Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atkreipia dėmesį, kad ginčijamame Įsakyme nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė VSAT vado 2022 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 4-258 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Operatyvaus valdymo nuostatų pavirtinimo“ 141.4 punktą, kuris draudžia atitraukti savo ir kitų budėtojų dėmesio pašalinėmis kalbomis ir užsiėmimais, nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje apibendrinus tarnybiniu patikrinimo metu surinktą medžiagą ir teikiant išvadas bei Tarnybinio patikrinimo išvados paskutinėje konstatuojamojoje dalyje teikiant siūlymus nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų pažeidęs minėtą punktą. Įsakyme nėra nurodoma, kokiais konkrečiai veiksmais pareiškėjas butų pažeidęs VSAT vado 2022 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 4-258 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Operatyvaus valdymo nuostatų pavirtinimo“ 141.4 punktą.

Pažymi, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT vado 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 4-108 „Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“ 3 punktą, 6.1 punktą ir 6.3 punktą. Teigia, kad visos šios nuostatos yra abstrakčios, numatančios bendro pobūdžio VSAT pareigūno pareigas, todėl mano, kad pastarosios nuostatos turi būti aiškinamos tiriamojo įvykio metu jam nustatytų vykdyti pasienio sargybos funkcijų atlikimo apimtimi. Atkreipia dėmesį, kad šie pareigybės aprašymo punktai nebuvo analizuojami nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Įsakyme.

Nurodo, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas vykdydamas tarnybą naudojosi tarnybiniu kompiuteriu, naršė kompiuteryje tinklalapyje googlevideo.com; tačiau pareiškėjas savo paaiškinime yra nurodęs, kad tarnybinį kompiuterį naudojo tarnybiniais tikslais, tai yra naudojosi DVS (dokumentų valdymo sistema), tačiau tokie pareiškėjo paaiškinimai buvo atmesti be jokių argumentų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra analizuojami faktai, ar pareiškėjas apskritai naudojosi DVS, ar galėjo naudotis ir DVS, ir naršyti googlevideo.com vienu metu.

Teigia, jog Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 2 dalis nustato, kad mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Atkreipia dėmesį, kad pateiktoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodoma jokių argumentų, dėl kurių pareiškėjui siūloma skirti papeikimą. Įsakyme taip pat nenurodyti tokio pobūdžio argumentai.

Pažymi, jog pareiškėjo atveju neatsižvelgta į pareiškėjo ilgą tarnybą iki nusižengimo (vidaus tarnybos stažas – 18 m. 1 mėn.), į tai, kad neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą daug kartų skatintas vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, papildomosios atostogomis, VSAT pasižymėjimo ženkleliais. Neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjo tarnybinė metinė veikla už 2022 metus buvo įvertinta „labai gerai“, tarnybinė metinė veikla už 2020 ir 2021 m. įvertinta „gerai“.

Akcentuoja, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje bei Įsakyme nėra nurodoma jokių faktais pagrįstų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti, jei pareiškėjui bus paskirta švelnesnė tarnybinė nuobauda. Tokia griežta nuobauda kaip papeikimas gali būti taikoma tik tuomet, kai padaryta pavojinga veika (neveikimas), nustatytos pasekmės, padariusios realios žalos ar kitų sunkių neigiamų padarinių, kad už tai pritaikyta nuobauda atitiktų nusižengimo sunkumo laipsnį. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta, o pareiškėjui pačiam nesuprantama, kodėl jo atžvilgiu yra pritaikyta tokia griežta nuobauda. Tarnybinio patikrinimo išvadoje neaptarta ir tokios nuobaudos skyrimo būtinybė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, prašo panaikinti Įsakymo 1.3. papunktį.

Atsiliepime nurodo, kad VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės vado pavaduotojas A. K. tarnybiniu pranešimu informavo VSAT vado pavaduotoją, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini) užkardos veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose buvo sulaikyti 6 neteisėti migrantai (Šri Lankos piliečiai). Aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo atliekama užkardos vaizdo signalizacinės sistemos įrašų peržiūra ir nustatyta, kad minėti asmenys valstybės sieną kirto 2023 m. rugpjūčio 20 d., laikotarpiu nuo 09.55 val. iki 09.57 val. Atliekant tolesnę įvykio analizę bei siekiant išsiaiškinti, ar įvykis buvo fiksuotas vaizdo signalizacine sistema, buvo peržiūrėti pažeidimo laikotarpio 2023 m. rugpjūčio 20 d. maždaug nuo 09.54 iki 09.59 val. (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos budėtojų dalyje esančių vaizdo kamerų įrašai. Peržiūros metu paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesnieji specialistai V. P. ir R. K. netinkamai vykdo vaizdo signalizacinės sistemos operatoriaus funkcijas, neatidžiai stebi sistemos monitorius, užsiima pašalinėmis veiklomis.

Paaiškina, jog R. K., vykdydamas operatoriaus funkcijas, šalia signalizacinės sistemos monitorių pasidėjęs tarnybinį nešiojamąjį kompiuterį, nuolat žiūri į jį, tik retkarčiais pasižiūri į signalizacinės sistemos monitorių. Tarnybinis nešiojamasis kompiuteris pasuktas į langą, todėl kokį turinį jis žiūri, nustatyti neįmanoma.

Nurodo kad laikantis Tvarkos a prašo nustatytos tvarkos, pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame aiškiai ir tiksliai išdėstyta kuo pareigūnas kaltinamas bei užduoti klausimai. Pareiškėjas R. K. 2023 m. rugsėjo 7 d. pateikė paaiškinimą Nr. 13VR-15989 (toliau – ir Paaiškinimas), kuriame išdėstydamas tarnybos vykdymo aplinkybes nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 20 d. pranešime nurodomu laiku nuo 09.55 val. iki 09.59 val. vykdė VSSO funkcijas. R. K. paaiškinime neigia, kad galimai tarnybiniame nešiojamame kompiuteryje peržiūrinėjo internetinėje erdvėje esančią vaizdinę medžiagą. R. K. paaiškino, kad to nedarė, tarnybinį kompiuterį naudojo tarnybiniais tikslais susipažinti su dokumentais DVS kontoroje. Pareigūnas užakcentavo, kad tarnybos metu pareigūnams naudotis tarnybiniais nešiojamais kompiuteriais tarnybos tikslais nėra draudžiama. Nesutiko su pranešime nurodytais kaltinimais, jog neatidžiai stebėjo Vaizdo stebėjimo sistemos (toliau – VSS) monitorius, kadangi pranešime minėtų neteisėtų migrantų kirtimo vietoje yra įrengtas detekcinis kabelis ir turėtų ateiti aliarmas užfiksavus kamerai judėjimą. Šiuo atveju į VSS apie tai, kad eina neteisėti migrantai į jo stebėtus VSS monitorius pranešimai neatėjo. Pažymėjo, jog tarnybos metu stebėjo ir reagavo į visus suveikimus.

Atsakovas teigia, jog tarnybinio patikrinimo metu peržiūrėjus pasienio rinktinės VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos budėtojų dalyje esančių kamerų užfiksuotus vaizdo įrašus informacija pasitvirtino, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 20 d. nuo 09:55:37 val. iki 09:59:03 val. tarnybą vykdydamas vaizdo sistemų stebėjimo funkcijas darbo vietoje, šalia signalizacinės sistemos monitorių pasidėjęs tarnybinį nešiojamąjį kompiuterį bei nuolat žiūri į jį, ir tik retkarčiais pasižiūri į signalizacinės sistemos monitorių. Tarnybinis nešiojamasis kompiuteris pasuktas į langą, todėl kokį turinį jis žiūri, nustatyti neįmanoma, kartais bendrauja su budėtojų dalyje esančiais kolegomis. Nurodo, kad taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 20 d. nuo 09.55.37 val. iki 09.59.03 val. vykdydamas tarnybą naudojosi tarnybiniu kompiuteriu, naršė kompiuteryje tinklapyje googlevideo.com. Šią informaciją 2023 m. rugsėjo 13 d patvirtino VSAT Informatikos skyriaus vyriausiasis specialistas A. J., elektroniniu paštu pateikęs 2023 m. rugpjūčio 20 d. kompiuterinės darbo vietos naršymo įstoriją. Naršymo istorijoje matyti, kad tuo metu prie interneto jungėsi, per VSAT įgaliotąjį serverį, tinklapyje googlevideo.com. Baigus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada.

Pažymi, kad pareiškėjas ne tik nevykdė jam priskirtų funkcijų, naudojo tarnybinį kompiuterį ne tarnybos tikslais, bet 2023 m. rugpjūčio 20 d. tarnybos metu (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos patalpoje, t. y. budinčioje dalyje rūkė, tuo pažeisdamas 2018 m. vasario 14 d. VSAT vado įsakymo Nr. 4-79 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 10 punktą, 16 punktą.

Nurodo, jog tarnybinio patikrinimo metu pagal pateiktą naršymo istoriją matyti, kad tarnybos metu prie interneto pareiškėjas R. K. jungėsi, per VSAT įgaliotąjį serverį, naršė tinklalapiuose beveik per visą tarnybos laikotarpį iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. 15 val. googlevideo.com.

Pažymi, jog tyrimo metu VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus specialistas patvirtino, kad pareiškėjas R. K. tarnybiniu kompiuteriu naudojosi visą tarnybos laikotarpį beveik iki 15.00 val. Pateikė iš vaizdo stebėjimo sistemų nuotraukas su skirtingais laikais, kurios įrodo, kad R. K. nuolat naudojasi tarnybiniu kompiuteriu ne tarnybos tikslais.

Paneigia pareiškėjo teiginius, kad tarnybinį kompiuterį jis naudojo tik DVS susipažinti su dokumentais, nes pagal DVS parengtas ataskaitas matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas susipažino su dviem dokumentais.

Atkreipia dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, kad viena iš esminių VSAT funkcijų yra valstybės sienos apsauga bei jos kirtimo kontrolė, kuri įgyvendinama per VSAT tarnaujančius pareigūnus. Būtent pasienio sargybose tarnaujantys VSAT pareigūnai yra atsakingi, kad būtų laikomasi nustatytų valstybės sienos kirtimo reikalavimų. VSAT pareigūnai privalo nuolat būti budrūs, pasiruošę atlikti pareigas, o aplaidus tarnybinių pareigų vykdymas, kai funkcijos nevykdomos, neužtikrina tinkamų VSAT pavestų funkcijų vykdymo, veiklos tikslų įgyvendinimo. Akcentuoja, kad kiekvienas sąmoningas pareigūnas jam pavestas funkcijas privalo atlikti tinkamai bei efektyviai ir už tai atsakyti asmeniškai.

Teigia, kad tarnybiniu patikrinimo metu nustatė, jog pareigūnas R. K. tarnybinį nusižengimą padarė aplaidžiu veikimu. Toks elgesys rodo aplaidų ir neatsakingą asmens požiūrį į tarnybinę veiklą ir yra netoleruotinas. Pareigūnas R. K., būdamas susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kaip privalo elgtis, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių elgtis tinkamai nenustatyta. Konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareigūnas pats pasirinko konkretų elgesio variantą, nepaisė teisės aktų nuostatų.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turėjo pareigą savo funkcijas vykdyti tinkamai, tačiau to nepadarė. R. K. neveikė taip, kaip numato jo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai, pažeidė vidaus tarnybos tvarką, ypač svarbių funkcijų metu nebuvo pakankamai budrus. Akcentuoja, kad vertinat įrodymų visumą, pažeidimas padarytas dėl neatsargumo (kaltės forma – nepakankamas dėmesys ar mąstymas ką nors darant; nesistengimas išvengti klaidų nepateisinamai aplaidus elgesys), atsainaus tarnybinių funkcijų vykdymo. Pareigūnas nepripažįsta padaręs tarnybinį nusižengimą, jo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Pažymi, kad Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas J. A., išnagrinėjęs Tarnybinio patikrinimo išvadą, neprieštaravo dėl pasiūlytos tarnybinės nuobaudos skyrimo. Nors skunde pareiškėjas teigia, kad jam paskirta griežčiausia nuobauda, tačiau papeikimas nėra griežčiausia nuobauda.

Teigia, jog skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į pateiktą (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vado charakteristiką. Vadas pareigūną R. K. apibūdina, jog tarnyboje pasižymi kaip stokojantis iniciatyvos darbui pareigūnas, pažeidinėjantis nustatytas tvarkas. Veiklos kokybė patenkinama, gali dirbti rezultatyviau, tačiau tam nerodo iniciatyvos. Daug kartų per tarnybos laikotarpį skatintas vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, papildomomis atostogomis, VSAT pasižymėjimo ženklais. Taikytos tarnybinės nuobaudos: 2007 m. spalio 10 d.– pastaba, 2010 m. gruodžio 8 d. – griežtas papeikimas, 2020 m. liepos 16 d. – griežtas papeikimas, 2021 m. sausio 12 d. – papeikimas, 2021 m. birželio 8 d. – griežtas papeikimas. Pagal skirtų tarnybinių nuobaudų kiekį akivaizdu, kad pareigūnas R. K. linkęs pažeidinėti tarnybos drausmę. Lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nurodo, kad pareiškėjas darydamas naują tarnybinį nusižengimą jau buvo baustas ne vieną kartą, nuobaudos jam buvo paskirtos už iš esmės analogiško pobūdžio pažeidimus (nevykdė jam priskirtų tarnybinių funkcijų, turėjo tarnybos metu išmanųjį mobilųjį telefoną, miegojo). R. K. yra statutinis valstybės tarnautojas, gerai suvokiantis, kad viena iš esminių VSAT funkcijų yra valstybės sienos apsauga, todėl privalėjo kontroliuoti ir stebėti, o ne tarnybos metu tarnybiniu kompiuteriu naršyti internete ne tarnybos tikslais. Pažymi, kad R. K. sistemiškai pakartotinai padaryti tarnybiniai nusižengimai vertintini kaip keliantys pavojų tarnybos drausmės užtikrinimui, pareigūno vienos iš svarbiausių pareigų – užtikrinti pasienio teisinį režimą – vykdymui, nes pareigūnas sistemingai pažeidžia net keletą svarbiausių pareiginių nuostatų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tarnybos veiklą, reikalavimus.

Mano, jog pareigūno pasirinktas elgesio modelis sunkiai suderinamas su VSAT pareigūnų veiklos principais, tokie pareigūno atsainūs veiksmai daro neigiamą poveikį VSAT reputacijai ir prestižui. Pabrėžia, jog nepriklausomai nuo kontrolės buvimo, kiekvienas sąmoningas pareigūnas jam pavestas funkcijas privalo atlikti tinkamai bei efektyviai ir už tai atsakyti asmeniškai. Iš didelę patirtį turinčio VSAT pareigūno pagrįstai tikimasi atsakingumo, deramo savo pareigų vykdymo (ypač, kai patikima valstybės sienos apsauga) bei pavyzdžio kitiems, mažesnę patirtį turintiems pareigūnams, rodymo.

Pabrėžia, kad tarnybinės nuobaudos tikslas yra auklėti tarnybinį nusižengimą padariusį pareigūną, kad jis laikytųsi tarnybinės drausmės, taip pat, kad tiek pats padaręs tarnybinį nusižengimą pareigūnas, tiek ir kiti pareigūnai nepadarytų naujų tarnybinių nusižengimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnis suponuoja tai, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas).

Teigia, kad statutiniai santykiai apsprendžia didesnius reikalavimus pareigūnams, kurie lemia, kad iš vidaus tarnybos pareigūnų būtų reikalaujama ypatingo sąžiningumo ir pareigingumo. Todėl tai, kas galėtų būti pateisinama nesant statutinių santykių, negali būti pateisinama statutiniuose santykiuose. Pareigūnai yra valdžios atstovai, todėl bet koks netinkamas pareigūno elgesys daro žalą ne tik vidaus tarnybai, bet ir valstybei apskritai. Pareigūnams keliami reikalavimai griežtesni ir dėl viešo intereso apsaugos, nes pareigūno paskirtis – užtikrinti teisėtvarką.

Konstatuoja, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, nes Tarnybinio patikrinimo išvadoje detaliai ir išsamiai yra išdėstytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, įvertintas pareiškėjo paaiškinimas bei argumentai dėl nagrinėto pareiškėjo nusižengimo, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodytas tarnybinio nusižengimo padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma. Tyrimo metu nurodyti motyvai, kuriais remtasi ir kurie atmesti, priešingai, kaip nurodoma pareiškėjo skunde. Įrodymai vertinami tiek atskirai, tiek lyginami tarpusavyje ir susieti į vientisą loginę grandinę. Tai atitinka teismų praktikoje formuluojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai.

Pareiškėjas nesutikdamas su priimto Įsakymo 1.3 papunkčiu kreipėsi į teismą.

Pagal Vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu (nuo nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio-31 d.) 2 straipsnio 6 dalį, tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Remiantis Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas.

Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 6 punkte numatyta, kad pareigūnai privalo, be kita ko, atlikti specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigūnų pareigas.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau - ir Tvarkos aprašas), reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką.

Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių.

Tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui, atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją (Tvarkos aprašo 6 punktas).

Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis (Tvarkos aprašo 24 punktas).

Vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo arba dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, o dėl atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno – įsakymą dėl pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar dėl pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą (Tvarkos aprašo 27 punktas).

VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 3 punkte nurodyta, kad pareigybės paskirtis – vykdyti patikimą valstybės sienos apsaugą, užkirsti kelią valstybės sienos pažeidimams, užtikrinti pasienio teisinį režimą priskirtoje užkardos veikimo teritorijoje; 6.1 punkte nustatyta, kad pareigūnas vykdydamas funkcijas saugo valstybės sieną pagal nustatytas tarnybines užduotis, o 6.3 punkte - jog užtikrina pasienio teisinį režimą ir valstybės sienos kirtimo tvarką.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos operatyvaus valdymo nuostatų, patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2022 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 4-258, (toliau – ir Nuostatai) 141 punkte nustatyta, kad būtų palaikoma vidaus tvarka ir drausmė Budėtojų dalyje, budėtojai privalo: darbo vietoje nelaikyti ir nenaudoti ne tarnybai vykdyti skirtos įrangos, taip pat asmeninių daiktų, kurie gali trukdyti tinkamai vykdyti tarnybines užduotis (141.3. papunktis); neatitraukti savo ir kitų budėtojų dėmesio pašalinėmis kalbomis ir užsiėmimais (141.4. papunktis).