- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- II-428-929/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9329-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės Alos Šimulevičienės 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) M. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis, 2019 m. kovo 15 d., 17.07 val., Geležinio Vilko g., Vilniuje, vairavo autobusą Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pagrindine gatve, pirma eismo juosta, atsiradus kliūčiai nesiėmė visų atsargumo priemonių, nestabdė autobuso ir atsitrenkė į automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 128 punktus. Už šį administracinį nusižengimą M. J. paskirta 12 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
M. J. (toliau – ir Pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad 2019 m. kovo 15 d., Vilniuje, iš teritorijos, pažymėtos kelio ženklu Nr. 203 „Duoti Kelią“, esančios Geležinio vilko g. 18A, įvažiuodamas į pagrindinę Geležinio Vilko g., pažymėtą kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas L. Ž. nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio, turinčio pirmumo teisę autobuso Soliaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo Pareiškėjo, ko pasėkoje kilo autoįvykis. Tokiais atvejais kaltu paprastai pripažįstamas kaltininkas, pažeidęs KET reikalavimą Nr. 203 „Duoti kelią“ ir nesuteikęs pirmenybės eismo dalyviams, važiuojantiems pagrindiniu keliu. Todėl šioje situacijoje nepagrįstai nubaustas pagrindiniu keliu važiavęs Pareiškėjas. Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė žinojo, kad įvykį filmuoja lygiagrečiai dvi vaizdo kameros, įrengtos autobuse, kamera Nr. 1 filmuoja vaizdą priekyje, o kamera Nr. 2 filmuoja saloną, autobuso keleivius ir aplink. Negali būti laikomas pagrindiniu faktų įrodymu vienas vaizdo įrašas, nepateikiant kito, kadangi tai iškreipia objektyvumo, teisingumo principus.
Taip pat Pareiškėjas pažymi, kad surašydama protokolą, pareigūnė teigė, kad M. J. yra padaręs nusižengimų, susijusių su ANK 417 straipsnio 8 dalimi, bet paprašius patikslinti, to padaryti negalėjo. Tai galimai buvo trečiojo asmens M. J., gim. (duomenys neskelbtini) padaryti pažeidimai, atsižvelgiant į juos Pareiškėjas nubaustas didesne bausme. Nutarime teigiama, kad Pareiškėjas pažeidė KET 128 punktą, kuris nustato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas, jeigu jis tai gali pastebėti, privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pareigūnė A. Šimulevičienė teigia, kad Pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę reaguoti į situaciją, tačiau nepateikė įrodymų, jog jis į šią situaciją nereagavo. Šiuo atveju autobuso greitis, stabdymas bei jo pasislinkimas į priekį stabdymo metu nebuvo analizuojami ir į juos nebuvo atkreiptas dėmesys, taip pat nebuvo atkreiptas dėmesys į stabdymo kelią, inerciją. Pareiškėjas nepagrįstai nubaustas kaip tyčia nestabdęs autobuso.
Priekinės vaizdo kameros įraše matoma, kad priekyje važiuojančiam automobiliui pasukus į dešinę, į šalutinį kelią, jis uždengia Ford Mondeo, išvažiuojantį iš šalutinio kelio. Autobusas, važiuojantis pagrindiniu keliu, kelių susikirtimą su šalutiniu keliu jau yra įpusėjęs, kai staiga išvažiuoja ir sustoja Ford Mondeo, neatkreipęs dėmesio į tai, kad iki atvažiuojančio autobuso liko mažiau nei 1 metras. Autobuso stabdymas vaizdo įraše akivaizdus, autobusas pasislenka į priekį, tuo tarpu staiga išvažiavęs Ford Mondeo iš šalutinio kelio, pažeidęs ženklą „Duoti kelią“, nestojo nei prie ženklo, nei prie važiuojamosios dalies susikirtimo, kaip reikalauja taisyklės. Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus, svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, tačiau Nutarime nurodyta, kad šioje byloje spręstinas klausimas tik dėl to, ar kuris iš dalyvių pažeidė KET reikalavimus, nors Pareiškėjo kalte neįsitikinta. Vairuotojas, pakliuvęs į avarinę situaciją, privalo vadovautis KET ir realia situacija, tačiau KET nenurodo, kokia jėga reikia stabdyti transporto priemones, tik reikalauja užtikrinti keleivių ir eismo dalyvių saugumą ir kuo mažesnę žalą. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju jo veiksmais tai ir buvo užtikrinta. Jam neįvertinus situacijos ar ją pervertinus ir stabdant neadekvačiai, jis galėjo tiesiogiai sužaloti autobusu važiavusius keleivius. Atsižvelgiant į išdėstytą, Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju nėra įrodyti kaltinimai, kad jis atsitrenkė į Ford Mondeo tyčios forma, nestabdydamas, todėl skundžiamas Nutarimas turi būti panaikintas, kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) atsiliepime į M. J. skundą nurodo, kad, Institucijos nuomone, M. J. veika, kuomet jis, 2019 m. kovo 15 d., apie 17.07 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairuodamas maršrutinį autobusą Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 128 punkto reikalavimus, važiuodamas pagrindine gatve ir atsiradus kliūčiai nesiėmė visų atsargumo priemonių, nestabdė autobuso ir atsitrenkė į automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrodyta. Byloje gautas vaizdo įrašas iš kameros, esančios autobuso salone (kitų įrašų iš autobuso nepateikta, kaip nurodė VVT atstovas, daugiau įrašų nėra). Iš vaizdo įrašo matyti, kad autobusas važiuoja Ukmergės gatve, eismas yra intensyvus. Priekyje jo važiuojantis automobilis sankryžoje pasuka dešinę, iš pagrindinio kelio į šalutinį. Autobusas važiuoja ir artėja prie sankryžos. Iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią nori įvažiuoti automobilis ir, atsiradus tarpui dėl į dešinę pasukusio automobilio, automobilis priekine dalimi įvažiuoja į susikirtimą. Autobusas juda link įvažiuojančio automobilio ir įvyksta susidūrimas. Pažymėtina, kad dirbdamas maršrutinio autobuso vairuotoju bei veždamas keleiviu, vairuotojas turi būti ypač atsakingas, rūpestingas ir atsakingai elgtis, pasirinkti tinkamą elgesio būdą, tačiau jis sąmoningai elgėsi priešingai KET 128 punkte nurodytam reikalavimui. Iš vaizdo įrašo sprendžiama, kad M. J. turėjo objektyvią galimybę matyti, jog į susikirtimą įvažiuoja automobilis, bei turėjo pakankamai atstumo reaguoti į susidariusią situaciją kelyje. Vietoj to, kad, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, jis mažintų greitį ar stabdytų transporto priemonę, jis važiuoja toliau, kol susiduria. Šioje byloje spręstinas klausimas tik dėl to, ar kuris nors iš dalyvių pažeidė KET reikalavimus, kadangi ANK nenumatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą, kai tai daro blaivūs ir turintys teisę vairuoti asmenys. Todėl tokiose bylose teismas neturi teisinio pagrindo aiškintis, ar tarp KET pažeidimu ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšis, ar jo nėra. Tokiose bylose atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas apskritai nėra ir negali būti sprendžiamas. Tarp eismo įvykio dalyvių kilus neaiškumams, kuris iš jų yra atsakingas už padarytą žalą, tai spręstina civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, Institucija vertina, ar dalyvių veiksmuose yra KET pažeidimas, už kurį numatyta atsakomybė ANK, bet nenustatinėja jų kaltės eismo įvykiuose dėl KET pažeidimo. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad M. J. nesilaikė KET 128 punkto reikalavimų ir jo veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo požymiai. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį M. J. patrauktas teisėtai ir teisingai, todėl prašo jo skundo netenkinti, o skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje skundą padavęs asmuo M. J. pateiktą skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad skundžiamame nutarime neatsižvelgta kuriam automobiliui skiriama pirmenybė, remtasi kasacinio teismo bylomis, kurios netinka šios situacijos. Eismo įvykis buvo kovo 15 d., jis dirbo vairuotoju (duomenys neskelbtini) maršruto autobuse. Važiavo Geležinio Vilko g. tiesiai link Pedagoginio žiedo, buvo nedidelis judantis kamštis, priekyje važiuojantis automobilis nusuko, o jis važiavo tiesiai, savo juosta. Tuomet iš dešinės pusės šalutiniame kelyje esantis automobilis prie susikirtimo nesustojo ir staigiai išvažiavo į pagrindinį kelią, kur sustojo. Tas automobilis priešais jį išvažiavo statmenai, nesilaikė dešinės pusės principo. Kai jis pamatė kliūtį, buvo likęs gal 1 metro atstumas iki to automobilio, gal mažiau. Šis automobilis staigia atsirado prieš jį po to, kai priekyje važiuojantis automobilis nusuko. Jis stabdė autobusą, bet autobusas turi inerciją, be to, jis staigiai stabdyti negalėjo, nes vežė keleivius, todėl sustabdyti nespėjo. Forminti deklaracijos automobilio vairuotojas nesutiko. Jis policijos pareigūnams sakė, kad įvykį filmavo ir salono vaizdo kamera, bet policija išsireikalavo tik vieną vaizdo įrašą. Salono vaizdo įrašo neišsireikalavo, nors jame matytųsi, kaip keleiviai linksta į priekį jam stabdant.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. Ž. nurodė, kad įvykio dieną jis vairavo automobilį Ford Mondeo, privažiavo prie pagrindinio kelio pakilime į Pedagoginio žiedo sankryžą, prie buvusio Danske Banko pastato. Buvo kamštis, eismas buvo pakankamai intensyvus. Jis pamatė, kad automobilių sraute atsirado tarpas, todėl jis bandė įvažiuoti į pagrindinį kelią, tačiau pamatė, kad iš kairės pusės atvažiuoja autobusas, atstumas iki jo buvo mažas, todėl jis pamanė, kad manevro nespės pabaigti saugiai ir sustojo. Jo automobilio priekis buvo įsikišęs truputį į pagrindinį kelią, tačiau jis manevro netęsė. Jis galvojo, kad autobusas arba sustos privažiavęs, arba apvažiuos jį. Tačiau autobusas atsitrenkė į jo automobilį, įsirėmė nestipriai. Jis mano, kad autobuso vairuotojas galėjo sustoti anksčiau, nes važiavo į įkalnę, kamštyje, greitis buvo nedidelis, apie 10-15 km/h, autobuso vairuotojas turėjo kokias 3-4 sekundes stabdymui. Ar autobusas galėjo jį apvažiuoti, nėra įsitikinęs, nes automobilių buvo visose pusėse. Autobusui atvažiuojant jie su vairuotoju žiūrėjo vienas į kitą, todėl jis yra tikras, kad autobuso vairuotojas jį matė ir susidarė įspūdis, kad į jį atsitrenkė tyčia ir tokiu elgesiu norėjo jį pamokyti. Atstumas nuo tada, kai vairuotojas galėjo matyti, kad jo automobilio priekis įsikišęs į pagrindinį kelią, buvo gal 20 metrų. Jis išvažiavo į pagrindinį kelią statmenai, nes taip stovėjo priešais jį buvęs automobilis, kuris išvažiavo į pagrindinį kelią. Jam reikėjo sukti į dešinę. Jis savo kaltę dėl to, kad išvažiavo iš šalutinio kelio, pripažino, jį nubaudė. Jokie pašaliniai asmenys autoįvykyje nedalyvavo. Jam su draudimu problemų nekilo, autobuso vairuotojas buvo pakankamai agresyviai nusiteikęs, tačiau tarp jų ginčų nebuvo, jis laikėsi nuošaliai.
Byloje esančiame vaizdo įraše matyti vaizdas, fiksuojamas M. J. vairuoto autobuso priekinės vaizdo kameros.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytus. Skundžiamu nutarimu M. J. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis, 2019 m. kovo 15 d., 17.07 val., Geležinio Vilko g., Vilniuje, vairuodamas autobusą Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pagrindine gatve, pirma eismo juosta, atsiradus kliūčiai nesiėmė visų atsargumo priemonių, nestabdė autobuso ir atsitrenkė į automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutarime M. J. inkriminuoti KET 9 ir 128 punktų pažeidimai. KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 128 punktas nustato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigė pažeidęs Kelių eismo taisykles ir paaiškino, kad tai automobilio Ford Mondeo vairuotojas L. Ž. staiga išvažiavo iš šalutinio kelio, užtverdamas kelią jo vairuojamam autobusui, dėl ko neliko pakankamo atstumo ir laiko sustabdyti autobusą. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Ford Mondeo vairuotojas L. Ž., išvažiuodamas iš šalutinio kelio, pažeidė Kelių eismo taisykles. Šią aplinkybę jis pripažino ir apklausiamas teismo posėdyje. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 22 d. L. Ž. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis vairavo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš teritorijos, pažymėtos kelio ženklu „Duoti kelią“, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam autobusui Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Tačiau tai, kad iš šalutinio kelio išvažiuojantis vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, savaime nereiškia, kad pagrindiniu keliu važiuojantis transporto priemonės vairuotojas neturi laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar M. J., atsiradus kliūčiai kelyje, elgėsi pagal KET 9, 128 punktų reikalavimus, t. y. ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, turėjo galimybę sustabdyti vairuojamą autobusą ir taip išvengti kliūties.
Vertinat M. J. veiksmus atsižvelgtina į tai, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018 ir kt.).
M. J. teismo posėdyje paaiškino, kad L. Ž. vairuojamas automobilis priešais jį išvažiavo statmenai, o kai jis pamatė kliūtį, buvo likęs apie 1 metro atstumas. Autobuso stabdymo kelias yra ilgesnis, jis staigiai stabdyti negalėjo, nes vežė keleivius, todėl sustabdyti autobuso nespėjo. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. Ž. paaiškino, kad, jo manymu, autobuso vairuotojas galėjo sustabdyti autobusą, nes jis važiavo į įkalnę, greitis buvo nedidelis. Atstumas nuo tada, kai autobuso vairuotojas galėjo matyti, kad jo automobilio priekis įsikišęs į pagrindinį kelią, buvo apie 20 metrų, vairuotojas turėjo apie 3-4 sekundes stabdymui. Iš išdėstyto seka, kad eismo įvykio dalyvių parodymai dėl atstumo ir laiko tarpo nuo to momento, kai M. J. galėjo pamatyti į važiuojamąją kelio dalį įvažiavusį L. Ž. automobilį, skiriasi. Akcentuotina, kad byloje neatlikti jokie tyrimai siekiant nustatyti, ar M. J., pamatęs jo važiuojamoje juostoje atsiradusią kliūtį, turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą autobusą Solaris. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių koks buvo autobuso Solaris greitis bei atstumas iki į važiuojamąją kelio dalį išvažiavusio automobilio Ford Mondeo tuo metu, kai jis turėjo objektyvią galimybę pamatyti kliūtį. Institucijos atsiliepime nurodoma, kad byloje esantis vaizdo įrašas fiksuojamas M. J. vairuoto autobuso priekinės vaizdo kameros, įrodo, jog M. J. turėjo objektyvią galimybę matyti, jog į susikirtimą įvažiuoja automobilis, bei turėjo pakankamai atstumo reaguoti į susidariusią situaciją kelyje.
Teismas šį vaizdo įrašą peržiūrėjo tiek tiesiogiai teismo posėdžių salėje, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. J., tiek dar kartą išėjęs į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo ir iš esmės gali daryti vienintelę išvadą – galimybė esamoje eismo situacijoje M. J. sustabdyti autobusą buvo minimali. Vaizdo įraše matyti, kaip autobusas juda Geležinio vilko gatve, pirma eismo juosta, aukštyn rampa link Pedagoginio žiedo. Gatvėje yra susidaręs kamštis, abi eismo juostos užpildytos automobiliais. Automobilių srautui pajudėjus, matyti, kad toliau esančioje sankryžoje su šalutiniu keliu, šalutiniame kelyje esantis automobilis Ford Mondeo sustoja prieš susikirtimą su pagrindiniu keliu. Tuomet priešais autobusą važiuojantis automobilis Audi pasuka dešinėn, į minėtą šalutinį kelią, kuriame stovi automobilis Ford Mondeo. Pirmoje eilėje, tarp autobuso ir toliau važiuojančio kito autobuso, susidaro tarpas. Remiantis byloje esančioje eismo įvykio vietos schemoje atliktais matavimais, šis tarpas yra apytiksliai 10-12 metrų ilgio. Tuo metu iki tol stovėjęs automobilis Ford Mondeo pradeda judėti į pagrindinį kelią. M. J. vairuojamas autobusas tęsia judėjimą, matosi, kad truputį padidina greitį. Autobusas Solaris ir automobilis Ford Mondeo juda tuo pačiu metu ir automobilio Ford Mondeo priekis išsikiša į pagrindinį kelią, į autobuso judėjimo trajektoriją, po ko automobilis Ford Mondeo sustoja. Vaizdo įrašas patvirtina M. J. parodymus, kad Ford Mondeo vairuotojas įvažiavo į pagrindinį kelią statmenai, nesilaikydamas dešiniojo krašto. Dėl to jis būtų nesugebėjęs įvažiuoti į pirmąją pagrindinio kelio eismo juostą (antrojoje eismo juostoje tuo metu važiavo kiti automobiliai). Remiantis byloje esančiais eismo įvykio schemoje atliktais matavimais, nuo to momento, kai automobilis Ford Mondeo sudaro kliūtį autobusui Solaris, t. y. priekiu įvažiuoja į pagrindinio kelio pirmąją juostą, atstumas tarp šių transporto priemonių galėtų būti apie 5 metrus. Teismo vertinimu, būtent nuo šio momento autobuso Solaris vairuotojui M. J. pagal Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus kilo pareiga stabdyti vairuojamą transporto priemonę ir išvengti kliūties. Priešingai, nei nurodoma skundžiamame nutarime, vaizdo įraše matyti, kad autobusas prieš susidūrimą su automobiliu Ford Mondeo yra pristabdomas. Tokią išvadą leidžia daryti regimai sumažėjęs autobuso judėjimo greitis bei filmuojančios vaizdą kameros palinkimas į priekį. Tačiau autobusas sustoja nepilnai ir nestipriai atsitrenkia į išsikišusio automobilio Ford Mondeo priekinį kairįjį kampą. Vaizdo įrašo laikas, kai automobilis Ford Mondeo pradeda judėti link pagrindinio kelio – 01:00 sek. (tuo metu jį dalinai užstoja į šalutinį kelią sukantis automobilis Audi, tačiau jau 01:01 sek. automobilis Ford Mondeo matomas aiškiai). Tuo tarpu laikas, kai automobilis Ford Mondeo sustoja, dalinai įvažiavęs į pagrindinį kelią – 01:03 sek., o laikas, kai įvyksta autobuso susidūrimas su minėtu automobiliu – 01:05 sek. Šios vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės paneigia liudytojo L. Ž. parodymus, kad nuo to momento, kai autobuso vairuotojas pamatė jo automobilį, buvo likę apie 20 metrų.
Vadovaujantis KET 128 punktu, vairuotojo pareiga stabdyti transporto priemonę ir išvengti kliūties atsiranda tada, kai kliūtis atsiranda kelyje. Todėl net jeigu M. J. aiškiai matė šalutiniu keliu link pagrindinio kelio judantį automobilį Ford Mondeo, jis neturėjo pareigos pristabdyti ar visiškai sustabdyti vairuojamo autobuso, nes turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad šalutiniu keliu važiuojantis automobilis neįvažiuos į pagrindinį kelią ir nesudarys jam kliūties. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad M. J. neketino (ir neturėjo tokios pareigos) praleisti iš šalutinio kelio bandančio įvažiuoti automobilio Ford Mondeo, todėl tai, kad jis, atsiradus tarpui, šiek tiek padidino autobuso greitį, nereiškia, kad buvo padaryti jam inkriminuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Kaip minėta, remiantis vaizdo įrašu, nuo to momento, kai automobilis Ford Mondeo sudaro kliūtį autobusui Solaris, t. y. priekiu įvažiuoja į pagrindinio kelio pirmąją juostą, iki jų susidūrimo, praeina apytiksliai 2 sekundės. Turint omenyje, kad autobuso stabdymo kelias yra ilgesnis nei lengvojo automobilio, toks laiko tarpas būtų per trumpas saugiai sustabdyti autobusą, siekiant išvengti kliūties. Pažymėtina ir tai, kad Kelių eismo taisyklių 19 punkte nustatyta pareiga vairuotojui imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Todėl teismas sutinka su M. J. argumentais, kad nagrinėjamoje situacijoje, esant mažam atstumui iki kliūties, jam staiga stabdant vairuojamą autobusą, galėjo kilti pavojus autobuso keleivių saugumui.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti duomenys neleidžia daryti išvados, kad M. J. veiksmai automobiliui Ford Mondeo įvažiavus į važiuojamąją kelio dalį gali būti pripažįstami neatsargiais, pažeidžiančiais KET 9 ir 128 punktuose numatytus atsargumo, atidumo bei pareigos išvengti kliūties reikalavimus. Byloje surinktų duomenų nepakanka konstatuoti, kad M. J. padarė jam inkriminuotą ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Remdamasis išdėstytu, M. J. skundas yra tenkintinas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 8 d. nutarimas yra naikintinas ir administracinio pažeidimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9329-2019 ir administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį M. J. nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.