Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei A. S. dėl tėvų (motinos) valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose buvo gautas ieškovo A. Z. ieškinys atsakovei A. S., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) dėl tėvų (motinos) valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovas nurodė, jog būtina skubiai skirti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu), kad vaikams būtų užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinamas įprastas materialinis aprūpinimas, saugi aplinka ir ugdymas vaikų žinomoje ugdymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) mokykloje. Ieškovo įsitikinimu, tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, vaikai galės nedelsiant grįžti į jų namus Vilniuje, kur jie turi savo kambarius, grįžti į jų lankytą mokyklą, bus atkurtas vaikų buvęs socialinis gyvenimas – bendravimas su seneliais, mokyklos ir kiemo draugais, tęsiamas būrelių lankymas. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečių vaikų N. Z. ir B. Z. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. Z. (ieškovu); nustatyti laikiną atsakovės A. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. Z. ir B. Z. tvarką: motina kiekvienos dienos vakarą nuo 19.00 val. iki 21.00 val. bendrauja su vaikais telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; Motina kas antros savaitės savaitgalį leidžia kartu su vaikais, penktadienį po pamokų ir papildomų veiklų (jei tokios yra) pasiimdama vaikus iš tėvo ir vaikų gyvenamosios vietos 19.00 val. arba, bendru tėvų sutarimu, iš vaikų ugdymo ar papildomos veiklos vietos šios veikloms pasibaigus. Sekmadienį 19.00 val. motina vaikus grąžina į tėvo ir vaikų gyvenamąją vietą. Motina privalo užtikrinti, jog jos bendravimo su vaikais metu vaikai būtų pasiruošę kitos savaitės pamokoms ir veikloms (t. y. turi būti paruošę namų darbus, atlikę paskirtas užduotis ugdymo įstaigoje ar papildomai lankomose veiklose ir pan.)

2. Teismo posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių metu ieškovas A. Z. ir jo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytų aplinkybių pagrindu ir papildomai nurodė, kad skyrybų procese su atsakove buvo sudaryta taikos sutartis, kurioje buvo susitarta dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais. Šių metų pavasarį atsakovė išsikėlė gyventi iš Vilniaus į Klaipėdą su jų nepilnamečiais vaikais, po ko vaikai nebebendravo su ieškovu, jis juos matė tik keletą kartų nuo jų išsikėlimo į kitą miestą. Nurodė, kad vaikai šiuo metu nelanko mokyklos ir jis neturi sąlygų bendrauti su vaikais, atkurti ryšio ar sužinoti apie jų buvimo vietą ar jų būseną. Taip pat nurodė, kad jis gyvena Vilniuje ir ten vaikams būtų sąlygos gyventi patogiai, jo nuomojamame būste vaikai turi po atskirą kambarį ir galėtų lankyti mokyklą Vilniuje, kurią lankė ir ankščiau. Jo darbo grafikas leidžia dirbti nuotoliniu būdu, todėl vaikus galėtų nuvežti ir į mokyklą ir kitas vietas. Ieškovas buvo suteikęs galimybę atsakovei su jų nepilnamečiais vaikais gyventi Vilniuje, mokėjo nuomą už nuomojamą būstą, tačiau atsakovė išsikėlė iš nuomojamo būsto nieko jam nepranešusi. Mano, kad su atsakove vaikai šiuo metu negali gyventi, nes vaikai gyvendami su ja, nelanko mokyklos, kas yra būtina ir jam nesuteikia jokios informacijos apie vaikus, neleidžia su jais bendrauti.

3. Teismo posėdžio metu atsakovė A. S. nurodė, kad jos nepilnamečiai vaikai nuo rugsėjo iki teismo posėdžio datos nelanko mokyklos, nelanko jokių būrelių, mokosi namuose. Nurodė, kad ieškovas trukdo vaikus priregistruoti į mokyklą, o vasarą mokymosi įstaigos nedirbo. Šiuo metu yra išsiųsti dokumentai į (duomenys neskelbtini) gimnaziją ir ji gaus atsakymą iš mokymosi įstaigos per dvi savaites. Dėl nuotolinio vaikų mokymosi būdo su ieškovu nesitarė. Nurodė, kad ieškovas vartojo alkoholį, naudojo psichologinį smurtą prieš vaikus, todėl vaikai ir nenori bendrauti su ieškovu, tačiau geri ar blogi santykiai tarp ieškovo ir nepilnamečių vaikų ji negali pasakyti. Ji dažnai keičia gyvenamąją vietą, kadangi neteko gyvenamosios vietos su vaikais, šiuo metu gyvena nuomojamame bute, nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Nurodė, kad neturi galimybės turėti nuolatinės gyvenamosios vietos. Taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio metu vaikai yra vieni namie. Į ieškovo atstovės klausimą, ar šiuo metu nuomojasi butą ilgalaikės nuomos sutartimi ar trumpalaikės, į klausimą negalėjo atsakyti. Kada paskutinį kartą buvo tikrinama vaikų sveikata, ji nežino. Nesutinka su ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismo posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių metu Institucijos atstovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamos vaikų teisės, nes vaikams nėra sukurtos galimybės matytis su tėvu, yra pažeidžiama taikos sutartimi nustatyta bendravimo tvarka, vaikai privalo lankyti ugdymo įstaigą, nuotoliniu būdu mokytis gali, tačiau pirmiausia jie turi būti užregistruoti mokymosi įstaigoje ir tuomet jungtis per nuotolį į pamokas jeigu yra numatytos tokios taisyklės mokykloje. Šiuo atveju teisė į mokslą yra pažeista, atsakovė kaip vaikų mama šios teisės vaikams neužtikrina, vaikai nėra ugdomi bei lavinami. Nurodo, kad vaikų gyvenamoji vieta nuo to laiko kaip atsakovė su vaikais išvyko iš Vilniaus pasikeitė penkis kartus, o tai vaikams nėra naudinga, nes vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta užtikrina jų emocinę būseną. Institucijos nuomone, toks gyvenamosios vietos dažnas keitimas prieštarauja vaikų interesams. Nurodo, kad pastovumas vaikams yra labai svarbus. Mano, kad atsakovė neužtikrina būtiniausių vaikų poreikių, bendrauti su vaikų tėvu, turėti nuolatinę gyvenamąją vietą ir teisės į mokslą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

4. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

5. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikytis laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

6. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius.

8. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.

9. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Priešingai apeliantės teiginiams, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo, nustatė ir įvertino vaiko gyvenimo sąlygas tiek su ieškovu, tiek su atsakove.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2022 m. balandžio mėnesio pakeitė penkias gyvenamąsias vietas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad toks dažnas gyvenamosios aplinkos keitimas vaikams padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nežino, kada paskutinį kartą buvo tikrinama nepilnamečių vaikų sveikata ir bylos nagrinėjimo metu jie nebuvo registruoti jokioje gydymosi įstaigoje. Sutiktina su teismo išvada, kad tokiu būdu atsakovė pažeidė pareigą rūpintis savo vaikų sveikata. Pagal byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, 2022 m. balandžio mėnesį atsakovė, neinformavusi ieškovo, pakeitė vaikų gyvenamąją vietą ir išsivežė juos gyventi į kitą miestą – Klaipėdą, nuo to momento iki teismo posėdžio vaikai nelankė mokyklos, nebuvo užregistruoti jokioje ugdymo įstaigoje, jiems nebuvo suteikiamas nuotolinis mokymas, jie nelankė jokių edukacinių užsiėmimų (tai patvirtino ir pati atsakovė teismo posėdžio metu). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė, neužtikrindama, jog nepilnamečiai vaikai būtų ugdomi ir lavinami, pažeidė jų teisę į mokslą. Be to, atsakovė piktnaudžiavo motinos valdžia, nes pažeisdama teismo nustatytą nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su ieškovu, neužtikrino vaikų teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, o taip pat pažeidė ieškovo teisę dalyvauti nepilnamečių vaikų gyvenime bei auklėjime.

11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, kad teisme turėjo būti išklausyta vaikų nuomonė, tačiau su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių klausimas. Kaip teisingai pažymėjo ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, teisės aktais nėra numatyta teismo pareiga sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinai išklausyti vaiko nuomonę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal pateiktus byloje rašytinius įrodymus ir šalių, Institucijos paaiškinimus teismo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Be to, atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodyta, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekiama užkirsti kelią esminiam vaikų teisių pažeidimui – vaikų teisės į pradinį / pagrindinį ugdymą pažeidimą, už kurį nagrinėjimo metu buvo atsakinga išimtinai atsakovė. Atitinkamai devynerių ir vienuolikos metų amžiaus vaikų nuomonė dėl noro lankyti mokyklą ar jos nelankyti, nėra juridiškai aktuali, nes net jei vaikai ir nenori mokytis, tokią jų pareigą numato įstatymas.

12. Apeliantė nurodė, kad teismas visiškai nepasisako ir nevertina ieškovo pareigos mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kurios ieškovas nevykdė daugiau kaip penkis mėnesius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis klausimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Reikalavimo dėl išlaikymo ar išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nebuvo pateikta. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių atsakovės argumentų nepasisako.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad atsakovas netinkamai rūpintųsi vaikais, o Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė neužtikrina būtiniausių vaikų poreikių – bendrauti su vaikų tėvu, turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat ir teisės į mokslą. Apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko gyvenimas su tėvu neatitiktų vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės dėstomi teiginiai apie atsakovo charakterį, elgesį ir pan., yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o ne laikinųjų apsaugos priemonių klausimas. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie atsakovo naudojamą psichologinį smurtą.

14. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, šalių devynerių ir vienuolikos metų vaikai yra pakankamo amžiaus suvokti tėvų skyrybų situaciją bei pasekmes, akivaizdu, kad vaikai taip pat išgyvena tėvų skyrybas, taigi šiuo metu šalių vaikams yra ypač svarbu sudaryti bent minimaliai stabilias, ramias ir saugias gyvenimo ir vystymosi sąlygas, suteikiant jiems nuolatinę gyvenamąją vietą, galimybę lankyti mokyklą kontaktiniu būdu.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, nesutikdama su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad vaikų gyvenamoji vieta su tėvu yra nesaugi, o vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymas iki teismo sprendimo geriausiai atitiktų vaiko interesus (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Taigi vaikų gyvenamosios vietos ir kiti šalių keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, darytų neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams, pažeistų jų teises ir interesus ar jų neatitiktų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tėvų interesų patenkinimui, o vaiko interesų užtikrinimui. Be to, šalys gali taikiai išspręsti ginčą. Ginčijama nutartimi nėra paneigiama ar ribojama atsakovės teisė ir galimybė matytis ir bendrauti su vaikais, priešingai, nustatyta laikina bendravimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

17. Kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Plungės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5038-995/2022 tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi, pakeitimo. Dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties yra paduotas atskirasis skundas, todėl minėta nutartis nėra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.