- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- 1A-155-255/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Violeta Miliuvienė
- Nukentėjusysis
- A. T., B. T.
- Nuteistasis
- R. T.
- Civilinis ieškovas
- A. T., B. T.
- Advokatai
- Jurijus Koreckis
Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-155-255/2016
Teisėjas S. Bliudsukis Proceso Nr. 1-01-1-44086-2015-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.3.; 2.4. (S)
2016 m. gegužės 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Savinijaus Katausko, Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. T. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d. ir nuteista laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant R. T. per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir tęsti darbą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nustatyta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nustatyta bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies. Iš R. T. civiliniam ieškovui A. T. priteista 4500 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai Eur) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio procesinių palūkanų, kurios skaičiuojamos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo ir 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų. Iš R. T. civilinei ieškovei B. T. priteista 500 Eur (penki šimtai Eur) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų, kurios skaičiuojamos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo ir 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų. Kitas civilinių ieškinių dalis atmetė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. T. nuteista už tai, kad ji 2015 m. rugpjūčio 7 d., apie 20 val. 50 min., Skuodo mieste, nelygiareikšmių kelių Kretingos–Vytauto g. sankryžoje, šalutiniu keliu vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neatsargumo nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam A. T. vairuojamam automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to sankryžoje automobiliai susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. T. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais R. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 p. (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji R. T. prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendį pakeisti ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti ją laiduotojo R. T. atsakomybei be užstato vienerių metų laikotarpiui. Nuteistosios manymu, teismas, spręsdamas klausimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai konstatavo, jog ji neatitinka visų BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų.
Nurodo, kad ji kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, pagal savo turtines galimybes atlygino nukentėjusiajam A. T. dalį neturtinės žalos (teismas tai pripažino jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis) ir prašė teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.), tačiau teismas nusprendė, kad tam pagrindo nėra. Teismas pripažino, kad jos sutuoktinis R. T. formaliai atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus, tačiau nusprendė, kad pati R. T. neatitinka visų baudžiamajame įstatyme numatytų reikalavimų.
Apeliantė pažymi, kad teismas nurodė, kad ji atitinka BK 40 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. numatytas sąlygas, tačiau nusprendė, kad ji neatitinka BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytos sąlygos. Šią išvadą grindė tuo, kad ji atlygino tik nedidelę dalį pareikšto civilinio ieškinio ir tik vienam iš civilinių ieškovų. Teismas pažymėjo, jog dalis žalos atlyginta jau po to, kai laiduotojas buvo parašęs prašymą (bet dar nepateikęs) teismui dėl laidavimo taikymo – tokiais veiksmais parodė, kad tai ji daro siekdama BK 40 str. sąlygų atitikties, nepateikė įsipareigojimo atlyginti likusią žalos dalį, kurią nustatytų teismas, o paklausta, kodėl tik dabar atlygino dalį žalos, kodėl to nepadarė gydymo ir reabilitacijos laikotarpiu, kai to labiau reikėjo nukentėjusiajam, R. T. klaidino teismą, kad žalos negalėjo atlyginti, nes tyrėjai nedavė nukentėjusiosios kontaktų, draudė aplankyti, tačiau nukentėjusysis patvirtino niekada nedraudęs tyrėjams leisti su juo susisiekti, reabilitacijos metu kartu vienoje palatoje gydėsi R. T. kaimynas, pastaroji turėjo galimybę susisiekti su nukentėjusiuoju per savo ir nukentėjusiojo atstovus. Taip pat skunde nurodė, jog apylinkės teismas dėl BK 40 str. 2 d. 4 p. numatytų sąlygų nusprendė, kad yra pagrindo manyti, jog R. T. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir atidžiau vairuos transporto priemones, tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji sieks visiško žalos atlyginimo, nes negalėjo pasakyti, su kokia žalos dalimi sutinka, kaip ir iš kokių lėšų ją atlygintų, slėpė aplinkybes, reikšmingas civilinio ieškinio išsprendimui, nuslėpė duomenis apie paveldėtą turtą, nuslėpė tai, kad nedirba, nes augina nepilnametę anūkę, kurios tėvai išvykę į užsienį, ir ši aplinkybė turi esminės reikšmės jos įsidarbinimo galimybėms. Įvertinus R. T. vardu registruoto turto dalies vertę matyti, kad ji yra žymiai mažesnė, nei reiškiami civiliniai ieškiniai, R. T. nedirba, todėl yra pagrindo abejoti, ar visiškai atlygins žalą.
Pasak apeliantės, teismas netinkamai įvertino aplinkybių visumą ir plečiamai aiškino žalos atlyginimo klausimą, spręsdamas klausimą dėl laidavimo instituto taikymo. Akcentuoja, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas gali būti padarytas bet kokiu būdu. Pažymi, kad nukentėjusiojo R. T. patirtą žalą atlygino ir draudimo bendrovė, ir ji. Ji, apdrausdama savo civilinę atsakomybę, ėmėsi priemonių, kad, atsitikus eismo įvykiui, nukentėjusiesiems būtų atlyginama patirta žala, ir ši aplinkybė, pasak apeliantės, taip pat vertintina kaip BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytos sąlygos įvykdymas. Remiantis sisteminiu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo normų ir tikslų aiškinimu, iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę, todėl ji pagrįstai laukė, kad jos padarytą žalą nukentėjusiajam R. T. pirmiausia atlygintų draudimo bendrovė – tai ir buvo padaryta nukentėjusiojo gydymosi ir reabilitacijos laikotarpiu, jam buvo išmokėta maksimali įstatyme numatyta neturtinės žalos suma – 5 000 Eur. Dėl to neigiamas teismo vertinimas, teigiant, kad ji atlygino tik nedidelę dalį pareikšto civilinio ieškinio, yra nepagrįstas. Mano, kad žalos dydžio klausimas neturėtų daryti įtakos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutui, nes tada nukentėję asmenys gali piktnaudžiauti savo teisėmis ir reikšti nepagrįstai didelius ieškinius, o jų neatlyginus, asmeniui nebūtų galima taikyti laidavimo instituto, tai pažeistų jo teises bei lygybės prieš įstatymą principą. Pasak nuteistosios, civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo nepagrįstai dideli (R. T. – 25 000 Eur, B. T. – 3 000 Eur), tai pripažino ir teismas, priteisdamas žymiai mažesnes sumas, todėl ji negali būti verčiama teikti įsipareigojimą atlyginti visus ir visų asmenų pareikštus civilinius ieškinius. Nurodo, kad ji pasiruošusi atlyginti B. T. priteistą neturtinę žalą – 500 Eur, tačiau vis tiek nesutinka su teismo sprendimu priteisti šią sumą eismo įvykio metu nukentėjusio R. T. sutuoktinei, nes, apeliantės manymu, teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra neatskiriamai susijusi su asmeniu, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko veiksmų, nes tik tiesiogiai nukentėjęs asmuo savo subjektyviais išgyvenimais gali nulemti tos žalos buvimo faktą ir dydį, savo valią išreikšdamas konkrečia pinigų suma; su nukentėjusiuoju susijusiems asmenims teisė į žalos atlyginimą numatyta tik mirties atveju (CK 6.284 str. 1 d.). Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas rėmėsi kasacinio teismo nutartimi (Nr. 2K-61-696/2016), kurioje faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl negali būti precedentu šiuo atveju.
Apeliantė R. T. akcentuoja, kad teismas skundžiamoje nuosprendžio dalyje išdėstė neigiamo pobūdžio išvadas apie ją, kad ji klaidino teismą, jog žalos negalėjo atlyginti, nes tyrėjai nedavė nukentėjusiojo kontaktų, nuslėpė duomenis apie paveldėtą turtą, nuslėpė tai, kad nedirba, nes augina nepilnametę anūkę, kurios tėvai išvykę į užsienį. Pažymi, kad tokias išvadas teismas padarė visapusiškai ir iš esmės šių aplinkybių neištyręs, o tai prieštarauja įrodymų vertinimą ir nuosprendžio surašymą reglamentuojančioms baudžiamojo proceso normoms (BPK 20 str. 5 d., 305 str. 1 d. 2 p.). Nurodo, kad ji kontaktų prašė ikiteisminį tyrimą pradėjusio tyrėjo, kai buvo apklausiama iš karto po eismo įvykio, kad galėtų nukentėjusiojo atsiprašyti, pasidomėti sveikata, pasiūlyti pagalbą, susitarti dėl žalos atlyginimo ar panašiai, tačiau duomenų negavo. Po to, kai ji su gynėja nuvyko pas tyrėją L. B. ir prašė nukentėjusiojo kontaktų, joms buvo paaiškinta, kad nukentėjusieji nenori bendrauti, davė nukentėjusiuosius atstovaujančios advokatės duomenis. Ji ir jos gynėja gerbė nukentėjusiųjų sprendimą ir nesijautė turinčios moralinę teisę kokiais nors būdais, pvz., kaip per teismo minimą kartu reabilitacijoje buvusį kaimyną, bandyti susitikti. Jos gynėja nukentėjusiesiems atstovaujančios advokatės prašė tarpininkauti susitikimui su nukentėjusiaisiais. Nukentėjusiųjų atstovė pažadėjo sužinoti savo klientų nuomonę, o vėliau pranešė, kad nukentėjusieji susitikti nepageidauja ir visus klausimus įgaliojo spręsti ją, kuri kategoriškai laikėsi civiliniuose ieškiniuose nurodytų reikalavimų. Pažymi, kad nukentėjusysis R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo niekas neklausė dėl sutikimo bendrauti su R. T., o jo sutuoktinė B. T. patvirtino, kad ji draudė tyrėjai duoti kontaktus jai. Jos pastangos liko bevaisės ir tai nėra pagrindo ją kaltinti abejingumu ir net teismo klaidinimu. Apeliantės manymu, jei nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. T. ir B. T. nebūtų visiškai atsiriboję nuo jos ir būtų sutikę sumažinti ieškiniuose išdėstytus reikalavimus iki teismo priteistų dydžių, būtų buvęs galimas susitarimas dėl žalos atlyginimo, galbūt ir jos susitaikymas su nukentėjusiaisiais, kaip pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 str.).
Dėl duomenų apie paveldėtą turtą tariamo nuslėpimo nuteistoji pažymi, kad negalima nuslėpti viešajame registre esančių duomenų, be to, šie duomenys yra ir baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad teismui buvo paaiškinta, jog paveldėtas turtas priklauso jai bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais, iš kurių vienas yra miręs, ir jo įpėdiniai nesusitvarkę paveldėjimo dokumentų, o be bendraturčių sutikimo R. T. negali šiuo turto disponuoti, turtas nelikvidus, todėl neturi jokios įtakos jos finansinėms galimybėms atlyginti žalą. Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ji ir prašymą dėl laidavimo pateikęs jos sutuoktinis R. T. teismui paaiškino, jog dės visas pastangas žalai atlyginti, ieškos pirkėjų jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam 1,0700 ha žemės sklypui. Mano, kad teismo užuomina į jos gyvenamojo būsto realizavimą žalos atlyginimui šioje situacijoje nėra adekvati. O aplinkybės, kad pas ją gyvena jos anūkė, kurios tėvai dirba užsienyje, niekaip nesusijusios su tuo, kad ji nuo 2014 metų yra bedarbė. Anūkė yra mokyklinio amžiaus, nuolatinė priežiūra jai nereikalinga, tai netrukdytų jai dirbti, jei ji galėtų gauti darbo.
Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas pranešė, kad jo ginamoji ir nukentėjusieji sudarė susitaikymo protokolą ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Prašo šį dokumentą pridėti prie bylos ir spręsti klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusieji prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės palaiko. Prokurorė nurodo, kad teisingiausiai ginčas būtų išspręstas, jeigu nuteistoji R. T. bus atleista nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 str. pagrindus. Mano, kad tokie pagrindai yra, nes nuteistoji praeityje nėra teista, ji kaltę pripažino, nukentėjusieji jai atleido, žala taip pat buvo atlyginta. Būtų galima patvirtinti susitarimą tarp nuteistosios ir nukentėjusiųjų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Apeliaciniu skundu nuteistoji R. T. apeliacinės instancijos teismo prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.), tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu šių savo skundo argumentų nepalaikė. Nuteistoji ir jos gynėjas laikėsi 2016 m. kovo 30 d. susitaikymo protokole ir susitarime dėl žalos atlyginimo pateiktos pozicijos ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti BK 38 str. pagrindu, t. y. nuteistajam ir nukentėjusiesiems susitaikius. Su tokia pozicija sutiko ir nukentėjusieji bei prokurorė. Šias nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip atsisakymą nuo apeliacinio skundo.
Nuteistoji R. T. neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų dėl jos kaltės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios dalies nepasisako. R. T. kaltė dėl BK 281 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažįstama įrodyta.
Pagal BK 38 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 str. 2 d. šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje BK 38 str. 2 d. numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos šios straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos.
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, R. T. ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, šios aplinkybės pripažintos jos atsakomybę lengvinančiomis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino ir tai, kad buvo atlyginta dalis žalos. Nuteistoji R. T. susitaikė su nukentėjusiaisiais A. T. ir B. T.. Tai patvirtina nukentėjusiųjų ir nuteistosios bei jos gynėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2016 m. kovo 30 d. susitaikymo protokolas ir susitarimas dėl žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 163, 164–165). Susitaikymo protokole R. T. dar kartą pripažįsta savo kaltę, nurodo, kad nuoširdžiai gailisi, jog atsiprašė nukentėjusiųjų, susitarė dėl jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusieji patvirtina susitaikę su R. T., priėmę jos atsiprašymą, jai atleido ir pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Iš susitarimo dėl žalos atlyginimo turinio (t. 2, b. l. 164–165), matyti, kad nuteistoji ir nukentėjusieji susitarė dėl likusios neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarkos. Pažymėjo, kad šis susitarimas dėl žalos atlyginimo yra perskaitytas ir suprastas dėl teisinių pasekmių. R. T. ir A. T. bei B. T. patvirtino, kad šiuo tarpusavio susitarimu nustatė galutinį nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, todėl už žalą atsakingai R. T. pretenzijų neturi ir ateityje nereikš.
BK 38 str. 1 d. 4 p. numatyta dar viena būtina sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. R. T. yra teisiama pirmą kartą už neatsargaus nusikaltimo padarymą. Kaip jau minėta, R. T. kalta prisipažino, nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiaisiais susitaikė, jų atsiprašė, dalį žalos atlygino, susitarė dėl likusios dalies žalos atlyginimo, nusistatė žalos atlyginimo tvarką. Anksčiau neteista, galiojančių nuobaudų neturi, psichikos ir priklausomybių ligų įskaitoje nėra. Baudžiamojoje byloje nustatytos dvi R. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog R. T. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl ji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiesiems susitaikius, netaikant R. T. jokių baudžiamojo poveikio priemonių.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 1 d. 2 p.,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
R. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 3 d., vadovaujantis BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamąją bylą jai nutraukti, netaikant baudžiamojo poveikio priemonių.
Patvirtinti 2016 m. kovo 30 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį:
R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., ir A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Skuode, bei B. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Skuode, toliau visi kartu vadinami „šalimis“, susitarė ir sudarė šį susitarimą dėl neturtinės žalos, padarytos A. T. ir B. T. dėl A. T. sužalojimo 2015 m. rugpjūčio 7 d. eismo įvykyje, kurio kaltininkė yra R. T., atlyginimo:
A. T. patvirtina, kad dėl 2015 m. rugpjūčio 7 d. eismo įvykio jam padarytą visą turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu R. T. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė, dėl turtinės žalos atlyginimo pretenzijų R. T. neturi ir ateityje nereikš. A. T. patvirtina, kad jam žinoma, jog ateityje atsiradus turtinei žalai, susijusiai su sužalojimu 2015 m. rugpjūčio 7 d. eismo įvykyje, dėl jos atlyginimo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę AB „Lietuvos draudimas“.A. T. patvirtina, kad dėl 2015 m. rugpjūčio 7 d. eismo įvykio jis patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą, iš kurios 5 000 Eur atlygino draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu R. T. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė, bei 500 Eur atlygino R. T..A. T. patvirtina, kad dėl baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo jis patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.B. T. patvirtina, kad dėl sutuoktinio A. T. sužalojimo 2015 m. rugpjūčio 7 d. eismo įvykyje ji patyrė 500 Eur neturtinę žalą.R. T. ir A. T. bei B. T. susitarė dėl tokios likusios neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarkos:
5.1. likusią neturtinę žalą – 4500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) – A. T. R. T. sumoka per 12 (dvylika) mėnesių, mokėdama kas mėnesį iki 15 d. po 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus), pervesdama į A. T. sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, mokėjimai pradedami 2016 m. balandžio mėnesį, paskutinė įmoka sumokama iki 2017 m. gegužės 1 d.;
5.2. neturtinę žalą 500 Eur (penkis šimtus eurų) B. T. R. T. sumoka per 10 (dešimt) mėnesių, mokėdama kas mėnesį iki 15 d. po 50 Eur (penkiasdešimt eurų), pervesdama į B. T. sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, mokėjimai pradedami 2016 m. balandžio mėnesį, paskutinė įmoka sumokama iki 2017 m. vasario 1 d.;
bylinėjimosi išlaidas 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) A. T. R. T. sumoka per 10 (dešimt) mėnesių, mokėdama kas mėnesį iki 15 d. po 35 Eur (trisdešimt penkis eurus), pervesdama į A. T. sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, mokėjimai pradedami 2016 m. balandžio mėnesį, paskutinė įmoka sumokama iki 2017 m. vasario 1 d.;bylinėjimosi išlaidas 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) B. T. R. T. sumoka per 10 (dešimt) mėnesių, mokėdama kas mėnesį iki 15 d. po 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) pervesdama į B. T. sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, mokėjimai pradedami 2016 m. balandžio mėnesį, paskutinė įmoka sumokama iki 2017 m. vasario 1 d.
Susitarimą dėl žalos atlyginimo pasirašiusios šalys pareiškia, kad šis susitarimas dėl žalos atlyginimo yra perskaitytas, suprastas dėl teisinių pasekmių. Pasirašydamos šį susitarimą dėl žalos atlyginimo šalys patvirtina, jog šiuo tarpusavio susitarimu nustatė galutinį nukentėjusiesiems A. T. ir B. T. padarytos neturtinės žalos dydį, todėl už žalą atsakingai R. T. pretenzijų neturi ir ateityje nereikš.