Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-652-626/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-30
Bylos Nr.
1A-652-626/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36565-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė, Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė
Nuteistasis
J. V.
Advokatai
Pavelas Ravluševičius
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-652-626/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36565-2018-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.3.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

Sekretoriaujant Joliati Žylienei,dalyvaujant prokurorui M. N.,nuteistajam J. V. ir jo gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-21 nuosprendžio, kuriuo J. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį (dėl turto pagrobimo 2018-07-18) 30 parų arešto bausme; BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl turto pagrobimo 2018-07-24) 30 parų arešto bausme; BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl turto pagrobimo 2018-11-12) 35 paromis arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant J. V. subendrintą bausmę - 45 paras arešto, ją nustatant atlikti areštinėje.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 30 parų arešto.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. V. nuteistas už svetimo turto pagrobimą (trys baudžiamieji nusižengimai), o būtent už tai, kad jis:

1.1. 2018-07-18, apie 11.05 val., būdamas parduotuvėje „IKI“, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje į prekių krepšį įdėjo 13 vienetų „Jautienos kapoto kumpio“ dešros, bendrai 90,87 Eur sumai (1 vieneto kaina 6,99 Eur), 9 vienetus vytintos jautienos „Bernų“ dešros, bendrai 38,61 Eur sumai (1 vieneto kaina 4,29 Eur), 12 vienetų vytintos „Jubiliejaus“ dešros, bendrai 47,88 Eur sumai (1 vieneto kaina 3,99 Eur) bei du bananus, bendrai 0,85 Eur sumai, ir su minėtomis prekėmis krepšyje pasišalino iš parduotuvės už paimtas prekes nesusimokėjęs. Tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Palink“ priklausantį turtą, padarydamas 178,21 Eur turtinę žalą.

1.2. 2018-07-24, apie 14.37 val., veikdamas kartu su S. S., būdamas parduotuvėje „IKI“, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), S. S. parduotuvės salėje į prekių krepšį sudėjus 6,99 Eur vertės sūrį „Liliput“, 4,19 Eur vertės sūrį „Rokiškio mini“, 48,15 Eur vertės suvenyrinį „Rokiškio“ sūrį, 13 vienetų jautienos kapoto kumpio dešros, bendrai 90,87 Eur sumai (vieno vieneto vertė 6,99 Eur), 14 vienetų vytintos „Gintarinės“ dešros, bendrai 82,46 Eur sumai (vieno vieneto vertė 5,89 Eur), 8,56 Eur vertės Š/R uošvės skilandį, 1,99 Eur vertės ekologiškus persikus, 4,77 Eur vertės žalias vynuoges, ir palikus krepšį su prekėmis parduotuvės salėje prie išėjimo, J. V. paėmė minėtą krepšį su paimtomis maisto prekėmis ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesusimokėjęs. Tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Palink“ priklausantį turtą, padarydamas 207,98 Eur turtinė žala.

1.3. 2018-11-12, apie 09.32 val., būdamas parduotuvėje „IKI“, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduotuvės salėje į su savimi turėtą maišą įsidėjo: 63,95 Eur vertės, 0,7 l talpos konjaką „Hennessy VSOP“ dėžutėje; 44,95 eurų vertės, 0,7 l talpos konjaką „Hennessy V.S“ dėžutėje; 59,95 eurų vertės, 0,7 l talpos butelį konjako „Remy Martin VSOP“; 34,95 eurų vertės, 0,7 l talpos konjaką „Martell VSOP“ dėžutėje; 34,95 eurų vertės, 0,7 l talpos konjaką „Janneau VSOP“ dėžutėje, ir su paimtais alkoholiniais gėrimais pasišalino iš parduotuvės už juos nesusimokėjęs. Tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Palink“ priklausantį turtą, padarydamas 238,75 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

2. Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti jo bylą ir pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Su nuosprendžiu nesutinka, nes jo manymu, teismas neatsižvelgė į tai, jog jis šiuo metu randasi reabilitacijos centre.

Žemesnės instancijos teismas

3. Atsiliepimai į skundą nepateikti. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkinamas.

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, skundžiamo nuosprendžio bei skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliaciniame skunde J. V. prašo pritaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas. Jo manymu, apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, jog jis šiuo metu gydosi reabilitacijos centre.

6. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tik atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Taigi, vienas iš svarbiausių teismo uždavinių yra teisingos bausmės paskyrimas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Įstatymų leidėjas BK 178 straipsnio 4 dalyje numatė kelių rūšių bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą. Nagrinėjamoje byloje apeliantui paskirta griežčiausia bausmės rūšis – areštas, kurio terminas (vertinant už kiekvieną baudžiamąjį nusižengimą atskirai) artimas BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytai vidutinei arešto ribai (vidurkis 27 paros, už du baudžiamuosius nusižengimus paskirta po 30 parų, už vieną – 35 paros arešto). Bendrinant paskirtas bausmes taikytas dalinis bausmių sudėjimas, o vėliau - BK 64¹ straipsnis ir subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 30 parų arešto.

8. Visų pirma, atmestinas apelianto argumentas dėl BK 75 straipsnio taikymo, nes šiuo metu galiojanti šio straipsnio redakcija gali būti taikomas tik svarstant dėl atitinkamos laisvės atėmimo bausmės, o ne dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Antra, BK 178 straipsnio 4 dalyje nėra numatyta laisvės atėmimo bausmė, todėl šiuo atveju apygardos teismas pasisakys dėl galimybės taikyti švelnesnę bausmės rūšį, nurodytą BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

9. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantui paskirta arešto bausmė ir/ar jos dydis neteisingi. Kaip jau minėta, baudžiamojo proceso paskirtis yra teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).??? Bylos duomenimis, J. V. veikdamas tyčia, per trumpą laiko tarpą (per 12 dienų) padarė tris savanaudiškus baudžiamuosius nusižengimus. Jis praeityje teistas 17 kartų, dauguma praeityje įvykdytų nusikalstamų veikų padarytos nuosavybei (vagystės, plėšimai), nusikalstamas veikas pradėjo daryti jauno amžiaus, ne kartą jam skirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Paskutinį kartą teistas šių metų pradžioje už analogiškus baudžiamuosius nusižengimus. Be to, apeliantas daug kartų baustas administracine tvarka už smulkaus svetimo turto vagystes, piniginės nuobaudos nesumokėtos. Visa tai rodo, jog švelnesnės bausmės įtakos J. V. elgesiui nedaro, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog tik griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė gali teigiamai paveikti nuteistojo elgesį ir užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje šis asmuo daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Šios išvados nekeičią ir tai, jog yra nustatyta viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

10. Apelianto teigimu, būtina atsižvelgti į tai, kad jis gydosi reabilitacijos centre. Apygardos teismas pažymi, jog paprastai nuteistųjų priklausomybė nuo psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio ir siekis gydytis nuo priklausomybės ligų, nėra pagrindas skirti su laisvės atėmimu ar areštu nesusijusią bausmės rūšį. Teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2011). Be to, esant būtinumui, arešto bausmes atliekantiems nuteistiesiems suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Sveikatos priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). BVK 174 straipsnis numato, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugą reglamentuojančius įstatymus. Arešto bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos (2 dalis). Šios įstatymo nuostatos patvirtina, kad atliekant arešto bausmę nuteistajam yra garantuojama ir esant reikalui turi būti suteikta tinkama sveikatos priežiūra, t. y. suteikiamas toks gydymas nuo esančios priklausomybės, kuris tęsiasi 30 dienų. Papildomai pažymėtina, kad apeliantas apylinkės teisme 2019-08-21 vykusio posėdžio metu išsakė tik ketinimą tęsti gydymą, tačiau nei apylinkės teismui, nei apygardos teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas atlieka reabilitaciją, ar ją tęsia, nuo kokių priklausomybės ligų gydosi. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo išvadai, jog J. V. atliekant arešto bausmę, esant būtinumui nebus užtikrintas reikalingas gydymas, todėl J. V. argumentas, kad skiriant bausmę turi būti išimtinai atsižvelgta į jo norą tęsti galimai pradėtą reabilitaciją, atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apelianto J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jurgita MačionytėVitalija NorkūnaitėNida VigelienėNuorašas tikrasTeisėja Vitalija Norkūnaitė