitaikyti neskirtinas ir jų santuoka nutrauktina iš karto, - tik toks sprendimas nustatytoje faktinėje situacijoje geriausiai atitiks tiek ieškovės, tiek ir atsakovo interesus bei iš esmės atitiks ir geriausią mažamečių jų vaikų interesą, teisę į saugią ir darnią aplinką ir kt. Santuoka abiejų sutuoktinių sutarimu nutrauktina dėl jų abiejų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), o santuokos nutraukimo priežastys ir faktai, patvirtinantys vieno ar kito sutuoktinio kaltę toliau šiame teismo sprendime abiejų bylos šalių prašymu, neprieštaraujančiu įstatymams ar kt. viešajam interesui bei gerai moralei, nenurodomi (CK 3.63 straipsnis). Teismo vertinimu, akivaizdu, jog jau sudarant santuoką abu sutuoktiniai (bylos šalys) nepakankamai atsakingai įvertino jų kaip asmenybių tinkamumą vienas kitam, savo pasirengimą sukurti šeimos santykius, juos puoselėti ir išlaikyti, todėl abu šioje situacijoje turi prisiimti ir atsakomybę už kilusias pasekmes – visišką šeimos ryšių iširimą, kas suponuoja sprendimą šią santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai, kad šios bylos kontekste ieškovė kaltesniu dėl jų šeimos iširimo laiko atsakovą ir kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnis dėl santuokos nutraukimo nėra vienodas, neturi įtakos padarytai išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ir kt.).

5. Išlaikymo sau nereikalauja nei ieškovė, nei atsakovas, bendrų solidarių prievolių kreditoriams nėra. Abi ginčo šalys ir kartu bendraturčiai pageidauja ir prašo, kad jiems bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis lengvasis automobilis po santuokos nutraukimo būtų priteistas vieno atsakovo asmeninėn nuosavybėn be kompensacijos ieškovei, kaip bendraturtei, nustatymo. Taigi nagrinėjamu atveju patys santuoką nutraukiantys sutuoktiniai ir bendraturčiai prašo nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalimi nustatytos jų lygių dalių bendrame turte prezumpcijos CK 3.123 straipsnio 1 dalies tvarka. Nors bylos šalys aiškiai nenurodė detalesnių tokio jų bendro pareiškimo argumentų, visgi, teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra kliūtis šiam klausimui taikyti CPK 13 straipsniu nustatytą dispozityvumo principą ir spręsti, jog aptariamas pareiškimas dėl bendro jų santuokoje įgyto turto likimo, kuomet kompromisų ir bendro sutarimo principu išsprendžiamas visas kompleksas šalis santuokoje siejančių teisinių santykių, neprieštarauja nė vieno iš jų teisėtiems interesams.

6. Teismas taip pat vertina, jog abiejų tėvų (ginčo šalių) sutarto dydžio skyriumi gyvenančio tėvo išlaikymas jų dviem nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam kartu su valstybės parama šeimoms, auginančioms vaikus (kiekvienam vaikui įstatymo pagrindu paskiriama ir mokama socialine mėnesine išmoka), atsižvelgiant į aplinkybes, jog šalių vaikai tėra atitinkamai 4 m. ir 10 m. amžiaus, iš prigimties abu yra sveiki, neturi specialiųjų ir (ar) papildomų poreikių, bus pakankamas vaikų poreikiams patenkinti, kuomet kasdienę vaikų globą vykdanti motina prisiima analogiško dydžio vaikų išlaikymo prievolės dalį ir neprašo nukrypti nuo tėvų teisių ir pareigų vaikams lygybės principo (CK 3.156 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, teismas pažymi, jog sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (tiek dėl formos, tiek dėl dydžio) bylos šalims neįgyja galutinio teismo sprendimo galios ir ateityje galės būti peržiūrėta, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su vaiko (-ų) poreikiais ir (ar) tėvo (-ų) galimybėmis (CK 3.201 straipsnis).

7. Abiem bylos šalims pasiekus taikų sutarimą ir teismo posėdyje nelikus ginčo nei dėl vieno iš likusių ieškovės reikalavimų (buvusių sutuoktinių pavardžių, nepilnamečių vaikų gyvenamos vietos po santuokos nutraukimo bei išlaikymo jiems priteisimo), patikslintas ieškinys ir likusių reikalavimų dalyje visiškai patenkintinas. Bylos šalių sutarimas dėl jų pavardžių nutraukus santuoką atitinka CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalių taisykles, neprieštarauja viešajam interesui, nepažeidžia jokių kitų trečiųjų asmenų, taip pat ir santuokoje gimusių vaikų, teisių ir teisėtų interesų. Nepilnamečių šalių vaikų gyvenamos vietos nustatymui su motina (ieškove) pritaria tiek išvadą byloje pateikusi valstybės institucija, tiek ir atsakovas, atsižvelgiant į jauną vaikų amžių bei paties tėvo (atsakovo) poziciją (pats auginti vaikus nepageidaujantis), tam visiškai pritaria ir teismas (CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ginčo dėl skyriumi gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tarp šalių (tėvų) nėra, teismas kol kas taip pat nenustatė poreikio riboti maksimalų tėvo bendravimą su vaikais, kuomet tai neprieštarauja pačių nepilnamečių vaikų interesams (CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nė viena iš šalių byloje priešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų joms atlyginimo nereiškia (ieškovė nuo tokio pirminio reikalavo parengiamajame posėdyje atsisakė), todėl tokios išlaidos tarp jų nepaskirstomos (CPK 13 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : a) 144 Eur nesumokėtų bylai žyminių mokesčių dėl išlaikymo vaikams priteisimo, b) 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos. CK 3.61 straipsnio 3 dalimi nustatyta, jog santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, buvusiems sutuoktiniams kyla tokios pačios teisinės pasekmės, taigi ir dėl prievolių atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 – 3.54 str. str., IV skyriaus 2-asis skirsnis), o savo ruožtu CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktu sutuoktiniai už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu yra atleisti (įstatymu) nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei pareigos. Tokiu būdu šioje byloje bylinėjimosi išlaidos valstybei padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų, nes abi jos šalys yra įstatymu atleistos nuo tokių išlaidų mokėjimo prievolės (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 259, 265, 268, 270, 279, 307 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) bažnyčioje tarp ieškovės G. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) apskaitos Vilkaviškio savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. S. palikti santuokoje turėtą pavardę (duomenys neskelbtini), o atsakovui R. S. palikti prigimtinę ir turėtą santuokoje pavardę (duomenys neskelbtini).

Ieškovei G. S. ir atsakovui R. S. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarptautinis identifikavimo kodas (VIN) – (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti asmeninėn atsakovo R. S. nuosavybėn, kompensacijos ieškovei G. S. nenustatyti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų : Ž. S., (duomenys neskelbtini) ir M. S., (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, ieškove G. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams : Ž. S., (duomenys neskelbtini) ir M. S., (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po du šimtus eurų (200 Eur) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą 2022 m. lapkričio 7 d. iki abiejų vaikų pilnametystės. Vaikų išlaikymo lėšas kasmet indeksuoti dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Uzufrukto teisę į nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas nustatyti ieškovei vaikų motinai G. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei iš šalių nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.