Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1218-324/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-07
Bylos Nr.: e2A-1218-324/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11746-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
Atsakovas: Ž. J., G. J. A. J., S. J.
Ieškovas: L. D.
Trečiasis asmuo: valstybės įmonė Registrų centras, notarė Ramutė Valantiejienė

Kategorijos

2.6.15Dovanojimas
2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1218-324/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11746-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.15; 2.1.2.4.1.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovams G. J. A. J., S. J., Ž. J. dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu, tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, notarė Ramutė Valantiejienė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. D. (toliau – ir ieškovė) prašė teismo: 1) pripažinti 2012 m. kovo 27 d. Dovanojimo sutarties Nr. 1484, sudarytos tarp dovanotojų A. J., Ž. J., M. J., A. J. ir dovanos gavėjos G. J., (toliau – ir Dovanojimo sutartis) dalį dėl rūsio patalpos 3,82 kv. m, pažymėtos plane indeksu VII-9, priskirtos prie stomatologinės klinikos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir stomatologinė klinika), dovanojimo negaliojančia; 2) taikyti restituciją; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 73,81 kv. m, su rūsio patalpomis, pažymėtomis plane R-VII-9 3,82 kv. m, R-VII-1 7,36 kv. m, R-VII-6; 3,97 kv. m bei R-VII-7; 3,96 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini). Rūsio patalpą 3,82 kv. m, pažymėtą indeksu R-VII-9 (toliau – ir ginčo rūsio patalpa), ieškovė įgijo nuosavybės teise 1996 m. gruodžio 10 d. už 1300 Lt (379,23 Eur) Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. 2020 m. birželio 8 d. gavus iš valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) butų (patalpų), esančių pastate, sąrašą paaiškėjo, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis rūsys yra įregistruotas nuosavybės teise atsakovei G. J.. Registrų centras nustatė, kad kadastro ir registro archyvinėje dokumentų byloje yra archyviniai dokumentai, informuojantys, kad 2005 m. liepos 22 d. kadastrinių matavimų duomenimis atlikus stomatologijos kabineto rekonstrukciją matininkas, neįsigilinęs į istorinius duomenis, kad ginčo rūsio patalpa parduota, ją įrašė prie stomatologijos kabineto (duomenys neskelbtini). Registrų centras kreipėsi į atsakovę G. J. dėl klaidos ištaisymo, tačiau atsakovė neišreiškė sutikimo. Dovanojimo sutartimi A. J., Ž. J., M. J. ir A. J. padovanojo ginčo rūsio patalpą G. J., taigi perleido atsakovei G. J. daugiau teisių, negu turėjo įgiję pagal 2005 m. vasario 2 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1950. Ginčo rūsio patalpa atsakovams buvo priskirta be jokio teisinio pagrindo. Atsakovai sudarė sandorį, kuris pažeidžia imperatyvias teisės normas ir yra negaliojantis nuo sudarymo momento. Atsakovai sudarė neatlygintinį sandorį, todėl pripažinus jį negaliojančiu taikytina vienašalė restitucija, ieškovei grąžintina jai nuosavybės teise priklausanti ginčo rūsio patalpa.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Registrų centro duomenys patvirtina, jog ginčo rūsio patalpa kartu su butu (stomatologijos kabinetu) atsakovei G. J. pagal Dovanojimo sutartį buvo padovanota atsakovų A. J., A. J. ir M. J., kurie nuosavybės teise turėjo šį turtą. Registrų centro duomenyse nenurodyta, kad rūsio patalpa, priklausanti atsakovės butui, būtų parduota kitam asmeniui (ieškovei). Registro duomenys yra teisingi, kol nenuginčyti. Klaidas padarė Registrų centras. Ieškovė nėra sandorio šalimi ir dėl šio sandorio nieko neprarado, todėl jos naudai restitucija negalima. 2005 m. Pirkimo-pardavimo sutartis ir Dovanojimo sutartis, kurią ieškovė iš dalies prašo pripažinti negaliojančia, buvo sudarytos notarų biure ir iš karto įregistruotos viešajame registre. Ginčo rūsio patalpa pagrįstai ankstesnių savininkų perleista atsakovei G. J. nuosavybės teise. Jeigu, ieškovės manymu, jos nuosavybės teisės pažeistos dėl Registrų centro veiksmų, ji turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino 2012 m. kovo 27 d. Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notaro patvirtintos Stomatologijos kabineto Dovanojimo sutarties, kurios notarinio registro Nr. 1484, sudarytos tarp dovanotojų A. J., Ž. J., M. J., A. J., ir dovanos gavėjos G. J., dalį dėl rūsio patalpos 3,82 kv. m, pažymėtos plane indeksu VII-9, priskirtos prie stomatologinės klinikos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dovanojimo negaliojančia. Priteisė ieškovės naudai iš atsakovų A. J., Ž. J., G. J., S. J., po 1160,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovų A. J., Ž. J., G. J., po 10,94 Eur iš kiekvieno, iš S. J., 10,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Nustatė, jog 1996 m. gruodžio 10 d. L. D. sutartimi nuosavybės teise įgijo rūsį R-VII-9, kurio plotas 3,82 kv. m, esantį gyvenamajame name su rūsiu (1A2/p) (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad šiame name yra tik viena rūsio patalpa, kurios plotas 3,82 kv. m, ir ši patalpa Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 10567 Gyvenamojo pusrūsio ir rūsio plane pažymėta žymeniu VII-9, nurodant plotą 3,82 (Namų valdos techninės apskaitos byla, l. 2). Iš 2018 m. vasario 22 dienos Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog L. D. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas su rūsiu 3,82 kv. m, pažymėtu R-VII-9, daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, jog rūsio patalpą, rūsio plane pažymėtą VII-9, nepertraukiamai naudoja ir valdo ieškovė. Atsakovai šios patalpos fiziškai niekados nevaldė ir ja nesinaudojo. Iš 2005 m. vasario 2 d. notarinės sutarties Nr. 1950 matyti, kad M. J., A. J. pirko prekybos paskirties patalpą saloną su rūsiu 3,96 kv. m, pažymėtu VII-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras išrašas patvirtina, jog nuo 2012 m. kovo 27 dienos dovanojimo sutarties pagrindu, G. J. vardu registruota negyvenamoji patalpa – stomatologijos kabinetas su rūsiu 3,96 kv. m, pažymėtu VII-8, su rūsiu 3,82 kv. m, pažymėtu VII-9 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Kauno miesto 20-ojo notarų biuro patvirtintos Stomatologijos kabineto dovanojimo sutarties Nr. 1484 matyti, jog A. J., Ž. J., veikęs per įgaliotinę sutuoktinę A. J., M. J. ir A. J. apdovanojo G. J. stomatologijos kabinetu su rūsiu 3.96 kv. m, pažymėtu VII-8, ir su rūsiu 3,82 kv. m, pažymėtu VII-9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje dovanojimo sutartyje nurodyta, jog dovanotojai nuosavybės teisę įgijo pagal 2005 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1950 ir perėmimo perdavimo aktą. Taigi byloje nustatyta faktinė situacija, jog ta pati rūsio patalpa, kurios plotas 3,82 kv. m, yra priskirta dviem skirtingiems nekilnojamojo turto objektams, nekilnojamojo turto duomenų bazėje nurodant skirtingus žymėjimus VII-9 ir R-VII-9. Iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butų patalpų sąrašo pastate, matyti, jog rūsio patalpa 3,82 kv. m ploto priskirta tiek Stomatologijos kabinetui nurodant žymenį VII-9, tiek gyvenamajam butui Nr. 2, nurodant žymenį R-VII-9. Iš VĮ Registrų centro rašto G. J. matyti, jog trečiasis asmuo informavo atsakovę G. J., kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), sudubliuoti rūsio patalpos pažymėtos VII-9 , kurios plotas 3.82 kv. m, duomenys, juos įrašant prie ieškovei priklausančio buto Nr. 2 ir stomatologijos kabineto Nr. 1, kuris 2012 m. dovanojimo sutartimi Nr. 1484 buvo padovanotas G. J.. Prašė atsakovės G. J. sutikimo išregistruoti iš atsakovei priklausančio kabineto minėtą patalpą kaip klaidingai įregistruotą. Iš VĮ Registrų centras pateiktų duomenų matyti, jog L. P. (kuri rūsį pardavė ieškovei) priklausė butas su rūsiu R-VII-9, esantis (duomenys neskelbtini). Iš atsakovų atstovo ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė G. J. nedavė sutikimo iš jai priklausančio stomatologijos kabineto išregistruoti rūsio patalpą VII-9, kurios plotas 3,82 kv. m, kaip klaidingai įregistruotą. Iš Testamentų registro išrašų matyti, jog A. J. mirė, jo palikimą perėmė M. J. ir A. J. ir S. J.. Palikimą po M. J. mirties priėmė A. J..

6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog 3,82 kv. m dydžio patalpa rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini), yra tik viena, tuo tarpu ji Nekilnojamojo turto registre yra registruota skirtingais žymėjimais R-VII-9 ir VII-9, ir priskirta skirtingiems nekilnojamojo turto objektams. Vieši registro duomenys atlieka išviešinimo funkciją ir laikomi teisingai, kol nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčyti. Esant tokiai situacijai asmenys, kurie viešame registre išviešinti kaip rūsio VII-9 patalpos savininkai, gali sudaryti sandorius, įkeisti ar išnuomoti patalpą, kas pažeidžia ieškovės teises ir interesus. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, jog ieškovė turi teisinį suinteresuotumą dėl dovanojimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia.

7. Konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog L. P. priklausė butas su rūsiu R-VII-9, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė L. D. įgijo nuosavybės teisę į rūsį R-VII-9, kurio plotas 3,82 kv. m, esantį gyvenamajame name su rūsiu (1A2/p) (duomenys neskelbtini), 1996 m. gruodžio 10 d. sutartimi iš L. P.. Byloje dalyvavę asmenys pripažino faktą, jog registro duomenyse rūsio patalpos, pažymėtos VII-9 ir R-VII-9, kurių plotas 8,32 kv. m, yra viena ir ta pati patalpa, todėl šio fakto įrodinėti byloje nereikia. Iš 2005 m. vasario 2 d. sutarties matyti, kad M. J., A. J., A. J. pirko prekybos paskirties patalpą saloną su rūsiu 3,96 kv. m, pažymėtu VII-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Jokių kitų duomenų, jog atsakovai sandorių pagrindu įgijo rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), byloje nepateikta. Iš trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovo paaiškinimų, kurių neneigė ir atsakovų atstovas teismo posėdžio metu, teismas padarė išvadą, jog VĮ Registrų centras duomenų banke duomenys apie nuosavybę į 3,82 kv. m rūsio patalpą VII-9, esančią (duomenys neskelbtini), atsirado dėl matininko klaidos atliekant stomatologijos kabineto kadastrinius matavimus. Nuosavybės teisė į daiktą įgyjama CK 4.47 straipsnyje numatytais pagrindais, tarp kurių nėra numatytas būdas – atlikus kadastrinius matavimus. Teismas sprendė, jog ieškovė įrodė, kad ji visą laiką buvo rūsio patalpos, pažymėtos plane VII-9, ir jos nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose R-VII-9, savininke, o ši patalpa buvo be pagrindo priskirta stomatologijos kabinetui, esančiam (duomenys neskelbtini). Kadangi byloje įrodyta, jog Stomatologijos kabineto savininkai nebuvo įgiję nuosavybės teisės į rūsio patalpą 3,82 kv. m ploto, pažymėtą VII-9, tačiau ginčo dovanojimo sutartimi apdovanojo G. J. Stomatologijos kabinetu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant ginčo patalpą rūsyje (3,82 kv. m/pažymėta VII-9) (el. b. t.1, l. 99-105), teismas sprendė, jog sandorio dalis, kuriuo padovanota ginčo patalpa, pažeidžia CK 6.470 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl šią sandorio dalį pripažino negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju, kai apdovanojusieji neturėjo teisės į daiktą, kurį perdavė apdovanotojam, sandorio pripažinimas negaliojančiu savaime sukuria teisines pasekmes: trečiasis asmuo šio sprendimo pagrindu turės pareigą ištaisyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis taip, kad būtų panaikintas rūsio patalpų VII-9, esančių (duomenys neskelbtini), 3,82 kv. m ploto, priskyrimas atsakovei G. J. priklausančiam stomatologijos kabinetui. Tokiu būdu ieškovės teisių pažeidimas bus pašalintas. Teismas sprendė, kad esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomos vienašalės restitucijos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad butas su rūsiu, pažymėtu VII-9, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė L. P., tačiau VĮ Registrų centras, išduodamas pažymą sandoriui, kurio pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teisę į L. P. rūsį, jame klaidingai nurodė, kad L. P. priklauso rūsio patalpa R-VII-9, kurios plotas 3,82 kv. m, esanti gyvenamajame name su rūsiu (1A2/p) (duomenys neskelbtini). Šios klaidingos pažymos pagrindu sudarydama sutartį ieškovė iš L. P. įsigijo rūsį, kuris tokiu numeriu nebuvo pažymėtas pastato planuose. Tokiu žymeniu rūsio patalpos gyvenamajame name (1A2/p) (duomenys neskelbtini), niekuomet nebuvo ir šiuo metu nėra. Teismas netinkamai vertino nurodytas faktines aplinkybes, priėmė sprendimą, kuris nesukels teisinių pasekmių ieškovei, t. y. skundžiamo teismo sprendimo pagrindu ieškovė netaps rūsio, pažymėto plane VII-9, savininke, toliau liks neegzistuojančiais žymenimis pažymėtų rūsių savininke, kol nebus ištaisyta 1996 metais VĮ Registrų centro padaryta klaida. Ieškovei ieškiniu nepareiškus reikalavimo, kad teismas pripažintų, jog ji yra įgijusi nuosavybę į rūsio patalpą žymeniu VII-9, kuri ir yra nurodyta pastato planuose, skundžiamas sprendimas jai nesukelia pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė G. J. nedavė sutikimo iš jai priklausančio stomatologijos kabineto išregistruoti rūsio patalpą kaip klaidingai įregistruotą. Atsakovė G. J. niekuomet nebuvo gavusi iš Registrų centro ieškovės į bylą pateikto jai adresuoto pranešimo dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo, kuriuo yra prašoma pateikti atsakymą, ar sutinka atsakovė dėl rūsio patalpos išregistravimo. Byloje nėra įrodymų, kad šis pranešimas būtų siųstas ar įteiktas atsakovei G. J..

1.3. Atlikus stomatologinio kabineto rekonstrukciją, Registrų centras atliko jo kadastrinius matavimus, kurių metu patalpą, plane pažymėtą VII-9, priskyrė stomatologiniam kabinetui, nes stomatologinis kabinetas prieš tai buvo buto, kuris įsigytas iš L. P., priklausiniu. Šių Registrų centro veiksmų ieškovė neginčijo. Viešo registro duomenys yra teisingi, kol nėra nuginčyti. Pagal Registrų centro išrašus ir įvairių laikotarpių kadastrinių matavimų bylas akivaizdu, kad patalpos R-VII-9 pastate niekuomet nebuvo, tačiau ieškovės registro išraše ši neegzistuojanti patalpa yra nurodoma ir ši klaida iki šiol neištaisyta, todėl ieškovės motyvai, kad ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise įregistruota ta pati patalpa, yra neteisingi ir prieštaraujantys bylos medžiagai.

1.4. Teismas privalėjo atmesti ieškinį atsakovų atžvilgiu, kadangi ieškinys buvo pareikštas netinkamiems atsakovams ir byla negalėjo būti išnagrinėta, kol ieškovės turto registro duomenų klaidos nebus ištaisytos. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Registrų centro klaidų registruojant nuosavybės teises. Apeliantas negali būti atsakingas už Registrų centro padarytas klaidas ar jas ištaisyti, todėl lieka neaišku, kodėl dėl Registrų centro klaidų visos teisines pasekmės, t. y. bylinėjimosi išlaidų priteisimas, yra perkeliamas ne institucijai, kuri realiai ir yra atsakinga už šį kilusį ginčą, o atsakovams.

1.5. Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, kas reiškia, jog Registrų centras, kaip subjektas, tvarkantis valstybinį nekilnojamojo turto registrą, atsako už šiame registre įrašytų duomenų teisingumą. Būtent Registrų centras, t. y. institucija, padariusi nekilnojamo turto registre technines klaidas, šioje byloje turėjo būti tinkamas atsakovas, įpareigotas ištaisyti bei prisiimti visas su bylinėjimosi susijusias pasekmes.

1.6. Skundžiamas sprendimas neatitinka sprendimui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų (CPK 263 straipsnis). Teismas privalo išspręsti ginčą iš esmės taip, kad ginčas būtų užbaigtas ir priimtas teismo sprendimas nesudarytų sąlygų kilti tarp tų pačių šalių kitam ginčui. Šiuo atveju sprendimu yra sudaromos sąlygos kilti tarp šalių kitiems ginčams.

Atsiliepimas

10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2.1. Apeliantas nepagrįstai prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir iš ieškovės priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas kitiems atsakovams. Apeliantas gali teikti apeliacinį skundą tik dėl tos dalies, kiek tai yra susiję su jo teisėmis ir teisėtais interesais.

2.2. Dovanojimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad A. J., veikianti už save ir už Ž. J., dovanoja jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias 38/100 dalis stomatologijos kabineto dukrai G. J.. Minėtos sutarties 2.2 punkte nurodoma, kad nekilnojamasis daiktas stomatologijos kabinetas su pastaba su rūsiu 3,96, pažymėtu VII-8, su rūsiu 3,82 kv. m, pažymėtu VII-9. CK 3.117 straipsnio 1 dalis nurodo, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl atsakovo Ž. J. teisės yra susijusios tik su 17/100 3,82 kv. m rūsio patalpos, pažymėtos VII-9, kadangi 83/100 3,82 kv. m rūsio patalpos, pažymėtos VII-9, nuosavybės teise priklausė kitiems dovanotojams: A. J. 17/100 dalių bei 62/100 dalys M. J. ir A. J., kurių teisių perėmėjai yra atsakovai A. J. bei S. J..

2.3. Teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, jas pagrindė byloje surinktais įrodymais, vadovavosi įrodymų patikimumo principu, logikos dėsniais. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo įrodymų vertinimu, nepatvirtina, kad teismas pažeidė normas reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Apelianto teiginys, kad įrodymai vertinti neobjektyviai, yra deklaratyvus.

2.4. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad ginčo esmė yra Registrų centro padarytos daugybinės klaidos registruojant ieškovės nuosavybės teises į butą su rūsiais, nurodant neegzistuojančius rūsių numerius. Ginčo esmė yra tai, kad atsakovai, įskaitant ir apeliantą, atsakovų atliktu užsakymu 2005 m. liepos 22 d. kadastrinių matavimų pagrindu įgijo nuosavybės teisę į rūsio patalpą VII-9 3,82 kv. m, kuri jau 1996 m. gruodžio 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-6249 buvo perleista nuosavybės teise ieškovei. Atsakovai neįgijo nuosavybės į nurodytą rūsio patalpą CK 4.47 straipsnio pagrindais, todėl neturėjo teisės ir disponuoti rūsio patalpa, kuri ieškovei priklausė nuosavybės teise, ir šią patalpą perleisti atsakovei G. J.. Tokią ginčo esmę pripažįsta ir apeliantas, teigdamas, kad faktiškai ta pati rūsio patalpa priklauso nuosavybės teise ieškovei ir atsakovei G. J., bei kad atsakovai A. J., Ž. J., M. J. ir A. J. 2005 m. vasario 2 d. notarinės sutarties Nr. 1950 pagrindu nuosavybės teise įgijo prekybos paskirties patalpą saloną su rūsiu 3,96 kv. m, pažymėtu VII-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), t. y., kad pirkimo-pardavimo sutartimi neįgijo nuosavybės teisės į rūsio patalpą VII-9 3,82 kv. m ploto.

2.5. Apeliantas neginčija teismo išvadų, kad atsakovai neįgijo nuosavybės į 3,82 kv. m rūsio patalpą VII-9, esančią (duomenys neskelbtini) CK 4.47 straipsnyje numatytais pagrindais, kad Registrų centro duomenų banke duomenys apie nuosavybę į 3,82 kv. m. rūsio patalpą VII-9 atsirado dėl matininko klaidos atliekant stomatologijos kabineto kadastrinius matavimus, o toks pagrindas nėra numatytas CK 4.47 straipsnyje. Apeliantas neginčija ir teismo išvados, kad atsakovai sudarydami Dovanojimo sutartį, neturėjo teisės padovanoti 3,82 kv. m rūsio patalpos VII-9, esančios (duomenys neskelbtini), kad sandorio dalis, kuriuo padovanota ginčo patalpa, pažeidžia CK 6.470 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl ši sandorio dalis pripažintina negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, neginčydamas šių teismo išvadų, pripažįsta, kad ši teismo sprendimo dalis yra pagrįsta ir teismas tinkamai pritaikė materialines teisės normas.

2.6. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, patvirtina aplinkybė, jog atsakovė G. J., įgijusi nuosavybę į rūsio patalpą sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms teisės normoms, pagrindu, sprendimo apeliacine tvarka neskundžia, jo apeliacine tvarka neskundžia ir kiti atsakovai.

2.7. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad šio ieškinio tenkinimas niekaip negali paveikti ieškovės interesų, nes ieškovė visą laiką disponavo pagal sutartį įgyta patalpa VII-9, tačiau Registrų centras yra įregistravęs jos nuosavybę į rūsį R-VII-9, kurio nėra pastate ir ieškovės vardu. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad ieškovei priklauso rūsio patalpa VII-9 3,82 kv. m, kuri tokia gyvenamajame name yra vienintelė, kuria ieškovė naudojasi ir kurią atsakovai A. J. ir Ž. J. bei S. J., nebūdami šios patalpos savininkai, neįgiję nuosavybės teisės į šią patalpą įstatymų nustatyta tvarka, Dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido atsakovei G. J.. Atsakovai A. J. ir Ž. J. bei S. J. be teisėto savininko ieškovės L. D. sutikimo disponavo pastarajai priklausančiu turtu, kas pažeidžia ieškovės kaip savininkės teises. Atsakovai pažeidė ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą vieną svarbiausių žmogaus teisių - teisę į nuosavybės neliečiamumą.

2.8. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė turėjo ginčyti atsakovų atliktus kadastrinius matavimus. Atsakovė G. J. nuosavybės teises į ieškovei nuosavybės teise priklausančią ginčo patalpą įgijo Dovanojimo sandorio pagrindu, todėl pagrįstai teisme pareiškė reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu – ieškovės teisės gali būti apgintos tik pripažinus negaliojančia Dovanojimo sandorio dalį dėl ginčo rūsio patalpos perleidimo atsakovei G. J., nes panaikinus šio sandorio dalį atsakovei G. J. nuosavybės teise nepriklausys ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas.

2.9. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad patalpos R-VII-9 pastate niekuomet nebuvo, tačiau ieškovės registro išraše ši neegzistuojanti patalpa yra nurodoma ir ši klaida iki šiol neištaisyta, todėl ieškovės motyvas, kad ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise įregistruota ta pati patalpa, yra neteisingas ir prieštaraujantis bylos medžiagai. Visų pirma, pats apeliantas nurodo, kad faktiškai prie abiejų nurodytų patalpų buvo priskirta ta pati 3,82 kv. m rūsio patalpa, tačiau registre nurodant skirtingus žymėjimus. Antra, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ieškovei yra priskirta neegzistuojanti patalpa, pažymėta R-VII-9. Šie apeliacinio skundo argumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 142.4 punktui, kuriame nurodyta, kad rūsių patalpos žymimos R-1, R-2 ir t. t., pusrūsių P-1, P-2 ir t. t., todėl ieškovės rūsio patalpos yra nurodytos pagal nurodytų taisyklių 142.4 punktą. Atsakovų prašymu atliekant kadastrinius matavimus 2005 m. liepos 22 d. galiojo nurodytų taisyklių 141 punktas, kuris taip pat nustatė, kad pastate esančių rūsių patalpos žymimos R-1, R-2 ir t. t., o pusrūsių P-1, P-2 ir t. t., todėl ne ieškovės, o atsakovų atlikti kadastriniai matavimai neatitiko teisės aktuose nurodytų žymėjimų ir jie turėjo kreiptis dėl jų prašymu atliktų kadastrinių matavimų taisymo.

2.10. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad apeliantai šiuo atveju negali būti atsakingi už Registrų centro padarytas klaidas ar jas ištaisyti, dėl jų klaidų iš atsakovų negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai sudarė Dovanojimo sandorį, kuris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl turi prisiimti ir visas sudaryto niekinio sandorio pasekmes. Byloje pateiktas Registrų centro raštas ir teisminis procesas patvirtina, kad atsakovė G. J. nesutiko ginčo rūsio patalpos išregistruoti, taip pat nesutiko ir su ieškiniu bylos nagrinėjimo metu, todėl pagal CK 98 straipsnį teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovų priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.11. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovai negali būti atsakingi už VĮ Registrų centras padarytas klaidas. Sudarę niekį sandorį (padovanoję jiems nuosavybės teise nepriklausantį turtą), atsakovai turi prisiimti ir visas niekinio sandorio sudarymo pasekmes. Būdami atidūs rūpestingi ir sąžiningi, atlikus kadastrinius matavimus jie negalėjo nepastebėti, kad kadastrinių matavimų byloje jiems priskirta rūsio patalpa, kurios jie nebuvo įgiję pirkimo pardavimo sutartimi.

2.12. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimu yra sudaromos sąlygos kilti kitiems ginčams tarp šalių. CPK 13 straipsnis nustato, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio CK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, todėl ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovės išimtinė teisė ir šią teisę ieškovė įgyvendino pagal civilinio proceso kodekso normas. Priėmus skundžiamą sprendimą, ginčas dėl rūsio patalpos tarp šalių yra pasibaigęs.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

13. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančia dovanojimo sandorio dalį, kuria atsakovai kartu su jiems nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktu (stomatologijos kabinetu) padovanojo dovanos gavėjai rūsio patalpą.

14. Iš VĮ Registrų centras duomenų apie pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 1A2/p, ir šalių pateiktų rašytinių įrodymų apie sandorius matyti, kad šiame name esančio buto Nr. 1 savininkė L. P. 1996 m. gruodžio 10 d. ieškovei L. D. notariškai patvirtinta Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė rūsį, sutartyje nurodomą kaip pažymėtą indeksu R-VII-9, kurio plotas 3,82 kv. m. Nurodomos Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu šis rūsys buvo įregistruotas prie ieškovei pagal 1994 m. balandžio 13 d. Pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise priklausančio, tame pačiame name esančio buto Nr. 2, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rūsiai nuosavybės teise įregistruoti pagal minėtas 1994 m. balandžio 13 d., 1996 m. gruodžio 10 d., 2009 m. lapkričio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartis).

15. Atsakovės G. J. vardu šiame name nuo 2012 m. gegužės 8 d. nuosavybės teise įregistruota negyvenamoji patalpa stomatologijos kabinetas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiais, pažymėtais indeksais VII-8 3,96 kv. m ir VII-9 3,82 kv. m ploto. Nuosavybės teisės pagrindas – 2012 m. kovo 27 d. Dovanojimo sutartis Nr. 1484.

16. Šią negyvenamąją patalpą (stomatologijos kabinetą) pagal 1996 m. spalio 9 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-4591 nuosavybės teise įsigijo L. P. ir 2000 m. kovo 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4604 pardavė V. G..

17. 2005 m. vasario 2 d. M. J., A. J. ir A. J. iš pardavėjo V. G. pagal notariškai patvirtintą Pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 1950, nupirko prekybos paskirties patalpą saloną, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), su rūsiu 3,96 kv. m ploto, pažymėtu VII-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

18. 2012 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartimi A. J., veikianti už save ir už Ž. J., padovanojo G. J. asmeninėn nuosavybėn 38/100 dalis negyvenamosios patalpos (stomatologijos kabineto), o M. J. ir A. J. jai padovanojo 62/100 dalis šios negyvenamosios patalpos (stomatologijos kabineto) kartu su rūsiu 3,96 kv. m, pažymėtu indeksu VII-8, ir rūsiu 3,82 kv. m, pažymėtu indeksu VII-9. Dovanojimo sutarties 2.2 punkte nurodoma, kad dovanotojų nuosavybės teisė į dovanojamą daiktą yra įgyta 2005 m. vasario 2 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1950 pagrindu.

19. Nurodyti faktai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą apie tai, kad dovanotojai atsakovei G. J. asmeninėn nuosavybėn padovanojo 3,82 kv. m ploto rūsio patalpą, į kurią patys neturėjo nuosavybės teisės, t. y. pastarosios teisės jie nebuvo įgiję nei iš negyvenamosios patalpos (stomatologijos kabineto) pardavėjo V. G., nei jokiais kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais nuosavybės teisės įgijimo pagrindais. CK 6.470 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas, todėl pirmosios instancijos teismas aptartą sutarties dalį pagrįstai pripažino negaliojančia.

20. VĮ Registrų centras 2020 m. birželio 8 d. butų (patalpų) sąraše nurodoma, kad minėtame pastate yra įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į butą Nr. 2, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiais R-VII-9 3,82 kv. m, R-VII-1 7,36 kv. m, R-VII-6 3,97 kv. m, R-VII-7 3,96 kv. m ploto, o atsakovės G. J. nuosavybės teisė įregistruota į stomatologijos kabinetą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiais VII-8 3,96 kv. m ir VII-9 3,82 kv. m ploto.

21. Atmestini apelianto argumentai, kad patalpos R-VII-9 pastate niekuomet nebuvo, tačiau ieškovės turimo nekilnojamojo turto registro išraše ši neegzistuojanti patalpa yra nurodoma ir ši klaida iki šiol neištaisyta, todėl ieškovės motyvai, kad ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise įregistruota ta pati patalpa, yra neteisingi ir prieštaraujantys bylos medžiagai.

22. Minėta, kad Nekilnojamojo turto registre ieškovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas su rūsiu 3,82 kv. m., pažymėtu R-VII-9. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčo, kad name (duomenys neskelbtini) yra tik viena rūsio patalpa, kurios plotas 3,82 kv. m, kad ši patalpa Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 10567, Gyvenamojo pusrūsio ir rūsio plane yra pažymėta indeksu VII-9, nurodant plotą 3,82 kv.m, ir kad jos faktinė naudotoja yra ieškovė (prie apeliacinio skundo nėra pateikta šiuos faktus paneigiančių įrodymų). Taigi aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registro įmonei išduodant pažymą 1996 m. m. gruodžio 10 d. sandoriui, pagal kurią L. P. ginčo rūsio patalpą pardavė ieškovei, ši patalpa buvo pažymėta indeksu R-VII-9, teisiškai nėra reikšminga. Raidė R šiuo atveju žymi tik tai, kad 3,82 kv. m ploto patalpa VII-9 yra rūsyje (toks žymėjimas atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 141, 142.4 punktų reikalavimus raide R žymėti rūsiuose esančias patalpas).

23. Bet kokiu atveju ginčo patalpos pažymėjimas papildoma R raide nesukuria į ją nei dovanotojų, nei dovanos gavėjos nuosavybės teisės, taigi ir nesudaro pagrindo priimti apelianto pageidaujamą naują sprendimą, atmetant ieškovės ieškinį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

24. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pripažino bylos nagrinėjimo metu bei nurodė iki bylos iškėlimo atsakovei G. J. adresuotame rašte, kad, remiantis 2005 m. liepos 22 d. duomenimis, atlikus stomatologijos kabineto rekonstrukciją matininkas neįsigilino į istorinius duomenis, jog rūsio patalpa VII-9 yra jau parduota, ir prie stomatologijos kabineto patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė rūsio patalpą 3,82 kv. m ploto, pažymėtą VII-9; ši klaida sudarė galimybę dovanotojams pastarąją rūsio patalpą perleisti atsakovės G. J. nuosavybėn. Tą aplinkybę pripažįsta ir apeliantas, keldamas klausimą, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamiems atsakovams ir byla negalėjo būti išnagrinėta, kol ieškovės turto registro duomenų klaidos nebus ištaisytos.

25. Šis apelianto argumentas atmestinas remiantis CPK 13 straipsnyje reglamentuotu dispozityvumo principu, kuris šalims ir kitiems proceso dalyviams suteikia teisę, laikantis CPK nuostatų, laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021 19 punktą; 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 22 punktą). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 23 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).

26. Taigi nagrinėjamu atveju ginčo esmė ir bylos nagrinėjimo dalykas yra ne kadastrinių matavimų klaidų ištaisymas, o sandorio, kuris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, teisėtumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai neįgijo nuosavybės į ginčo rūsio patalpą CK 4.47 straipsnio pagrindais, todėl neturėjo teisės ir ja disponuoti perleidžiant atsakovei G. J.. Kartu tai paneigia ir apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra apgintos ieškovės teisės, kad sprendimas nesukels ieškovei teisinių pasekmių bei sąlygos kitų ginčų tarp šalių kilimą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 11 punkte įtvirtinta, kad atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie įsiteisėjusius teismo sprendimus ir teismo nutartis, turinčius įtakos įregistruoto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Pritartina ieškovei, kad priėmus apeliacine tvarka vertinamą sprendimą, ginčas dėl rūsio patalpos tarp šalių yra pasibaigęs. Pastebėtina, kad apeliantas ir nekonkretizavo, kokius kitus ginčus tarp tų pačių šalių sukels pirmosios instancijos teismo sprendimas.

27. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovė G. J. nedavė sutikimo iš jai priklausančio stomatologijos kabineto išregistruoti rūsio patalpą kaip klaidingai įregistruotą. Jei ir būtų galima laikyti, kad ji nebuvo gavusi iš VĮ Registrų centro ieškovės į bylą pateikto jai adresuoto pranešimo dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo, kuriuo yra prašoma pateikti atsakymą, ar ši atsakovė sutinka dėl ginčo rūsio patalpos išregistravimo, tokį nesutikimą ji aiškiai išreiškė nagrinėjamoje byloje.

28. Apeliantas nepagrįstai teigia ir apie tai, kad iš atsakovų buvo nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Minėta, kad atsakovai pagal ieškovės pareikštą reikalavimą yra ne VĮ Registrų centras, o dovanojimo sandorio šalys. Sudarę niekinį sandorį (padovanoję jiems nuosavybės teise nepriklausantį turtą), atsakovai turi prisiimti ir niekinio sandorio sudarymo pasekmes. Ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovai, elgdamiesi rūpestingai ir sąžiningai, atlikus kadastrinius matavimus negalėjo nepastebėti, kad kadastrinių matavimų byloje jiems priskirta rūsio patalpa, kurios jie nebuvo įgiję pirkimo-pardavimo sutartimi. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (šiuo atveju – iš atsakovų).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

29. Remiantis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1200 Eur advokatės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto įkainio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RidikasEdita Šliumpienė