Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nidos Rūta“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-188-159/2007 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nidos Rūta“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko investicijų valdymas“, tretiesiems asmenims Šiaulių rajono pirmojo notarų biuro notarei Nijolei Masiliūnienei, L. A. , R. D. , valstybei atstovaujančiai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. lapkričio 10 d. nutartimi UAB „Nidos Rūta“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Simpatija“.

Ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau–BUAB) „Nidos Rūta“ administratoriaus atstovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu ir prašė vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) 1.80 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau–ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu pripažinti 2002 m. kovo 22 d. Negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo dienos bei taikyti restituciją išieškant iš atsakovo ieškovo naudai 768 070,00 Lt įgyto turto vertės atlyginimui.

1) Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat tai, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Iš teismo sprendimo darytina išvada, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas trečiojo asmens L. A. nekaltumo faktas byloje neįrodinėjamas, tačiau priešingai ieškinio reikalavimams teismas nustatinėjo L. A. nekaltumą.

3) Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. balandžio 26 d. nuosprendyje nustatyta, kad iš turto arešto akto matyti, jog areštuotos patalpos jau buvo suformuotos į atskiras patalpas ir joms buvo suteiktas unikalus numeris. Iš areštuotų patalpų naujai suformuotos patalpos negalėjo būti įrašytos į Turto arešto registrą. Teismas nepagrįstai vadovavosi Turto arešto registro duomenimis, kuriuos į bylą pateikė atsakovas.

1) Ieškovas atsisakė keisti atsakovą, todėl apeliaciniame skunde neturi teisės kelti atsakovo tinkamumo klausimo.

3) Apelianto argumentas, jog teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, darydamas išvadą, kad pinigai pagal ginčijamą sandorį buvo sumokėti pervedant juos UAB „Nidos Rūta“ kreditoriams, nes šios ūkinės operacijos nėra pagrįstos apskaitos dokumentais PVM sąskaitomis faktūromis, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Šiaulių banko investicijų valdymas“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1) Baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas, ar buvo padaryta žala UAB „Nidos Rūta“, o jei ji buvo padaryta, tai dėl kokių asmenų kaltės. Teismo nuosprendis bei jame nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios civilinei bylai. Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu konstatavo, kad L. A. nekyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau tai nereiškia, kad jai nekyla civilinė atsakomybė.

3) Ieškovas neginčijo Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų teisingumo, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo nesivadovauti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Klaipėdos filialo išduotomis pažymomis ginčo sandoriui sudaryti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Remdamasi byloje esančia medžiaga teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

2002 m. kovo 22 d. negyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Nidos Rūta“ pardavė UAB „Šiaulių banko investicijų valdymas“ patalpas: (duomenys neskelbtini) pastate 7K3p (poilsio patalpos) nuo 2-21 iki 2-25, nuo 3-21 iki 3-29, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 123,84 kv. m., bei (duomenys neskelbtini)pastate 7K3p (poilsio patalpos) nuo 2-11 iki 2-15, 2-40, nuo 3-1 iki 3-5, nuo 3-11 iki 3-20, nuo 3-30 iki 3-38, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 282,31 kv. m., esančias (duomenys neskelbtini). Sutarties 5 punkte nurodyta, kad pardavėjas pareiškia ir garantuoja, jog parduodamas nekilnojamasis daiktas neareštuotas, niekam neparduotas, neįkeistas, jam neuždėtas draudimas, nėra apribotas disponavimas juo, teisme ginčų dėl jo nėra (t. 1, 11-13, 60, 86). Tvirtinant sandorį notarine tvarka, notarui pateiktose turto registro pažymose nebuvo duomenų, jog patalpos (duomenys neskelbtini)pastate 7K3p (poilsio patalpos) nuo 2-11 iki 2-15, 2-40, nuo 3-1 iki 3-5, nuo 3-11 iki 3-20, nuo 3-30 iki 3-38, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 282,31 kv. m., taip pat patalpos (duomenys neskelbtini)pastate 7K3p (poilsio patalpos) nuo 2-21 iki 2-25, nuo 3-21 iki 3-29, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 123,84 kv. m. esančios (duomenys neskelbtini), yra areštuotos (t. 1, b.l. 41-42). UAB „Šiaulių banko investicijų valdymas“ įsigytos patalpos vėliau parduotos tretiesiems asmenims (t. 1, b.l. 87-88, 90-95).

Ieškovas ieškinio teisiniu pagrindu nurodė CK 1.80 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 1964 m. CPK 414 straipsnį, įtvirtinantį turto saugotojo (administratoriaus) atsakomybę už perduoto jam saugoti turto išeikvojimą, perleidimą, praradimą, trūkumą ar sužalojimą. Byloje spręstinas klausimas, ar parduodamas turtas buvo areštuotas, o turto areštas įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, ar apie parduodamo turto areštą galėjo žinoti tretieji asmenys.

VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis UAB „Nidos Rūta“ nekilnojamajam turtui 2002 m. kovo 22 d. buvo įregistruoti areštai šių dokumentų pagrindu: teismo antstolių kontoros prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 10 d. turto arešto aktu ABC Nr. 018846, teismo antstolių kontoros prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 3 d. turto arešto aktu ABC Nr. 102554, teismo antstolių kontoros prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 28 d. turto arešto aktu ABC Nr. 018837, Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2001 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 251-1N/2001, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2001 m. gruodžio 12 d. turto arešto aktu Nr. 7. (t. 1, b.l. 180). Byloje esantys turto arešto aktai detalizuoja konkrečius nekilnojamuosius daiktus, t. y. statinius ir patalpas, kurioms buvo taikytas areštas. UAB „Nidos Rūta“ priklausantys konkretūs statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), bei patalpos juose nurodyti (išvardinti) ir teismo antstolio surašytame 2001 m. gruodžio 3 d. turto arešto akte (t. 2, b.l. 157-158). Šis aktas surašytas vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. lapkričio 12 d. nutartį dėl UAB „Nidos Rūta“ priklausančio ilgalaikio turto arešto, taikyto sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Iš byloje esančio teismo antstolio 2002 m. kovo 14 d. rašto Nr. 9-1112/02 matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 28 d. nutartis buvo pagrindas panaikinti areštą UAB „Nidos Rūta“ turtui, aprašytam teismo antstolio 2001 m. gruodžio 3 d. turto arešto akte (t. 2, b. l. 162). 2002 m. kovo 14 d. turto arešto aktu teismo antstolis vėl areštavo patalpas: 1-26, 1-27, 1-29, 1-30, 2-36, 2-37, 2-38, 2-39, 3-30, 3-31, 3-32, 3-34, 3-35, 3-36, 3-37, 3-38, pastate 7K3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Šiuo aktu areštuoto turto saugotoju buvo paskirtas UAB „Nidos Rūta“ direktorius R. D. (t. 2, b.l. 41-45). Teismo antstolių kontora prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo jau minėtu 2002 m. kovo 14 d. raštu Nr. 9-1112/02 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ nurodė, kad ....„nuima areštą UAB „Nidos Rūta“ pastato 7K3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)patalpoms: 3-6, 3-7, 3-8, 3-9, 3-10, 2-21, 2-22, 2-23, 2-24, 2-25, 3-25, 3-26, 3-27, 3-28, 3-29, 3-21, 3-22, 3-23, 3-24, 2-31, 2-40, 2-11, 2-12, 2-13, 2-14, 2-15, 3-11, 3-12, 3-13, 3-14, 3-15, 3-16, 3-17, 3-18, 3-19, 3-20, 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5. Teismo antstolio areštas buvo įregistruotas 2001 m. gruodžio 3 d. turto arešto aktu ABC Nr. 102554, vykdomojoje byloje Nr. 9-1956/01. Pagrindas - 2002 m. vasario 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis“.... (t. 2, b.l. 162). Iš Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išsamios informacijos (su istorija) matyti, kad objektai, kurių identifikavimo kodai yra 2396600030190012 ir 239660003019001, nerasti nei viename turto arešto akte (t. 2, b.l. 136-137).

Vadovaujantis šioje civilinėje byloje esančia medžiaga darytina išvada, jog teismo antstolio 2002 m. kovo 14 d. surašytas UAB „Nidos Rūta“ turto arešto aktas nebuvo įregistruotas Turto areštų aktų registre, todėl duomenų apie galimai areštuotą turtą nebuvo ir Nekilnojamojo turto registre.

Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę naudotis viešo registro duomenimis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (CK 4.261 str.). Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Registruose nebuvo duomenų apie tai, jog parduodamas turtas yra areštuotas, todėl atsakovas, įsigydamas turtą, neturėjo jokio pagrindo abejoti registruose esančių duomenų teisingumu. 2002 m. kovo 20 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Klaipėdos filialo pažymos Nr. 50/76734 ir Nr. 50/7635, pagal kurias buvo sprendžiama, jog ginčo negyvenamosios patalpos neareštuotos, nėra pripažintos negaliojančiomis.

VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2003 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. 2050-488(t. 2, b. l. 161) teigiama, jog 2002 m. vasario 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis buvo tinkamas teisinis pagrindas panaikinti areštą konkrečiam UAB „Nidos Rūta“ turtui, aprašytam teismo antstolio 2001 m. gruodžio 3 d. turto arešto akte. Rašte nurodyta, kad turto registro tvarkytojo sprendimas dėl arešto turtui panaikinimo buvo priimtas kolegialiai, vadovaujantis įstatymu, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepaneigė kitų aplinkybių, išdėstytų VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2003 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. 2050-488. Rašte esą yra užsiminta apie kažkokį galimą šios įmonės konkretų darbuotoją, davusi leidimą ginčijamam sandoriui sudaryti. Apelianto manymu, teismas, neištyręs ir nepaneigęs aukščiau nurodytos aplinkybės, nepagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas neanalizuoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Klaipėdos filialo išduotų pažymų Nr. 50/76734 ir Nr. 50/76735.

Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog CK 4.262 straipsnis, numato, kad tiek į turto arešto aktų registrą, tiek į turto registrą įrašyti duomenys yra teisingi ir išsamūs, jei jie įstatymų tvarka nebuvo nuginčyti (CK 4.262 str., Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 2 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Kadangi registruose esantys duomenys apie tai, jog ketinamas parduoti UAB „Nidos Rūta“ konkretus turtas (patalpos) nebuvo areštuotas, nėra nuginčyti ir nėra spręstas klausimas dėl jų neteisėtumo, todėl nėra pakankamo pagrindo spręsti, koks turto registrą tvarkančios institucijos darbuotojas parengė dokumentus, kurių pagrindu buvo galima sudaryti ginčijamą pirkimo – pardavimo sandorį.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagal 1964 m. CPK 414 straipsnį, kuriuo grindžiamas pareikštas ieškinys, atsakomybė už perduoto saugoti areštuoto turto išeikvojimą, perleidimą, praradimą, trūkumą ar sužalojimą taikytina turto saugotojui, bet ne turto pirkėjui. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog turto, dėl kurio kilo ginčas, saugotoju buvo R. D. . Jis taip pat buvo ir turto pardavėjo atstovas. Pardavėjas privalo patvirtinti pirkėjui, kad į perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, išskyrus atvejus, kai pirkėjas iš anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra tokių teisių ar pretenzijų objektai, o pardavėjas apie juos tinkamai pranešė pirkėjui (CK 6.321 str. 1 d.). Pardavėjas privalo patvirtinti pirkėjui, kad perduodami daiktai neareštuoti ir kad jie nėra teisminio ginčo objektas, taip pat, kad pardavėjo teisė disponuoti daiktais neatimta ar neapribota (CK 6.321 str.3 d.). Tai, jog pastatai nėra areštuoti, patvirtino pardavėjo atstovas, pasirašydamas sutartį, be to, notarui pateiktose turto registro pažymose nebuvo duomenų, jog būsimo sandorio objektas – ketinamos pirkti ir parduoti patalpos yra areštuotos. Kaip jau nustatyta, patalpų pirkėjas (byloje – atsakovas) nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, jog siekiamas įsigyti turtas gali būti areštuotas. Atsakovui, kaip sąžiningam turto pagal ginčijamą sandorį įgijėjui, kurio sąžiningumas nėra paneigtas, negali kilti neigiamos pasekmės dėl šiuo sandoriu įgyto turto.

Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. balandžio 26 d. nuosprendyje nurodyta, kad R. D. , parduodamas areštuotas patalpas UAB „Šiaulių banko investicijų valdymas“, pažeidė tuo metu galiojusio CPK 414 straipsnio reikalavimus dėl areštuoto turto išsaugojimo. Minėtas teismas sprendė, kad teismo antstolės L. A. veiksmuose nėra būtino BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio – priežastinio ryšio tarp jos veikos 2002 m. kovo 14 d. areštuojant UAB „Nidos Rūta“ patalpas ir tarp kilusių pasekmių, nes pasekmės dėl nukentėjusiesiems D. V. M. ir A. A. padarytos turtinės žalos atsirado ne dėl teismo antstolės L. A. netinkamai atliktų pareigų, bet dėl R. D. veiksmų, kuris neteisėtai pardavė jam patikėtą saugoti areštuotą turtą (t. 1, b.l. 14-16). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad 1964 m. CPK 414 straipsnio pažeidimas šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, o turto pagal šį sandorį įgijėjui negali atsirasti neigiamos teisinės pasekmės, kadangi įgijėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, jog perkamas turtas gali būti areštuotas. Teismas įstatymo nustatyta tvarka siūlė ieškovui pakeisti atsakovą, tačiau jam nesutikus, nagrinėjo bylą iš esmės. Teismas negali pakeisti atsakovo be ieškovo sutikimo. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 str. 3 d.).

Turto pardavėjas UAB „Nidos Rūta“ patvirtino, kad pirkėjas UAB „Šiaulių banko investicijų valdymas“ visiškai atsiskaitė su pardavėju pagal 2002 m. kovo 22 d. negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b.l. 89). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnis nustato mokėjimų atlikimo tvarką mokėtojams, nagrinėjamu atveju - ieškovui UAB „Nidos Rūta“. Jei ši įstatymo nuostata ir būtų buvusi pažeista - jos pažeidėja laikytina pati UAB „Nidos Rūta“, todėl toks pažeidimas negali būti pagrindu ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu.

Ieškovo administratorius apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas negalėjo nežinoti, jog darydamas piniginius pervedimus pagal R. D. prašymus pažeidžia Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. redakcija) 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio, Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ 10 punkto reikalavimus, tai yra reikalavimus, susijusius su finansinių operacijų vykdymu.

CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi procesinė teisės norma, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindu gali būti tik tokios faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos ir tiriamos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo gali būti sprendžiama tik įvertinant tuos faktinius duomenis ir argumentus, kurie buvo pateikti, išanalizuoti ir vertinami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nei ieškinio pareiškime, nei nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, apeliantas nebuvo nurodęs aplinkybių dėl ginčijamo sandorio šalių atliktų ar atliktinų finansinių operacijų atitikimo teisės aktų reikalavimams (pvz., kad ieškovas neišrašė sąskaitos faktūros, kad sąskaita nebuvo apmokėta), kuriomis grindžia apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas argumentais dėl aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija analizuoti ir vertinti tokius argumentus neturi procesinio pagrindo.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kad sudarant 2002 m. kovo 22 d. negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas pažeidė imperatyvias įstatymo normas, buvo nesąžiningas ar pažeidė Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnį. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Atsakovo atstovas prašė priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas, atsakovo patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2007 m. kovo 30 d. sprendimu nepriteisė atsakovui turėtų bylinėjimosi išlaidų, motyvuodamas tuo, jog ieškovas yra bankrutuojanti įmonė. Atsakovo atstovas nurodė, kad sprendimo neskundė, bet patyrė papildomas išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsakovas neteikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 83 straipsnio nuostatas, įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra atleidžiama nuo bylinėjimosi išlaidų, mokamų į valstybės biudžetą, mokėjimo. Tokį teisinį statusą turinti įmonė nėra atleista nuo pareigos atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas antrajai šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 ir 3 d.). Atmetus ieškovo bankrutuojančios UAB „Nidos Rūta“ administratoriaus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos atsakovo advokato teisinės pagalbos išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 ir 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nidos Rūta“ (į. k. 5270037) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko investicijų valdymas“ (į. k. 145649065) 5 900 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.