Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Saidytės-Matijošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2017-07-17 Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 7 d., paskirta 20 MGL bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui ir asmeniui, o būtent:

2023-12-05 apie 22.43 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2, 59 promilių neblaivumas), galva ne mažiau kaip 2 kartus sudavė savo sesers J. Š. sugyventiniui A. D. į nosies sritį, po to abiejų rankų delnais du kartus sudavė savo seseriai J. Š. į veido sritį ir taip sukėlė nukentėjusiesiems A. D. ir J. Š. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais E. Š. įvykdė 140 str. 1 d., 140 str. 2 d. numatytus nusikaltimus.

2024-03-26 ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas E. Š. parodė, kad su 2024-03-26 jam pareikštu įtarimu sutinka ir savo kaltę pripažįsta. Viską ką prisiminė apie 2023-12-05 įvykį, kuris buvo jo sesers bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), papasakojo pirminės apklausos metu. Įvykio metu buvo labai girtas, todėl daugelio aplinkybių tiksliai neprisiminė ir neprisimena. Tuomet kilus konfliktui su sese J. Š. ir jos sugyventiniu A. D., sudavė A. D. kelis kartus, gali būti du ir daugiau kartų, tiksliai kiek nepamena, į veido sritį. Tikrai galėjo būti, kad sudavė galva, kaip nurodyta įtarime, bet šito nepamena. Taip pat galėjo būti, kad rankomis sudavė ir savo sesei J. Š. Kiek smūgių, į kurią vietą jai sudavė neprisimena, bet tikriausiai buvo taip, kaip parašyta įtarime, kad delnais sudavė jai į veido sritį. Labai gailisi, kad tokiais savo veiksmais sukėlė J. ir A. fizinį skausmą. Kaip ir sakė anksčiau, įvykio aplinkybių, detalių dėl girtumo neprisimina, tai galėjo netiksliai papasakoti ir situaciją. Nuo policijos nesislapstė, bet tikriausiai pametė savo mobilųjį telefoną. Kurį laiką gyveno ne pas mamą (duomenys neskelbtini)., o pas draugę V. J. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Jai išvykus į (duomenys neskelbtini), grįžo pas mamą J. Š. ir su juo galima susisiekti per ją (el. b. t. 2, b. l. 39–42).

2023-12-06 ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. Š. parodė, kad psichikos ligomis nesirgo, sudėtingų galvos traumų neturėjo, psichiatrinėje narkologinėje įskaitoje neregistruotas. J. Š. yra jo sesuo, o A. D. jos sugyventinis. Jie gyvena Vilniuje, vieno kambario bute (duomenys neskelbtini), prieš savaitę pas juos apsistojo jų mama J. Š., nes ji atvažiavo darytis akių operaciją. 2023-12-05 apie 18 val. jis atvažiavo aplankyti mamos. Jie su J. ir A. pasivaišino, išgėrė 0, 5 l degtinės butelį. Mama negėrė, tik taip pasėdėjo su jais. Jis jau prieš tai buvo išgėręs alkoholio. Tarp jų su J. ir A. prasidėjo žodinis konfliktas dėl to, kad, jo manymu, jie su mama elgiasi neteisingai, ją išnaudoja. Konfliktui tęsiantis ir jiems su A. būnant koridoriuje, jis kumščiu sudavė jam į veido sritį, kiek kartų sudavė neprisimena, buvo labai susijaudinęs ir įpykęs, bet galėjo būti du ir trys kartai. Mama, kiek prisimena, buvo virtuvėje ir viską matė. Kur buvo tuo momentu J. nežino, neprisimena. Po jo smūgių A., J. pasakė, kad iškvietė policiją. Jis dar kiek pasibarė ir konfliktas taip ir baigėsi. Su J. vyko tik žodinis konfliktas, jis ją barė, moralizavo, bet jos jis nemušė ir fizinio skausmo jai nesukėlė. Mano, kad J. taip pasakė iš pykčio, kad sudavė A. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Gailisi, kad nesuvaldė savo emocijų ir taip įvyko (el. b. t. 1, b. l. 109–112).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. Š. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:

2023-12-05 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios J. Š. parodymai, kad 2023-12-05 apie 15-16 val., pas ją į butą atėjo jos brolis E. Š., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Namuose kartu su ja buvo jos sugyventinis A. D. ir jos mama J. Š. Jie kartu visi sėdėjo kambaryje, už stalo ir bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Po ko, apie 22 val. ji išėjo į virtuvę ir išgirdo vykstantį triukšmą ir riksmus iš kambario. Ji atėjo į kambarį ir pamatė, kad įvyko žodinis konfliktas tarp jos sugyventinio A. D. ir jos brolio E. Š., jie abu susistūmė. Ji pasakė apsiraminti, po to brolis priėjo prie jos ir trenkė kumščiais į jos veido sritį, ji pajuto fizinį skausmą. Po įvykio ji iškarto iškvietė policiją ir greitąją. Jos mama J. Š. konflikto nematė, kadangi buvo virtuvėje. Taip pat nori pridurti, kad atsisako duoti parodymus prieš savo artimąjį giminaitį – jos brolį E. Š. Jam jokių pretenzijų neturi (el. b. t. 1, b. l. 30–33).

2024-01-26 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustos nukentėjusiosios J. Š. papildomai, kad E. Š. yra jos brolis. Duoti apie jį ir 2023-12-05 buvusio įvykio aplinkybes sutinka. Patikslina savo pirminius parodymus, kad 2023-12-05 pas juos su sugyventiniu A. D. į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvyko jos brolis E. Tuo metu pas ją taip pat buvo atvažiavusi jų su E. mama J. Š. Jie sėdėjo visi kambaryje, vartojo alkoholinius gėrimus, išskyrus mamą. Apie 22 val. ji išėjo į virtuvę, kur buvo mama. E. su A. pasiliko kambaryje. Išgirdo kambaryje barnį, kažkokį triukšmą, panašų į bumbtelėjimą. Atėjo pasižiūrėti į kambarį kas vyksta. E. su A. stovėjo arti vienas kito ir tarp jų vyko žodinis konfliktas. E. buvo tiesiog įsiutęs. Jie pradėjo stumdytis. Ji tada priėjo ir pradėjo juos skirti. Tuo metu E. ir sudavė du kartus jai abiejų rankų delnais į veido sritį, tiksliau į abu skruostus, vienos rankos delnu į vieną skruostą, kitos – į kitą skruostą. Tuo metu fizinį skausmą pajuto, kurį vertina 5 balais iš 10. Tai buvo momentinis skausmas, vėliau jis praėjo, jokių sužalojimų, sumušimo žymių nebuvo. Ji išsigando, nuėjo į virtuvę ir iškvietė policiją. Buvo gerokai išgėrusi, susijaudinusi, šoke, todėl dėl savo emocinės būsenos galėjo pareigūnams netiksliai papasakoti įvykio aplinkybes, pasakyti netikslius faktus, kad pavyzdžiui E. jai sudavė kumščiais. E. tikrai atrodė grėsmingai, elgėsi agresyviai, buvo labai įsiaudrinęs. E. smurtavimo fakto prieš A. ji nematė, bet iš visos situacijos suprato, kad E. sudavė A., į kurias kūno vietas, kiek kartų nematė, taip pat ant A. nepastebėjo ir akivaizdžių sumušimo žymių. Dėl apdukcijos ji nesikreipė, nes nebuvo jokių sumušimo žymių, o skausmas greitai praėjo. Taip pat nesikreipė į jokias kitas gydymo įstaigas. Jai padaryta fizinė ir moralinė žala, kurios pinigais nevertina ir ieškinio šioje byloje nepateikinės. Nuo to laiko su broliu nebendrauja, jis turėtų gyventi pas mamą adresu (duomenys neskelbtini), o, jeigu jo ten nėra, jis dar gali būti pas savo draugę V., pavardės nežino, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso ir vietos nežino. Kaip ir sakė pirminėje apklausoje, mama įvykio nematė, tik girdėjo triukšmą (el. b. t. 1, b. l. 185–188).

2023-12-06 ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo A. D. parodymai, kad kartu su savo sugyventine J. Š., jos mama J. Š. buvo bute. Apie 15–16 val., pas juos į butą atvyko jo sugyventinės J. Š. brolis E. Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini)., atvyko juos aplankyti. E. Š. prieš 5 metus jam buvo sulaužęs žandikaulį, tačiau tuo metu į policiją nesikreipė. E. yra nedirbantis, gyvena su sugyventine, veda asocialų gyvenimo būdą, išgėręs tampa neadekvatus ir nenuspėjamas. Asmeniškai jis su juo bendrauja retai, jis palaiko ryšį su savo sese. Atvykęs jo paprašė nueiti nupirkti alkoholinių gėrimų. Parduotuvėje nupirko 1 litro talpos degtinės butelį. Grįžęs sėdo prie stalo jis, sugyventinė J. ir jos brolis E. ir vartojo alkoholį, išgėrė visą butelį. Pradžioje sėdėjo tvarkingai, bendravo. Apie 23 val. visi nusprendė eiti miegoti. Kadangi butas yra vieno kambario, todėl ėjo visi miegoti į kambarį. Jis liko dar nemiegoti ir žiūrėti krepšinio rungtynes per televizorių. E. jau miegodamas atsikėlė iš lovos ir priėjo prie sėdinčio jo ant kėdės, bei sakė nenori, kad žiūrėtų televizorių. Jis paaiškino, kad nori pažiūrėti rungtynes. Po šio pokalbio jis išėjo į balkoną parūkyti. Tuo metu prie jo priėjo E. ir nieko nesakęs pagriebęs abejomis rankomis už jo megztinio ir tempė jį į save bei su savo galva ne mažiau dviejų kartų sudavė jam į nosies sritį, dėl ko pajuto fizinį skausmą, po ko bandė tempti jį link balkone esančio lango ir norėjo versti jį pro balkoną, tačiau jis išsinėrė pro tarpą, bei pribėgo prie savo sugyventinės J. ir paprašė iškviesti pagalbą bendru pagalbos centro telefonu. Netrukus J. paėmusi savo mobilaus ryšio telefoną paskambino bendru pagalbos centro telefonu 112. Tai išgirdęs E. paėmė nuo kambaryje esančio stalo jo mobilaus ryšio telefoną (mygtukinis) ir mesdamas jį į grindis jį sudaužė. Minėtas mobilaus ryšio telefonas buvo bevertis, tad turtinės žalos nepatyrė. Kur dabar tas telefonas nežino, kadangi E. jį kažkur išmetė. Po šių veiksmų priėjusi E. mama J. prie E. jį išsivedė į virtuvę ir apramino. Atvykus policijos pareigūnams girdėjo ir matė, kaip E. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, bei neleido būti sulaikomas. Dėl šio įvykio turi pretenzijų E., tačiau civilinio ieškinio nereikš. Šiuo metu J. yra emociškai labai pavargusi, dėl ko mano, kad jos apklausą atlikti šiuo metu netikslinga. Įvykio vietoje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų (el. b. t. 1, b. l. 69–72).

2024-03-14 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausto A. D. parodymai, kad po įvykio, kuris buvo bute Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu jo sugyventinės J. Š. brolis E. Š., būdamas neblaivus, agresyviai elgėsi ir prieš jį smurtavo, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl apdukcijos nesikreipė, nes nebuvo jokių sumušimo žymių ir pasekmių. Nedarbingumo neturėjo, nes nedirba. Tuo kartu, kai E. Š. sudavė jam galva porą kartų į nosį, jam skaudėjo, iš nosies šiek tiek bėgo kraujas, bet po to skausmas nurimo, nebuvo patinimo ir kitokių sumušimo žymių. Patirtą skausmą 10 balų sistemoje vertintų kokiais 4 balais. Kad to įvykio metu E. sudavė J., suprato tik iš jos pasakojimo pareigūnams. Pats šio fakto, kad E. būtų fiziškai smurtavęs prieš J. nematė. Taip pat nepastebėjo jokių sumušimo ar sužalojimo žymių ant J. matomų kūno vietų, t. y. veido, kaklo, rankų. Šio įvykio metu jam padaryta fizinė žala, tačiau jos pinigais nevertina ir ieškinio byloje nepateikinės. Šiuo metu su E. jis nebendrauja. Esant galimybei ir sąlygoms sutiktų su E. susitaikyti, jam atleisti ir jau atleido bei nutraukti šį tyrimą jiems susitaikius (el. b. t. 2, b. l. 30–33).

2024-03-12 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos K. J. parodymai, kad 2023-12-06 apie 22.45 val., patruliuodami su vyriausiuoju tyrėju K. Š., gavo pranešimą, kad Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja moteris, vardo, pavardės neprisimena. Moteris papasakojo, kad iš (duomenys neskelbtini) atvykęs jos brolis sumušė ją ir jos sugyventinį, tikslių jos pasakojimo detalių apie įvykį neprisimena. Pranešėja buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, buvo susijaudinusi. Namuose buvo pranešėjos sugyventinis, vardo, pavardės neprisimena, ir senyvo amžiaus moteris, t. y. pranešėjos motina, vardo, pavardės neprisimena, kuri sėdėjo virtuvėje. Ar ant pranešėjos ir jos sugyventinio matėsi kokios nors smurto žymės neprisimena. Smurtu įtariamas asmuo, vardo, pavardės neprisimena, buvo neblaivus, labai agresyvus, vis ėjo link kolegos pareigūno, buvo priėmęs boksininko stovėseną, nevykdė jo reikalavimų atsitraukti ir atsistoti prie sienos. Prieš jį buvo panaudotas tazeris. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji, bet rimtų sužalojimų nukentėjusiesiems nenustatė, išėmė iš įtariamojo kūno tazerio adatas. Smurtu įtariamas asmuo buvo laikinai sulaikytas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Bute blaivi buvo tik nukentėjusiosios mama, tačiau, kaip ji teigė, ji nieko nematė, buvo virtuvėje. Daugiau apie šį įvykį nieko neprisimena. Įvykio vietoje buvo filmuojama kūno kameromis (el. b. t. 2, b. l. 22–25).

2023-12-05 tarnybinis pranešimas, kuriame fiksuota, kad 2023-12-05 apie 22.43 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tarp J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos brolio E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), metu E. Š. trenkė nenustatytą kiekį kumščiais J. Š. į veido sritį, po ko J. Š. pajuto fizinį skausmą (el. b. t. 1, b. l. 102–103).

2024-01-25 apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas faile "BPC skambu io ra as (ID 92242435974, skambu io prad ia 2023-12-05 22 43 03)". Įrašo trukmė – 1 min. 9 sek. Įraše užfiksuota, kaip moteris kviečia policiją adresu (duomenys neskelbtini), prašo atvažiuoti greitai, labai staigiai, nes mušasi (el. b. t. 1, b. l. 153–155).

2024-03-06 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, kad 2024-03-06 apžiūrėta Vilniaus aps. VPK pareigūnų, vykusių į įvykio vietą, kūno kameromis filmuota medžiaga, trijuose failuose: Failas "PSS-20231205-225036UTC+0200". Įrašo trukmė – 18 min. 51 sek. Pareigūnai (pareigūnas ir pareigūnė) atvyksta į įvykio vietą, pagal medžiagoje esančius duomenis, butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Bute matom vyrą, pagal medžiagoje esančius duomenis nukentėjusįjį A. D. (toliau – A. D.), moterį, pagal medžiagoje esančius duomenis nukentėjusiąją J. Š. (toliau – J. Š.), kuri pasako, kad policiją kvietė ji, kad brolis ją dabar sudaužė ir jos sugyventinį sudaužė. Priėjus pareigūnui ir paprašius tęsti pasakojimą, J. Š. pakartoja, kad brolis sudaužė sugyventinį ir ją. Daužė per veidą va taip va (J. Š. delnais paliečia ir paglosto abu skruostus). Pareigūnui paklausus ar glostė, J. Š. atsako, kad daužė. Į koridorių išeina agresyviai nusiteikęs vyras, pagal medžiagos duomenis – įtariamasis E. Š. (toliau – E. Š.). Pareigūnas liepia jam atsitraukti, įspėja, kad šaus. E. Š. atsikalbinėja, nevykdo pareigūno teisėtų reikalavimų. Po to nueina į kambarį. Pareigūnas užeina į šone esančią virtuvę. Klausia kas čia nutiko. J. Š. pasakoja, kad čia jos sūnus atvažiavo, kad jis kažkoks labai susinervinęs, čia jos dukra (J. Š. – tyrėjos pastaba), jis (E. Š. – tyrėjos pastaba) jos brolis. Į koridorių vėl išeiną E. Š., nevykdo pareigūno reikalavimų, keikiasi necenzūriniais žodžiais, atsikalbinėja. J. Š. sako, kad jo bijo, kad jis šiandien atvažiavo, čia negyvena. Pro duris įeina greitosios pagalbos medikė, pareigūnas paprašo jos palaukti už durų. E. Š. ir toliau agresyviai elgiantis, pareigūnas panaudoja tazerį ir E. Š. nuėjus į balkoną, ten jį sulaiko (uždeda antrankius). Pareigūnas paguldo E. Š. ant lovos. Pareigūnui paklausus, kam reikia medikų, A. D. sako, kad reikia jam, kad 2 kartus iš galvos davė per (sakinio nebaigia, rodo ranka veido priekį). Po to abu su J. Š. nueina į virtuvę. A. D. pasakoja greitosios pagalbos medikei: trenkė nosimi į nosį, kraujas pradėjo bėgt. Medikė sako, kad mėlynės šviežios nesimato, nėra. Medikė prašo nusiprausti ir tada parodyti, sako, kad nosis sulaužyta seniai, o ne dabar. A. D. išėjęs į buto koridorių, kur stovi pareigūnai, jiems pasakoja, kad jis (E. Š.) atvažiavo, išgėrė ir pradėjo skandalint, jį mušti. Jis yra J. Š. sugyventinis, kartu su ja gyvena (duomenys neskelbtini). J. Š. brolis E. Š. gyvena (duomenys neskelbtini), pas savo sugyventinę. E. Š. nebuvo atvažiavęs gal 3 metus. Atvažiavo mama, E. Š. atvažiavo pagėręs, pamiegojo ir pradėjo rankas kilnoti, sudaužė jo telefoną. Medikė nueina apžiūrėti E. Š. Failas "PSS-20231205-231603UTC+0200". Įrašo trukmė - 4 min. 2 sek. Pareigūnai su medikės pagalba (įkalba jį apsiauti batus, atsikelti, nes pareigūno reikalavimų neklauso), išveda iš buto į lauką, pasodina į tarnybinio automobilio sulaikytiesiems skirtą vietą. Failas "PSS-20231205-225139UTC+0200". Įrašo trukmė – 14 min. 03 sek. Užfiksuota informacija, aprašyta failo "PSS-20231205-225036UTC+0200", kuri filmuota kito pareigūno kūno kamera (el. b. t. 2, b. l. 1–3).

Alkotesteriu „Alcotest 6810“ matavimo duomenys, patvirtinantys, kad 2023-12-05 23.54 val. E. Š. nustatytas 2,59 prom, neblaivumas (el. b. t. 1, b. l. 107).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

BK 140 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas šio str. 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

BK 248 str. išaiškinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Teisminio praktiko išaiškinta, kad idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nes kiekviena sudėtis turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 str. 5 d. 1 p., apėmimo būdu. Teismų praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo specifiką, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis gali būti ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-83-942/2018, 2A-7-4-699/2015). Taip pat pažymėta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis skirtingais veiksmais padaro du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus prieš skirtingus nukentėjusiuosius, ne vienu ir tuo pačiu metu (vienas po kito), esant susiformavusiai skirtingai nuteistojo tyčiai ir jais nebuvo įgyvendinamas bendras sumanymas, tokios veikos sudaro realią sutaptį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-942/2018 ir kt.).

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos ir nagrinėjamu atveju vertinant bei tinkamai kvalifikuojant kaltinamojo E. Š. padarytas nusikalstamas veikas.

Byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais – kaltinamojo ir nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; 2023-12-05 tarnybinis pranešimas; 2024-01-25 apžiūros protokolas; 2024-03-06 kitų objektų apžiūros protokolas – patvirtina, kad E. Š. 2023-12-05 apie 22.43 val., būdamas neblaivus, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu sudavė A. D. galva ne mažiau kaip 2 kartus į nosies sritį. Kiek vėliau į konflikto vietą atėjus J. Š. ir prašant kaltinamojo baigti konfliktuoti, smogė ir jai kelis kartus ranką į veidą.

Nukentėjusieji A. D. ir J. Š. patvirtino, kad aptartais E. Š. smurtiniais veiksmais jiems buvo sukeltas fizinis skausmas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. Š. ir E. Š. yra sesuo ir brolis, t. y. artimi giminaičiai. Kaltinamojo ir A. D. jokie giminystės ryšiai nesieja. Taigi prokurorės teismui pateiktame pareiškime E. Š. veiksmai, kuriais A. D. buvo sukeltas fizinis skausmas, pagal BK 140 str. 2 d. kvalifikuoti nepagrįstai, o šioje dalyje kaltinamojo veiksmuose yra visi BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai. Be to, nagrinėjamu atveju E. Š. smurtinių veiksmų abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu jokia bendra tyčia nesiejo – A. D. kaltinamojo smurtiniais veiksmai skausmas sukeltas dėl neaiškių aplinkybių kilusio konflikto metu; J. Š. atžvilgiu smurtas panaudotas, kai ši atėjusi iš virtuvės siekė apraminti E. Š., paprašė kaltinamojo liautis elgtis agresyviai. Kaip minėta aptartoje teisminėje praktikoje, viena po kitos įvykdytos veikos, kurių nesieja bendra tyčia, kvalifikuotinos kaip atskiros realiąja sutaptini įvykdytos nusikalstamos veikos.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. Š. veikoje yra visi BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas J. Š.) ir BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas A. D.) numatytų nusikaltimų sudėties požymiai, todėl jam pareikšti kaltinimai tikslintini jo atskirus veiksmus abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu kvalifikuojant kaip atskiras nusikalstamas veikas.

Bausmių skyrimo ir bendrinimo, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Skirdamas kaltinamajam E. Š. bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti 2 nesunkūs, tyčiniai, baigti nusikaltimai), padarymo aplinkybes.

E. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

E. Š. nagrinėjamas nusikalstamas veikas įvykdė būdamas neblaivus. Teismo vertinimu, kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams ir ši aplinkybė taipogi sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Byloje esančiais įrodymais kitų atsakomybė sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. Š. – teisiamas antrą kartą (teistumas išnykęs); administracine tvarka nebaustas; nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.

Įvertinęs aptartų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam E. Š. BK 140 str. 1, 2 d. sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės apribojimus, kurių terminai yra mažesnis už įstatyme numatytus vidutinius, t. y.: už BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 5 mėnesių laisvės apribojimą; už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 6 mėnesių laisvės apribojimą.

E. Š. nusikalstamos veikos savo pavojingumu iš esmės nesiskiria, todėl jam paskirtos bausmės bendrinamos taikant BK 63 str. 1, 4 d. nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant švelnesnės 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės apribojmo, ir paskiriant subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

E. Š. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, vadovaujantis BK 48 str. 4 str. 4 d., 5 d. 4 p. numatytus įpareigojimus: 1) per 15 dienų nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo vertinimu, su laisvės apribojimo bausme skirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą nėra netikslinga.

Teismo vertinimu, nurodyti ir su laisvės apribojimo bausme susiję įpareigojimai, atsižvelgus į E. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo bei taip pat kaltinamąjį charakterizuojančiais aplinkybes (nedirbantis, anksčiau teista už transporto priemonės vairavimą neblaiviame stovyje) geriausiai atitiks bausmei keliamus tikslus.

Atsižvelgus į tai, kad E. Š. teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, įvykdytą prieš savo šeimos narį, taip pat agresyviai elgėsi ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų atžvilgiu, teismo vertinimu bausmės paskirtį padės įgyvendinti kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² str.), šį nurodymą įpareigojant vykdyti 4 mėnesius po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

E. Š. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas registruotis policijos įskaitoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 str. 1–2 d., į E. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme nuo 2023-12-05 23.10 val. iki 2023-12-06 14.21 val. išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą para prilyginant 2 laisvės apribojimo dienom.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas,

nusprendžia:

E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius:

1) Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

2) Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

E. Š. paskirtas bausmes subendrinti taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant švelnesnės 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės apribojimo, ir paskirti subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., E. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 str. 4 d. 4 p., 5 d. 4 p. numatytus įpareigojimus:

1) per 15 dienų nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Paskirti E. Š. Baudžiamojo kodekso 72² str. 1 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį 4 mėnesius po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 str. 1–2 d., į E. Š. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme nuo 2023-12-05 23.10 val. iki 2023-12-06 14.21 val. išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą para prilyginant 2 laisvės apribojimo dienom.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. Š. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą registruotis policijos įskaitoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti E. Š., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu;

5) vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą;

6) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Elektrėnų savivaldybėje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Rungos g. 22, Elektėnai; telefonai +370 685 17 052, +370 685 17055, +370 672 37 282), į kurią jis turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Probacijos įst. 14 str. 1 p.).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.