- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-03-30
- Bylos Nr.
- 2-188-159/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eugenija Morkūnienė
- Trečiasis asmuo
- L. A., Šiaulių rajono pirmojo notarų biuro
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko investicijų valdymas“
- Advokatai
- Jonas Vaškevičius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, sekretoriaujant Eglei Venckienei, dalyvaujant ieškovės bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ įgaliotam asmeniui Rimantui Petkui, atsakovės atstovams Jolantai Čalnerytei, advokatui Jonui Vaškevičiui, trečiajam asmeniui L. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nidos rūta“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko investicijų valdymas“, tretiesiems asmenims Šiaulių rajono pirmojo notarų biuro notarei Nijolei Masiliūnienei, L. A., R. D. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės įgaliotas atstovas R. Petkus paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2004-11-10 nutartimi UAB „Nidos rūta“ buvo iškelta bankroto byla, o UAB „Simpatija“ buvo paskirta bankroto administratoriumi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. bankroto administratorius, patikrinęs bankrutuojančios bendrovės sandorius, galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė neįstengė atsiskaityti su kreditoriais, nustatė, kad 2002-03-22 Šiaulių rajono pirmojo notarų biuro notarė N. Masiliūnienė patvirtino negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Nidos rūta“ pardavė, o UAB „Šiaulių banko investicijų valdymas“ už 406 150 Lt nusipirko šias patalpas:
1. (duomenys neskelbtini) pastate (duomenys neskelbtini) (poilsio patalpos) nuo 2-21 iki 2-25, nuo 3-21 iki 3-29, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 123,84 kv. m, esančias (duomenys neskelbtini).
2. (duomenys neskelbtini) pastate (duomenys neskelbtini) (poilsio patalpos) nuo 2-11 iki 2-15, 2-40, nuo 3-1 iki 3-5, nuo 3-11 iki 3-20, nuo 3-30 iki 3-38, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 282,31 kv. m, esančias (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Klaipėdos apygardos teismo 2001-11-11 nutartį buvo areštuotas visas UAB „Nidos rūta“ nekilnojamasis turtas, tačiau parduodant ginčo patalpas joms buvo suteikti kiti unikalūs numeriai bei indeksai, todėl 2002-03-20 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro valstybės įmonės Klaipėdos filialo išduotos pažymos Nr. 50/76734 ir Nr. 50/7635, kad ginčo negyvenamosios patalpos nebuvo areštuotos, yra negaliojančios.
Ginčo negyvenamosios patalpos buvo parduotos, pažeidus sandorio sudarymo metu galiojusio LR CPK 414 str. nuostatas, draudžiančias pardavinėti areštuotą turtą. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2004-04-26 nuosprendžiu nustatyta, kad areštuotos ginčo negyvenamosios patalpos buvo parduotos pardavėjos UAB „Nidos rūta“ atstovui R. D., Šiaulių rajono pirmojo notarų biuro notarei N. Masiliūnienei pareiškus bei garantavus, kad parduodamas turtas neareštuotas, neįkeistas, jam neuždėtas draudimas ir neapribotas disponavimas juo. Ieškovės atstovas, vadovaudamasis LR CK 1.80 str. 1 ir 2 d., teismo prašė pripažinti 2002-03-22 negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms. Taikyti restituciją ir iš atsakovės ieškovei priteisti 768 070 Lt įgyto turto vertės atlyginimui, nes atsakovė ginčo negyvenamąsias patalpas pardavė kitiems asmenims, o pagal UAB „Nidos rūta“ 2000-10-27 akcininkų susirinkimo nutarimą buvo nustatyta patalpų, plane žymimų indeksu 7K3p, 1 kv. m pardavimo kaina – 891,10 Lt. Atsakovė, sudarydama ginčo negyvenamųjų patalpų sutartį, buvo nesąžininga, nes būdama AB Šiaulių bankas dukterine įmone žinojo, kad UAB „Nidos rūta“ yra nemoki, nes nebedengė su AB Šiaulių bankas 2001-02-28 sudarytos paskolos sutarties. Atsakovė pagal ginčijamą 2002-03-22 negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį vykdydama tiesioginius mokėjimus UAB „Nidos rūta“ kreditoriams pažeidė Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str., nes įsiskolinimus dengė ne pirmosios eilės, o kitiems kreditoriams, nors valstybės biudžetui buvo įsiskolinusi 1 535 869 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB „Šiaulių banko investicijų valdymas“ atstovė J. Čalnerytė ieškinio nepripažino. Paaiškino, kad ieškovė ieškinį grindė Klaipėdos apygardos teismo 2004-04-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 2A-101/2005, nustačiusiu, kad 2002-03-22 buvo parduotos areštuotos patalpos, tačiau šiame nuosprendyje nebuvo nurodyta, kad jų pirkimo-pardavimo sutartimi šios įgytos negyvenamosios patalpos, kurių indeksai nuo 2-21 iki 2-25, nuo 3-21 iki 3-29, nuo 2-11 iki 2-15, 2-40, nuo 3-11 iki 3-5, nuo 3-11 iki 3-20, buvo areštuotos.
Atsakovė neturėjo galimybės žinoti apie kitą 2002-03-14 teismo antstolės L. A. turto arešto aktu negyvenamosioms patalpoms uždėtą areštą, nes pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo 2002-03-20 išduotas pažymas Nr. 50/76734 ir Nr. 50/76735 areštas parduodamoms ginčo negyvenamosioms patalpoms uždėtas nebuvo. Atsakovė nepažeidė Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str., nes vykdė sutarties sąlygas ir pagal trečiojo asmens R. D. raštiškus nurodymus dengė UAB „Nidos rūta“ įsiskolinimus. Taip pat nepažeidė LR CPK 414 str. reikalavimų, nes ši teisės norma nustatė atsakomybę turto saugotojui už jam perduoto turto perleidimą, tačiau ne pirkėjui. Sandorio sudarymo metu notarui buvo pateikta 2002-03-21 R. D. pasirašyta pažyma, kad apskaitoma parduodamo turto vertė neviršijo 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.
Atsakovės UAB „Šiaulių banko investicijų valdymas“ atstovas advokatas J. Vaškevičius taip pat ieškinio nepripažino. Paaiškino, kad trečiasis asmuo – antstolė L. A., pažeisdama sandorio sudarymo metu galiojusio LR CPK 410 str. 7 d. reikalavimus, 2002-03-14 Turto arešto akto nepateikė turto arešto aktų registro tvarkytojui, todėl 2002-03-14 teismo antstolės L. A. surašytas Turto arešto aktas nesukėlė atsakovei teisinių pasekmių. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialas neturėdamas duomenų apie ginčo negyvenamųjų patalpų arešto įregistravimą turto arešto aktų registre, 2002-03-20 pagrįstai išdavė pažymas Nr. 50/76734 ir Nr. 50/76735. Šiose pažymose įrašyti duomenys įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti. Atsakovė nepažeidė ieškinyje nurodytų imperatyvių įstatymų normų, todėl atsakyti pagal ieškinį privalėtų trečiasis asmuo R. D..
Trečiasis asmuo L. A. ieškovės pareikšto ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo klausimus palieka spręsti teismui. Paaiškino, kad pagal Klaipėdos apygardos teismo nutartį 2001-12-03 Turto arešto aktu areštavo visą UAB „Nidos rūta“ priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Pagal šį Turto arešto aktą UAB „Nidos rūta“ priklausęs nekilnojamasis turtas buvo areštuotas iki 2002-03-14. Remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2002-02-28 nutartimi, 2002-03-14 raštu Nr. 9-1112/02 pranešė Žemės ir kito nekilnojamojo turto Kadastro ir registro valstybės įmonei, kad panaikina pastate, žymimame plane indeksu 7K3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms patalpoms areštą bei nurodė konkrečių patalpų indeksus. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė, neįsigilinusi į jos rašto turinį, neatkreipė dėmesio, kad liko areštuotos šios pastate, pažymėtame plane indeksu TK3p, patalpos, kurių indeksai 3-30, 3-31, 3-32, 3-33, 3-34 ir 3-38. Remiantis 2002-03-20 minimos valstybės įmonės nepagrįstai išduotomis pažymomis Nr. 50/76734 ir Nr. 50/76735 ieškovė atsakovei pardavė dalį areštuotų negyvenamųjų patalpų bei dalį patalpų, kurioms areštas buvo panaikintas. 2002-03-14 Turto arešto akto neprivalėjo pateikti turto arešto aktų registro tvarkytojui, nes visas UAB „Nidos rūta“ nekilnojamasis turtas jau buvo areštuotas 2001-12-03 Turto arešto aktu.
Trečiasis asmuo – Šiaulių rajono pirmojo notarų biuro notarė N. Masiliūnienė į teismo posėdį neatvyko. Jai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, pateikė teismui 2007-03-15 prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 2, b.l. 156). Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek 2006-06-27 teismo posėdyje trečiasis asmuo N. Masiliūnienė ieškinio nepripažino. Nurodė, kad 2002-03-22 patvirtino negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, nes Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo išduotose pažymose Nr. 50/767434 ir Nr. 50/76735 nebuvo nurodyta, kad parduodamas turtas yra areštuotas. Tvirtinant ginčo pirkimo-pardavimo sandorį UAB „Nidos rūta“ direktorius R. D. patvirtino, kad parduodamas turtas neareštuotas ir šiam turtui neuždėti jokie apribojimai. Tokį pareiškimą įrašė į pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau neturėjo galimybės patikrinti. Remdamasi Klaipėdos apygardos teismo 2004-04-26 nuosprendžiu antstolė L. A. 2002-03-14 areštavusi ginčo patalpas perdavė jas saugoti UAB „Nidos rūta“ valdymo organui – direktoriui R. D., kuris turėjo išankstinį tikslą nekliudomai ir nusikalstamai parduoti areštuotas patalpas, todėl pagal ieškinį privalėtų atsakyti R. D. (t. 1, b.l. 38, 147-148).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. D. į teismo posėdį neatvyko. Jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką bei vietą, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (t. 2, b.l. 111). Atsiliepimu į ieškinį R. D. prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad neturėjo 2002-03-14 antstolės L. A. turto arešto akto. Baudžiamoji byla ikiteisminio tyrimo metu buvo nutraukta, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Parduoto turto vertė neviršijo 1/20 dalies UAB „Nidos rūta“ 138 848,50 Lt dydžio įstatinio kapitalo ir buvo 81 225,24 Lt. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialas išdavė pažymas Nr. 50/76734 ir Nr. 50/76735, jose nebuvo nurodyta, kad parduodamos ginčo negyvenamosios patalpos areštuotos ar joms nustatyti kitokie apribojimai (t. 2, b.l. 73-74).
Trečiojo asmens – Lietuvos valstybei atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Šiam trečiajam asmeniui taip pat tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką bei vietą. Atsiliepimu į ieškinį Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija mano, kad ieškinys nepagrįstas. Pirkimo-pardavimo sandoris nepažeidė UAB „Nidos rūta“ interesų, nes gautos lėšos buvo skirtos jos skolų dengimui. Areštas buvo uždėtas UAB „Nidos rūta“ kreditorių iniciatyva, todėl žalą galėjo patirti tik kreditorius, prašęs areštuoti bendrovės turtą (t. 2, b.l. 96).
Motyvuojamoji dalis
Pareikštas ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad 2001-12-03 Turto arešto aktu teismo antstolė L. A. vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2001-11-12 nutartį areštavo visą UAB „Nidos rūta“ priklausantį nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį turtą (t. 2, b.l. 151-158). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2002-03-14 trečiasis asmuo teismo antstolė L. A., dalyvaujant UAB „Nidos rūta“ direktoriui R. D., išieškotojo UAB „Palangos statyba“ ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo pastate (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), konkrečias patalpas, kurių indeksai 1-26, 1-27, 1-29, 1-30, 2-36, 2-37, 2-38, 3-30, 3-31, 3-32, 3-34, bei šį areštuotą turtą perdavė saugoti UAB „Nidos rūta“ direktoriui R. D., šį pasirašytinai įspėjus apie prisiimtą baudžiamąją ir materialinę atsakomybę už priimto saugoti turto išeikvojimą, perleidimą arba paslėpimą, taip pat už nusikalstamą šio turto sunaikinimą arba sužalojimą (t. 2, b.l. 41-45), taip pat 2002-03-14 trečiasis asmuo teismo antstolė L. A., vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2002-02-28 nutartį, pranešė raštu Nr. 9-1112/02 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei Klaipėdos filialui, kad panaikinamas areštas konkrečioms patalpoms (t. 2, b.l. 162).
Tačiau trečiojo asmens L. A. paaiškinimais nustatyta, kad Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė Klaipėdos filialas neįsigilinęs į jos 2002-03-14 rašto Nr. 9-1112/02 turinį, neatkreipė dėmesio, kad pastate 7K3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms šioms patalpoms, kurių indeksai 3-30, 3-31, 3-32, 3-33, 3-4, 3-38, areštas panaikintas nebuvo. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nuosprendžiu nustatyta, kad antstolė L. A. 2002-03-14 raštu faktiškai informavo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro tarnybą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2002-02-28 nutartimi buvo panaikintas areštas UAB „Nidos rūta“ patalpoms, kurios buvo areštuotos Klaipėdos apygardos teismo 2001-11-12 nutartimi, iškėlus UAB „Nidos rūta“ bankroto bylą. Rašte panaikinti areštą nebuvo nurodytos patalpos, kurias teismo antstolė areštavo 2002-03-14 turto arešto aktu, t. y. pastate (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios patalpos: 1-26, 1-27, 1-29, 1-30, 2-36, 2-37, 2-38, 2-39, 3-30, 3-31, 3-32, 3-33, 3-35, 3-36, 3-37, 3-38. Minimas teismas konstatavo, kad L. A. veiksmuose nėra būtino LR BK 229 str. numatyto nusikaltimo sudėties požymio – priežastinio ryšio tarp jos veikos 2002-03-14 areštuojant UAB „Nidos rūta“ patalpas, nenustatė, kad L. A. netinkamai atlikusi pareigas objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą (t. 1, b.l. 14-16). Teismui yra pagrindas padaryti išvadą, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas trečiojo asmens L. A. nekaltumo faktas šioje byloje nebeįrodinėtinas (LR CPK 182 str. 2 p.).
Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė, prašydama patenkinti ieškinio reikalavimus, nurodė, kad ginčo negyvenamosios patalpos buvo parduotos, pažeidus sandorio sudarymo metu galiojusio LR CPK 414 str. reikalavimą, uždraudžiantį pardavinėti areštuotą turtą ir kad tokią ieškinyje nurodytą aplinkybę patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2004-04-26 įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Minimu teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad trečiasis asmuo R. D. pažeidė sandorio sudarymo metu galiojusio LR CPK 414 str. reikalavimus dėl turto išsaugojimo, nes UAB „Šiaulių banko investicijų valdymas“ 2002-03-22 pardavė areštuotas patalpas.
Nors teismo nuosprendžiu ir buvo nustatyta trečiojo asmens R. D., pažeidusio LR CPK 414 str., kaltė (LR CPK 182 str. 2 p.), tačiau R. D. ieškinyje nenurodytas atsakovu, privalančiu atsakyti pagal ieškinį. Ieškovės atstovas R. Petkus paaiškino, kad R. D. neprivalo atsakyti pagal ieškinį, nes ikiteisminio tyrimo metu baudžiamoji byla R. D. buvo nutraukta, nesant jo veiksmuose nusikaltimų, numatytų BK 304 str. 1 d. ir BK 274 str. 1 d. (1961 m. BK redakcija), sudėčių. Pagal LR CPK 45 str. 3 d. nuostatas tik ieškovo sutikimu galima pakeisti atsakovą tinkamu.
Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2004-04-26 nuosprendžiu taip pat nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokios aplinkybės lėmė, kad kadastro ir registro tarnyba išdavė R. D. pažymą areštuotų patalpų pardavimui, todėl teismui yra pagrindas nebeanalizuoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo išduotų pažymų Nr. 50/76734 ir Nr. 50/76735 (t. 1, b.l. 41-42).
Iš sutarties turinio matyti, kad 2002-03-22 trečiasis asmuo Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarė N. Masiliūnienė patvirtino UAB „Nidos rūta“, atstovautą R. D., ir UAB „Šiaulių banko investicijų valdymas“, atstovautą direktoriaus N. N., sudarytą sutartį, kuria UAB „Nidos rūta“ UAB „Šiaulių banko investicijų valdymas“ už 406 150 Lt pardavė (duomenys neskelbtini)pastate (duomenys neskelbtini) poilsio patalpas nuo 2-21 iki 2-25, nuo 3-21 iki 3-29, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 123,84 kv. m, bei tame pačiame pastate poilsio patalpas nuo 2-11 iki 2-15, 2-40, nuo 3-1 iki 3-5, nuo 3-11 iki 3-20, nuo 3-30 iki 3-38, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 282,31 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini). Ši ginčo negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta pardavėjui pareiškus ir garantavus, kad parduodamas nekilnojamasis daiktas neareštuotas, niekam neparduotas, neįkeistas, jam neuždėtas draudimas, nėra apribotas disponavimas juo, ir nėra teisme ginčų dėl jo, taip pat remiantis Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo 2002-03-20 išduotais pažymėjimais Nr. 50/167283, Nr. 50/167284, 2002-03-20 pažymomis Nr. 50/76734 ir Nr. 50/76735, UAB „Nidos rūta“ įstatais, 2002-03-21 UAB „Nidos rūta“ pažyma, kad parduodamų ginčo patalpų balansinė likutinė vertė buvo 81 225,24 Lt ir nesudarė 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės (t. 1, b.l. 11-13, 41-42, 69-77, 80). Nors ieškovės atstovas R. P. teigia, kad Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo 2002-03-20 išduotos pažymos Nr. 50/76734 ir Nr. 50/76735 yra niekinės, tačiau turto arešto akto registras patvirtino, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ginčo negyvenamosios patalpos nebuvo areštuotos (t. 2, b.l. 136-137). Teismui yra pagrindas konstatuoti, kad į Turto arešto aktų registrą įrašyti duomenys yra teisingi ir išsamūs, nes jie įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti (LR CK 4.262 str.). Be to, trečiasis asmuo L. A. patvirtino atsakovės atstovės J. Č. paaiškinimus, kad parduotos ginčo gyvenamosios patalpos, kurių indeksai nuo 2-21 iki 2-25, nuo 3-21 iki 3-29, nuo 2-11 iki 2-15, 2-40, nuo 3-1 iki 3-5, nuo 3-11 iki 3-20, nebuvo areštuotos.
Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotos UAB „Nidos rūta“ priklausančios areštuotos poilsio patalpos (LR CPK 178 str.).
Iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo negyvenamųjų patalpų pardavėjai UAB „Nidos rūta“ nebuvo sumokėta 406 150 Lt už parduotas patalpas, tačiau šią pinigų sumą pagal UAB „Nidos rūta“ direktoriaus R. D. raštiškus nurodymus buvo sumokėta UAB „Nidos rūta“ kreditoriams (t. 2, b.l. 5-30), tarp jų ir kreditoriui AB Šiaulių bankas padengta 211 438,88 Lt paskola (t. 2, b.l. 68-71). Trečiasis asmuo L. A. patvirtino, kad 2002 m. pagal 6 turto arešto aktus iš varžytynių pardavė UAB „Nidos rūta“ priklausiusio nekilnojamojo turto už 870 000 Lt. Gautus pinigus pervedė UAB „Nidos rūta“ kreditoriams – SODRAI, Valstybinei mokesčių inspekcijai bei UAB „Palangos statyba“, tačiau iki galo šiems kreditoriams skolos padengtos nebuvo. Buvo sunku iš varžytynių parduoti UAB „Nidos rūta“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, nes R. D. Klaipėdos mieste buvo žinomas kaip nesąžiningas bendrovės vadovas.
Esant šiems įrodymams bei aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, t. y., kad atsakovė sudariusi 2002-03-22 negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį pažeidė imperatyvias įstatymo normas, kad buvo nesąžininga ir kad pažeidė Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. Dėl to ieškinio reikalavimai atmestini (LR CPK 178 str.).
Iš ieškovės atsakovei turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes ieškovė yra bankrutuojanti įmonė.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
UAB „Šiaulių banko investicijų valdymas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui.