Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-12-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-17075-1204/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-12-18
Bylos Nr.
e2YT-17075-1204/2024
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-01748-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Jakubėnė
Pareiškėjas
D. P.
Suinteresuotas asmuo
Joniškio rajono savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-17075-1204/2024Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01748-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.2.8; 3.2.6.1; 3.4.6.15.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 18 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Diana Jakubėnė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo D. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Joniškio rajono savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagal įgyjamąja senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas D. P. kreipėsi su pareiškimu į teismą prašydamas nustatyti, kad D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – pastatą – kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškimą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis 2014 m. pavasarį pradėjo ūkininkauti, 2014 m. balandžio 16 d. įregistravo savo ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini). Ruošiantis ūkininkavimui jam reikėjo patalpų šiaudams laikyti, todėl pradėjo ieškoti informacijos apie nenaudojamą pastatą – kiaulidę, esantį (duomenys neskelbtini), jo savininkus. Sužinojo, kad šis pastatas priklausė toje vietovėje veikusiam (duomenys neskelbtini) kolūkiui, po to (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, o pastarai iširus apie 2002-2003 m. buvo perduota pajininkams. Pareiškėjas išsiaiškino, kad minėtas pastatas – kiaulidė buvo perduota pajininkų G. B. ir Z. B. šeimai ir A. Ž.. Pareiškėjas su Z. B., per ją su kitais pajininkais, susitarė, kad jie pareiškėjui perleidžia pastatą – kiaulidę, nes patys jau daug metų pastatu nesinaudoja ir neplanuoja juo naudotis. Pastato teisinės registracijos nebuvo, todėl notarinės sutarties nebuvo galimybės sudaryti. Z. B. pareiškėjui perdavė 2003 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) ŽŪB pažymą, kurioje nurodyta, kad jai atiteko dalis kiaulidės, kiti pajininkai dokumentų nerado. Tokiomis aplinkybėmis pareiškėjas nuo 2014 m. sausio mėn. pradėjo rūpintis (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu – kiaulide ir juo naudotis, išsivalė dalį pastato, sutvarkė griūnančias konstrukcijas, ten laikė ir laiko ūkyje naudojamus daiktus, dažniausiai šiaudus. 2023 m. vasarą buvusi audra stipriai apgadino pastatą, todėl jam reikalingas remontas ir didesnės investicijos, tačiau pareiškėjas, neturėdamas nuosavybės dokumentų, nieko negali daryti. Ieškodamas galimybės įteisinti savo nuosavybės teises, pareiškėjas užsakė pastato kadastrinius matavimus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastatui suteikė unikalų numerį - Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Dėl duomenų apie pastatą – kiaulidę pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją, bet gavo atsakymą, kad (duomenys neskelbtini) ŽŪB dokumentai (pajininkų sąrašai, turto perleidimo bendrovę likviduojant dokumentai ir kt.), savivaldybės administracijos archyvui neperduoti; kreipėsi į Šiaulių regioninį valstybės archyvą, iš kurio gavo kopijas iš Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio 1992 metų reorganizuojamo kolūkio turto perdavimo ūkininkams, bendrovėms ir kitoms organizacijoms aktų bylos, kuriose yra nurodytas turtas, įvardintas (duomenys neskelbtini) taip pat archyvas informavo, kad neturi duomenų apie kiaulidės (duomenys neskelbtini) statybą 1938 m., apie šio pastato perdavimą pajininkams, nes (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentai Šiaulių regioniniame valstybės archyve nesaugomi. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl pastato – kiaulidės ir nuosavybės teisų įregistravimo, tačiau VĮ Registrų centras 2024 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 40473458 atsisakė registruoti pastatą ir nuosavybės teises į jį motyvuodamas, kad pateikti dokumentai nėra tinkami nuosavybės teisių registravimui Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypas, kuriame stovi pastatas – kiaulidė (duomenys neskelbtini), priklauso valstybei.

3. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į nurodytą pastatą – kiaulidę kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, pastatas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu. Nors pastatas – kiaulidė 1998-2002 m. buvo perduotas pajininkų nuosavybėn, pareiškėjas pastatą 2014 m. sausio mėn. pradėjo valdyti jų sutikimu, nuo tada iki šiol nei vienas iš pajininkų ar jų įpėdinių nepareiškė pareiškėjui pretenzijų į jo valdomą pastatą, taigi nėra jokių duomenų, kad pastatą pareiškėjas būtų valdęs prieš kurio nors iš pajininkų valią. Ši faktinė aplinkybė patvirtina tai, jog pastatą – kiaulidę pareiškėjas nuo 2014 m. sausio mėn. valdo teisėtai. Pareiškėjas šį pastatą įgijo sąžiningai, jį sąžiningai valdo daugiau kaip dešimt metų, pradėdamas jį valdyti buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už pareiškėją teisių į šį pastatą, išliko sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką. Visą valdymo laiką pareiškėjas pastatą – kiaulidę valdė atvirai, nepertraukiamai, elgėsi kaip jo savininkas, suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį, buvo ir yra įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris šiuo metu yra nurodyto pastato savininkas. Todėl pareiškėjas atitinka įstatyme nustatytas sąlygas nuosavybės teisėms į pastatą – kiaulidę, esantį (duomenys neskelbtini), įteisinti. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytu nekilnojamuoju turtu – pastatu – kiaulide pareiškėjas naudojasi jau daugiau kaip dešimt metų, yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, jo valdymas visą laiką buvo atviras ir nepertraukiamas, bei tai, kad visą šį laiką nebuvo ir šiuo metu nėra jokių CK numatytų apribojimų, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas.

4. Suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas aukščiau minėtas įstatymo nustatytas sąlygas. Matyti, kad pastatas buvo perduotas privačių asmenų nuosavybėn ir nėra pagrindo jo vertinti kaip valstybei priklausančio turto. Neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, bylą prašo nagrinėti valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad žemės sklypas, kuriame stovi pastatas – kiaulidė, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso valstybei. Tarnyba informuoja, jog neturi duomenų kada pareiškėjas įgijo pastatą – kiaulidę, ar turto valdymas prasidėjo ir vyko sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai. Jei teismas remiantis CK 1.5 str. nuostatomis, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinės byloje surinktą medžiagą ir nustatys, kad nurodyto nekilnojamojo turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, tokiu atveju Tarnyba neprieštaraus, kad pareiškėjo pareiškimas būtų tenkintas. Sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); ketvirta, visą valdymo laiką daiktas turi būti valdomas teisėtai. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai; septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas siekia įgyti įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – pastatą – kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

9. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas.

10. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad iš kito asmens (kitų asmenų) gali būti perimtas daikto valdymas, bet ne nuosavybės teisė ir, jeigu tokio asmens (asmenų) daikto valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą visų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.

11. Šioje byloje nustatyta bei byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra ūkininkas, 2014 m. balandžio 16 d. įregistravo savo ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini). Ruošiantis ūkininkavimui pareiškėjas pradėjo ieškoti patalpų šiaudams laikyti, todėl pradėjo ieškoti informacijos apie nenaudojamą pastatą – kiaulidę, esantį (duomenys neskelbtini), jo savininkus. Sužinojo, kad šis pastatas priklausė toje vietovėje veikusiam (duomenys neskelbtini) kolūkiui, po to (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, o pastarai iširus apie 2002-2003 m. buvo perduota pajininkams. Pareiškėjas išsiaiškino, kad minėtas pastatas – kiaulidė buvo perduota pajininkų G. B. ir Z. B. šeimai bei A. Ž.. Pastato teisinės registracijos nebuvo, todėl notarinės sutarties nebuvo galimybės sudaryti. Z. B. pareiškėjui perdavė 2003 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) ŽŪB pažymą, kurioje nurodyta, kad jai atiteko dalis kiaulidės, kiti pajininkai dokumentų nerado. Byloje pateikti A. Ž., Z. B. ir G. B. rašytiniai patvirtinimai apie jiems, kaip (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkams, perduotų pastato – kiaulidės, esančios (duomenys neskelbtini), dalių perleidimą D. P.. Buvę kiaulidės savininkai nurodo, kad jau daugiau nei 10 metų minėtu pastatu nesinaudoja, jį perleido pareiškėjui, ir neprieštarauja, kad teismas pareiškėjui pripažintų nuosavybės teises į šį pastatą.

12. Pareiškėjas užsakė pastato kadastrinius matavimus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastatui suteikė unikalų numerį - Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Joniškio rajono savivaldybės administracija 2024-07-19 raštu nurodė, kad Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) ŽŪB dokumentai (pajininkų sąrašai, turto perleidimo bendrovę likviduojant dokumentai ir kt.), savivaldybės administracijos archyvui neperduoti. Šiaulių regioninis valstybės archyvas nurodo, iš Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio 1992 metų reorganizuojamo kolūkio turto perdavimo ūkininkams, bendrovėms ir kitoms organizacijoms aktų bylos, kuriose yra nurodytas turtas, įvardintas (duomenys neskelbtini), taip pat archyvas informavo, kad neturi duomenų apie kiaulidės (duomenys neskelbtini) statybą 1938 m., apie šio pastato perdavimą pajininkams, nes (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentai Šiaulių regioniniame valstybės archyve nesaugomi. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl pastato – kiaulidės ir nuosavybės teisų įregistravimo, tačiau VĮ Registrų centras 2024 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 40473458 atsisakė registruoti pastatą ir nuosavybės teises į jį motyvuodamas, kad pateikti dokumentai nėra tinkami nuosavybės teisių registravimui Nekilnojamojo turto registre. Duomenų, kad kas nors kitas, o ne pareiškėjas valdė šį daiktą nuo 2014 m. byloje nėra.

13. Kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

14. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą – pastatą – kiaulidę kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. jis nėra statinių, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises įgyjamąja senatimi, savininkas. Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Byloje nėra duomenų, kad visą valdymo laiką statinys buvo valdomas neteisėtai. Pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą – pastatą – kiaulidę, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises, valdė, kaip savą, nesislapstydamas, t. y. naudojosi, tvarkė bei jį remontavo, ir šis nekilnojamasis daiktas pareiškėjo buvo valdomas nepertraukiamai. Pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas, jį prižiūrėjo ir juo naudojosi bei naudojasi iki šiol, ir tai darė šio fakto neslėpdamas visą valdymo laiką – nuo 2014 metų. Be to, pastatą visą valdymo laikotarpį nuo 2014 metų jis valdė nepertraukiamai, t. y. ilgiau nei visą įstatyme nustatytą 10 metų laikotarpį valdė ir naudojo jį nuolatos, jų valdymas nebuvo pertrauktas, sustabdytas ar pan.

15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nei vienas į procesą įtrauktas suinteresuotas asmuo nepretenduoja į pareiškime nurodytą statinį. Be to, teismui specialiame tinklalapyje paskelbus apie nagrinėjamą bylą, suinteresuotų asmenų, kurie būtų norėję būti įtraukti į procesą, neatsirado.

16. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

17. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad įrodytas CK 4.68-4.71 straipsniuose įtvirtintų sąlygų visetas sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas D. P. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – pastatą – kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Diana Jakubėnė