- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-11
- Bylos Nr.
- eI2-921-631/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10889-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- D. L.
- Atsakovas
- Vilniaus apygardos prokuratūrai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovei Vilniaus apygardos prokuratūrai, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. kovo 19 d. raštą Nr. 2S-830 „Dėl skundo išnagrinėjimo rezultatų“, kuriuo buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2060-653/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-10889-2021-0) perdavė bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. kovo 19 d. rašto panaikinimo pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 30-2503/18(2.1.1E-TD2) „Dėl visuomenės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos sudarymo ir jos nuostatų tvirtinimo“ sudaryta visuomeninė želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija (toliau – ir Komisija) ir patvirtinti Visuomenės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Pareiškėjas nurodo esantis šios komisijos pirmininkas.
Nurodo, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos želdynu? i?statymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybe?s nutarimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro i?sakymais, Vilniaus miesto želdynu? ir želdiniu? apsaugos taisykle?mis, patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybe?s tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 „De?l Vilniaus miesto savivaldybe?s želdynu? ir želdiniu? apsaugos taisykliu? tvirtinimo“, kitais teise?s aktais, reglamentuojanc?iais želdynu? ir želdiniu? apsauga?, priežiu?ra? bei visuomene?s dalyvavima? sprendžiant aplinkos klausimus. Pagal Nuostatus, Komisijos veikla taip pat grindžiama Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Pažymi, kad, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Komisijai priskirtos specialios administracinės funkcijos želdinių bei želdynų priežiūros srityje: vadovaujantis Nuostatų 21–26 punktais, jos priimti sprendimai de?l leidimų kirsti želdinius, gene?ti ar kitaip pertvarkyti išdavimo privalomi, o nesutinkant su Komisijos sprendimais, vadovaujantis Nuostatų 34 punktu, Komisijos sprendimai gali bu?ti apsku?sti Lietuvos Respublikos i?statymu? ir kitu? teise?s aktu? nustatyta tvarka.
Pareiškėjo teigimu, nuo pat Komisijos įsteigimo Vilniaus mieste susiklostė neteisėta praktika, pagal kurią atsakingi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai išduoda leidimus želdiniams tvarkyti nesilaikydami Nuostatų ir kitų privalomų teisės aktų reikalavimų. Pabrėžia, kad net ir tais atvejais, kai pagal Aprašą Komisijos išvada dėl saugotinų medžių ir krūmų pašalinimo privalo būti gauta, į Komisiją dėl tokio klausimo nagrinėjimo apskritai nebesikreipiama, o leidimai želdiniams tvarkyti išduodami ne tik be Komisijos išvados, bet ir be jos žinios. Dažnai net esant motyvuotam Komisijos sprendimui, kuriuo nepritariama leidimo išdavimui, leidimai yra išduodami pažeidžiant Nuostatų 24 punktą. Papildomai pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduodamuose leidimuose želdiniams tvarkyti neretai nurodomi neteisingi želdinius apibūdinantys duomenys bei neteisingi faktiniai duomenys, nusakantys želdinių būklę (pvz., be jokio pagrindo nurodoma, jog medis pavojingas) arba nurodomi nepagrįsti želdinių šalinimo motyvai, kurie melagingai sukuria želdinių šalinimo teisines prielaidas (pvz., pjauti „stipriai pasvirusius“ medžius), neteisingai apskaičiuojama šalinamų želdinių atkuriamoji vertė. Tai daroma netgi tokiais atvejais, kai Komisija iš anksto apie tai perspėja.
Akcentuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija Komisijai neteikia informacijos apie išduodamus leidimus net to prašant. Neteisėtai išduotais leidimais dažnai grindžiami ir pačios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos želdinių tvarkymo užsakymai, kuriuos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis vykdo šias paslaugas teikiančios įmonės, ir tai rodo sisteminį Komisijos funkcijų ignoravimą.
Pažymi, kad, pagal viešai prieinamą informaciją, šiuo metu už želdinių tvarkymą ir leidimų išdavimą atsako Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus, Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio bei Vyriausiojo miesto architekto skyriaus darbuotojai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų vykdomi veiksmai želdynų ir želdinių tvarkymo srityje akivaizdžiai neteisėti ir pripažintini piktnaudžiavimu tarnyba, o tai daro didžiulę žalą aplinkai.
Pareiškėjo manymu, padaryta žala gamtai dėl nuolatinio piktnaudžiavimo tarnyba galimai yra didelio masto. Jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nurodydamas, kad privalu atlikti išsamų administracinį tyrimą, kurio metu turėtų būti nustatyta: neteisėtai (be Komisijos sprendimo) išduotų leidimų kiekis, atvejai, už tai atsakingi asmenys, padarytos žalos gamtai mastas bei tokių pažeidimų pasekmės. Pareiškėjas pateikė 2021 m. vasario 26 d. skundą dėl sisteminio želdynų ir želdinių apsaugą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidinėjimo išduodant želdinių tvarkymo leidimus Vilniaus mieste ir didelio masto žalos aplinkai padarymo (toliau – ir Skundas). Nurodė, kad dėl teisinio reglamentavimo nesilaikymo žalą padarę asmenys privalo būti patraukti asmeninėn teisinėn atsakomybėn išieškant iš jų apskaičiuotą žalą įstatymų nustatytose ribose. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad šis skundas yra savarankiškas pagrindas atlikti administracines procedūras dėl jame įvardytų pažeidimų. Skunde išdėstyti prašymai susiję su viešojo intereso gynimu.
Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras J. R. 2021 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą Skundo nenagrinėti (toliau – ir Prokuroro sprendimas). Šis sprendimas jame nustatyta tvarka buvo apskųstas Vilniaus apygardos prokuratūrai. Atsakovas 2021 m. kovo 19 d. raštu Nr. 2S-830 „Dėl skundo išnagrinėjimo rezultatų“ (toliau – ir Skundžiamas raštas) Prokuroro sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, t. y. nutarė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad Skundžiamas raštas iš esmės yra grindžiamas motyvu, kad šį skundą turėtų nagrinėti kitos institucijos, o rašto persiuntimas nagrinėti pagal kompetenciją laikomas teisėta asmenų aptarnavimo forma. Skundžiamame rašte pritarta Prokuroro sprendime nurodytiems motyvams, kad Skunde nurodyti klausimai priskiriami Lietuvos aplinkos ministerijos ir jos įgaliotų institucijų, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijai, todėl Skunde keliami klausimai bus išnagrinėti kompetentingose valstybės ir savivaldybės institucijose, taigi Skundas viešojo intereso pažeidimo aspektu nenagrinėtinas prokuratūroje.
Pareiškėjas pabrėžia, kad skundas paduotas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų. Pateikti faktai patvirtina, jog iki šiol ši institucija nesiėmė jokių priemonių pažeidimams pašalinti ir pati tuos pažeidimus toleravo. Taigi tokio tyrimo atlikimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje negali būti laikomas objektyviu.
Akcentuoja, kad skunde išdėstytos aplinkybės priklauso viešojo intereso sričiai, o viešojo intereso gynimas pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį priskiriamas prokuratūros kompetencijai.
Pažymi, kad Skundas buvo paduotas pareiškėjo, kaip Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kuriai teisės normomis suteiktos administracinės funkcijos, pirmininko vardu, nurodyti sisteminiai želdynų ir želdinių apsaugą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidinėjimai išduodant želdinių tvarkymo leidimus Vilniaus mieste ir dėl to padaryta žala aplinkai.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus apygardos prokuratūra (toliau – ir Apygardos prokuratūra) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad prokuroras ir aukštesnysis prokuroras, išnagrinėję prašymą ir skundą, neatliko tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo ir nepriėmė procesinio sprendimo, todėl skunde klaidingai nurodoma, kad skundžiamas Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. kovo 19 d. raštu Nr. 2S-830 priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Paaiškina, kad pareiškėjo skundas išnagrinėtas vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103. Skundą išnagrinėjo aukštesnysis prokuroras – Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, kuris yra aukštesnysis prokuroras šio skyriaus prokuroro atžvilgiu.
Pažymi, kad skundžiamame 2021 m. kovo 19 d. rašte Nr. 2S-830 buvo nurodytos aplinkybės (pareiškėjas pats kreipėsi į kompetentingas institucijas), kodėl nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo prašymo (skundo), ir teisinis šio sprendimo pagrindas.
Akcentuoja, kad prokuroras turi įgaliojimus ginti viešąjį interesą, tačiau taikyti viešojo intereso gynimo priemones gali tik nustatęs teisės akto pažeidimą, laikytiną viešojo intereso pažeidimu, ir tik tuomet, kai valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, už viešojo intereso apsaugą valstybėje atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. Akcentuoja, kad valstybės institucija privalo savarankiškai ir iniciatyviai veikti pagal jai priskirtas veiklos sritis ir veiklos rūšis, todėl prireikus privalo atstovauti ar ginti viešąjį interesą, reikšti ieškinius, pareiškimus, skundus teisme ar kitaip atstovauti valstybės interesams dėl jai pavestos veiklos srities teismuose ar kitose institucijose. Nurodo, kad prašyme ir skunde buvo keliamas klausimas ne tik dėl pagrindinių procedūrų išduodant leidimus želdiniams tvarkyti galimo pažeidimo, bet ir dėl želdinių būklės, nepagrįstų želdinių šalinimo motyvų, neteisingai apskaičiuojamos šalinamų želdinių atkuriamosios vertės, žalos, tai yra dėl specifinių aspektų, kurių prokuroras, priešingai nei želdynų ir želdinių apsaugos valstybinės kontrolės institucija, savarankiškai tinkamai ir operatyviai įvertinti neturi galimybės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškina, kad spręsti su želdiniais susijusius klausimus, taip pat ir išduotus leidimus tvarkyti želdinius, priskirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijai, todėl su Vilniaus apygardos prokuratūros Rašto turiniu sutinka.
Nurodo, kad nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog pateikti faktai akivaizdžiai patvirtina, kad iki šiol Vilniaus miesto savivaldybės administracija jokių priemonių pažeidimams pašalinti nesiėmė ir pati tuos pažeidimus toleravo. Mano, kad, išsamiai įvertinusi aplinkybes, Administracija priims sprendimą, jei sprendimas pareiškėjo netenkins, jis jį galės skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje skundas gali būti paduodamas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka per vienus metus nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, tačiau ne prokuratūrai.
Akcentuoja, kad Raštu iš esmės buvo priimtas ne galutinis sprendimas dėl pareiškėjo teikto skundo, tačiau skundas perduotas nagrinėti kompetentingoms institucijoms, jos pateiks atsakymą į pareiškėjo skundą.
Pabrėžia, kad Raštu nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, nėra užkertamas kelias savo teises ginti, netgi priešingai – šiuo atveju skundas nebuvo persiunčiamas, kadangi kompetentingoms institucijoms jis buvo adresuotas paties pareiškėjo, tačiau kompetentingos institucijos informuojamos dėl prokuratūros priimto sprendimo.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus remdamasis skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą patenkinti. Paaiškino, kad, iš esmės, klausimas buvo perduotas spręsti tam, kas ir daro pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Prokuratūra nesiėmė jokių priemonių, net nesikreipė į pareiškėją dėl papildomos informacijos, kas yra negerai dėl tų leidimų išdavimo. Turėjo būti priimtas procedūrinis sprendimas, kaip viešojo intereso gynimo procedūra. Prokuratūra nepateikė jokių įrodymų, kad buvo imtasi viešojo intereso gynimo priemonių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. kovo 19 d. rašto Nr. 2S-830 „Dėl skundo išnagrinėjimo rezultatų“ teisėtumo bei pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė 2021 m. vasario 26 d. skundą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sisteminio želdynų ir želdinių apsaugą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidinėjimo išduodant želdinių tvarkymo leidimus Vilniaus mieste ir didelio masto žalos aplinkai padarymo.
Skunde, kreipdamasis į išvardytas institucijas, paaiškino, kad privalu atlikti išsamų administracinį tyrimą ir nustatyti neteisėtai be Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos, sudarytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 30-2503/18(2.L1E-TD2), išduotų leidimų kirsti želdinius, genėti ar kitaip pertvarkyti skaičių, už tai atsakingus asmenis, padarytos žalos gamtai mastą bei tokių pažeidimų pasekmes. Skunde prašė atlikti administracinę procedūrą, užtikrinant Komisijos atstovo teisę dalyvauti šioje procedūroje, bei priimti administracinį sprendimą; pagal nurodytas faktines aplinkybes bei teisinį želdynų bei želdinių priežiūros reglamentavimą imtis priemonių teisės pažeidimams užkardyti; imtis priemonių neteisėtai išduotiems leidimams kirsti ir (ar) genėti želdinius panaikinti, pagal kuriuos saugomi želdiniai iki šiol nėra iškirsti; imtis priemonių, kad būtų išieškota gamtai padaryta žala iš asmenų, dėl kurių neteisėto leidimų išdavimo žala gamtai jau yra padaryta; prokuratūrai nustačius nusikaltimų požymius – pradėti ikiteisminį tyrimą, o nustačius viešojo intereso pažeidimus – inicijuoti viešojo intereso gynimą; informuoti pareiškėją apie atliekamų tyrimų eigą, jo išvadas ir priimtus sprendimus.
Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras J. R. 2021 m. kovo 2 d. raštu Nr. 2S-632 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui paaiškino, jog skunde nurodyti klausimai priskirtini Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir jos įgaliotų institucijų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijai ir jie bus išnagrinėti kompetentingose valstybės ir savivaldybės institucijose, todėl skundas viešojo intereso pažeidimo aspektu nebus nagrinėjamas prokuratūroje. Pareiškėjas 2021 m. kovo 8 d. dėl šio Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro J. R. rašto pateikė skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui.
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. kovo 19 d. raštu Nr. 2S-830 „Dėl skundo nagrinėjimo rezultatų“ prokuroro sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, t. y. atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Rašte paaiškino, jog skundą turėtų nagrinėti kitos institucijos, o rašto persiuntimas nagrinėti pagal kompetenciją laikomas teisėta asmenų aptarnavimo forma.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.
Pagal Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, prokuratūra yra valstybės institucija, kuri atlieka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą; šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 8 punktuose atitinkamai nustatyta, kad Prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka: organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja; atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus; kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese; palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose; pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus.
Pagal Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Prokuratūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo Įstatymu, kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis (toliau – tarptautinės sutartys).
Asmenų prašymų, pareiškimų, pranešimų ir skundų priėmimo ir nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje ir teritorinėse prokuratūrose tvarka nustatyta Apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103. Aprašo 56 punkte nustatyta, kad vieną kartą apskųsti atsakymą aukštesniajam prokurorui asmuo turi teisę, jeigu mano, kad jo prašymas ar skundas nepagrįstai išnagrinėtas vadovaujantis Aprašu ir kad turi būti priimtas prokuroro nutarimas ar procesinis sprendimas dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo. Antras ar paskesnis kartotinis prašymas ar skundas gali būti paliekamas nenagrinėtas, paaiškinant nenagrinėjimo priežastis.
Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo būtent dėl Generalinės prokuratūros 2021 m. kovo 19 d. rašto Nr. 2S-830 „Dėl skundo nagrinėjimo rezultatų“, kuriuo, atsižvelgiant į jame išdėstytus motyvus ir argumentus, nuspręsta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 2 d. raštas Nr. 2S-632 „Dėl informacijos pateikimo“ nenagrinėti 2021 m. vasario 26 d. skundo, nepersiunčiant jo kompetentingoms institucijoms, argumentuojant tuo, kad skundas joms yra pateiktas tiesiogiai, yra teisėtas ir pagrįstas. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas su 2021 m. kovo 8 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, nesutikdamas su Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 2 d. raštu Nr. 2S-632 „Dėl informacijos pateikimo“, prašydamas ištirti 2021 m. vasario 26 d. skunde „Dėl sisteminio želdynų ir želdinių apsaugą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidinėjimo išduodant leidimus želdinių tvarkymui Vilniaus mieste ir didelio masto žalos aplinkai padarymo“ pateiktą informaciją ir inicijuoti viešojo intereso gynimą.
Iš pareiškėjo 2021 m. vasario 26 d. skundo „Dėl sisteminio želdynų ir želdinių apsaugą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidinėjimo išduodant leidimus želdinių tvarkymui Vilniaus mieste ir didelio masto žalos aplinkai padarymo“ Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 2 d. rašto Nr. 2S-632 „Dėl informacijos pateikimo“, pareiškėjo 2021 m. kovo 8 d. skundo Vilniaus apygardos prokuratūrai, skundžiamo Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. kovo 19 d. rašto Nr. 2S-830 ir pareiškėjo skundo teismui turinio matyti, kad pareiškėjas skundžia būtent tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingi darbuotojai išduoda leidimus tvarkyti želdinius nesilaikydami Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 30-2503/18(2.1.1E-TD2), ir kitų privalomų teisės aktų reikalavimų. Dėl minėtų veiksmų 2021 m. vasario 26 d. skunde pareiškėjas prašė prokuratūros nustačius nusikaltimų požymius pradėti ikiteisminį tyrimą, o nustačius viešojo intereso pažeidimus – inicijuoti viešojo intereso gynimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, želdynų kūrimą, želdinių veisimą, želdynų ir želdinių inventorizavimą kontroliuoja Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.
Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja želdynų ir želdinių, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimą ir apskaitą, teikia ir tvarko želdynų ir želdinių erdvinius duomenis Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (2 punktas); organizuoja ir (ar) vykdo savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, būklės stebėseną, želdynų kūrimą ir želdinių veisimą (3 punktas); organizuoja želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos veiklą, užtikrina jos išvadų skelbimą savivaldybių interneto svetainėse (4 punktas); organizuoja teritorijų planavimo dokumentų, numatančių želdynų sistemos ir atskirų jos dalių išskyrimo, atskirųjų želdynų ribų nustatymo, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų apsaugos ir naudojimo privalomųjų reikalavimų nustatymo sprendinius, rengimą (5 punktas); atlieka želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo, želdynų ir želdinių inventorizavimo darbų priežiūrą (6 punktas); išduoda leidimus ir priima sprendimus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (10 punktas); informuoja visuomenę apie numatomus želdynų kūrimo, viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymo darbus, želdynų ir želdinių inventorizavimą, priimtus sprendimus ir išduotus leidimus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, einamąjį ir perspektyvinį sodmenų poreikį, atliktas želdynų ir želdinių būklės ekspertizes, želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšų panaudojimą, vadovaudamosi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais (12 punktas); atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas (14 punktas).
Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad pareiškėjo keliami klausimai dėl želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros priskirti ne Prokuratūros, o Savivaldybės kompetencijai. Tokiu atveju, vadovaudamasi minėtomis teisės aktų normų nuostatomis, savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti jos teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą, priežiūrą ir vykdyti jų būklės stebėseną. Pareigą vykdyti tinkamą želdynų, želdinių priežiūrą savivaldybei nustato teisės aktai. Teismo įsitikinimu, atsakovė, atsižvelgdama į Savivaldybės kompetenciją, teisės aktus, pagrįstai pareiškėjui išaiškino, kad jo 2021 m. vasario 26 d. skunde nurodyti klausimai priskirtini Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir jos įgaliotų institucijų, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo 2021 m. vasario 26 d., 2021 m. kovo 8 d. skundų reikalavimus, daro išvadą, kad atsakovė neturėjo pareigos patenkinti pareiškėjo skunduose nurodytus prašymus ir imtis veiksmų, nurodytų skunduose, kadangi jie nebuvo priskirti atsakovės kompetencijai.
Dėl viešojo intereso gynimo pažymėtina, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Aprašo 33 punktu, prašymai ar skundai, kuriuos turi nagrinėti kita institucija, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo prokuratūroje dienos persiunčiami nagrinėti kompetentingai institucijai ir apie tai pranešama pareiškėjui. Jeigu nėra kitos institucijos, kuriai būtų galima perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai pranešama pareiškėjui, paaiškinant jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.
Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1-218, 10 punkte nustatyta, kad Generalinėje prokuratūroje ar apygardos prokuratūroje gautas prašymas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo registracijos dienos gali būti persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją valstybės ar savivaldybės institucijai.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas 2021 m. vasario 26 d. skundą „Dėl sisteminio želdynų ir želdinių apsaugą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidinėjimo išduodant leidimus želdinių tvarkymui Vilniaus mieste ir didelio masto žalos aplinkai padarymo“ pateikė kompetentingoms institucijoms, t. y. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, todėl, teismo įsitikinimu, jis buvo pateiktas tiesiogiai, taigi nebuvo pagrindo siųsti nagrinėti pagal kompetenciją valstybės ar savivaldybės institucijai pakartotinai.
Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nagrinėjimo dalyką sudaro Raštas, todėl kiti pareiškėjo skundo argumentai ir pateikti duomenys, kurie tiesiogiai nesusiję su šiuo ginču, nenagrinėtini ir nevertintini.
Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčijamas atsakovės Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 19 d. raštas Nr. 2S-830 „Dėl skundo išnagrinėjimo rezultatų“ yra tinkamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek ir teisės normomis ir visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus.
Skundžiamas Raštas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus pareiškėjo skundo aplinkybes bei taikius ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, todėl jo naikinti remiantis skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. L. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.