- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-11
- Bylos Nr.
- 2-711-475/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06034-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė (pirm.)
- Atsakovas
- M. G.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Kauno skyrius, Valstybinė moksčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Ieškovas
- "Drąsos kelias" politinė partija
- Kategorijos
- 1.3.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės politinės partijos „Drąsos kelias“ ieškinį atsakovei M. G. dėl permokos grąžinimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyriaus).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė politinė partija „Drąsos kelias“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės M. G. (toliau – atsakovė) 1076,64 Eur permoką ir bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose prašo paskirti atsakovei 5 000 Eur baudą. Ieškinio reikalavimus grindžia žemiau nurodytais argumentais.
1.1. Darbo ginčų komisija 2020 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą ir nurodė, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 1 466,10 Eur galutinio atsiskaitymo ir 1 466,10 Eur netesybų. Pagal minėtą Darbo ginčų komisijos sprendimą ieškovė atsakovei pervedė sprendime nurodytą sumą – 2 932,20 Eur: 2020 m. birželio 19 d. – 1 000 Eur, 2020 m. birželio 20 d. – 1 000 Eur ir 2020 m. birželio 21 d. – 932,20 Eur.
1.2. Kiekvienais metais iki kovo 15 d. ruošiant finansines ataskaitas Vyriausiajai rinkimų komisijai už 2020 metus, 2021 m. vasario 5 d. paaiškėjo, kad atsakovei padaryta permoka. Atsakovė žinojo apie gautą permoką, nes ji buvo partijos finansininkė. Atsakovei prašymas grąžinti permoką buvo išsiųstas ir elektroniniu paštu ir laišku.
1.3. Atsakovė Darbo ginčų komisijai melavo, kad ji nesuprato apie permoką. Pačiame 2020 m. gegužės 25 d. Darbo ginčų komisijos sprendime buvo nurodyta, kad atsakovė prašo priteisti 927,78 Eur ir netesybas. Atsakovė būdama vienintele partijos finansininke žinojo apie gautą permoką ir jos negrąžino.
1.4. VSDFV ir VMI pranešė, kad atsakovei turėjo būti išmokėta 1 855,56 Eur, o pajamų mokesčio 504,86 Eur pervesta VMI ir 571,78 Eur VSDFV. Atsakovei iš viso buvo permokėta 1 076,64 Eur.
1.5. Atsakovei permokos negrąžinus, ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija 2021 m. kovo 29 d. nusprendė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė civilinis teisinis, o ne darbo teisinis santykis, todėl atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą įpareigoti atsakovę grąžinti permoką, nurodydama, kad nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnyje, kurio normų paskirtis - įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindžia žemiau nurodytais argumentais.
1.1. Atsakovė sutinka, kad ieškovė jai po Darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. DGKS-3314 pervedė 2 932,20 Eur sumą.
1.2. Atsakovė pažymi, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2020 m. sausio 29 dieną, o dokumentai ir buhalterinės - finansinės ataskaitos galutinai perduotos 2020 m. kovo 4 d., ataskaitos ir archyvavimo dokumentai paruošti po darbo sutarties pasibaigimo, todėl ieškinio teiginys, kad turi būti žinoma apie gautą „permoką“ yra neteisingas ir nepagrįstas. Sprendime nebuvo nurodyta, kas moka mokesčius. Ieškovė tinkamai neinformavo atsakovės apie permokos grąžinimą.
1.3. Jeigu buvęs darbdavys nesigilino į darbo ginčų komisijos sprendimo turinį, ir jo nuomone, neteisingai išmokėjo, tai turi prisiimti atsakomybę, kas vykdė mokėjimą. Buhalterinėje apskaitoje skaičiai be paskaičiavimo ar pateisinamų dokumentų į apskaitą netraukiami. Netesybos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčių (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktas), o Sodros įmokos nuo netesybų priskaitymo taip pat nėra mokamos, nes netesybų paskirtis yra kitokia nei darbo užmokesčio ar kitokio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais požymiais gauto atlygio. Yra taikomas vieno ar trijų mėnesių senaties terminas darbdavio klaidoms pataisyti.
Šalies argumentai
1.4. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ieškinyje nurodytos VMI ir VSDFV priskaičiuotos sumos būtent tokios ir susidariusios nuo atsakovei darbo ginčų komisijos priteistų sumų dėl galutinio atsiskaitymo neišmokėjimo ir netesybų.
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodo, kad teismas sprendimą turėtų priimti savo nuožiūra.
2.1. Atsiliepime paaiškina, kad iš ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovei atlikti mokėjimo pavedimai 2020 m. birželio 19 d. pervesta 1 000 Eur, 2020 m. birželio 20 d. – 1 000 Eur ir 2020 m. birželio 21 d. – 932,20 Eur. Taigi, ieškovė nuo atsakovei išmokėtų A klasės išmokų pajamų mokesčio neišskaičiavo. Atitinkamai, ieškovės pateiktų deklaracijų pagrindu susiformavusi pajamų mokesčio prievolė buvo padengta iš jos pačios įmokos kodu 1311 sumokėtų įmokų.
3. Suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepime nurodo, kad į bylą nepateikiami jokie įrodymai, kuriais būtų pagrįstai reikalaujama grąžinti permokos suma, o nuo netesybų nėra skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę siejo darbo santykiai, o 2020 m. sausio 29 d. nutraukus darbo sutartį, ieškovė su atsakove neatsiskaitė teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. DGKS-3314, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 146 straipsnio 2 dalimi bei 147 straipsnio 2 dalimi, iš ieškovės atsakovės naudai priteista 1 466,10 Eur atsiskaitymo ir 1 466,10 Eur netesybų. Ieškovė teigia, jog vykdant šį sprendimą, atsakovei buvo pervesta visa priteista suma (2 932,20 Eur), tai yra 2020 m. birželio 19 d. mokėjimo pavedimu pervesta 1 000 Eur, 2020 m. birželio 20 d. – 1 000 Eur ir 2020 m. birželio 21 d. – 932,20 Eur. Šių aplinkybių šalys neginčija.
5. Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdyje teigė, kad ieškovė nepagrindė ieškinio reikalavimo, nepateikė dokumentų, iš kurių matytųsi, kad ieškovė sumokėjo 504,86 Eur VMI + 571,78 Eur VSDFV. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu prašo taikyti ieškinio senatį darbdavio išskaitoms.
6. CK 1.124 straipsnyje ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, nes kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas.
7. Šiuo atveju teismas, susipažinęs su teismų praktika laiko, kad prašoma priteisti nepagrįstai išmokėta suma nėra prilyginama atsakovės prašymui taikyti išskaitą (kadangi atsakovės atveju išskaitas darbdavys turėjo teisę atlikti iki atleidimo iš darbo dienos ir atsiskaitant su atleidžiamu darbuotoju). Darbuotoją atleidus iš darbo, ginčas turėtų būti sprendžiamas pagal nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas ir draudimą išreikalauti. Dėl šios priežasties atsakovės prašymas dėl sutrumpinto 1 mėnesio ieškinio senaties termino (DK 150 straipsnio 3 dalis) taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.
8. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra išaiškinęs, jog CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti), gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Viena iš jų – atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kito) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015). Taip pat šio instituto taikymui būtina nustatyti atsakovo nesąžiningumą, jis turi būti praturtėjęs nesąžiningai.
9. Šiuo atveju, susipažinus su šalių paaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovės nesąžiningumas byloje nenustatytas. Nesąžiningumo neįrodinėja ir ieškovė.
10. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu.
11. CK 6.241 straipsnio 1 dalyje išvardintas turtas, kurio negalima išreikalauti kaip be pagrindo įgyto: 1) turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu šios prievolės pagrindas nenumato ko kita; 2) turtas, perduotas prievolei įvykdyti pasibaigus ieškinio senaties terminui; 3) turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas; 4) sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas įvertinęs ginčo turinį, sprendžia, kad susiklosčiusi situacija atitinka CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Kita vertus, ieškovė įrodinėja, kad yra padaryta sąskaitybos klaida, nes ieškovė pagal priimtą Darbo ginčų komisijos sprendimą sumokėjo atsakovei 2 932,20 Eur, nors turėjo būti išmokėta 1 855,56 Eur, o 504,86 Eur turėjo būti pervesta Valstybinei mokesčių inspekcijai, 571,78 Eur – VSDFV.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąvoka „skaičiavimo klaida“ yra aiškinama kaip sąskaitybos klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2001). Sąskaityba pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus gali reikšti ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu.
14. Ieškovei teigiant, jog buvusiai darbuotojai be pagrindo išmokėta dalis darbo užmokesčiui prilygintos išmokos (šiuo atveju – sumokėti mokesčiai Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDFV), ir nurodant sąskaitybos klaidą, kaip pagrindą taikyti CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą draudimo (išreikalauti iš darbuotojo išmoką (jos dalį)) išimtį, būtent ieškovei tenka sąskaitybos klaidos fakto įrodinėjimo pareiga.
15. Sąskaitybos klaidos faktą teismai konstatuoja, vadovaudamiesi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, ištyrę ir įvertinę konkrečios bylos duomenų visumą, kuri suponuoja klaidos kvalifikavimą būtent kaip sąskaitybos, ne teisės taikymo ar kitokio pobūdžio klaidą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355/2002; 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007; 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-313/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-122/2002; 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-484/2014).
16. Atsakovė teigia, kad ieškovės jai sumokėta suma yra darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. DGKS-3314, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 146 straipsnio 2 dalimi bei 147 straipsnio 2 dalimi, priteista suma.
17. Ieškovės teigimu ji sumokėjo mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDFV, po to, kai pervedė visą priteistą sumą, nors atsakovei atskaičius mokesčius turėjo būti išmokėta 1 855,56 Eur.
18. Atsakovė teigia, kad netesybos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, nes netesybų paskirtis yra kitokia nei darbo užmokesčio ar kitokio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais požymiais gauto atlygio.
19. Kaip matyti iš darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. DGKS-3314, atsakovei buvo priteistas ieškovės priskaičiuotas bet neišmokėtas 1 466,10 Eur darbo užmokestis (DK 146 straipsnio 2 dalis) ir 1 466,10 Eur netesybos, darbo santykiams pasibaigus ieškovei laiku neatsiskaičius su atsakove (DK 147 straipsnio 2 dalis).
20. Kaip nurodo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime, Pajamų mokestį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka moka pajamų gavęs ir (arba) uždirbęs gyventojas. Pajamų mokesčio objektu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnį laikomos gyventojo pajamos, kurių sąvoka pateikta šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje. Atsakovės gautas galutinis atsiskaitymas bei netesybos, kurias vykdydama Darbo ginčų komisijos sprendimą jai išmokėjo atsakovė, yra pajamų mokesčio objektas, apmokestinamas šio įstatymo nustatyta tvarka.
21. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnį, pajamos yra skirstomos į A ir B klases. Nuo to, kuriai klasei priskiriamos atitinkamos rūšies pajamos, priklauso, kam tenka prievolė apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį – pajamas išmokėjusiam subjektui ar pačiam pajamų gavusiam gyventojui. Jeigu pajamos priskiriamos B klasei, nuo gautų pajamų mokėtiną pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą turi pats pajamų gavęs gyventojas. Jeigu pajamos priskiriamos A klasei, nuo gyventojui išmokamos išmokos pajamų mokestį išskaičiuoti ir sumokėti turi pajamas išmokantis subjektas (mokestį išskaičiuojantis asmuo). Atsakovės gautos galutinio atskaitymo bei netesybų pajamos yra priskiriamos A klasės pajamoms.
22. Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nurodyta, jog mokesčių mokėtoju laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, t. y. išskyrus nustatytas išimtis, šio įstatymo nuostatos mokestį išskaičiuojančiam asmeniui taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojui Taigi, už tinkamą pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų apskaičiavimą ir sumokėjimą yra atsakingas mokestį išskaičiuojantis asmuo. Todėl šio ginčo atveju mokestinė prievolė teko būtent ieškovei, t. y. ji turėjo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį nuo atsakovei išmokėtų išmokų.
23. Išmokėjus A klasės išmokas iki atitinkamo mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį sumokėti privaloma iki to paties mėnesio 15 dienos. Jeigu A klasės išmokos išmokamos po atitinkamo mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokamas iki paskutinės to paties mėnesio dienos. Mokestį išskaičiuojančiam asmeniui kyla prievolė deklaruoti gyventojams išmokėtas A klasės išmokas bei nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį. Prievolė sumokėti pajamų mokestį nuo A klasės pajamų suformuojama mokestį išskaičiuojančiam asmeniui deklaravus A klasės išmokas ir nuo jų mokėtiną pajamų mokestį. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, išmokėjęs A klasės išmokas, mokestį išskaičiuojantis asmuo turi šias išmokas ir nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį deklaruoti, pateikdamas Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją ir Metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Per atitinkamą mėnesį išmokėtos A klasės išmokos bei nuo jų išskaičiuotas pajamų mokestis deklaruojamas pateikiant Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją iki kito mėnesio 15 dienos. Atitinkamai, per kalendorinius metus išmokėtos A klasės išmokos bei nuo jų išskaičiuotas pajamų mokestis iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos deklaruojamas Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.
24. VMI prie FM duomenimis, ieškovės 2020 m. liepos 15 d. pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija, kurioje deklaruota, jog per 2020 m. birželį nebuvo išmokėta jokių A klasės išmokų, buvo tikslinama. Šiuo metu aktualią Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2020 m. birželio mėn. ieškovė pateikė 2021 m. vasario 24 d. Joje deklaruota 2 932,20 Eur išmokėtų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų suma bei 504,86 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio suma. Pagal šią deklaraciją ieškovei susiformavusi 504,86 Eur pajamų mokesčio prievolė buvo padengta iš ieškovės 2021 m. vasario 1 d. ir vasario 8 d. įmokos kodu 1311 sumokėto pajamų mokesčio. Šį įmokos kodą naudoja mokestį išskaičiuojantys asmenys, sumokėdami pajamų mokestį nuo gyventojams išmokėtų su darbo santykiais susijusių pajamų. Šią išmoką (2 932,20 Eur) ir pajamų mokestį (504,86 Eur) ieškovė 2021 m. vasario 24 d. deklaravo Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje. Atitinkamai, atsakovė savo per mokestinį laikotarpį gautas (uždirbtas) pajamas ir nuo jų mokėtiną pajamų mokestį deklaruoja vadovaudamasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsniu. Jos pateiktoje Deklaracijoje 13 nurodyti duomenys apie gautas galutinio atsiskaitymo bei netesybų pajamas sutampa su ieškovės Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje pateiktais duomenimis. Taigi byloje esančios pajamų mokesčių deklaracijos patvirtina, kad ieškovė už atsakovę sumokėjo 504,86 Eur pajamų mokesčio.
25. Atsakovė teigia, kad netesybos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 49 punktas numato, kad pajamų mokesčiu nėra apmokestinami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą. Tai yra gyventojų pajamų mokesčiu nėra apmokestinami darbdavio mokami delspinigiai, numatyti DK 147 straipsnio 1 dalyje ir kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio, kuomet darbo santykiai nėra pasibaigę. Tuo tarpu pasibaigus darbo santykiams netesybas numato DK 147 straipsnio 2 dalis, nuo kurio mokėjimo pajamų mokestis yra mokamas.
26. Ieškovė taip pat prašo priteisti 571,78 Eur sumokėtos už atsakovę VSDFV, tačiau ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad šią sumą sumokėjo VSDFV. Be to, trečiasis asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepime nurodo, kad nuo netesybų nėra skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 22 punktu, Socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo DK 147 straipsnyje numatyto vidutinio darbo užmokesčio, sumokamo atleistam iš darbo darbuotojui už uždelstą laiką, kai su darbuotoju delsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės.
27. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už atsakovę sumokėjo 504,86 Eur pajamų mokesčio, tačiau į bylą nepateikta duomenų, kad ieškovė yra sumokėjus 571,78 Eur socialinių draudimo įmokų už atsakovę VSDFV. Teismo vertinimu ieškovė neišskaičiusi 504,86 Eur pajamų mokesčio sumos iš atsakovei pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą pervestos 2 932,20 Eur sumos, padarė sąskaitybos klaidą, dėl ko atsakovė nepagrįstai praturtėjo 504,86 Eur suma sumokėto pajamų mokesčio, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant ieškovei iš atsakovės 504,86 Eur sumą. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, nes neįrodytas.
Dėl baudos skyrimo
28. Ieškovė prašo paskirti atsakovei 5 000 Eur baudą. Ieškovės vertinimu, atsakovė reikšdama nepagrįstus prašymus siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.
29. Atsakovės vertinimu prašymas pateikti ieškinio sumos paskaičiavimą nėra bylos vilkinimas.
30. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.
31. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien prašymo dėl ieškinio sumos paskaičiavimo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovė atsakovės elgesį teikiant prašymą vertino kaip galimai nesąžiningą savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesine teise, o yra procesinių teisių realizavimas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas netenkintinas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
33. Byloje buvo sumokėtas 32 Eur žyminis mokestis, patenkinus 47 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 15,04 Eur žyminio mokesčio.
34. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 22,85 Eur sumą. Ieškinį tenkinus iš dalies šios išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, todėl valstybei iš ieškovės priteistina 12,11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš atsakovės – 10,74 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei politinei partijai „Drąsos kelias“, juridinio asmens kodas 302747527, iš atsakovės M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 504,86 Eur (penkių šimtų keturių eurų 86 ct) nepagrįsto praturtėjimo sumos ir 15,04 Eur (penkiolikos eurų 4 ct) žyminį mokestį.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės politinės partijos „Drąsos kelias“, juridinio asmens kodas 302747527, 12,11 Eur (dvylikos eurų 11 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti valstybei iš atsakovės M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,74 Eur (dešimties eurų 74 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.