Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimo, kurio K. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d. paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. apie 00.45 val. ties (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (1,04 prom.) neblaivumo laipsnis.

K. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-3699-1028/2016 ir, taikant ATPK 30¹ str., neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti žymiai trumpesniam laikui.

Skunde apeliantas nurodo, kad nei protokolą surašiusi institucija, nei teismas išsamiai nesiaiškino ir nesudarė jam galimybės paaiškinti, dėl ko jis naktį išgėręs sėdo prie automobilio vairo. Teigia, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. vakare jis buvo Šiauliuose pas draugus, išgėrė alaus, tačiau paskambino išsigandusi mama, kuri gyvena viena (duomenys neskelbtini) k., Joniškio r. (tėvas miręs), ir pasakė, kad namuose dingo elektra, kad yra iškūrenusi namo apšildymo krosnį, kurioje elektrinis varikliukas varinėja karštą vandenį, varikliukui sustojus, gali sprogti krosnis. Pasak apelianto, jis negalėjo atsisakyti padėti mamai, todėl, nejausdamas stipraus apsvaigimo, sėdo prie vairo. Dėl to apeliantas mano, kad tai yra būtinojo reikalingumo aplinkybės, kaip pagrindas atleisti nuo atsakomybės ar bent kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ATPK 17 str., 31 str. 1 d. 5 p.).

Be to, skunde apeliantas nurodo, kad jo vairavimo stažas 15 metų, yra įgijęs kategorijas nuo B iki CE, traktorininko pažymėjimą, todėl teismas turėjo pagrindo manyti, jog jis yra patyręs ir drausmingas vairuotojas, be reikalo nerizikuojantis savo ir kitų sveikata ar gyvybe ir nekeliantis pavojaus. Pasak apelianto, jis išvadas dėl savo poelgio jau padarė, teisės vairuoti netekimas ilgam laikui reikš ir darbo netekimą, nes dirba ūkininko ūkyje vairuotoju-traktorininku. Taip pat turi du nepilnamečius vaikus – M., gim. (duomenys neskelbtini), ir J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriuos tenka pavežti įvairiais reikalais, vaikams turi teikti reikalingą išlaikymą, todėl nukentėtų vaikų interesai, jei jis neteks darbo. Pažymi, kad paskirtą baudą jau sumokėjo, dar turi kreditorinį įsipareigojimą kredito unijai, jo mama B. S. gyvena kaime viena, yra neįgali, todėl ir jai reikalinga jo pagalba nuvežant pas gydytojus, apsipirkti, ar pan.

Apibendrindamas apeliantas mano, kad yra pagrindas jam taikyti atsakomybę švelninančias įstatymo nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti žymiai trumpesniam laikui.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kiekvienu atveju teismas privalo pašalinti asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn padaryti kliudančias aplinkybes, kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamas versijas. Taigi, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, patikrinus iškeltas versijas dėl įvykio aplinkybių, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė įstatymais uždraustą veiką ir už tai gali, ir turi būti skiriama nuobauda. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas laikėsi visų šių nuostatų, todėl priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu.

Jau minėta, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu K. S. pripažintas kaltu padaręs ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo dalyvaujant pačiam K. S., kuris teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir gailisi dėl pažeidimo. Kaip galima suprasti iš skundžiamo nutarimo, paminėtus K. S. parodymus pirmosios instancijos teismas laikė ir apelianto kaltės įrodymu, ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau savo skunde apeliantas, nesutikdamas su apylinkės teismo nutarimu, teigia, kad nei protokolą surašiusi institucija, nei teismas nesiaiškino ir nesudarė jam galimybės išdėstyti savo versiją, dėl ko jis naktį išgėręs sėdo prie automobilio vairo. Savo skunde apeliantas, be kita ko, nurodo ir atitinkamas aplinkybes, kurios, K. S. įsitikinimu, atitinka veikimo būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 str.) arba turėtų būti vertinamos kaip jo teisinę padėtį lengvinančios (ATPK 31 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad veikimas būtinojo reikalingumo sąlygomis nelaikomas administraciniu teisės pažeidimu, o teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas gali būti pripažinta pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kiekvienas iš paminėtų teisės institutų, yra reikšmingas sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės. Tačiau nagrinėti pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nei išsamesnių K. S. paaiškinimų, nei teismo posėdžio protokolo (-ų), todėl aukštesnės instancijos teismas neturi galimybės išanalizuoti ir pasisakyti, ar K. S. ikiteisminėje administracinės bylos tyrimo stadijoje ir teisminiame administracinės bylos procese turėjo galimybę pasisakyti dėl įvykio aplinkybių, ar kėlė kažkokias versijas ir kokios išvados dėl jų buvo padarytos. Kitaip tariant, esamoje situacijoje nėra galimybės įvertinti ir teisiškai pasisakyti dėl apeliaciniame skunde deklaruojamu argumentų. Kartu kyla abejonės ir dėl asmenų teisių užtikrinimo administraciniame bylos procese, kas gali koreliuoti su esminiais įstatymo pažeidimais, sutrukdžiusiais apeliantui galimybę tinkamai gintis nuo kaltinimų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl šių priežasčių Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertins šioje nutartyje ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto įtakoti galimus iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimus, dėl jų šioje nutartyje išsamiau nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.