- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2-23156-986/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01742-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- I. B.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei I. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. G. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės I. B. 565,47 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Esant įstatymo numatytiems atvejams, prašo priimti sprendimą už akių.
Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai 2019 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje numatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą 14 dienų nuo pranešimo įteikimo terminą atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių (akto Nr. S-18-64-22436) pagrindu ieškovas įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). Į minėtą butą ieškovui įregistruotos nuosavybės teisės (el. b. l. 7). Ieškovas ragino atsakovę išsikelti iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo. Todėl ieškovas kreipėsi į teismą, norėdamas iškeldinti atsakovę iš jam priklausančio buto. 2019 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai sprendimu už akių (civ. bylos Nr. e2-2461-347/2019) ieškovo ieškinį atsakovei I. B. dėl iškeldinimo ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo tenkino (el. b. l. 8–9, 10 ir LITEKO duomenys). Ieškovo teigimu, net ir teismo sprendimui įsiteisėjus, atsakovė neišsikėlė iš buto, todėl ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas ir su antstolių pagalba 2019 m. birželio 11 d. atsakovė buvo iškeldinta (el. b. l. 11, 12–13). Dėl atsakovės neišsikeldinimo ieškovas patyrė žalą, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais: už šilumą ir karštą vandenį 331 Eur, elektros atjungimo ir pajungimo mokesčiai 44,34 Eur, daugiabučio namo savininkų bendrijai 86,14 Eur ir antstoliui už iškeldinimą 103,99 Eur (el. b. l. 15, 16, 17, 18, 19). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo reikalavimo dėl žalos dydžio ir pagrįstumo neginčijo.
Byloje nėra duomenų, kad už visą laikotarpį, kuomet atsakovė gyveno iš varžytynių parduotame bute ir kuomet ieškovas negalėjo naudotis šiuo butu, atsakovė būtų kompensavusi ieškovui šio sumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas ir kitas sumas. Ieškovas nesutiko, kad atsakovė gyventų jo įsigytame bute ir tik po priimto teismo sprendimo su antstolio pagalba ją iškraustė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusių nuostolių, – jei atsakovė būtų tinkamai naudojusis savo teisėmis ir pareigomis, ieškovo raginama būtų išsikėlusi iš buto ir sumokėjusi mokesčius, – ieškovas nebūtų patyręs žalos.
Asmuo laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, negalėdamas valdyti jam nuosavybės teise tuo metu priklausiusio nekilnojamojo turto (buto esančio (duomenys neskelbtini), t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. birželio 11 d., patyrė 565,47 Eur žalos, kurią pagrindė rašytiniais įrodymais. Kadangi ieškovas šią žalą patyrė dėl tyčinių, neteisėtų atsakovės veiksmų ji privalo būti ieškovui atlyginta. Atsižvelgus į išdėstytą iš atsakovės ieškovui priteistina 565,47 Eur žalos atlyginimo.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur (el. b. l. 21) išlaidos už advokato teisines paslaugas, iš viso 215 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 565,47 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 47 ct) žalos atlyginimo ir 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.