- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-20
- Bylos Nr.
- e2-242-913/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01041-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- R. N.
- Trečiasis asmuo
- R. M.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Pekštenienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. N., trečiasis asmuo R. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė neterminuotai apriboti R. N. tėvo valdžią nepilnametės dukros E. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš R. N. išlaikymą nepilnametei dukrai E. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios rūpybos nustatymo, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki dukros pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; patenkinus ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo, E. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti rūpintojos R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnametė E. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra R. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. N., gim. (duomenys neskelbtini)., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Ieškovo vertinimu, yra du savarankiški pagrindai neterminuotai apriboti atsakovui R. N. tėvo valdžią: 1) tėvas iš dalies nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo ir dukra nesirūpina; 2) tėvas nesudaro tinkamų, saugių gyvenimo sąlygų vaikui augti šeimoje. Nurodo, kad R. N. šeima Tarnybai žinoma ir dėl registruotų vaikų teisių pažeidimų ir kt. aplinkybių: praėjus savaitei po nepilnametės E. N. motinos J. N. mirties, tėvas R. N. išvyko į užsienį; dukrai E. N. nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu (laikinieji globėjai – R. ir M. M., seneliai); Telšių apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-619-971/2019, buvo išduotas teismo leidimas paimti mergaitę iš tėvo, nes tėvas R. N. nieko neinformavęs išvyko į užsienį. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2020 m. liepos 14 d. E. N. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta R. M.; Telšių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2- 4736-1037/2020, buvo išduotas teismo leidimas paimti mergaitę iš tėvo, nes tėvas R. N. nieko neinformavęs išvyko į užsienį. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. E. N. buvo nustatyta laikinoji globa. R. N. šeimai nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2022 m. birželio 15 d. buvo taikoma atvejo vadyba. 2022 m. rugpjūčio 24 d. Tarnyba gavo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, registruotą Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. atvejo vadybininkė pranešė, kad telefoninio pokalbio metu R. M. informavo, kad jos namuose (duomenys neskelbtini), jau tris mėnesius gyvena anūkė E. N., gim. (duomenys neskelbtini). Močiutės teigimu, mergaitė anksčiau gyveno su tėvu R. N., (duomenys neskelbtini). Mergaitės tėtis buvo užsiminęs, kad gali išvykti į užsienį, ir žadėjo iki išvykimo sutvarkyti reikalingus dokumentus dėl dukters priežiūros, tačiau mergaitės tėtis išvyko į užsienį to nepadaręs. Jai nėra žinoma, kada vyras grįš. Moteris neatsisako rūpintis E. N., tačiau nesant įstatyminio atstovo, ji negali užrašyti mergaitės į ugdymo įstaigą, užtikrinti mergaitės sveikatos priežiūros. Ieškovo atstovai, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, 2022 m. rugpjūčio 30 d. atliko E. N. (Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos vertinimą. Vaiko situacijos vertinimo metu buvo išklausyta nepilnametės E. N. nuomonė. Mergaitė pokalbio metu buvo rami, jautėsi laisvai ir pasakojo, kad lankė mokyklą Anykščiuose, baigė devynias klases. Dabar lankys (duomenys neskelbtini) gimnaziją (duomenys neskelbtini). E. sakė, kad su tėvu bendrauja vakarais, per messenger programą. Sakė, kad dabar turbūt gyvens pas močiutę. E. turi sesę E., kuri gyvena užsienyje. Taip pat Vaiko situacijos vertinimo metu, telefoninio pokalbio metu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo išklausyta tėvo nuomonė. R. N. nurodė, kad yra išvykęs dirbti į Norvegiją, nes Lietuvoje neturėjo lėšų pragyvenimui. R. N. nurodė, kad paliko dukrą močiutei R. M., kuri sutiko vaiku rūpintis, tačiau teisinių dokumentų jis nesutvarkė. R. N. teisinosi, kad jam skubiai reikėjo išvykti į Norvegiją, bei prašė, kad vaiko teisių apsaugos specialistai pasirūpintų mergaitės globos nustatymu. R. N. nurodė, kad šiuo metu vaiku pasirūpinti negali ir teisinosi, kad šiuo metu neturi lėšų grįžti į Lietuvą, todėl planuoja likti Norvegijoje užsidirbti. Tarnybai atliekant nepilnametės E. N. situacijos vertinimą ir vertinant vaiko apsaugos poreikį, buvo nustatytas Aprašo 26.5 p. numatytas rizikos veiksnys: vaiko atstovas pagal įstatymą <...> laikinai negali rūpintis vaiku dėl <...> kitų svarbių priežasčių (26.5 p.). Vaikas E. N. liko be atstovo pagal įstatymą. Nepilnametės E. N. vaiko situacijos vertinimo metu buvo nustatytas vienas apsaugos poreikį lemiantis rizikos veiksnys ir nebuvo galimybės taikyti laikinosios priežiūros, nes vaiko tėvas visiškai nusišalinęs nuo dukros auginimo, nurodė, kad yra išvykęs dirbti į Norvegiją, dukros auginti negali ir neturi tam galimybių ir prašė nustatyti jo dukrai laikinąją rūpybą su močiute. Esant aukščiau nurodytai situacijai, buvo nustatytas E. N. apsaugos poreikis ir nuspręsta kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką išdavimo. Telšių apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-4931-1037/2022, buvo leista paimti nepilnametę E. N. iš jos atstovo pagal įstatymą, t. y. tėvo R. N.. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. N. nustatyta laikinoji rūpyba, E. N. rūpintoja paskirta R. M., nustatyta E. N. rūpybos vieta rūpintojos R. M. gyvenamojoje vietoje. Nustačius E. N. laikinąją rūpybą, nepilnametės tėvui R. N. 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo suorganizuotas atvejo vadybos posėdis Anykščių rajono socialinių paslaugų centre. 2022 m. rugsėjo 27 d. atvejo vadybos posėdyje dalyvavo atsakovas ir paaiškino, kad buvo išvykęs į Norvegiją, bet prieš išvykdamas elgėsi neatsakingai, nesutvarkė reikalingų dokumentų ir paliko savo dukrą E. be įstatyminio atstovo. Šiuo metu yra grįžęs į Lietuvą, bet ketina spalio mėn. vėl vykti į Norvegiją, kur jam yra paskirta 50 parų arešto bausmė. R. N. teigė, kad neturi galimybės išlaikyti savo dukros, nes neturi oficialaus darbo, taip pat turi apie 7 000 Eur dydžio įsiskolinimą antstoliams. Tėvas paaiškino, kad jis neturi galimybės ir nesiima jokių konkrečių veiksmų, kad dukrą galėtų auginti jis pats, bet tvirtino, kad su dukra bendrauja. Atvejo vadybos posėdžio metu buvo fiksuota, kad atsakovo R. N. gyvenime nėra stabilumo, jis nerodo iniciatyvos priimti specialistų pagalbos, tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko auginimo ir nededa pastangų, kad ši situacija pasikeistų. Bendru atvejo vadybos posėdyje dalyvavusių specialistų nutarimu buvo priimtas sprendimas siūlyti ieškovo atstovams kreiptis į teismą dėl tėvo R. N. valdžios ribojimo nepilnametės E. N. atžvilgiu bei nuolatinės rūpybos nustatymo.
3. Ieškovas nurodo, kad NDNT informacinės sistemos duomenimis atsakovas R. N. yra darbingas. Sodros sistemos duomenimis atsakovas nuo 2022 m. gegužės 17 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna 332 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoką. Posėdžio metu į bylą buvo pateikti papildomi įrodymai, iš kurių matyti, jo atsakovas nuo 2022-11-28 dirba (duomenys neskelbtini). Siekiant patenkinti būtiniausius vaiko poreikius, ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra darbingas asmuo, ir neturi daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų, prašo, kad būtų priteistas išlaikymas atsakovo nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios rūpybos nustatymo iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat ieškovas nurodo, jog apribojus R. N. valdžią jo nepilnametės dukros E. N. atžvilgiu, atsiranda pagrindas nustatyti nepilnametės E. N. gyvenamąją vietą iki sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. N. nustatyta laikinoji rūpyba ir jos rūpintoja paskirta R. M., E. N. gyvenamoji vieta nustatyta rūpintojos gyvenamojoje vietoje. E. N., gyvenančiai pas rūpintoją, kuri yra jos močiutė, yra sudarytos geros, saugios gyvenimo ir buities sąlygos, yra siekiama, kad nepilnametė būtų ugdomas pagal jos gebėjimus, yra rūpinamasi jos sveikatos priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad E. N. rūpintoja tinkamai vykdo savo pareigas, patenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios ribojimo, prašome E. N. gyvenamąja vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti R. M. gyvenamojoje vietoje.
4. Atsakovas R. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, teismo šaukimas ir informacija apie galimybę dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, išsiųsti atsakovui elektroniniu paštu. Iki teismo posėdžio iš atsakovo negauta jokių prašymų ar pareiškimų. Atsakovo neatvykimo (ir neprisijungimo prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu per Zoom programą) priežastys teismui nežinomos, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui, nes nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
5. Trečiasis asmuo R. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje trečiasis asmuo R. M. nedalyvavo, pateikė prašymą, kuriame nurodė,, kad yra po operacijos, sunkiai vaikšto todėl į posėdį atvykti negali.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Renata Pekštenienė ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais ir argumentais ir prašė teismo ieškininius reikalavimus tenkinti visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
7. Bylos rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad nepilnametės E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra J. N., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), tėvas R. N., gim. (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis nepilnametės E. N. gimimo liudijimas.
Dėl tėvo valdžios apribojimo
8. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
9. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).
10. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
11. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.
12. Išklausęs ieškovės atstovės paaiškinimus, liudytojos D. P. parodymus bei remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybės, teismas sprendžia, kad atsakovas R. N. dėl savo kaltės, dėl nuo jo paties priklausančių priežasčių (abejingumo, neatsakingumo, pasyvumo ir pan.) ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei aukščiau paminėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnametės dukters E. N. atžvilgiu: rūpintis savo dukra, jos sveikata, kasdieniais poreikiais, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, ją auklėti ir prižiūrėti, kurti ir puoselėti ryšį su dukra, taip pat turtinę pareigą - ją išlaikyti. Šias savo pareigas atsakovas nuo mergaitės motinos mirties yra perkėlęs dukros močiutei R. M.. Atsakovas pažeidžia savo nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus nuo 2017 m., ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškinys šioje dalyje yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 270 str.), ir atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia dukters E. N. atžvilgiu.
13. Išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką patys (CK 3.181 straipsnis).
14. Vadovaujantis CPK 496 straipsnio 1 dalimi sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytini skubiai jiems dar neįsiteisėjus. Atsižvelgiant į tai, sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdytinas skubiai.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko rūpybos nustatymo
15. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
16. Nagrinėjamu atveju Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. N. nustatyta laikinoji rūpyba ir jos rūpintoja paskirta R. M., E. N. gyvenamoji vieta nustatyta rūpintojos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė prašo nustatyti mergaitės gyvenamąją vietą laikinosios rūpintojos R. M. gyvenamojoje vietoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės rūpybos vaikui nustatymo. Atsižvelgiant į šį prašymą bei į tai, jog E. N., gyvenančiai pas laikinąją rūpintoją, yra sudarytos geros, saugios gyvenimo ir buities sąlygos, nepilnametės E. N. gyvenamoji vieta nustatytina dabartinėje mergaitės būvimo vietoje – laikinosios rūpintojos R. M. gyvenamojoje vietoje.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
17. CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą ir iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.
18. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). NDNT informacinės sistemos duomenimis atsakovas yra darbingas, daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų neturi. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar turimais skoliniais įsipareigojimais. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).
19. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo, lavinimo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2023-01-01 yra 840 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovės prašoma priteisti suma – 200 Eur – yra mažesnė nei pusė minimalios algos. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti būtiniausius mergaitės poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti 200 Eur dydžio išlaikymas iš atsakovo R. N. nėra neprotingai didelis, priešingai, nurodomo išlaikymo dydis laikytinas racionaliu ir protingu, ir iš esmės tenkinantis tik minimaliausius ir būtiniausius mergaitės poreikius.
20. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, ieškinys šioje dalyje tenkintinas, iš atsakovo R. N. priteistinas išlaikymas nepilnametei E. N. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios rūpybos nustatymo, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 20 d., iki vaiko pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise vaiko laikinajai rūpintojai R. M. (CK 3.275 straipsnis).
21. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, vaiko rūpintojo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo R. N., valstybei priteistina 54 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnis).
23. Byloje susidarė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo R. N. valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, CPK 282 straipsniu, CPK 307 straipsnio 1 dalimi, CPK 376 straipsniu, CPK 400-407 straipsniais, CPK 496 straipsnio 1 dalimi, CPK 496¹ straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters E. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nustatyti nepilnametės E. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinosios rūpintojos R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo.
Priteisti iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei E. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios rūpybos nustatymo dienos (2022-09-20) iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti nepilnametei E. N., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise jos laikinąją rūpintoją R. M., įpareigojant rūpintoją priteistą išlaikymą naudoti išimtinai rūpintinės interesais.
Teismo nutartimi inicijuoti civilinę bylą dėl nepilnametės E. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės rūpybos nustatymo, nuolatinės rūpintojos bei turto administratorės paskyrimo.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 26,60 Eur (dvidešimt šešis eurus 60 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 5662).
Priteisti valstybės naudai iš R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (žyminio mokesčio įmokos kodas 5660; pašto išlaidų įmokos kodas 5662).
Sprendimo dalys dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinos skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.