- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- e2A-357-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28837-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Teisėjos Ona, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- If P
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „PPI Group“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Šildvė“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.10.6Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ir paslaugų
- 3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo If P & C Insurance AS, veikiančio per If P & C Insurance AS filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PPI Group“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Šildvė“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas If P & C Insurance AS, veikiantis per If P & C Insurance AS filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 2446,59 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016-06-15 su A. K. (toliau – Draudėjas) sudarė „Nordea“ būsto draudimo sutartį, kuria nuo įvairių draudiminių rizikų buvo apdraustas draudėjui nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog 2016-12-18 draudėjo kaimynė, pastebėjusi, kad į jos butą sunkiasi vanduo, iškvietė avarinę tarnybą, kuri draudėjo bute užsuko vandenį. Apie įvykį buvo pranešta namo administratoriui UAB „Admi“ bei atsakovei, kuri 2016-06-03 pirkimo pardavimo sutartimi pardavė butą draudėjui. Ieškovas nurodė, kad įvykio priežastimi buvo nesandarus draudėjo buto grindyse sumontuotas šalto vandens trišakis, kurį buto statybos metu sumontavo atsakovės samdytas rangovas UAB „Šildvė“. Po įvykio darytų nuotraukų matyti, kad trišakio nesandarumo vietoje buvo susikaupęs didelis vandens kiekis. Įvykį pripažinus draudžiamuoju, ieškovas draudėjui išmokėjo 2446,59 Eur draudimo išmoką. Ieškovas nurodė, kad atsakinga už žalos atsiradimą laiko atsakovę, kuri pardavė butą draudėjui su trūkumais, kurie ir sąlygojo įvykio kilimą. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. 2016-06-03 Pirkimo–pardavimo sutarties 8.3 punkte nurodyta pardavėjo (atsakovės) garantija, kad sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo buto trūkumų. Tame pačiame punkte nurodyta, jog už minėtus buto trūkumus atsako pardavėjas, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po buto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Ieškovo teigimu, nesandarus vamzdis, pro kurį išsiliejęs vanduo padarė draudėjui žalos, laikytinas paslėptu buto trūkumu, kuris paaiškėjo jau jam pardavus butą. Kadangi šis buto trūkumas jau buvo nuosavybės teisės perėjimo draudėjui pagal buto pirkimo sutartį momentu, todėl atsakomybė už draudėjui padarytą žalą tenka buto pardavėjui, t. y. atsakovei.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „PPI Group“ atsiliepimą prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė su UAB „Šildvė“ sudarė 2015-06-29 Statybos rangos sutartį Nr. 2/15-06 dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) vidaus inžinierinių tinklų įrengimo pagal projektinę medžiagą. Įrengus pastate visus vandentiekio tinklus, stovus, magistralinius vamzdynus, butuose 2016-03-17 buvo atlikti vandentiekio vidaus sistemos sandarumo hidrauliniai bandymai, kurių metu slėgio kritimo sistemoje nebuvo nustatyta, t. y. nebuvo aptikti kokie nors ginčo trišakio defektai ar trūkumai, dėl kurio galėtų prabėgti vanduo ir to pasekoje užlieti patalpas. Pažymėjo, jog 2016-06-03 Turto priėmimo–perdavimo aktu atsakovė perdavė butą pirkėjui A. K. įsirengti. 2016-06-03 notarinės pirkimo–pardavimo sutarties 7.5 dalies 2 ir 3 pastraipomis pirkėjas įsipareigojo atlikdamas buto vidaus pilnos apdailos darbus, neardyti, nepažeisti ir nesilpninti pastato, buto ir bendro naudojimo konstrukcijų (sienų, perdangų, stogo ir kt.), vadovautis tarp šalių pasirašyta Pastato ir buto konstrukcijų ir įrangos eksploatavimo taisyklėmis. Šių įsipareigojimų A. K. nevykdė. Atliekant žalos bylos administravimo procedūras buvo atidengta dalis grindų dangos, pasimatė ne pagal projektą įrengtas kanalizacijos vamzdis, po vandentiekio vamzdžiais, t. y. po trišakiu, ir nustatyta, kad trišakis buvo pažeistas mechaniškai. Namo administratoriaus UAB „Admi“ akte ir prie jo pridėtose nuotraukose matyti, kad pagal projektą įrengtas kanalizacijos vamzdis buvo prailgintas jungtimi pirkėjui A. K. pakeitus skalbyklės vietą. Nurodytas aplinkybes patvirtina UAB „Šildvė“ raštas Nr. 2017/02-1, kuriame teigiama, kad užfiksuoto vamzdžio su jungtimi ji nemontavo. Nurodė, kad pirkėjas A. K. po buto perdavimo atliko intervenciją į grindis bei vandentiekio ir nuotekų tinklus, pakeitė jų privedimus, patiesė papildomus vamzdžius dėl santechninių prietaisų (dušo kabinos, skalbyklės) vietų pakeitimo, įskaitant ir ginčo sujungimo detalę, per kurią išsiliejo vanduo. Pažymėjo, kad ieškovo pareiga įrodyti, jog trišakis buvo sumontuotas pardavėjo, kad minimo trišakio defektas buvo dar prieš buto perdavimą pirkėjui (Draudėjui) iki pardavimo, kad trišakio defektas atsirado dėl atsakovės kaltės, o ne buvo pažeistas mechaniškai. Ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog konkrečiu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovės atsakomybei kilti. Be to, ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad reikalaujama 2446,59 Eur nuostolių suma atsirado būtent dėl trūkusio vandens vamzdžio trišakio. Neaišku, kodėl UAB „Admi“ akte nurodyti apdailos defektai, kaip grindinio šildymo kilimėlio pažeidimo, sienų angokraščių pažeidimų remontas, ardant spintelę, priskiriami trūkusio vamzdžio trišakio pasekmėms. Ieškovas nepateikė įrodymų, kaip tokie nuostoliai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovės, kaip pardavėjos, garantijų užtikrinimo pažeidimu.
4. Trečiasis asmuo UAB „Šildvė” su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovės atsiliepime išdėstytus motyvus. Nurodė, kad 2015-06-29 su atsakove UAB „PPI Group“ pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. 2/15-06, pagal kurią trečiasis asmuo, veikdamas kaip rangovas, įsipareigojo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti techninėje dokumentacijoje numatytus inžinierinius tinklus (vandentiekio, nuotekų šalinimo), juos perduoti užsakovui, o užsakovas (atsakovė) – juos priimti ir sumokėti šalių sutartą kainą. UAB Šildvė“ bute Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vonios kambaryje vėliau buvo nustatyta vandens užpylimo priežastis – mechaniškai pažeistas vandens trišakis, paklojo bei sumontavo vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdžius iki projektinėje dokumentacijoje numatytų santechninių prietaisų ir reikiamai juos izoliavo. Kiti atsakovės samdyti rangovai paklotus vamzdynus užpylė smėliu ir užbetonavo. 2016-03-17 buvo atlikti pastato vidaus vandentiekio stovų ir magistralių, vamzdynų hidrauliniai bandymai, kurių metu užfiksuota, kad slėgio kritimo sistemoje nėra, t. y. sistema hidraulinį bandymą išlaikė. Kokybiškai atliktų darbų rezultatas buvo perduotas užsakovui (atsakovei), pasirašant statybos darbų žurnale. Nurodė, kad apie užliejimą vandeniu trečiasis asmuo sužinojo 2016 m. pabaigoje. Aiškinantis priežastis, buvo aptiktas grindyse sumontuoto šalto vandens trišakio pažeidimas, kuris, labiausiai tikėtina, atsirado šioje patalpoje atliekant papildomus darbus, kuriuos privačiai atliko tretieji asmenys A. M. ir R. T.. Taigi pats draudėjas, atlikdamas buto pilną apdailą, pažeidė 2016-06-03 pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas. Po draudiminio įvykio nuvykus į butą paaiškėjo, kad patalpoje pakeista skalbimo mašinos vieta, numatyta techninėje dokumentacijoje, ją perkeliant į kitą vietą prie įėjimo durų į vonios kambarį, o tam buvo būtina nuvesti naują kanalizacijos atšaką, kuri pagal techninę dokumentaciją nebuvo numatyta. Be to, nurodė, kad trečiasis asmuo niekada nesinaudojo ir nesinaudoja gamintojo, kurio mova yra užfiksuota ieškovo pateiktoje nuotraukoje ir pažymėta užrašu „Praleidusi detalė 2017“. Baltos spalvos vamzdis su mova buvo įrengtas virš mūrinės sienos, o ne jos nišoje, kaip turėjo būti pagal projektinę dokumentaciją. Pažymėjo, jog šio vamzdžio UAB „Šildvė“ nemontavo. Nurodė, kad tiek sutartinė, tiek ir deliktinė atsakomybė galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą. Pareiga įrodyti šias sąlygas tenka ieškovui. Trečiasis asmuo teigia, kad ieškovas neįrodė nei UAB „PPI Group“, nei UAB „Šildvė“ sutarties nevykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-23 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad vidaus bei lauko inžinierinius tinklus (vidaus šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, šiluminio įvadinio mazgo sistemas bei lauko vandentiekio, lietaus bei fekalinės kanalizacijos tinklus) name (duomenys neskelbtini) (buv. adresas (duomenys neskelbtini)) įrengė trečiasis asmuo UAB „Šildvė“ pagal su atsakove UAB „PPI Group“ 2015-06-29 Statybos rangos sutartį Nr. 2/15-06. Rangovo atlikti darbai buvo įrengti pagal techninę dokumentaciją bei įforminti šalių pasirašytoje sutartyje nustatyta tvarka darbų priėmimo perdavimo žurnale. Vidaus sistemos sandarumo hidraulinio bandymo aktas patvirtina, kad montavimo darbai atitinka statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimus, sistema hidraulinį bandymą išlaikė. Teismas taip pat nustatė, kad buto įrengimo darbus buto savininko A. K. užsakymu atliko tretieji asmenys. Pateikti į bylą rašytiniai įrodymai (nuotraukos, elektroninis susirašinėjimas, ir kt.) patvirtina, kad bute buvo atlikti inžinierinių tinklų (vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų) pakeitimai, kurių UAB „Šildvė“ nevykdė. Teismas nurodė, kad 2016-06-03 pirkimo–pardavimo sutarties 7.5 punkto 2 ir 3 dalimi pats pirkėjas įsipareigojo buto apdailos ir įrengimo laikotarpiu vadovautis Pastato bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo taisyklių reikalavimais, o atlikdamas Buto vidaus pilnos apdailos darbus, įsipareigojo neardyti, nepažeisti, nesilpninti Pastato, Buto ir bendro naudojimo konstrukcijų (sienų, perdangų, stogo ir kt.), numatyta, jog pirkėjo vykdomi buto apdailos darbai ir tolesnis buto eksploatavimas neturi trukdyti pastatui bei bendro naudojimo inžinierinei įrangai normaliai funkcionuoti. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad buto savininkas, atlikdamas buto įrengimo darbus, vykdė intervenciją vonios kambario grindims, kuriose ir buvo UAB „Šildvė“ sumontuotas trišakis. Atsižvelgdamas į tai, kad per laikotarpį nuo buto pardavimo (2016-06-03) iki vandentiekio avarijos (2016-12-27) vyko buto įrengimo darbai, kurių metu buvo nuvesta nauja kanalizacijos atšaka, nenumatyta techninėje dokumentacijoje, po vonios grindimis buvo klojamas šildymo kilimėlis, teismas sprendė, jog labiausiai tikėtina, kad trišakio nesandarumo priežastis – mechaninis pažeidimas, kuris įvyko buto įrengimo darbų metu. Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytas buto trūkumas (kokybės neatitikimas) nuosavybės teisės perėjimo draudėjui metu neegzistavo. Teismo sprendė, jog byloje nustatytos aplinkybės šalina (riboja) pardavėjo atsakomybę, nes išryškėję daikto trūkumai atsirado pirkėjui netinkamai naudojantis daiktu arba dėl trečiųjų asmenų kaltės, kaip tai numato CK 6.333 straipsnio 3 dalis.
7. Teismas, įvertinęs ir ištyręs įrodymus bei jų tarpusavio ryšį, vadovaudamasis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176-185 str.), bet ir remdamasis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip sutartinės atsakomybės sąlygos buvimo, o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas ieškinį dėl 2446,59 Eur žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas If P & C Insurance AS, veikiantis per If P & C Insurance AS filialą Lietuvoje, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. 2016-06-03 Pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir draudėjo 8.3. punkte nurodyta pardavėjo (atsakovės) garantija, kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo buto trūkumų, dėl kurių buto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tame pačiame punkte nurodyta, jog už minėtus buto trūkumus atsako pardavėjas, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po buto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Atsakovė neprašė byloje atlikti ekspertizės, todėl tiksli trišakio nesandarumo priežastis (mechaninis trišakio pažeidimas ar kita priežastis) nebuvo nustatyta. Savo ruožtu nenustačius tikslios trišakio nesandarumo priežasties, negalima teigti, jog šis nesandarumas atsirado būtent dėl bute vykdytų darbų po buto pirkimo sutarties sudarymo. Faktas, jog draudėjo bute po buto įsigijimo iš atsakovės vyko tam tikri buto apdailos darbai, pats savaime negali būti pakankama priežastimi konstatuoti, kad būtent šie darbai ir lėmė trišakio pažeidimą. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo UAB „Šildvė“ kaip pagrindinę aplinkybę, dėl ko galėjo būti pažeistas ginčo trišakis, nurodė draudėjo atliktą nuotėkų vamzdžio perkėlimą į kitą vietą, kuriam atlikti reikėjo daryti intervenciją į betonines grindis. Pažymėtina, jog nuotėkų vamzdis yra visai kitoje vietoje, negu ginčo trišakis. Šią aplinkybę pagrindžia ir byloje esančios nuotraukos. Be to, jeigu pjaunant betoną būtų pažeistas trišakis, tokiu atveju žala atsirastų iš karto, o trišakio sugadinimai būtų atitinkami. Taigi, teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai neįvertino nurodytų įrodymų bei aplinkybės, jog ginčo trišakis po buto pardavimo draudėjui niekaip nebuvo keičiamas, remontuojamas ar perkeliamas į kitą vietą.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepagrįstai konstatavo, neva draudėjas (Buto pirkėjas) pažeidė buto pirkimo sutarties 7.5. punkto nuostatas. Po buto pirkimo sutarties draudėjo bute atlikti darbai buvo suderinti tiek su atsakove, tiek su UAB „Šildvė“. Draudėjas, atlikdamas buto apdailos darbus, nepažeidė nei pastato, nei buto konstrukcijų (tame tarpe perdangos) bei savo veiksmais nesutrukdė pastatui bei bendro naudojimo inžinerinei įrangai normaliai funkcionuoti. Buto betoninių grindų įpjovimas bei nuotėkų vamzdžių jose sumontavimas negali būti laikomas pačios perdangos pažeidimu, kadangi perdangą ir betonines grindis skiria smėlio sluoksnis.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „PPI Group“ atsiliepimu prašo ieškovo If P & C Insurance AS, veikiančio per If P & C Insurance AS filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-23 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
10.1. Apeliantui (ieškovui) neįrodžius, kad ginčo trišakio trūkumas atsirado iki jo perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jo perdavimo, atsakovei nekyla pareiga įrodinėti, kad trišakio trūkumas atsirado po buto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės.
10.2. Atsakovė duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų visuma įrodė, kad trišakio trūkumas atsirado po buto perdavimo dėl pirkėjo ir jo pasirinktų trečiųjų asmenų kaltės, o teismas visiškai pagrįstai sprendime konstatavo, jog išryškėję daikto trūkumai atsirado pirkėjui netinkamai naudojantis daiktu arba dėl trečiųjų asmenų kaltės, kaip tai numato CK 6.333 straipsnio 3 dalis.
10.3. Net ir nustačius apelianto (ieškovo) įrodinėjamą aplinkybę, kad atsakinga už žalos atsiradimą laiko atsakovę, kuri pardavė butą draudėjui su trūkumais, kurie ir sąlygojo įvykio kilimą bei žalos atsiradimą, apeliantas (ieškovas) neįrodė kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų: žalos bei priežastinio ryšio. Šiuo atveju apeliantas (ieškovas) neįrodė atsakovės UAB „PPI Group“ atsakomybės sąlygų viseto, būtino atsakingam už žalos atlyginimą asmeniui civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo (CK 6.249, 6.247 str., CPK 178 str.).
11. Trečiasis asmuo UAB „Šildvė“ atsiliepimu prašo ieškovo If P & C Insurance AS, veikiančio per If P & C Insurance AS filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, numatančias atsakovo atsakomybę bei įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
12. Apeliacinis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
13. Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo turinio, apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl įrodymų tyrimo, vertinimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių pažeidimo.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-569/2002; kt.). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas.
15. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė ir įvertino visus įrodymus, kuriais šalys grindė savo poziciją, paaiškindamas, kuriais įrodymais, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi, pateikė tokio savo vertinimo argumentus.
16. Byloje nustatyta, kad 2016-06-15 d. Apeliantas ir draudėjas A. K. sudarė „Nordea“ būsto draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija PSNTA Nr. 00105757). Draudimo sutartis sudaryta pagal „Nordea“ būsto draudimo taisykles Nr. 026. Šia draudimo sutartimi nuo įvairių draudiminių rizikų buvo apdraustas Draudėjui nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas buvo parduotas A. K. 2016-06-03. 2016-12-18 bute įvyko avarija; aiškinantis Įvykio priežastis buvo nustatyta, kad yra nesandari šalto vandens sistema. Išardžius vonioje esančias grindis, buvo nustatyta šalto vandens sistemos nesandarumo priežastis. Paaiškėjo, jog yra nesandarus grindyse sumontuotas šalto vandens trišakis. Įvykį pripažinus draudžiamuoju, ieškovas išmokėjo Draudėjui 2.446,59 EUR draudimo išmoką.
17. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės (buto pradavėjos) 2446,59 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo . Ieškovas nurodė, kad atsakinga už žalos atsiradimą laiko atsakovę, kuri pardavė butą draudėjui su trūkumais, kurie ir sąlygojo įvykio kilimą; Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
18. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą, motyvuodamas, kad nustatytos bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pagal pirkimo pardavimo sutartį perduotas daiktas, butas, turėjo kokybės trūkumų, už kuriuos atsakovas būtų atsakingas pagal Sutarties 8.3 punktą; išryškėję daikto trūkumai atsirado pirkėjui netinkamai naudojantis daiktu arba dėl trečiųjų asmenų kaltės, kaip tai numato CK 6.333 straipsnio 3 dalis.
19. Apeliantas nesutiko su teismo sprendimu. Nurodė, kad pagal CK 6.327 straipsnio 3 ir 4 dalis pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015).
20. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Taigi kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumo faktą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).
21. Analogiška nuostata įtvirtinta 2016-06-03 Pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp Atsakovės ir Draudėjo; 8.3. punkte nurodyta pardavėjo (Atsakovo) garantija, kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo Buto trūkumų, dėl kurių Buto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tame pačiame punkte nurodyta, jog už minėtus Buto trūkumus atsako pardavėjas, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po Buto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos.
22. Pardavėjui neigiant savo atsakomybę dėl netinkamos parduotų daiktų kokybės, CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta jo pareiga įrodyti ne tik daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų veiksmų arba nenugalimos jėgos veikimo faktus, bet ir tai, kad jo parduotų daiktų trūkumai atsirado būtent dėl išvardytų veiksnių, t. y. būtina įrodyti priežastinį ryšį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015).
23. Pirmosios instancijos Teismas, taikydamas aukščiau nurodytas LR CK nuostatas bei Buto pirkimo sutarties nuostatas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei visiškai nepagrįstai konstatavo, neva Apeliantas neįrodė Atsakovės neteisėtų veiksmų. Apelianto vertinimu, atsakovas neįrodė aplinkybių, šalinančių jo atsakomybę už įvykusią vandentiekio avariją.
24. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu dėl netinkamo naštos paskirstymo; nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovas (apeliantas) neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau bylos medžiagos duomenimis bylos nagrinėjimo metu būtent atsakovė ir trečiais asmuo įrodinėjo, kad avarija (šalto vandens nutekėjimas) įvyko po buto perdavimo pirkėjui (draudėjui A. K.) dėl pirkėjo ir trečiųjų asmenų kaltės, t.y. įrodinėjimo našta buvo paskirstyta tinkamai. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo padaryta išvada dėl buto pirkėjo atsakomybės už vandentiekio avariją.
25. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad po įvykio buto grindyse rastas trišakis buvo nesandarus, ginčo dėl šios aplinkybės nėra, ekspertizė nebuvo atlikta, todėl tiksli trišakio nesandarumo priežastis (mechaninis pažeidimas ar kita priežastis) nebuvo nustatyta.
26. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Šildvė“ pagal 2015-06-29 statybos rangos sutartį su atsakove atliko vidaus inžinerinių tinklų (vandentiekio, nuotekų šalinimo) įrengimo darbus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) ir juos perdavė atsakovei, taigi nėra ginčo, kad trišakį įrengė taip pat trečiasis asmuo. 2016-03-17 buvo atlikti pastato vidaus vandentiekio stovų ir magistralių, vamzdynų bandymai, kurių rezultatai užfiksuoti Vidaus sistemos sandarumo hidraulinio bandymo akte Nr. 02; Aktu konstatuota, kad montavimas atliktas pagal projektą, nukrypimų nuo projekto nėra, bandymas atliktas hidrauliniu 1,0 slėgiu, kuris buvo laikomas 20 min., slėgio kritimo sistemoje nėra, t.y. sistema hidraulinius bandymus išlaikė. Butas buvo parduotas A. K. 2016-06-03.
27. Apeliantas teigia, kad vien faktas, jog name, kuriame yra butas, 2016-03-17 buvo atliktas vidaus sistemos sandarumo hidraulinis bandymas dar nereiškia, jog Buto pirkimo sutarties sudarymo metu (2016-06-03 ) ginčo trišakis neturėjo trūkumų, dėl kurių šio trišakio nesandarumas galėjo atsirasti ir vėliau, tačiau šis apelianto teiginys pagrįstas prielaidomis, todėl atmestinas.
28. Apeliantas pastebėjo, kad atsakovės į bylą pateiktame 2016-03-17 Vidaus sistemos sandarumo hidraulinio bandymo akte Nr. 02 ne visa nurodyta informacija atitinka tikrovę, nesi akto penktajame punkte nurodyta, neva visi sanitariniai prietaisai veikia normaliai, nors šio akto surašymo dieną Bute nebuvo sumontuoti sanitariniai prietaisai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši akte pateikta informacija nepaneigia aktu nustatyto reikšmingo bylai fakto, jog namo vidaus sistema 2016-03-17 hidraulinį bandymą atlaikė t.y. buvo sandari, t.y. apelianto argumentai teismo išvadų nepaneigia.
29. Kitas teismo nustatytas bylai reikšmingas faktas – tai, kad buto savininko A. K. užsakymu 2016 m. liepos mėnesį buvo atlikti inžinerinių tinklų (vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų) pakeitimai, kurių trečiasis asmuo nevykdė. Buto savininko užsakymu buvo keičiama skalbimo mašinos prijungimo prie vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių vieta, vietoje vonios įrengtas dušas, įrengtos šildomos grindys. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad per laikotarpį nuo buto pirkimo iki vandentiekio avarijos (2016-06-03 – 2016-12-27) vyko inžinerinių tinklų įrengimo darbai, kurių metu buvo nuvesta nauja kanalizacijos atšaka, nenumatyta techninėje dokumentacijoje, po vonios grindimis buvo klojamas šildymo kilimėlis, t.y. darbų metu grindų danga buvo ardoma. Teismas padarė tikėtina išvadą, kad trišakio nesandarumo priežastis – mechaninis pažeidimas, kuris įvyko inžinerinių tinklų įrengimo darbų metu.
30. Apeliantas nurodė, kad teismas neįvertino byloje esančio elektroninio susirašinėjimo, patvirtinančio tai, kad po Buto pirkimo sutarties Draudėjo Bute atlikti darbai buvo suderinti tiek su Atsakovu, tiek su UAB „Šildvė“. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. K. susirašinėjo su atsakovė ir trečiuoju asmeniu, tačiau susirašinėjimo turinys nepaneigia teismo nustato fakto, kad inžinerinių tinklų įrengimo darbai atliko ne UAB „Šildvė“, bet A. M., R. T. privačiai. Liudytojas A. M. paliudijo, kad atliko darbus A. K. bute po darbo, žodinio susitarimo pagrindu. Apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvados, kad trečiasis asmuo UAB „Šildvė“ po 2016-06-03 inžinerinių tinklų įrengimo darbų bute nevykdė. A. K. susirašinėjimas su atsakovė taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė turi prisiimti atsakomybę už buto savininko veiksmus po buto pardavimo, kai savininkas savo rizika ūkio būdu, žodinių susitarimų pagrindu vykdė inžinerinių tinklų įrengimo darbus, nenumatytus techninėje dokumentacijoje.
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertindamas įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo – teigė, kad atsakovo pateikti įrodymai teismo nustatytų faktų ir aplinkybių neįrodo.
32. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.