- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- e2S-2060-653/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10889-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- D. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apygardos prokuratūra, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) D. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. kovo 19 d. rašto panaikinimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus apygardos prokuratūra, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. L. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. kovo 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) priimto nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. kovo 19 d. raštą „Dėl skundo išnagrinėjimo rezultatų“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, suinteresuoti asmenys Vilniaus apygardos prokuratūra ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas atlikti tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų, išduodant leidimus želdiniams tvarkyti Vilniaus mieste. Atskirų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmai želdynų ir želdinių tvarkymo srityje yra akivaizdžiai neteisėti ir pripažintini piktnaudžiavimu tarnyba, darančia didžiulę žalą aplinkai. Pareiškėjas nurodo, kad jo skunde išdėstyti prašymai yra susiję su viešojo intereso gynimu. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras J. R. 2021 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą Skundo nenagrinėti. Šis sprendimas jame nustatyta tvarka buvo apskųstas Vilniaus apygardos prokuratūrai. Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė 2021 m. kovo 19 d. raštu „Dėl skundo išnagrinėjimo rezultatų” Nr. (duomenys neskelbtini) prokuroro sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, t.y. nutarė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas raštas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Skundžiamas raštas iš esmės yra pagrįstas motyvu, kad šį skundą turėtų nagrinėti kitos institucijos, o rašto persiuntimas nagrinėjimui pagal kompetenciją laikomas teisėta asmenų aptarnavimo forma (šiuo atveju Skundas nepersiųstas kitoms institucijoms, nes jis yra taip pat joms adresuotas). Skundžiamame rašte pritarta prokuroro sprendime nurodytiems motyvams, kad Skunde nurodyti klausimai yra priskiriami Lietuvos aplinkos ministerijos ir jos įgaliotų institucijų, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijai, ir todėl Skunde keliami klausimai bus išnagrinėti kompetentingose valstybės ir savivaldybės institucijose - todėl Skundas viešojo intereso pažeidimo aspektu nenagrinėtinas prokuratūroje. Pareiškėjas laiko, kad tokie motyvai nepagrįsti.
Atsiliepimas
3. Vilniaus apygardos prokuratūra pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, nes pareiškėjo išdėstyti argumentai bei aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog skundžiamas Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. kovo 19 d. raštas „Dėl skundo išnagrinėjimo rezultatų“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas bei nepagrįstas. Prokuroras ir aukštesnysis prokuroras, išnagrinėję prašymą ir skundą, neatliko tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo ir nepriėmė procesinio sprendimo, todėl skunde klaidingai nurodoma, kad skundžiamas Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. kovo 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I- 103 patvirtintu Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu (toliau - Aprašas), t. y. neatliekant tyrimo ir nepriimant procesinio sprendimo, todėl pareiškėjas visiškai nepagrįstai šį prokuroro raštą apskundė bendrosios kompetencijos teismui, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Taigi, įstatymų leidėjas nustatė, kad pirmiausia imtis priemonių teisės aktų reikalavimų pašalinimui privalo valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, o tik tuomet, jei (kai) jos nesiėmė tokių priemonių arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra, viešąjį interesą gina prokuroras. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas kreipėsi ne tik į prokuratūrą, bet tuo pačiu prašymu ir į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, t. y. į institucijas, kurių veiklos srityse galimai buvo padarytas teisės akto pažeidimas (2021 m. vasario 26 d. prašymas, gautas Vilniaus apygardos prokuratūroje tą pačią dieną, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Prašyme ir skunde (2021 m. kovo 8 d. skundas, gautas prokuratūroje 2021 m. kovo 9 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo keliamas klausimas ne tik dėl pagrindinių procedūrų išduodant leidimus želdiniams tvarkyti galimo pažeidimo, bet ir dėl želdinių būklės, nepagrįstų želdinių šalinimo motyvų, neteisingai apskaičiuojamos šalinamų želdinių atkuriamosios vertės, žalos, tai yra dėl specifinių aspektų, kurių prokuroras, priešingai nei želdynų ir želdinių apsaugos valstybinės kontrolės institucija, savarankiškai tinkamai ir operatyviai įvertinti neturi galimybės. Pareiškėjas be kita ko prašė atlikti administracinę procedūrą bei priimti administracinį sprendimą. Prokuratūros įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose prokuroro funkcijas, tokia funkcija nėra nustatyta. Viešojoje teisėje galioja taisyklė, kad galima yra tik tai, kas leidžiama, skirtingai nei privatinėje teisėje, kur leidžiama viskas, kas nėra uždrausta. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad prokuroras ir aukštesnysis prokuroras, nagrinėdami jo pareiškimą ir skundą, padarė kokių nors teisės normų pažeidimų, todėl skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą raštą.
4. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus specialistai leidimus želdinių pertvarkymo darbams išduoda vadovaudamiesi galiojančiais, želdinių tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais. Prašo pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. kovo 19 d. rašto „Dėl skundo išnagrinėjimo rezultatu“ Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukė.
6. Teismas, susipažinęs su visa jam pateikta medžiaga, nustatė, kad nei Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras J. R., nei Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė, išnagrinėję pareiškėjo skundus, neatliko tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo ir nepriėmė procesinių sprendimų, t. y. nutarimų atsisakyti ginti viešąjį interesą, minėtuose raštuose buvo patekta informacija apie tai, kad jo skundai viešojo intereso galimo pažeidimo aspektu nebus nagrinėjami, nes pareiškėjas skundus dėl galimų teisės aktų pažeidimų yra pateikęs ir valstybės institucijoms, kurios pagal kompetenciją ir turi išnagrinėti skunde keliamus klausimus.
7. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro J. R. 2021 m. kovo 2 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ bei Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2021 m. kovo 19 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo išnagrinėjimo rezultatų“ nelaikytini prokurorų nutarimais atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, todėl, šiuo atveju, negali būti taikomos Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad byla pagal pareiškėjo D. L. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. kovo19 d. rašto „Dėl skundo išnagrinėjimo rezultatu“ Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutrauktina, nes byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantas (pareiškėjas) D. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Prokuroras turėjo pareigą atlikti atitinkamus veiksmus ginant viešąjį interesą, o atsisakydamas taikyti viešojo intereso gynimo priemones – priimti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatytą procesinį dokumentą.
9.2. Teismas skundžiama nutartimi pateisino valstybinių institucijų pareigų nevykdymą viešojo intereso gynimo srityje, o bylą nutraukdamas užkirto kelią tolimesniam teisingumo procesui ir tokį institucinį neveikimą įteisino.
9.3. Skundžiamame rašte buvo nurodyta, kad jis skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir tai atitinka teismo padarytą išvadą, kad tai nėra sprendimas, kuris numatytas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje.
9.4. CPK 293 straipsnio 1 dalis nustatyta išimtis nustatanti pagrindą nutraukti bylą – išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui- negali būti aiškinama neatsižvelgiant į CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą teismo pareigą perduoti bylą pagal teismingumą.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartį ir bylą perduoti į nagrinėti pagal rūšinio teismingumo taisykles.
Šalies argumentai
11. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad nei Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, nei Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė, išnagrinėję pareiškėjo skundus, neatliko tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo ir nepriėmė procesinio sprendimo, t.y. nutarimų atsisakyti ginti viešąjį interesą.
11.2. Pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtintų Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu, kurio 33 punkte yra nustatyta, kad prašymai ar skundai, kuriuos turi nagrinėti kita institucija, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo prokuratūroje dienos persiunčiami nagrinėti kompetentingai institucijai ir apie tai pranešama pareiškėjui.
11.3. Aplinkybė, kad, nagrinėjamu atveju, prokurorai pareiškėjo prašymu neatliko tyrimo ir nepriėmė procesinio sprendimo nesudaro pagrindo teigti, kad prokurorai nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas.
11.4. Skundžiamame rašte pareiškėjui buvo išaiškinta, kad šis atsakymas per vieną mėnesį nuo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. taigi byla turėjo būti nagrinėjama ne bendrosios kompetencijos, o specializuotame teisme – Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kaip kad nurodyta skundžiamame rašte.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirojo skundo tenkinimo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, galiojančias teisės aktų nuostatas bei aktualią teismų praktiką.
Šalies argumentai
13. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas pagal CPK 36 straipsnio 1 dalies nuostatas bylą turėjo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
13.2. Skundžiamu raštu Vilniaus apygardos prokuratūra nepriėmė nei nutarimo pradėti ikiteisminį tyrimą, nei nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl šiuo atveju negali būti taikomos Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatos, todėl pareiškėjas turėjo kreiptis su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tokia apskundimo tvarka buvo nurodyta ir pačiame rašte.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
15. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta byla CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
16. Pagal CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintą nuostatą teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. CPK 36 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Vadinasi, pagal CPK 36 straipsnio 1 dalies nuostatas iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad bylą iškėlus teisme paaiškėja, kad ji yra teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamame rašte Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 33 punktu bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 10 punktu, nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 2 d. sprendimas nenagrinėti 2021 m. vasario 26 d. skundo, nepersiunčiant jo kompetentingoms institucijoms, kadangi skundas joms yra pateiktas tiesiogiai, yra teisėtas ir pagrįstas. Vilniaus prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2021 m. kovo 2 d. rašte nurodė, kad pareiškėjo 2021 m. vasario 26 d. skunde nurodyti klausimai yra priskiriami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir jos įgaliotų institucijų, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijai. Taip pat nurodyta, jog, kadangi pareiškėjo 2021 m. vasario 26 d. skunde keliami klausimai bus išnagrinėti kompetentingose valstybės ir savivaldybės institucijose, todėl skundas viešojo intereso galimo pažeidimo aspektu Vilniaus apygardos prokuratūroje papildomai nagrinėjamas nebus.
18. Taigi nei skundžiamame 2021 m. kovo 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės rašte, nei Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 2 d. rašte nėra nurodyta, kad prokurorai, išnagrinėję pareiškėjo skundus, būtų atlikę tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo bei būtų priėmę procesinį sprendimą, t.y. nutarimą atsisakyti ginti viešąjį interesą, kuris pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatas galėtų būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtintų Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu. Pažymėtina, kad minėto aprašo 53 punkte yra nustatyta, kad tiesioginio vadovo, išnagrinėjusio Aprašo 51 ir 52 punktuose nustatyta tvarka pateiktą skundą, atsakymas per vieną mėnesį nuo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui. Be to, ir pačiame skundžiamame 2021 m. kovo 19 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, t.y., kad atsakymas per vieną mėnesį nuo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
20. Taigi, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teismui pateiktas pareiškimas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtintų Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 53 punktas).
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reguliuojančias bylos nutraukimo pagrindus bei nepagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, todėl atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir civilinė byla perduodama pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
apelianto (pareiškėjo) D. L. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti civilinę bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. kovo 19 d. rašto panaikinimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus apygardos prokuratūra, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, perduoti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.