- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-02-07
- Bylos Nr.
- e1-811-1033/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00082-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Ž. 2022 m. sausio 1 d. apie 08.55 val. Vilniuje, Ukmergės g. 300E, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,15 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jo vairuotas automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso motinai V. Ž., kuri neturi vairuotojo pažymėjimo. 2021 m. gruodžio 31 d. apie 17.00 val. minėtu automobiliu „VW Golf“ atvažiavo į Vilnių, norėjo atšvęsti Naujuosius metus, su savimi turėjo tik IS (kur gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini)) vairuotojo teises. Lietuvoje jam atimta teisė vairuoti, nes 2021 m. lapkričio 26 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Būdamas Vilniuje, su draugais vartojo alkoholinius gėrimus (viskį, šampaną). Nuo alkoholio labai apsvaigo, buvo bloga. Kadangi yra nevietinis, blogai pažįsta Vilnių, todėl paaiškinti kur gėrė ir paliko automobilį, negali. Pamena, kad norėjo išsikviesti taksi, tačiau negali paaiškinti dėl kokių priežasčių, įsėdo į automobilį „VW Golf“ ir pradėjo važiuoti. Važiavo vienas, visų aplinkybių neatsimena. Pamena, kad kažkur atsitrenkė į kelio ženklo stulpą, dėl ko labai išsigando, net nepastebėjo, jog ten nukrito automobilio priekinis valstybinio numerio ženklas. Nežinojo ką daryti, todėl nuvažiavo toliau. Kur būtent važiavo, neatsimena. Pamena, kad sustojo kažkokiame kieme ir tuo metu prie automobilio priėjo nepažįstamas vyras, kuris pasakė atidaryti vairuotojo durų langelį, sakė, kad jis (kaltinamasis) girtas. Kai atidarė langelį, nepažįstamas vyras ištraukė iš užvedimo spynelės raktus. Tik tada suvokė ką padarė. Tačiau nepamena, kad minėtame kieme kliudė automobilį. Išlipęs iš automobilio laukė kol atvažiuos policijos pareigūnų. Nebandė pasišalinti iš įvykio vietos. Dėl padaryto labai gailisi. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta bauda. Nors šiuo metu nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, tačiau turi santaupų baudai sumokėti, be to, artimiausiu metu planuoja įsidarbinti. Buvo nukritęs ir susižalojęs dešinį antakį ir smakrą, kokiu momentu tai atsitiko nepamena, tačiau kai atvyko policijos pareigūnai, jis jau buvo sužalotas ir tai nutiko ne vairavimo metu (b. l. 93-95, 98-101).
Liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metus parodė, kad 2022 m. sausio 1 d. apie 08.30 val. vedė šunį į lauką, išėjęs iš laiptinės į (duomenys neskelbtini) pamatė gatvėje prie pat namo stovinčių automobilių eilėje stovintį užvestu varikliu automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į minėtą automobilį „VW Golf“, nes vairuotojas stipriai spaudė akseleratoriaus pedalą ir variklis dirbo ant didelių apsukų. Staiga automobilis pajudėjo į priekį ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „VW Golf“ pavažiavo šiek tiek atgal ir, išsukęs vairą, išvažiavo į priekį ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) nuo Ukmergės gatvės tolyn. Ties įvažiavimu į Ukmergės g. 300E automobilis „VW Golf“ pradėjo apsisukinėti, t. y. priekiu įvažiavo į Ukmergės g. 300E kiemą, pavažiavo atbulas ir vėl pajudėjo į priekį. Jis pats tuo metu ėjo (duomenys neskelbtini) gatvės viduriu link automobilio „VW Golf“. Priėjęs prie automobilio ir atidaręs vairuotojo duris pamatė, kad vairuotojas yra neadekvatus (sulėtinti judesiai), kilo įtarimas, kad yra neblaivus, todėl iš užvedimo spynos išėmė užvedimo raktelius. Kai vairuotojas išlipo iš automobilio, pamatė, kad jis svyruoja. Su savimi neturėjo telefono, todėl nubėgo iki namų ir paskambino į policiją. Kol laukė policijos, vairuotojas prašė atiduoti raktelius, sakė, kad pastatys automobilį į vietą ir išeis, neaiškino kiek ir kada vartojo alkoholio (b. l. 15-17).
Liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 1 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. S. apie 08.15 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Perkūnkiemio g. 17, automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliudė kelio ženklą ir pasišalino iš vietos. Atvykę į įvykio vietą pastebėjo apgadintą kelio ženklą, kuris buvo nusviręs prie žemės, o šalia gulėjo valstybinis numeris (kaip vėliau paaiškėjo priekinis). Pradėjus forminti įvykį, priėjo liudytojas (neprisistatė, asmens duomenų nežino), kuris pasakė, jog matė kaip automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nuvertė stulpą ir išvažiavo, kad jis apie tai pranešė policijai. Apie 09.15 val. iš OVS budėtojo gavo papildomą informaciją, kad galimai anksčiau minėto automobilio „VW Golf“ vairuotojas atsitrenkė į kitą automobilį Vilniuje, Ukmergės g. 300E, kur vairuotoją sulaikė praeivis. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko V. Ž., kuris paaiškino, kad bevedžiodamas šunį, pastebėjo, kaip automobilis „VW Golf“ kliudė kieme stovintį automobilį „Audi A4“, ir, kad priėjęs prie automobilio „VW Golf“ iš vairuotojo atėmė automobilio raktus. Šiuos raktus V. Ž. perdavė jiems (policijos pareigūnams). Jiems atvykus automobilio „VW Golf“ vairuotojas A. Ž. (kaip paaiškėjo vėliau) buvo išlipęs, buvo akivaizdžiai neblaivus (sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, nekoordinuoti judesiai). A. Ž. smakras ir antakis buvo sužaloti. Kitų asmenų automobilio salone nebuvo. A. Ž. tik paklausė, kodėl turėdamas automobilį jis negali toliau važiuoti namo. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, A. Ž. atsakė, kad neturi. Daugiau apie įvykius nieko neaiškino. A. Ž. 09.00 val. nustatytas 2,15 promilių girtumas, 09.20 val. – 2,19 promilių girtumas. Apžiūrėjus automobilį „VW Golf“ pastebėjo, kad nėra priekinio valstybinio numerio. Automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21. A. Ž. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, eismo įvykis įformintas nustatyta tvarka. Pristatytas į OVS A. Ž. pradėjo gailėtis dėl įvykio (b. l. 19-21).
Įvykio registracijos duomenys patvirtina, kad 2022 m. sausio 1 d. 08.15 val. privatus fizinis asmuo pranešė, kad prieš 7 min. automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir nulaužė „Perkūnkiemio“ stotelės ženklą ir nuvažiavo link Ukmergės gatvės. Vairuotojas galimai neblaivus, įvykio vietoje guli priekiniai valstybiniai numeriai (b. l. 9).
Vyriausiosios patrulės E. M. 2022 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodytos įvykio faktinės aplinkybės, kurios iš esmės atitinka jos, kaip liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 10-11).
Šalies argumentai
V. Ž. rašytiniame paaiškinime nurodytos įvykio aplinkybės, kurios iš esmės atitinka jo, kaip liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 12).
Administracinio nusižengimo protokolas (ROIK: 22154185114) patvirtina, kad dėl 2022 m. sausio 1 d. sukeltų eismo įvykių Vilniuje, Perkūnkiemio g. 17 ir Ukmergės g. 300E, A. Ž. pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį (b. l. 22-25).
Neblaivumo nustatymo aktas ir patikrinimo alkotesteriu rezultatai patvirtina, kad A. Ž. 2022 m. sausio 1 d. 09.00 val. buvo nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, o 09.20 val. – 2,19 promilių neblaivumas. Prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 26-29).
Iš transporto priemonės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyti išoriniai apgadinimo požymiai: automobilis yra po eismo įvykio, apgadintas automobilio priekis, sudaužytas priekinis dešinės pusės žibintas, sulaužytas priekinis bamperis, po automobiliu matosi skysčių nuotėkis, nuleistas dešinės pusės priekinis ratas. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 30-35).
Iš duomenų apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą matyti, kad 2022 m. sausio 1 d. automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21, o 2022 m. sausio 6 d. leista savininkei V. Ž. automobilį atsiimti (b. l. 37-38, 41).
VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirma registracija 2014-03-07, savininkas-valdytojas V. Ž. (b. l. 39).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2022 m. sausio mėnesį automobilio „VW Golf“ 2014 m. gamybos vidutinė kaina Lietuvoje buvo 6 160 Eur su PVM (b. l. 40).
Motyvuojamoji dalis
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2022 m. sausio 1 d. apie 08.55 val. Vilniuje, Ukmergės g. 300E, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,15 promilių girtumas. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo A. Ž. prisipažinimas, liudytojų V. Ž. ir E. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio registracijos duomenys, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, apžiūros protokolas, VĮ „Regitra“ informacija apie automobilį.
A. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
A. Ž. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro nurodyta bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė paskirtą baudą išdėstyti mokėti dalimis bei esant galimybei sumažinti baudos dydį (b. l. 114-116).
Skirdamas bausmę A. Ž., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir pasekmes (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, kuris artimesnis sunkiam (sunkus nuo 2,51 promilės), vairuodamas sukėlė du eismo įvykius, padarė žalą), į kaltinamojo asmenybę (nedirba, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, nuobaudos galioja, pakartotinai šiurkščiai pažeidė KET), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl skiria kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis artimesnis tokios bausmės minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamojo prašymą ir jo turtinę padėtį, baudos sumokėjimui nustatomas ilgesnis nei 2 mėnesių terminas, kuris numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Ž. prisipažino esąs kaltas, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2012, 2K-7-49-788/2016).
Kaltinamasis A. Ž. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė jam buvo atimta 14 mėnesių (nuo 2021-11-26 iki 2023-01-25), jis pakartotinai šiurkščiai pažeidė KET, vairavo automobilį būdamas neblaivus, todėl, vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 2 d. (b. l. 76-77).
Prokuroras prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš A. Ž. konfiskuotino turto (automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 6160 eurų.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Byloje nustatyta, kad automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – V. Ž.. Byloje nėra duomenų, kad V. Ž. būtų žinojusi, jog jai priklausantis automobilis bus panaudotas nusikaltimo darymui. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą, automobilio „VW Golf“ 2014 metų gamybos vidutinė vertė Lietuvoje 2022 m. sausio mėnesį buvo – 6160 Eur su PVM. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų (V. Ž.) teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. Ž. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 6 160 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Kadangi turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo išdėstymo baudžiamojo proceso įstatymas nenumato (BPK 357 straipsnio 6 dalis), todėl nėra pagrindo išdėstyti kaltinamajam konfiskuotos automobilio vertės mokėjimą atitinkamam laikotarpiui. Dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, pagal įstatymą antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, todėl A. Ž., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo vykdomojoje byloje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-601-891/2019).
Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. sausio 1 d. 09.00 val. iki 2022 m. sausio 2 d. 08.21 val. (b. l. 71-72), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ((duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 117)), rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 76-77) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. sausio 1 d. 09.00 val. iki 2022 m. sausio 2 d. 08.21 val. (vieną dieną), kas atitinka 2 MGL dydžio baudą, ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius). Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Paskirti A. Ž. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 2 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš A. Ž. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 160 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.
Kardomąsias priemones – dokumentų ((duomenys neskelbtini) išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti, ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
1) jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.