Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-01 · Administracinė byla Nr. I-2700-739/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-01
Bylos Nr.
I-2700-739/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03037-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
T. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2700-739/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03037-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 1 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. G. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), 490 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2) teigė, kad nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 24 d. jis nevalgė, kadangi Marijampolės pataisos namų administracija paėmė iš jo minkštąjį inventorių ir tuo pažeidė jo teises. Marijampolės pataisos namų administracija nesilaikė teisės aktų nuostatų, kadangi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme, kuriuo pakeistas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 straipsnis, yra aiškiai nurodyta, kad dienos metu iš nuteistųjų yra paimama tik patalynė, bet ne minkštasis inventorius. Be to, jam paskelbus minėtą bado akciją, Marijampolės pataisos namų administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 119 straipsniu, uždraudė jam skambinti, siųsti ir gauti laiškus. Minėtais veiksmais buvo pažeistos jo teisės. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės 490 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Marijampolės pataisos namai atsiliepimu į skundą į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. 9–13) ir 2019 m. vasario 1 d. rašte Nr. 9/07-1468 „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 33–34) nurodė, kad pareiškėjui 2018 m. sausio 31 d. buvo paskirta nuobauda – perkėlimas vieneriems metais iš paprastosios grupės į drausmės grupę, o 2018 m. lapkričio 15 d. – perkėlimas į kamerų tipo patalpas trims mėnesiams. Pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimo, kuriuo pakeistas 220 punktas, patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Todėl nuo 2018 m. lapkričio 15 d. rytinio kėlimosi metu iš pareiškėjo, perkelto į kamerų tipo patalpas, pradėta paiminėti patalynė. Remdamasis BVK 173 straipsnio 2 dalies nuostata, atsakovės atstovas nurodė, kad į patalynės sąvoką įeina ir antklodė, čiužinys ir pagalvė. Paaiškino, kad pareiškėjui ir kitiems nuteistiesiems pradėjus bado akciją, Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu vadovaujantis BVK 119 straipsnio 1 dalimi pareiškėjui ir kitiems nuteistiesiems buvo laikinai apribotos teisės siųsti ir gauti laiškus, paskambinti telefonu ir kitos tam tikros teisės. Pareiškėjui nutraukus bado akciją, šie apribojimai nebebuvo taikomi. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas teigė, kad pareiškėjas nenurodė, kokius išgyvenimus jis asmeniškai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiškė ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys. Be to, Marijampolės PN nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, tad neteisėtų veiksmų neatliko, o nenustačius bent vienos iš būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, teigdamas, kad Marijampolės pataisos namų administracija pažeidė jo teises tuo, kad dienos metu paėmė iš jo minkštąjį inventorių, be to, jam sustabdė teisę siųsti ir gauti laiškus po to, kai pareiškėjas (kartu su kitais nuteistaisiais) paskelbė bado akciją dėl minkštojo inventoriaus paėmimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Nustatyta, kad Marijampolės pataisos namų direktorius 2018 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 82/04-190 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, pareiškėjui (nuteistajam) paskyrė nuobaudą – perkėlimą vieneriems metais iš paprastosios grupės į drausmės grupę (b. l. 35). Ši nuobauda numatyta BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Marijampolės pataisos namų direktorius 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 82/04-2136 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, pareiškėjui (nuteistajam) paskyrė nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas trims mėnesiams (b. l. 45–46). Ši nuobauda numatyta BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas trims mėnesiams (b. l. 33).

Byloje nėra duomenų, kad šios nuobaudos būtų apskųstos BVK nustatyta tvarka. Pareiškėjas nekelia ginčo dėl jo perkėlimo į kamerų tipo patalpas.

Remiantis pareiškėjo paaiškinimais skunde teismui (b. l. 2) ir atsakovės atstovo nurodytais duomenimis (b. l. 33–34, 47), nustatyta, kad iš pareiškėjo, atliekančio bausmę kamerų tipo patalpose, pradedant nuo 2018 m. lapkričio 15 dienos rytais būdavo paimama patalynė, padedama į sandėlį, ir sugrąžinama pareiškėjui tik miego laikui.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 220 punktas (teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) nustato: Nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.

Ši nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, atsirado pakeitus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. spalio 20 d., iki tol Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte jos nebuvo.

BVK 173 straipsnio 2 dalyje yra teigiama, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; nuteistieji gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Iš šios nuostatos matyti, kad patalynei priskiriama ir antklodė, čiužinys ir pagalvė. Be to, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (nuo 2017 m. sausio 1 d. išdėstyto nauja redakcija 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132) patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priede „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos“ patalynei yra priskiriami šie daiktai: antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei) ir rankšluostis.

Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkto nuostatą iš perkeltų į kamerų tipo patalpas nuteistųjų rytais paimama ir antklodė, čiužinys, pagalvė, t. y. minkštasis inventorius (kas yra minkštasis inventorius, šiuo metu galiojančiose teisės normose nėra apibrėžtas, tačiau iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 minkštajam inventoriui priskiriama antklodė, čiužinys ir pagalvė).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkto nuostata, kad „Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui“ yra taikoma visiems į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems, nepriklausomai nuo to, kokio BVK straipsnio, dalies, punkto pagrindu jie buvo perkelti į kamerų tipo patalpas. Tiek BVK 173 straipsnio 2 dalyje, tiek minėtose Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normose patalynei yra priskiriama ir antklodė, čiužinys, pagalvė. Taigi, pareiškėjas skunde neteisingai teigė, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą iš nuteistųjų dienos metu negali būti paimama antklodė, čiužinys ir pagalvė. Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos 2019 m. sausio 14 d. pažymos Nr. 14/07-289 duomenimis, pareiškėjas neserga jokiais susirgimais, dėl kurių būtų galimybė gydytojui išduoti jam leidimą naudotis minkštuoju inventoriumi dienos metu (b. l. 15). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai, rytais paimdami iš pareiškėjo antklodę, čiužinį ir pagalvę, ir juos sugrąžindami tik miego laikui, neteisėtų veiksmų neatliko, nes vadovavosi teisės normų reikalavimais. Todėl šiuo aspektu (t. y. dėl antklodės, čiužinio ir pagalvės paėmimo) nėra vienos iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis).

Pareiškėjas taip pat teigė, kad Marijampolės pataisos namų administracija jam sustabdė teisę siųsti ir gauti laiškus po to, kai jis paskelbė bado akciją dėl minkštojo inventoriaus paėmimo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 16 d. rašytiniame skunde-atsisakyme, pateiktame Marijampolės pataisos namų direktoriui, nurodė, kad atsisako valgyti duodamą valdišką ir nuosavą maistą tol, kol jiems nebus leista kameroje turėti su savimi čiužinį, antklodę ir pagalvę (b. l. 20).

Marijampolės pataisos namų direktorius 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 4/07-210 „Dėl nuteistųjų teisių apribojimo“, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. lapkričio 16 d. dalis Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiškė pradedantys bado akciją protestuodami prieš teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus, į tai, kad nuteistųjų reikalavimai yra neteisėti, tuo šiurkščiai pažeidžiama pataisos įstaigų vidaus tvarka, vadovaudamasis BVK 119 straipsnio 1 dalimi, įsakė nuo 2018 m. lapkričio 16 d. nuteistiesiems, raštu pareiškiantiems apie badavimą dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimų, laikinai sustabdyti: nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimą nuteistiesiems (įsakymo 1 punktas); pasimatymų suteikimą nuteistiesiems (2 punktas); maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą (3 punktas); paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems (4 punktas); leidimą skambinti telefonu (5 punktas); kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą (6 punktas) (b. l. 16).

Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 23 d. rašytiniu pranešimu Marijampolės pataisos namų direktoriui pranešė, kad jis nuo 2018 m. lapkričio 23 d. nutraukė bado akciją ir sutinka valgyti duodamą maistą (b. l. 21).

Marijampolės pataisos namų direktorius 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4/07-214 „Dėl nuteistųjų teisių apribojimo panaikinimo“, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. lapkričio 23 d. Marijampolės pataisos namuose laikomi nuteistieji pareiškė nutraukiantys bado akciją, kurią buvo pradėję 2018 m. lapkričio 16 d. protestuodami prieš teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus, pripažino netekusiu galios minėtą Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. 4/07-210 „Dėl nuteistųjų teisių apribojimo“ (b. l. 17).

Iš pareiškėjo (nuteistojo) susirašinėjimo apskaitos kortelės kopijos duomenų matyti, kad pareiškėjas tuo laikotarpiu, kai buvo laikinai sustabdytas jo teisių realizavimas, negavo ir neišsiuntė laiškų (b. l. 27).

BVK 119 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.) nustato: jeigu nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę, pranešęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui, įsakymu laikinai sustabdyti: nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimą nuteistiesiems (1 dalies 1 punktas); pasimatymų suteikimą nuteistiesiems (1 dalies 2 punktas); maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą (1 dalies 3 punktas); paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems (1 dalies 4 punktas); leidimą skambinti telefonu (1 dalies 5 punktas); kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą (1 dalies 6 punktas). Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės nutraukiamos pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno įsakymu, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai.

Teismas sprendžia, kad grupės nuteistųjų, į kurią įeina pareiškėjas, paskelbta bado akcija, kaip pasyvus protestas prieš Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimą dėl patalynės paėmimo, buvo nepagrįsta, ir kad grupės nuteistųjų, į kurią įeina pareiškėjas, reikalavimai buvo neteisėti. Todėl, vadovaujantis BVK 119 straipsnio 1 dalimi, buvo priimtas Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. 4/07-210 „Dėl nuteistųjų teisių apribojimo“, kuriuo, be kita ko, buvo laikinai sustabdyta pareiškėjo teisė išsiųsti ir gauti laiškus bei paskambinti telefonu. Pareiškėjas, skunde teigdamas, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu jam buvo uždrausta paskambinti, išsiųsti ir gauti laiškus, nenurodė, kad jis dėl draudimo išsiųsti ir gauti laiškus bei paskambinti telefonu negalėjo bendrauti su artimaisiais ar draugais ar kitais asmenimis, nutrūko jo ryšys su jais, kadangi jis negalėjo ryšio palaikyti, nenurodė, kad jis negalėjo sutvarkyti tam tikrų reikalų, t. y. pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai tuo buvo pažeistos jo teisės, ir nepagrindė jam tuo padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Kitų šiuo Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu pritaikytų apribojimų – pašto ir perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimo, pasimatymų suteikimo, maisto ir būtiniausių reikmenų pirkimo, paskatinimo priemonių skyrimo, kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimo – pareiškėjas skunde net nepaminėjo ir nenurodė, kad jis negalėjo pasimatyti su tam tikrais asmenimis, nusipirkti maisto produktų ar būtiniausių reikmenų, negalėjo gauti paskatinimų, dalyvauti masiniuose renginiuose, ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo aspektu (t. y. dėl pareiškėjo teisių realizavimo laikino sustabdymo) nėra vienos iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – pareiškėjo patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis).

Šioje byloje buvo nustatyta, kad nėra visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Nesant visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų, asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalia Pranckienė