- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-11
- Bylos Nr.
- e2-3010-1052/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13988-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Bundonė
- Atsakovas
- UAB „Kauno keliai“
- Ieškovas
- BUAB „Vilniaus keliai“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos automobilio kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB), „Vilniaus keliai“ atstovui statybos padalinio vadovui D. J., atstovui advokatui A. V., taip pat bankroto administratoriaus MB „Nemokumo valdymas“ įgaliotam asmeniui G. O.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Vilniaus keliai“ ieškinį atsakovei UAB „Kauno keliai“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Lietuvos automobilio kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu ir teismo posėdyje prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kauno keliai“ ieškovės BUAB „Vilniaus keliai“ naudai 34635,06 Eur skolos, 8 (aštuonis) procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad, tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta 2016 m. rugpjūčio 18 d. subrangos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo atliki kapitalinio remonto darbus objekte „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 4,101 iki 7,331 km.“, o atsakovas įsipareigojo priimti bei atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus. Projekto dokumentaciją, kurios pagrindu turėjo būti vykdomi darbai, pateikė atsakovas. (Sutarties 2.2 p.). Subrangos sutarties 3.4. p. buvo numatyta, kad „Sutarties darbų kaina ir (ar) atskirų statybos darbų kaina gali kisti dėl: 3.4.1. Užsakovo nurodymų atlikti papildomus statybos darbus; <...> 3.4.3. Darbų apimties pasikeitimo.“ Atsakovo prašymu subrangos darbai buvo pradėti vykdyti dar prieš sudarant subrangos sutartį. Ir tik vėliau, kai jau darbai buvo vykdomi, maždaug rugsėjo mėnesio pradžioje buvo pasirašyta subrangos sutartis, kuri, atsakovo prašymu, buvo datuota ankstesnė data - 2016 m. rugpjūčio 18 d. Tą patvirtina pvz. 2016 m. rugpjūčio 22 d. - rugsėjo 5 d. šalių el. susirašinėjimas. Atsakovo prašymu ir iniciatyva, kadangi darbai buvo pradėti vykdyti dar nesant pasirašytos subrangos sutarties, 2016 m. rugpjūčio mėn. laikinai pas atsakovą ne pilnu etatu (maždaug vienai valandai per dieną) buvo įdarbinti keli ieškovo darbuotojai. Kaip nurodė atsakovas, tai buvo būtina, siekiant išvengti atsakovui galinčių kilti problemų su darbo inspekcija bei darbų užsakovu - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos dėl darbų vykdymo, kai dar nesant sudarytos rašytinės subrangos sutarties bei neinformavus darbų užsakovo apie ieškovo, kaip subrangovo pasitelkimą statybos darbų atlikimui, buvo pradėti vykdyti ir vykdomi darbai. Visi šie pas atsakovą laikinai ir ne pilnu etatu įdarbinti ieškovo darbuotojai visą laiką dirbo ieškovui, buvo tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi tik ieškovui, nurodymus jiems duodavo ieškovas. Atsakovas UAB „Kauno keliai“ visas savo patirtas išlaidas dėl darbo užmokesčio minėtiems darbuotojams ir su tuo susijusių mokesčių sumokėjimo, išskaičiuodavo iš atsakovo ieškovui už atliktus rangos darbus mokėtinos sumos, tą patvirtina pvz. 2016 m. lapkričio 10 d., 2016 m. gruodžio 19 d. UAB Kauno keliai el. laiškai.. T.y. rangos darbus jie vykdė kaip ieškovo darbuotojai. Kaip matyti iš išdėstyto, minėti ieškovo darbuotojai tik formaliai buvo įdarbinti pas atsakovą. Taigi, dar iki rašytinės subrangos sutarties sudarymo tarp šalių prasidėjo rangos santykiai. Pradėjus vykdyti darbus ieškovas pamatė, kad atsakovo pateiktoje projektinėje dokumentacijoje yra neteisingai nurodyta darbų apimtis, reikalingų medžiagų – skaldos ir smėlio kiekiai. T. y. projektinėje dokumentacijoje buvo nurodytas per mažas skaldos pagrindo 0/45 įrengimo darbų (šiuos darbus šalys bendraujant, susirašinėjant el. paštu ir kt. įvardindavo skaldos įrengimo darbais) ir apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio iš nesurištųjų medžiagų mišinio įrengimo darbų (šiuos darbus šalys bendraujant, susirašinėjant el. paštu ir kt. įvardindavo smėlio įrengimo darbais) kiekis. Apie tai ieškovas nedelsdamas informavo atsakovą UAB „Kauno keliai“. Kadangi atsakovo pateiktuose dokumentuose buvo nurodytas per mažas reikalingų atlikti darbų kiekis, atsakovas UAB „Kauno keliai“ paprašė ieškovo atlikti papildomus skaldos pagrindo 0/45 įrengimo ir apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio iš nesurištųjų medžiagų mišinio įrengimo darbus. Atsakovas pažadėjo, kad už atliktus darbus bus atsiskaityta, nes sutarties kainos padidinimo galimybė pasikeitus darbų apimčiai, atsiradus papildomiems darbams yra numatyta subrangos sutartyje (Sutarties 3.4 p.). Ieškovas sutiko atlikti šiuos darbus. Šalims susitarus dėl papildomų darbų (papildomo sąmatoje nurodytų darbų kiekio) atlikimo, atsakovas paprašė ieškovo, jog teikdamas atliktų darbų aktus bei išrašydamas sąskaitas už atliktus darbus ieškovas laikinai papildomai atliktų darbų kiekių į aktus neįtrauktų. Tokį prašymą atsakovas motyvavo tuo, kad skaldos ir smėlio kiekiai buvo neteisingai apskaičiuoti dėl projektuotojų kaltės ir atsakovas, visų pirma, nori susitarti su projektuotojais dėl to, kad jie padengtų dėl neteisingai apskaičiuotų kiekių patirtas išlaidas. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo derybų su projektuotojais rezultatų, už visus darbus su ieškovu bus atsiskaityta. Subrangos darbus ieškovas vykdė tiek pagal rašytinę sutartį, tiek ir pagal papildomus atsakovo UAB „Kauno keliai“ nurodymus (žodinį susitarimą). Darbų vykdymo metu ieškovas nuolat informuodavo atsakovą apie dėl papildomų darbų atlikimo patirtas išlaidas ir susitikimų su atsakovu metu reguliariai iškeldavo klausimą dėl šių darbų aktavimo ir kada už juos bus apmokėta. Per visą darbų vykdymo laikotarpį atsakovo UAB „Kauno keliai“ nurodymu ieškovas atliko papildomų statybos darbų už bendrą 51790,19 Eur be PVM sumą: papildomų 2500 m³ apsauginio šalčiai atsparaus sluoksnio iš nesurištųjų medžiagų mišinio įrengimą, kurių kaina pagal prie Subrangos sutarties pridėtą sąmatą – 42 824 Eur. Papildomų 1284 m² skaldos pagrindo įrengimą iš 0/45 dolomito mišinio, kurių kaina pagal prie Subrangos sutarties pridėtą sąmatą – 8 962,19 Eur. 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigoje – spalio mėn. pradžioje, ieškovas, kaip šalys ir buvo sutarusios, atsakovui el. paštu pateikė atliktų darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų vertę. Nors iki rugsėjo mėnesio atliktų darbų akto pateikimo atsakovui atsakovas UAB „Kauno keliai“ nebuvo nurodęs ir net užsiminęs apie tai, kad gali kilti kokių nors problemų dėl ieškovo atliktų darbų priėmimo ar apmokėjimo, atsakovas ieškovo atliktus darbus aktuoti atsisakė. 2016 m. spalio mėnesį UAB „Kauno keliai“ nurodė ieškovui, kad jie negali aktuoti ieškovo atliktų darbų kaip atliktų pagal subrangos sutartį. Kodėl to negali padaryti atsakovas ieškovui nepaaiškino. Atsakovas tik pateikė ieškovui atsakovo vienašališkai, nederinus su ieškovu, parengtą 2016 m. liepos 1 d. Mechanizmų nuomos sutartį ir nurodė ieškovui pasirašyti šią sutartį, o sąskaitas už ieškovo atliktus darbus (tiek už rugsėjo mėnesio, tiek ir už vėlesnius darbus) išrašyti kaip už mechanizmų nuomą. Atsakovas taip pat pasakė, kad jeigu ieškovui toks atsiskaitymo variantas netinka, pinigų jis negaus išvis. Tuo metu ieškovas pagal subrangos sutartį jau buvo atlikęs nemažą dalį darbų, taip pat buvo patyręs išlaidų ir dėl atsakovo UAB „Kauno keliai“ nurodymu vykdytų papildomų (papildomo kiekio) darbų (kurių aktavimo klausimas spalio mėn. tarp šalių nebuvo įspręstas, atsakovas nebuvo už juos atsiskaitęs), ieškovas sutiko su tokia sąskaitų išrašymo ir atsiskaitymo už darbus tvarka. Taigi, tarp šalių susiklostė subrangos darbų santykiai ir tokia subrangos darbų perdavimo ir apmokėjimo už juos tvarka: 1) ieškovas pateikdavo atsakovui atliktų darbų aktą už praėjusį mėnesį atliktus darbus, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę; 2) atsakovas iš ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodytos darbų kainos atimdavo (išminusuodavo) UAB „Kauno keliai“ ieškovo darbuotojams (kurie atsakovo pageidavimu buvo maždaug 1 val. per dieną įdarbinti pas atsakovą) išmokėto darbo užmokesčio ir su tuo susijusias sumas, išlaidas už ieškovo naudotas mechanizmus ir medžiagas (šviesoforai, wc, vagonai) ir kt. ir nurodydavo galutinę sumą, kuriai ieškovas turėdavo išrašyti sąskaitas; 3) atsakovo nurodytai ir leistai aktuoti sumai už subrangos darbus ieškovas išrašydavo sąskaitą kaip už mechanizmų nuomą. Tokią atliktų darbų priėmimo, sąskaitų už juos išrašymo, pateikimo bei atsiskaitymo už atliktus darbus tvarką patvirtina tarp šalių vykęs susirašinėjimas el. paštu, ieškovo atsakovui teiktos sąskaitos ir kt. Ieškovas darbus pagal Subrangos sutartį ir papildomą žodinį susitarimą įvykdė tinkamai. Dėl ieškovo atliktų darbų iš atsakovo nebuvo gauta jokių pretenzijų. Šiuos darbus atsakovas priėmė ir, ieškovo žiniomis, juos perdavė darbų užsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Tačiau nei sutarties vykdymo metu, nei po darbų atlikimo atsakovas su ieškovu pilnai neatsiskaitė už atliktus papildomus darbus. Nors ieškovas nuolat keldavo klausimą dėl papildomų darbų aktavimo ir to kada atsakovas už juos apmokės, UAB „Kauno keliai“ neleido šių darbų aktuoti. Nors faktiškai ieškovo atliktus papildomus darbus atsakovas priėmė ir jais naudojosi, jis vis prašė ieškovo dar truputį palaukti, aiškindavo, kad dar neišsiaiškino su projektuotojais dėl to, ar pastarieji (projektuotojai) padengs kokią nors dalį išlaidų, dėl neteisingai apskaičiuotų skaldos ir smėlio kiekių, kad kol kas dar negali šių darbų aktuoti ir pan. Taip pat atsakovas pradėjo prašyti pateikti ieškovo paskaičiavimus dėl šių darbų savikainos. Nors subrangos sutartyje buvo numatyta sutarties kainos didinimo galimybė padidinus darbų apimtį, o šalys buvo sutarusios, jog už papildomą darbų kiekį bus atsiskaitoma pagal subrangos sutarties sudėtine dalimi esančioje sąmatoje nurodytus įkainius, ieškovas geranoriškai teikė ieškovui paskaičiavimus dėl atliktų darbų savikainos Galiausiai, šalims pavyko pasiekti susitarimą dėl dalies atsakovo nurodymu atliktų darbų aktavimo ir apmokėjimo už juos. T.y. atsakovas leido ieškovui aktuoti dalį atliktų papildomų darbų, tačiau nurodė aktuoti išimtinai tik dalį papildomų apsauginio šalčiai atsparaus sluoksnio iš nesurištųjų medžiagų mišinio įrengimo (smėlio įrengimo) darbų savikainos. Šią aplinkybę patvirtina šalių el. susirašinėjimas 2016 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 19-20 d. Pavyzdžiui, 2016 m. gruodžio 19 d. el. laiške UAB „Kauno keliai“, pasisakydami dėl ieškovo atsakovui atsiųstoje pažymoje apie atliktų darbų vertę bei atliktų darbų akte už 2016 m. lapkričio mėnesį išrašytos sumos (nurodytos darbų kainos), parašė: „Plius: Smėlio nuostolių pusė sumos 17155,13“. Šiuo el. laišku bei 2016 m. gruodžio 19 d. el. laiške nurodytos sumos už smėlio įrengimo darbus sumokėjimu (ir kitais savo atliktais veiksmais) atsakovas patvirtino, jog papildomi darbai (didesnis nei numatyta sąmatoje darbų kiekis) buvo atliekami atsakovo nurodymu ir, kad atsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti ieškovui už šiuos darbus. Atsakovas pasiūlė ieškovui dėl likusios sumos apmokėjimo tvarkos ir terminų susitarti vėliau, po sąskaitos už lapkričio mėnesį atliktus darbus, į kurią buvo įtraukta ir 17155,13 Eur. suma t.y. A dalis savikainos (ieškovo patirtų nuostolių) už atliktus sutartyje nenumatytus smėlio įrengimo darbus, apmokėjimo. Atsakovui apmokėjus dalį ieškovo atliktų papildomų apsauginio šalčiai atsparaus sluoksnio iš nesurištųjų medžiagų mišinio įrengimo (smėlio įrengimo) darbų savikainos, šalys vykdė derybas dėl likusios 34 635,06 Eur be PVM dydžio skolos pagal šalių suderintą sąmatą padengimo. Atsakovo pageidavimu ieškovas teikė jam papildomus paskaičiavimus, patvirtinančius kokias išlaidas ieškovas patyrė dėl atsakovo prašymu vykdytų papildomų darbų atlikimo t.y. patvirtinančius šių darbų savikainą. Tačiau po kelis mėnesius trukusių derybų, atsakovas pareiškė, kad likusių neapmokėtų ieškovo atliktų darbų jis neaktuos, ieškovo pasirašytų aktų nepriiminės ir už šiuos darbus nemokės. T.y. atsakovas atsisakė sumokėti likusią 34 635,06 Eur be PVM dydžio skolą už ieškovo atsakovo prašymu su atsakovo žinia ir pritarimu atliktus papildomus apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio iš nesurištųjų medžiagų mišinio įrengimo ir skaldos pagrindo įrengimo iš 0/45 dolomito mišinio darbus (smėlio ir skaldos įrengimo darbus). Nepavykus derybų keliu išspręsti skolos padengimo klausimo, ieškovas vienašališkai pasirašė ir pateikė atsakovui papildomų atliktų darbų aktą Nr. 1 ir PVM sąskaitą faktūrą Serija VK Nr. (duomenys neskelbtini) dėl likusių neapmokėtų papildomai atliktų darbų. Tačiau po šių dokumentų ir ieškovo pretenzijos dėl atsiskaitymo už atliktus darbus gavimo atsakovas skolos nepadengė ir šio ieškinio pareiškimo dieną yra skolingas ieškovui visą 34 635,06 Eur sumą. Taip pat prašo priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovas advokatas A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog tarp šalių faktiškai buvo vykdoma rangos sutartis, ką patvirtinta susirašinėjimas tarp šalių, nes atsakovės darbuotojas atsakydamas į laišką, kuriuo buvo siunčiami darbų aktai, atsakė, kad pripažįsta tik pusę smėlio nuostolių sumos. Tai ieškovės nuomone įrodo, kad darbai buvo aktuose nurodyti darbai buvo atlikti (priedas Nr. 10 ir Nr.4).
Ieškovės atstovas (statybos darbų vadovas) D. J. paaiškino, kad atliko kelio įrengimo darbus, paaiškėjo kad reikalinga atlikti papildomus smėlio ir skaldos įrengimo darbus, pagal rangos sutartį buvo numatytas punktas , kad už papildomus darbus ir medžiagas bus sumokėta, tačiau atsakovė patikinusi, kad bus atsiskaityta, iki šios nėra dalies darbų ir medžiagų apmokėjusi. ieškovei buvo nurodyti darbus aktuoti pagal Mechanizmų nuomos sutartį, nes kelių direkcija nebuvo UAB „Vilniaus keliai“ patvirtinusi, kaip oficialių rangovų. Buvo naudojami mechanizmai ir darbuotojai, kurie dirbo tame kelio ruože, taip dirbo ne tik ieškovės, bet ir kitų firmų darbuotojai. Statybos darbų žurnale galima rasti įrašą, iš kurio matyti, kad buvo priimtas didesnis kiekis skaldos ir smėlio įrengimui. Kiekvieną mėnesį buvo aktuojami darbai pagal mechanizmų nuomos sutartį, buvo išrašoma sąskaita už mechanizmų nuomą, išminusuodavo sumas, jei UAB „Vilniaus keliai“ imdavo smėlį, naudodavo UAB „Kauno keliai“ mechanizmus, ir darbuotojų darbo užmokestį, ir aktuodavo atliktų darbų sumą. Darbų priėmimas vykdavo elektriniu būdu siunčiant aktus ir objekte patikrindavo atlikus darbus. Atsakovas neprašė neatlikti darbų, ieškovė pasitikėjo atsakove, ir darė viską, kad objektas būtų priduotas užsakovui. Pusę papildomų darbų savikainos buvo sumokėta. Realiai mechanizmų nuomos sutarties nebuvo, faktiškai buvo vykdoma subrangos sutartis, apie 10.1 punktą žinojo ir jo punkto esmę suprato, tačiau faktiškai jau buvo pradėta vykdyti rangos sutartis. Subrangos sutarties vertė buvo 647 670 Eur, darbų buvo atlikta tiek darbų pagal rangos sutartį, kiek buvo sumokėta pagal Mechanizmų nuomos sutartį -269986 Eur. Dalį darbų pagal subrangos sutartį atliko atsakovai, rangos sutartis nebuvo keičiama, kaina nebuvo keičiamas, terminai rangos sutartyje nebuvo keičiami. Susitarimo papildomo dėl kainos keitimo nebuvo, didžiąją dalį darbų atliko ne ieškovė. Kokią konkrečią darbų dalį atliko pagal rangos sutartį nurodyti negali, dokumentus patvirtinančius darbų atlikimą turi, tačiau į bylą nepateikė.
Ieškovės atstovė bankroto administratoriaus MB „Nemokumo valdymas“ įgaliotas asmuo G. O. palaikė ieškinyje ir kitų atstovų teismo posėdyje išsakytus argumentus prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, jog liudytojai V. T. ir E. K., jau nebedirba ieškovės įmonėje, todėl neturi teisinio suinteresuotumo, prašė vadovautis jų parodymais, ir atmesti, kaip nepatikimus liudytojų K. M. ir T. J. parodymus, nes šie liudytojai vis dar susiję su atsakove – yra jų darbuotojai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu ir teismo posėdžio metu prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, bando nesąžiningai prisiteisti skolą pagal neįsigaliojusią 2016 m. rugpjūčio 18 d. subrangos sutartį. Atsakovė, kaip rangovė, vykdė darbus pagal 2016 m. vasario 29 d. Pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su perkančiąja organizacija Lietuvos automobilių kelių direkcija, dėl Valstybinės reikšmės rajoninių kelių kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo ir darbų atlikimas. Kadangi aukščiau nurodyta sutartis buvo sudaryta viešojo konkurso būdu, vykdant viešąjį pirkimą, todėl subrangovų pasitelkimui darbams pagal Pirkimo sutartį atlikti buvo būtinas perkančiosios organizacijos - Lietuvos Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos - pritarimas ir leidimas. Iš pat pradžių vyko derybos su ieškove dėl subrangos darbų atlikimo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4729 Lentvaris - Kariotiškės - Raudonė I ruože nuo 4,101 iki 7,331 km2, buvo pasirašyta Subrangos sutartis, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos nedavus sutikimo dėl subrangovo pasitelkimo kelio remonto darbams atlikti, subrangos sutartis neįsigaliojo ir nebuvo vykdoma. Pažymėtina, jog Subrangos sutarties 10.1 punkte buvo aiškiai nurodyta, kad „Sutartis įsigalioja tik nuo to momento, kai dėl šių darbu atlikimo yra gautas Lietuvos automobiliu keliu direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sutikimas bei patvirtinimas, bei galioja iki visiško sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymo arba iki sutarties nutraukimo dienos. Taigi, perkančiajai organizacijai nedavus sutikimo dėl subrangovo pasitelkimo, ieškovės kartu su ieškiniu pateikta Subrangos sutartis neįsigaliojo ir nebuvo vykdoma, nes perkančioji organizacija nedavė sutikimo dėl subrangovo pasitelkimo. Subrangos sutarties 4.4. yra įtvirtinta nuostata, kad „Darbų pabaiga fiksuojama dvišaliu darbų priėmimo-perdavimo aktu“. Subrangos sutarties 4.7 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad „Darbų arba Darbų dalies rezultatų, įrangos ir medžiagų dalį Subrangovas perduoda Rangovui, o Rangovas priima pasirašydami per praėjusį mėnesį atliktų darbų aktų, kuriuo Rangovas patvirtina priėmęs, o Subrangovas perdavęs atliktų Darbų kiekius“. Subrangos sutarties 5.1 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad „Rangovas privalo per 5 darbo dienas priimti darbus ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktų arba pateikti pastabas dėl neatitikimo. Subrangovui ištaisius neatitikimus, Rangovas privalo pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktų per tris darbo dienas“. Analogiškas teisinis reglamentavimas dėl atliktų darbų priėmimo-perdavimo įforminimo yra nurodytas ir CK 6.662 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad atsakovė nėra pasirašiusi ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, patvirtina, jog jie buvo surašyti nepagrįstai, kadangi priešingu atveju jie būtų buvę atsakovės pasirašyti ir priimti. Pažymėtina, jog tarp šalių buvo 2016 m. lapkričio 1 d. buvo pasirašyta mechanizmų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo išnuomoti atsakovei savo turimą techniką su mechanizatoriais – operatoriais, o atsakovė įsipareigojo išsinuomoti ieškovės turimus mechanizmus su mechanizatoriais - operatoriais (toliau - mechanizmų nuomos sutartis). Ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais patvirtina, kad buvo vykdoma Mechanizmų nuomos sutartis, o ne Subrangos sutartis. Pabrėžtina, jog Mechanizmų nuomos sutartis šiai dienai yra visiškai įvykdyta. Jokios atsakovo skolos pagal Mechanizmų nuomos sutartį nėra, kad atsakovė butų skolinga ieškovei pagal Mechanizmų nuomos sutartį taip pat nėra nurodyta ir ieškinyje. nors ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą už papildomus darbus, susijusius su Subrangos sutartimi, tačiau su ieškiniu nėra pateikta jokiu įrodymų, pagrindžiančių, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, kad šalys buvo susitarę dėl papildomų darbų kainos, jų atlikimo terminų ir kitų su papildomais darbais susijusių sąlygų. Ieškovės teiginiai, kad šalys buvo sudarę susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi jiems pagrįsti ieškovė jokių įrodymų nepateikia. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Kadangi Subrangos sutartis yra rašytinės formos, todėl jos papildymai, pakeitimai taip pat turėtų būti rašytinės formos. Ieškovė, tiek atsakovė yra privatūs juridiniai asmenys, ilgą laiką užsiimantys komercine veikla, todėl jos neabejotinai žino ir turi žinoti, kaip turi būti įformintas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo. Tai, jog nėra rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, aiškiai patvirtina, jog tokio susitarimo tarp šalių ir nebuvo. Pažymėtina, jog toks susitarimas prie Subrangos sutarties ir negalėjo būti sudarytas, kadangi pati Subrangos sutartis neįsigaliojo ir nebuvo vykdoma. Be to, ieškovė nurodė, kad atliko papildomų darbų už bendrą 51 790,19 Eur suma be PVM, tuo tarpu kartu su ieškiniu yra pateiktas ieškovės surašytas Papildomų darbų atlikimo aktas Nr. 1, kuriame yra nurodyta, kad bendra papildomų darbų kaina yra 34 635,06 Eur be PVM , o ne 51 790,19 Eur be PVM, kad yra teigiama ieškinyje. Tai, kad rangos sutartis nebuvo vykdomą patvirtina ir tai, kad skiriasi subrangos sutarties ir mechanizmų nuomos sutarties sumos, sumokėta suma pagal mechanizmų nuomos sutartį nesiekia net ½ subrangos sutartyje nurodytos darbų vertės. Taip pat visi dokumentai , kuriuos pasirašė E. K. ir V. Trukanas yra sudaryti ir pasirašyti UAB „Kauno keliai“ vardu, kurioje šie asmenys tuo metu dirbo pagal darbo sutartį. Subrangos sutartis negalėjo būti vykdoma, nes ši sutartis neįsiteisėjo.
Trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovės ir atsakovės atstovų paaiškinimais liudytojų paaiškinimais, rašytiniais byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. vasario 29 d. atsakovė UAB „ Kauno keliai“ ir trečiasis asmuo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sudarė pirkimo pardavimo sutartį R-119 ( el. b. t. 1, l. 138-148, 153), pagal kurią UAB Kauno keliai (rangovas) įsipareigojo pagal užsakovo patvirtintas technines specifikacijas parengti valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 2,19 iki 5,80 km, Nr. 4716 (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 0,062 iki 5,37 km, (duomenys neskelbtini) I ruožo nuo 4,101 iki 7,331 km ir Nr. 5228 (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 0,5 iki 3,1 km kapitalinio remonto techninius darbo projektus, pagal suderintus ir Užsakovo patvirtintus Techninius darbo projektus, gavus statybą leidžiantį dokumentą, atlikti numatytus statybos darbus (1.1, 1,2 punktai), taip pat rangovas įsipareigojo Šios sutarties 60 punkte numatyta, kad sutarties galiojimo metu papildomų subrangovų pasitelkimas arba sutartyje numatytų subrangovų atsisakymas galimas, tik gavus užsakovo sutikimą.
2016 m. rugpjūčio 18 d. šalys sudarė Subrangos sutartį (el. b. t.1, l. 29 -34, 35-36), pagal kurios 2.1 punktą subrangovas UAB“ Vilniaus keliai“ įsipareigojo savo jėgomis, rizika, medžiagomis bei priemonėmis atlikti objekte „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 4,101 iki 7,331 km kapitalinio remonto darbai“ (toliau - „Darbai“), o Rangovas įsipareigoja priimti darbus ir apmokėti juos Sutartyje numatytu laiku ir sąlygomis. Subrangovo pateikta sąmata Nr. l yra neatskiriama šios Sutarties dalis. Subrangos sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, jog sutarties darbų kaina pagal suderintas sąmatas (be PVM) yra 647.680,28 Eur (šeši šimtai keturiasdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt Eur 28 et) plius 21 proc. PVM - 136.012,86 Eur. Bendra darbų kaina yra 783.693,14 Eur (septyni šimtai aštuoniasdešimt trys tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt trys Eur 14 ct). Rangos darbų kaina detalizuojama sąmatoje Nr. l. Subrangos sutarties 10.1 punkte šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja tik nuo to momento kai dėl šių darbų atlikimo yra gautas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sutikimas bei patvirtinimas bei galioja iki visiško sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymo arba iki sutarties nutraukimo dienos.
Atsakovė 2016 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį prašydama leisti pasitelkti subrangovą UAB „Vilniaus keliai“, tačiau trečiasis asmuo Lietuvos automobilio kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. spalio 3 d. raštu sutikimo, kad darbus atliktų subrangovas UAB „Vilniaus keliai“, nedavė (el. b. t. 1, l. 159-160, 161 - 163).
2016 m. liepos 1 d. šalys sudarė mechanizmų nuomos sutartį (el. b. t. 1, l. 113-116), pagal kurios 1.1 punktą numatyta, kad nuomotojas (UAB „ Vilniaus keliai“) įsipareigoja išnuomoti nuomininkui (UAB „Kauno keliai“) savo turimą techniką (toliau vadinama – „mechanizmai”) su mechanizatoriais – operatoriais, o nuomininkas įsipareigoja išsinuomoti nuomotojo turimus mechanizmus su mechanizatoriais – operatoriais.
Iš buhalterinės pažymos 2017 m. rugpjūčio 22 d. (el. b. t.1, 154) matyti, jog pagal mechanizmų nuomos sutartį, atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi visiškai, ką patvirtino teismo posėdžio metu ir ieškovės atstovas Jarmalavičius.
Tarp UAB „Vilniaus keliai“ ir E. K. sudaryta darbo sutartis, patvirtina, E. K. UAB Vilniaus keliai nuo 2015 m. kovo 13 d. ėjo statybų vadovo pareigas (el. b. t. 1, l.194-195). 2016 m. rugpjūčio 18 d. darbo sutartis patvirtina, jog E. K. puse etato dirbo UAB „Kauno keliai“ darbų vadovu (el. b. t.2, l. 11-13).
Tarp UAB „ Vilniaus keliai“ ir V. T. sudaryta darbo sutartis, patvirtina, V. T. UAB „Vilniaus keliai“ nuo 2015 m. kovo 13 d. ėjo darbų vadovo pareigas (el. b. t. 1, l.198-200), darbo sutartis tarp UAB „ Kauno keliai“ ir V. T. patvirtina, jo nuo V. T. UAB Kauno keliai ėjo meistro pareigas ( el. b. t.2, l. 14-16).
Iš statybos darbų žurnalo (el. b. t.2, l. 59-113, 114-125) matyti, kad E. K. buvo įgaliotas pildyti statybos darbų žurnalą ir jį pildė, nurodant, kad rangovas yra UAB „Kauno keliai“.
Iš susirašinėjimo matyti, kad E. K. siuntė atsakovei atliktų darbų aktus, kuriuose nurodyta, kad darbus atliko atsakovė“ UAB „ Kauno keliai“ (el. b. t.1, l. 67, 68, 78)
Byloje kilo ginčas dėl to kokie teisiniai santykiai siejo bylos šalis ir dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei už atliktus papildomus darbus ir medžiagas.
Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutartimi dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013).
Ieškovė įrodinėja, jog bylos šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Ieškovė nurodė, kad šalys 2016 m. rugpjūčio 18 d. sudarė rangos sutartį dėl kelio atkarpos įrengimo ir faktiškai įvykdė šią rangos sutartį. Be to, ieškovė atliko papildomus darbus ir panaudojo medžiagas, už kuriuo atsakovė su ieškove neatsiskaitė. Iš rašytinės subrangos sutarties matyti, kad šalys sudarydamos subrangos sutartį vienareikšmiškai susitarė, jog subrangos sutartis įgis teisinę galią tik, tuomet, jei bus gautas trečiojo asmens – Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sutikimas vykdant rangos sutartį pasitelkti rangovą. Tą pačią dieną, kai buvo sudaryta rangos sutartis, atsakovė priėmė į darbą ieškovės statybų vadovą E. K. ir darbų vadovą – V. T.. Šie liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, jog jie pasirašė darbo sutartis su UAB „Kauno keliais“, gavo iš atsakovės darbo užmokestį, nors laikė, kad dirba UAB „Vilniaus keliai“. Šie liudytojų parodymai atitinka UAB „Vilniaus keliai“ pateiktas darbo sutartis, iš kurių matyti, kad laikotarpiu, kol liudytojai E. K. ir V. T. dirbo atsakovės įmonėje, darbo sutartys su ieškove nebuvo nutrauktos. Manytina, jog šių darbuotojų darbas atsakovės įmonėje be UAB „Vilniaus keliai“ pritarimo nebūtų įmanomas, todėl liudytojų parodymai, kad jie pakluso ir vykdė UAB „Vilniaus keliai“ vadovo nurodymus logiški ir neprieštaraujantys bylos medžiagai, tačiau šie paaiškinimai nepaneigia tarp UAB „Kauno keliai“ ir šių darbuotojų susiklosčiusių darbo santykių. Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad statybos darbų žurnalą vis tik pasirašę kaip UAB „Kauno keliai“ darbuotojas. Jis patvirtino, kad gavo iš atsakovės darbo užmokestį. Nurodė, kad darbus vykdė UAB „Vilniaus keliai“, nes dirbo ne tik ieškovės darbuotojai, bet ir buvo naudojama ieškovės technika, dalis technikos buvo UAB „Vilniaus keliai“, kitą dalį ieškovė nuomojosi, tačiau tuo pačiu nurodė, kad mechanizmų nuomos sutartis nebuvo vykdoma. Liudytojas patvirtino, kad pagal projektą nepakako nurodyto smėlio ir žvyro kiekio darbams atlikti, jis apie tai informavo K. M. ir T. J.. Kiek faktiškai tiksliai daugiau buvo atlikta darbų buvo atlikta pasakyti negali. Papildomus darbus atlikti davė sutikimą T. ir K. Liudytojas T. J. paaiškino, kad į UAB „Kauno kelius“ įsidarbino per UAB „Vilniaus kelius“, nes buvo išaiškinta, kad jei nebus įdarbintas, negalės dirbti tame objekte. Patvirtino, jog buvo keliamas klausimas dėl papildomų medžiagų kiekio, kas kiekius derino, jis nieko nežino, jis pildė statybos darbų žurnalą, patvirtino, jog taip kaip jis dirbo ir kiti ieškovės darbuotojai. Parodė, kad visa technika buvo UAB „Vilniaus keliai,“, dalį technikos ieškovė nuomojosi iš kitų įmonių, iš UAB „Kauno keliai“ ėmė tik buldozerį. Jis pats jokių sutarčių nematė, atlyginimą iš UAB „ Kauno keliai“ gavo. Tuo pačiu metu dirbo ne tik ginčo objekte bet ir kitame UAB „Vilniaus keliai“ objekte. Liudytojas T. J. parodė, kad vykdė kelio įrengimo darbus. Su UAB „Vilniaus keliai“ buvo sudarę mechanizmų nuomos sutartį ir visas prievoles pagal minėtą sutartį yra įvykdę. Rangos sutarties nebuvo sudaryta, nes darbus turėjo atlikti UAB „ Kauno keliai“. UAB „Kauno keliai“ fiksuodavo mechanizmo darbo laiką vidaus dokumentuose. Liudytoja K. M., parodė, kad nepamena kodėl siuntė UAB „Vilniaus keliai“ darbų grafiką. Paaiškinti laiškų turinio, kodėl iš įrengimo nuomos sutarties sumų minusavo sumas už labaratoriją, skaldą, medžiagas, įrengimus liudytoja taip pat paaiškinti negalėjo. Pažymėtina, jog ieškovė nurodo, kad 2016 m. liepos 1 d. Mechanizmų nuomos sutartis (el. b. t. 1, l. 113-116) buvo skirta pridengti rangos sutarčiai ir realiai nebuvo vykdoma, pagal ją atlikti mokėjimai – tai mokėjimai už rangos sutarties vykdymą. Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo atliekami darbai pagal sąmatą iš rangos sutarties, buvo siunčiami aktai, UAB „Kauno keliai“ sutikrindavo atliktus darbus ir išrašydavo sąskaitą pagal mechanizmų nuomos sutartį. Iškilus būtinybei atlikti papildomus darbus, iš atsakovės buvo žodinis patikinimas, kad bus apmokėta, tačiau atlikus papildomus darbus apmokėta nebuvo. Mechanizmų nuomos sutartis buvo sudaryta vėliau, atbuline data, tam kad būtų galima atsiskaityti su UAB „Vilniaus keliai“ už atliktus darbus. Ne visus machanizmų nuomos sutarties priede nurodytus įrengimus UAB „Vilniaus keliai“ turėjo, kai kuriuos nuomojosi. Atlikti darbų aktai buvo siunčiami D. J. K. M., iš aktų būdavo išminusuojamas į UAB „Kauno keliai“ įdarbintiems darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis, skalda ir smėlis, kurį įsigydavo iš atsakovės pagal konkurencingą kainą, bei įrengimų, kuriuos nuomodavo iš UAB „Kauno keliai“ kaina. D. J. kuravo projektą, o kelio darbininkai taip pat buvo įdarbinti UAB „ Kauno keliai“.
Liudytojų parodymai ir susirašinėjimas tarp šalių (el. b. t.1, l. 29-34, 67, , 68, 78, 79, 88-97) patvirtina, jog ieškovės darbuotojai atliko tam tikrus darbus įrengiant kelio ruožą, tačiau ieškovės pateiktų įrodymų: statybos darbų žurnalo, vienašalių aktų, susirašinėjimo visumos nepakankama daryti tikėtiną išvadą, kad ieškovė ne suteikė tam tikras paslaugas – nuomodama mechanizmus ir darbuotojus, o atliko konkrečius darbus pagal rangos sutartį. Ieškovės atstovai neginčijo mechanizmų nuomos sutarties, nereiškė reikalavimo pripažinti šią sutartį apsimestiniu sandoriu. Ieškovės atstovas D. J. teismo posėdžio metu pripažino, jog ši sutartis galiojanti. Teismas sutinka su atsakovės atstovo motyvais, kad mechanizmų nuomos sutarties nuginčijimo klausimas išeina už ieškinio nagrinėjimo ribų. Pažymėtina, jog mechanizmų nuomos sutartis turi ne tik nuomos sutarties, bet ir paslaugų sutarties bruožų, nes transporto priemonės nuomojamos su mechanizatoriais operatoriais, o tai reiškia, jog komplekte mechanizmų nuoma su darbuotoju, faktiškai reiškia, jog tuo mechanizmu bus atliktas tam tikras darbas. Šiuo atveju skirtingai, nei rangos sutartimi, darbą atliekančio darbuotojo darbdaviui netenka atsakomybė dėl darbų kokybės, jis neturi pareigos atlikti darbų garantiniu laikotarpiu, šalinti atliko darbo rezultato trūkumų, kitaip tariant mechanizmus ir darbuotojus nuomojusiai įmonei netenka atsakomybė prieš darbų užsakovą dėl atliktų darbų kokybės, rezultato ir garantinio laikotarpio. Kadangi rašytinė subrangos sutartis neįsiteisėjo, ieškovei nekilo atsakomybė prieš užsakovą už atliktų darbų rezultatą, jo kokybę, garantiją, todėl nors tarp bylos šalių susiklostę faktiniai santykiai turi rangos teisinių santykių bruožų, tačiau neatitinka rangos teisinių santykių esmės. Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo nėra galimybės nustatyti, konkrečių darbų, jų apimties ir vertės, nė vienas iš liudytojų teismo posėdžio metu tiksliai negalėjo nurodyti kuriuos darbus statybos darbų žurnale reikia vertinti kaip papildomus ir kada jie buvo atlikti. Net jei ieškovė ir atliko kokius nors darbus, ar panaudojo tam tikras jai priklausančias medžiagas ginčo objekte, nėra įrodymų, kada tie darbai buvo atlikti, kas juos atliko, kokia jų vertė ir kaip dėl šių darbų buvo susitarta – kokia buvo papildomų darbų kaina. Esant šioms aplinkybėms – ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas.
Bylinėjimosi išlaidos.
Atmetus ieškinį iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė teismui įrodymus (el. b. t. 1, 177-179, t.2, l. 141-143), kad patyrė iš viso 3 920,40 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, šios išlaidos neviršija maksimalių rekomenduotinų sumų, yra pagrįstos ir patirtos, dėl to priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai.
Be to, ieškovė į depozitinę sąskaitą įmokėjo 200 Eur depozitą (el. b. t.1, l.20), liudytojų atvykimo išlaidoms užtikrinti, šios lėšos bylos nagrinėjimo metu nebuvo panaudotos, todėl grąžintinos ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės BUAB „Vilniaus keliai“, 302531052, atsakovės UAB „Kauno keliai“ 135640993, naudai 3 920,40 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt eurų 40 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Grąžinti BUAB „Vilniaus keliai“ 200 Eur, įmokėtus į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą liudytojų išlaidoms užtikrinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.