Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m. sausio 27 d. nutarimas pakeistas, A. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 174 str., padarymą paskiriant įspėjimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistas 2014 m. sausio 27 d. A. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl LR ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad A. P. 2014 m. sausio 15 d., apie 18.00 val., viešoje vietoje, parduotuvėje „Maxima“, esančioje Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo nepilnametę K. V., gim. 1997-04-08, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 str.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjas 2014 m. sausio 27 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. P. pripažino kalta padarius LR ATPK 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 100 litų baudą.

Nesutikdama su priimtu nutarimu, A. P. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. birželio 9 d. nutartimi minėtą nutarimą pakeitė paskiriant už LR ATPK 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą pažeidėjai įspėjimą.

Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino faktinių aplinkybių, kad L. S. ir K. V. yra labai geros draugės, ir tai, kad K. V. ir L. S. pirminiuose parodymuose ir teisme sutartinai teigė, jog ir G. P. keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi, dėl to paties įvykio kitoje (G. P.) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-191-960/2014, aplinkybę, jog G. P. keikėsi necenzūriniais žodžiais – pašalino. Neabejotinai spręstina, kad L. S. nagrinėjamojoje byloje teismui nurodė netiesą.

Pažymima, kad neįtikėtina, jog A. P. nei iš šio, nei iš to parduotuvėje imtų keiktis, ar keikti į dukras tinkančią K. V., tuo tarpu tikėtina, kad A. P., būdama vyresnė ir žinodama, jog K. V. būdama fiziškai daug stipresnė už jos dukrą Gerdą jau buvo sumušusi ir vėl parduotuvėje iš Gerdos išgirdusi, jog K. V. dukrai grasina sumušimu, ji K. V. tik perspėjo, kad pastaroji daugiau nebegrasintų jos dukrai.

Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino nešališko liudytojo E. I. parodymų, kur pastarasis paaiškino, kad jis girdėjo, kaip įvykio metu G. P. pasakė, jog dėl įvykio parašys pareiškimą, į ką K. V. atsakė - tai ir rašyk (b. 1. 65-66), o K. V. kitoje nurodytoje byloje teismui teigė, kad ji išsigando, jog vėl ji bus kalta, todėl nuėjo pirma i policiją ir parašė pareiškimą, tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje K. V. į atstovo klausimus teigė, kad jai nebuvo žinoma, jog Gerda žadėjo rašyti pareiškimą (b. l. 62), kas įrodo jog ir K. V. teismui sakė netiesą, o jos ir kiti parodymai yra prieštaringi.

Nurodoma, kad teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad elgesio motyvai kilo iš asmeninių santykių, o A. P., G. P. ir K. V. bendravimas parduotuvėje vyko labai trumpai, nebuvo iškviestas ar priėjęs joks parduotuvės apsaugos darbuotojas, niekas iš parduotuvėje buvusių asmenų dėl jų bendravimo net negatyvaus požiūrio neišreiškė. Iš to pagrįstai spręstina, kad šioje konkrečioje byloje vien tos faktinės aplinkybės, kad tai įvyko viešoje vietoje, pažeidimo sudėčiai tikrai nepakanka, dėl ko ir pripažintina, jog teismas netinkamai vertindamas nustatytas faktines aplinkybes padarė netinkamas ir išvadas, o tuo pačiu priėmė ir nepagrįstą bei neteisėtą nutartį, kuri naikintina kaip ir institucijos nutarimas.

A. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjo 2014 m. sausio 27 d. nutarimu A. P. pripažinta kalta padariusi LR ATPK 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtą nutarimą pakeitė sušvelnindamas administracinę nuobaudą. Apeliaciniu skundu nesutinkama su apeliantei inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymu, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

LR ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apeliantės veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais A. P. kaltę padarius jai inkriminuojamą pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš 2014 m. sausio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, A. P. 2014 m. sausio 15 d., apie 18.00 val., viešoje vietoje, parduotuvėje „Maxima“, esančioje Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo nepilnametę K. V., tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, šiais savo veiksmais padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 str.

Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji K. V., paaiškinusi, kad datos nepamena, 18.00 val. atėjo į „Maximą“, Šaltkalvių g. Ji su Laura parduotuvėje lipo laiptais į viršų. Iš viršaus į apačią lipo G. P., pastaroji į ją pažiūrėjo niekinančiai. Ankščiau turėjo konfliktų su G. P.. Kai ji (K. V.) pasakė G. P. liautis, pastaroji ją išvadino necenzūriniais žodžiais, tuo metu G. P. jau buvo užsukusi už laiptų. G. P. vartojo daugiau nei vieną necenzūrinį žodį, tiksliai nepamena, į keiksmažodžius neatsakė. Po to nusileido laiptais į apačią ir išgirdo moters balsą „stok kale“, tai buvo A. P., pastaroji ją (K. V.) iškoliojo visais žodžiais. Ji (K. V.) pasakė, kad A. P. dukrai negrąsino. Nuėjo į pieno skyrių, išgirdo Gerdos mamos žodžius. Ji (K. V.) pasakė Gerdos mamai, kad pažiūrėtų, kaip pastarosios dukra elgiasi, tuomet nusisuko, o G. P. ir A. P. ėjo už jos iš paskos, išvadino ją stora karve ir didžiašikne, į ką ji (K. V.) pasakė Gerdos mamai: „ar matėte save veidrodyje“. Tada Gerda griebė ją (K. V.) už rankų. Gerdos mama pasiėmė Gerdą už rankos ir pasakė „einam toliau“. Kai Gerda griebė jai (K. V.) už rankos, tada ji pakėlė koją, nepamena ar ką tada Gerdos mama sakė. Viskas greitai vyko. Jos (K. V.) draugė S. ten buvo, po to nuėjo kiek toliau. Kai S. nueidinėjo ji (K. V.) atsisuko ir pamatė kaip pastaroji atsisuko pažiūrėti. Po dviejų dienų ji, K. V., kreipėsi į policiją.

Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir pareiškime policijai - 2014 m. sausio 15 d., adresu Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, prekybos centre „Maxima”, jai būnant su L. S., lipant į antrą aukštą, pastebėjo G. P., kuri pradėjo į ją žiūrėti niekinančiu žvilgsniu, nes anksčiau buvo su pastarąja nesutarimai, konfliktai. Pasakė Gerdai, kad pastaroji liautųsi ir baigtųsi tarp jų nesantaika, Gerda į tai išvadino ją (K. V.) necenzūriniais žodžiais. Ji (K. V.) Gerdos paprašė, kad liautųsi ją įžeidinėti, tačiau pastaroji toliau ją įžeidinėjo. Vėliau po 5-10 min. nulipant laiptais išgirdo moterišką balsą, kuris ją (K. V.) įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais (kale stok!), atsisukusi ji pastebėjo, kad tai yra G. P. mama Aušra. Jai (K. V.) sustojus, Gerdos mama pradėjo ją įžeidinėti ir sakyti, kad ji neva konfliktuoja su pastarosios dukra, tačiau ji paprašė, kad Aušra labiau kontroliuotų savo dukrą. Tuo metu šalia buvusi Gerda sudavė jai (K. V.) per ranką. Siekdama išvengti konflikto ji (K. V.) bandė nueiti nuo jų, tačiau prie jos priėjo Gerda, trenkė su ranka į krūtinę ir koja spyrė į pilvo sritį. Į tokį Gerdos elgesį ji (K. V.) gindamasi spyrė pastarajai atgal į pilvą. Jokių stiprių sužalojimų ji, K. V., nepatyrė. (b. l. 11).

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi šiais nukentėjusiosios parodymais, kadangi jie yra prieštaringi, nenuoseklūs, todėl nepatikimi, aukštesnysis teismas su tokiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tam tikri mažareikšmiai neatitikimai liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymuose, neturintys ypatingos reikšmės nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, nelaikytini esminiais, dėl kurių tokio asmens parodymais negalima remtis priimant atitinkamą procesinį sprendimą. Vertinant nukentėjusiosios parodymus matyti, kad tiek pareiškime policijai, tiek apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji nurodė iš esmės analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nuosekliai ir detaliai paaiškindama administracinėn atsakomybėn traukiamos A. P. veiksmus.

Dar daugiau, K. V. nurodytai įvykių sekai neprieštarauja ir įvykio metu kartu su ja buvusios L. S. parodymai. Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji patvirtino K. V. parodymus, nurodydama, kad sausio mėnesį, galėjo būti sausio 15 d., apie 6 val. vakaro atėjo į „Maximą“ Naujininkuose, sutiko G. P., kuri niekinančiai pažiūrėjo į ją ir K. V., į ką Kamilė ramiai pasakė, kad baigtų žiūrėti, jos prasilenkė ir nuėjo. Po 10 ar 15 min. jos ėjo link pieno skyriaus ir išgirdo žodžius: „stok kale“. Tai pasakė Gerdos mama, Kamilė atsisuko ir pasakė: „pažiūrėkit į savo dukrą“ ir Gerdos mama pradėjo plūsti Kamilę. Ji (L. S.) kurį laiką stovėjo, po to jos nuėjo, į ką G. P. mama vėl pasakė necenzūrinių žodžių, Kamilė atsisuko ir pradėjo sakyti, kad „kokią teisę pastaroji turi čia ją kolioti“. Aplink buvo žmonių, praeidinėjo žmonės. Ji (L. S.) girdėjo, kaip Gerda davė Kamilei per ranką. Matė, kad Kamilė buvo pakėlusi koją. Ji (L. S.) nuėjo, užėjo už lentynų, po ko, atėjo ir Kamilė, papasakojusi kaip pastarajai trenkė, ji buvo pikta ir įsiutusi. Papildomai liudytoja paaiškino, kad pirmą kartą Gerdą susitiko joms lipant laiptais į viršų, Gerda buvo viena, pastaroji lipo žemyn. Kamilė pasakė, kad „baik tu žiūrėti“ ir tada ant Kamilės pasakė kažkokį keiksmažodį. Antras susitikimas įvyko prie daržovių skyriaus, pirmame aukšte, kur buvo ne viena Gerda, jau buvo ir A. P., buvo tik žodžiai ir buvo davimas per ranką.

Tokias aplinkybes L. S. patvirtino ir pareiškime policijai, nurodydama, kad 2014 m. sausio 15 d., apie 18.00 val., Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, būnant jai kartu su drauge K. V., parduotuvėje „Maxima”, lipant laiptais į antrą aukštą, pastebėjo merginą, vardu Gerda, kuri niekinančiu žvilgsniu pažiūrėjo į K. V., todėl Kamilė pasakė Gerdai, kad pastaroji taip niekinančiai nežiūrėtų į ją. Į tai, Gerda K. V. pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Tada Kamilė pasakė Gerdai, jog pastaroji liautųsi ją įžeidinėti, nes vėl tarp jų gali kilti konfliktas ir ji su drauge pakilo į viršų. Vėliau, po 5-10 min. nusileidus laiptais į apačią ji, L. S. išgirdo moterišką balsą, kuris sušaukė „stok kale”. Atsisukus joms su Kamile, pastebėjo stambaus kūno sudėjimo moterį, trumpais plaukais, apsirengusią juodos spalvos striuke ir rožinės spalvos kelnėmis, šalia kurios stovėjo mergina, vardu Gerda, o kaip jai Kamilė pasakė, kad tai yra ta stambi moteriškė Gerdos motina. Į Gerdos motinos žodžius Kamilė atsakė, jog „Jūs pasižiūrėkite į save“. Tada Gerdos motina pradėjo vadinti Kamilę necenzūriniais žodžiais bei Gerda pasakė, jog pastarosios motina nėra niekuo geresnė už pačią Kamilę. Tada Kamilė priėjo arčiau Gerdos ir pastarosios motinos, sakydama, kokią teisę jos turi įžeidinėti ją, Kamilę. Tuo metu Gerda du kartus trenkė Kamilei per rankas, o Gerdos motina toliau koliojo Kamilę, kas vyko toliau ji, L. S., nematė, nes nuėjo toliau į parduotuvę prie dripsnių. Vėliau parduotuvėje prie jos, L. S., sugrįžo Kamilė ir papasakojo, jog Gerda spyrė Kamilei į pilvo apačią, dėl to pastaroji davė jai atgal. Vėliau Gerdos motina nusitempė Gerdą nuo Kamilės. Dėl šio įvykio Kamilė buvo nustebusi, kad taip viskas įvyko parduotuvėje bei dėl fizinio skausmo Kamilė nesiskundė. Minėtą dieną Gerda buvo apsirengusi šviesiai rudos spalvos striukę iki kelių (b. l. 14-15)

Atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad šios liudytojos parodymai yra melagingi, nesutampa tarpusavyje, todėl pastaroji turėtų būti patraukta atsakomybėn už melagingų parodymų davimą, pažymėtina, kad tiek apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek pareiškime policijai, ji nurodė iš esmės analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, o tai, kad apklausiama apylinkės teisme paaiškino, jog matė, kaip G. P. trenkė K. V., tuo tarpu pareiškime policijai šios aplinkybės nebuvo nurodytos, esminės reikšmės neturi. Konstatuojant šią išvadą pastebėtina, kad G. P. inkriminuojami veiksmai pasireiškė necenzūriniais žodžiais ir įžeidimais K. V. atžvilgiu, o šias aplinkybes minėta liudytoja nuosekliai bei detaliai paaiškino tiek apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek pareiškime policijai, todėl netikėti pastarosios parodymais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Vertinant pastarosios suinteresuotumą bylos baigtimi, akcentuotina, kad ši aplinkybė turi būti vertinama ne tik atsižvelgiant į nukentėjusiosios ir liudytojos asmeninius santykius, t.y. kad jos yra draugės, bet ir į kitų byloje surinktų ir patikrintų įrodymų visumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. S. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, visiškai sutapo su nukentėjusios parodymais, neprieštarauja ir byloje esančio vaizdo įrašo medžiagai, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, paneigia šios liudytojos suinteresuotumo bylos baigtimi galimybę.

Vaizdo įraše užfiksuota, kaip prie parduotuvės laiptų sustoja ir atsisuka K. V. ir liudytoja L. S.. Prie jų prieina G. P. su motina A. P.. Tarp jų vyksta trumpas pokalbis, po kurio, K. V. pirma nusisuka ir pradeda eiti nuo G. P. ir A. P.. Jai iš paskos eina G. P. ir A. P.. Prie Kamilės šono pradeda eiti liudytoja L. S.. Eidama K. V. atsisuka, G. P. ir A. P. eina netoli nuo jos. K. V. pasuka dešiniau link prekių lentynos, o liudytoja L. S. nueina toliau ir pasitraukia iš vaizdo kameros regėjimo zonos. K. V. žiūri tiesiai link lentynoje išdėstytų priekių, ir prie jos bando artintis G. P., kuri tiesia link jos ranką, bet jos motina ją patraukia atgal. K. V. nusisuka nuo lentynų link G. P.. G. P. paeina truputį į priekį ir vėl nusisuka link stovinčios K. V., bando eiti link K. V., bet jos motina neleidžia tai daryti ją patraukdama. K. V. kalbėdama ir pakėlusi ranką eina link G. P., o G. P. eina link K. V.. G. P. pakelia ranką ir su ją nustumia (ar suduoda smūgį) K. V., dėl ko pastaroji atsitraukia atgal ir staigiai su dešine koja spiria G. P. į pilvo sritį. G. P. atšoka. A. P. su ranka patraukia G. P., kuri dar norėtų eiti link K. V..

Kritiškai vertintinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, nepagrįstai nesirėmė liudytoju apylinkės teismo posėdžio metu apklausto E. I. parodymais, nurodant, kad jis patvirtino, jog K. V. įvykio metu teigė parašysianti pareiškimą policijai, į ką A. P. atsakė „rašyk“, kas apeliantės vertinimu neatitinka K. V. kitoje byloje nurodytų aplinkybių, kad pareiškimą ji parašė tik dėl to, jog buvo išsigandusi. Pastebėtina, kad ši aplinkybė niekaip nesusijusi su nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Tai, kas lėmė K. V. apsisprendimą apie įvykį pranešti policijos pareigūnams, esminės reikšmės sprendžiant A. P. atsakomybės klausimą, neturi. Be to, pažymėtina, kad liudytoju teisme apklaustas E. I. patvirtino, jog matė tik įvykio pabaigą prie pieno skyriaus, todėl akivaizdu, kad pastarojo parodymai nebuvo esminiai nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo byloje.

Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad jos veiksmuose nebuvo LR ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi jokia žmonių rimtis sutrikdyta nebuvo, nei vienas iš parduotuvėje buvusių asmenų jokių pastabų konfliktuojančioms merginoms nepateikė.

LR ATPK 174 str. numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, pasireiškiantį necenzūriniais žodžiais ar gestais viešoje vietoje, įžeidimu bei kibimu prie žmonių ar panašiais veiksmais, pažeidžiančiais viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Analizuojant šią teisės normą pastebėtina, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas padaromas viešosiose vietose, juo pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal LR ATPK 174 str. nuostatas.

Nors viešosios vietos sąvoka nėra pateikta nei LR ATPK, nei LR BK nuostatose, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešąja vieta gali būti pripažįstami vieši (masiniai) žmonių susibūrimai, organizuoti sporto, kultūros, komercijos ir kiti renginiai, taip pat veikiančios poilsiavietės; miestų (gyvenviečių) gatvės, šalia jų esantys atviri (neaptverti) kiemai, atviri (nors ir aptverti, tačiau nerakinami) kiemai, į kuriuos galima nekliudomai patekti bet kuriuo paros metu; aikštės, skverai, parkai; kioskai, paviljonai ir kiti objektai, jei į juos patekta tiesiogiai iš viešosios vietos; visuomeninio transporto priemonės, skirtos keleiviams pervežti; kitos viešos žmonių susibūrimo vietos: parduotuvės, turgavietės, teatrų, parodų salės ir kitos vietos jų darbo (lankymo) metu; bendrabučių koridoriai, keleiviniai traukiniai, autobusai, lėktuvai, laivai, prieigos prie vandens telkinių, kiti objektai.

Ištirti bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad konfliktas tarp A. P., G. P. ir K. V. įvyko parduotuvėje „Maxima“, kur įvykio metu buvo ir kitų asmenų. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad pažeidimas buvo padarytas viešoje vietoje, kurioje pažeidimo padarymo metu buvo ir turėjo teisę lankytis ir kiti asmenys. Tuo tarpu aplinkybė, jog į nagrinėjamą konfliktą nei vienas iš aplinkinių asmenų neįsikišo, nebandė jo nutraukti bei nepateikė jokių pastabų dėl konfliktuojančių merginų elgesio, nėra ir negali būti laikoma aplinkybe, pašalinančia atsakomybę už LR ATPK 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Akivaizdu, kad dėl neteisėtų A. P. veiksmų, parduotuvės lankytojai patyrė nepatogumų, ką patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip parduotuvėje įvykio metu buvę asmenys atsisukinėja bei traukiasi į šoną, kad konfliktuojančios merginos jų neužkliudytų.

Šių aplinkybių kontekste taip pat pažymėtina, kad tarp asmenų esant konfliktui dėl asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia ne tik asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta, bet ir nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriuo asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei. LR ATPK 174 str. yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis. Tuo tarpu plūdimasis necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje, nepaisant privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konflikto, nėra priimtina visuomenei ir nesuderinama su jos dorove.

Netenkinant apeliacinio skundo prašymo administracinio teisės pažeidimo bylą A. P. atžvilgiu nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje apklausiant K. V., L. S., G. P. ir E. I., pažymėtina, kad pagal LR ATPK 302¹⁰ str. 2 d. nuostatas, bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad visi apeliaciniame skunde nurodyti asmenys buvo išsamiai apklausti pirmosios instancijos teisme, A. P. visus savo argumentus išdėstė apeliaciniame skunde, o byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu galima spręsti A. P. kaltės klausimą, spręstina, kad jokių pagrindų, kuriais remiantis galima būtų skirti žodinį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta.

Esant nustatytoms aplinkybėms, A. P. apeliacinis skundas atmestinas, konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, argumentuotai pasisakė, kokiais įrodymais remdamasis priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, dėl ko, naikinti apylinkės teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.