Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B. ir A. Č. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., ir jam paskirta 50 MGL (1882 Eur) (6500 Lt) bauda, pagal BK 300 str. 1 d. – 30 MGL (1129 Eur) (3900 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė 50 MGL dydžio (1882 Eur) (6500 Lt) bauda. A. Č. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d., ir jam paskirta 50 MGL (1882 Eur) (6500 Lt) bauda, pagal BK 300 str. 1 d. – 30 MGL (1129 Eur) (3900 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė 50 MGL dydžio (1882 Eur) (6500 Lt) bauda.

Civilinės ieškovės AAS „Gjensidige Baltic” civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista solidariai iš A. Č. ir R. B. AAS „Gjensidige Baltic” 7450,34 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta. Civilinio ieškovo „ERGO Insurance SE“ civilinis ieškinys tenkintas. Priteista solidariai iš A. Č. ir R. B. „ERGO Insurance SE“ 3412, 20 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. ir A. Č. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe suklastojo tikrą dokumentą, jį panaudojo bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: R. B. ir A. Č. 2013 m. liepos 25 d., tikslus laikas ir vieta nenustatyti, turėdami tikslą apgaule, tai yra inscenizuodami autoįvykį, gauti draudimo išmokas, užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją. O būtent nurodė, kad 2013 m. liepos 25 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), įvyko autoįvykis, kurio metu į A. Č. vairuojamą automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusio pagrindine gatve, atsitrenkė iš šalutinio kelio išvažiavęs D. K. priklausantis automobilis „Chrysler PT Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. B., tačiau 2014 m. kovo 27 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) paneigia tas aplinkybes. 2013 m. liepos 29 d. šią suklastotą deklaraciją A. Č. pateikė „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad autoįvykio metu buvo sugadintas jo automobilis, ir prašydamas išmokėti draudžiamąją išmoką pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį LT ACA 6326146. O R. B. 2013 m. liepos 25 d. šią suklastotą deklaraciją pateikė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad autoįvykio metu buvo sugadintas D. K. priklausantis automobilis, ir prašydamas išmokėti draudžiamąją išmoką pagal transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigus pervesti į D. K. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugpjūčio 1 d. bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas į D. K. minėtą sąskaitą pervedė 7264 Lt, o A. Č. bendrovė „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas atsisakė išmokėti 6757 Lt draudžiamąją išmoką, kadangi nustatė, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas. Taip R. B. ir A. Č., veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo naudai įgijo 7264 Lt, kurie buvo pervesti į D. K. sąskaitą, bei pasikėsino užvaldyti turto už 6757 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistųjų R. B. ir A. Č. gynėjas advokatas Mindaugas Martinaitis prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad R. B. ir A. Č. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas iš esmės grįsdamas nuteistųjų kaltę išskirtinai vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto V. M. atlikto tyrimo išvada bei Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto V. P. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės kaip ir ankstesnėje išvadoje. Teismas neįvertino to, kad nė vienas iš ekspertų nepaneigė paties eismo įvykio buvimo fakto, bet visą dėmesį skyrė padarytų automobilių apgadinimų apimčiai ir pobūdžiui. Nepagrįstai atmestas prašymas apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertą V. M. dėl išvadoje nurodytų teiginių pagrįstumo, nepagrįstai nuteistiesiems apribota teisė užduoti klausimus proceso dalyviui (BPK 22 str.). Netinkamai įvertinta įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta informacija, fotonuotraukose užfiksuotų transporto priemonių būklė, neatsižvelgta į pažymą apie hidrometeorologines sąlygas naktį iš 2013 m. liepos 24 d. į 2013 m. liepos 25 d., neįvertintos Bendrojo pagalbos centro ir Kelių policijos biuro informacijos apie skambučių registrą, pažymos iš Kelių policijos biuro ir kt. duomenys. Visuma nuosprendyje nurodytų faktinių aplinkybių negalėjo būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas pagrįsti R. B. ir A. Č. kaltę dėl inkriminuotos veikos padarymo. Šių abejonių nepavyko pašalinti ir įrodymų tyrimo metu. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais įrodymais, nepašalino juose esančių esminių prieštaravimų ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodytas kelio matomumo atstumas, kad R. B. nepamena momento dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo, skambinimo telefonu Nr. 112, jog R. B. gavo iš bendrovės „Gjensidige Baltic“ apie 8120 Lt išmoką, nes šie pinigai buvo pervesti į D. K. sąskaitą. Skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad A. Č. pamatė automobilį, kurio greitis buvo 10 km, neteisingos faktinės aplinkybės apie sužalotą nosį, nes nei tyrime, nei A. Č. tokio fakto nenurodė. Pirmosios instancijos teismas neįrodė, kad eismo įvykis buvo imituotas. Tiek specialisto išvada, tiek ekspertizės aktas buvo parengti vadovaujantis tyrimais, kurie buvo atlikti remiantis ne kelių policijos pareigūnų, o pačių eismo įvykio dalyvių paskubomis, susijaudinus, būnant streso emocinės būsenos nubraižyta įvykio schema. Ikiteisminio tyrimo metu ar vėliau įvykio vietos apžiūra nebuvo atliekama. Vienintelis ir objektyvus su minimu eismo įvykiu sietinas byloje esantis dokumentas yra Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. liepos 15 d. pažyma apie įvykio metu buvusias oro sąlygas. Teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes, tačiau to nepadarė ir ekspertų išvadų kritiškai nevertino. Teismas nagrinėjo tik tai, kas reikšminga draudimo bendrovėms išmokant draudimo išmoką, būtent automobiliams padarytus apgadinimus, jų mastą bei pobūdį, o sukčiavimo sudėčiai ir tiesioginei tyčiai lemiamą reikšmę turinčio paties eismo įvykio buvimo ar nebuvimo nenagrinėjo visiškai. Nebuvo skirta nauja autotechninė ekspertizė ir tinkamai neanalizuoti bylos įrodymai. Visiškai neįvertinta tai, kad R. B. visiškai nereikėjo ieškoti kitos transporto priemonės tam, kad gautų draudimo išmoką iš bendrovės. Galiojant kasko draudimui, jis galėjo eismo įvykį imituoti visiškai kitoje ir nuošalioje vietoje ir vienasmeniškai. Jei būtų galima vadovautis teismo ir ekspertų išvadomis, transporto priemonės pagal nustatytus apgadinimus buvo visiškai nevažiuojančios iki įvykio dienos. Iš to darytina išvada, kad šie automobiliai turėjo būti atgabenti į įvykio vietą vilkikais, be to, neaišku, kaip automobilis „Crysler“ turėjo išvystyti 25 km/val. greitį ir tinkamai atsitrenkti į stovintį „Peugeot“. Be to, tokio eksperimento metu turėjo atsirasti liudytojų. Kaip nustatyta, eismo įvykio liudytojų nėra, liudytojai, apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, į įvykio vietą atvyko vėliau. M. G. ir G. P. patvirtino, kad matė du smarkiai apgadintus automobilius įvykio vietoje. Kaip automobiliai susidūrė, galėjo nurodyti tik nuteistieji, policijos pareigūnai į įvykio vietą neatvyko, eismo įvykio deklaraciją pildė nuteistieji. Duomenų, kad minėtos transporto priemonės į įvykio vietą atgabentos ir įvykis yra inscenizuotas, byloje nėra, šios versijos ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ir tiriamos. Ekspertams buvo pateiktas tik vienas automobilis bei medžiaga su nuotraukomis. Automobilio „Chrysler Cruiser“ ekspertai neapžiūrėjo, nes automobilis po savaitės nuo eismo įvykio buvo parduotas. Teismas netikėti nuteistųjų parodymais neturėjo jokio pagrindo, nes jie yra nuoseklūs nuo pat pradžių, jų parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojai. Teigia, kad teismas turėjo nuspręsti, kad R. B. ir A. Č. veiksmai neatitinka apgaulės kriterijų, nes byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, jog jie klastojo dokumentus bei sukčiavo. Iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų įrodymų nėra nė vieno, kurio patikimumu, objektyvumu ir besąlygiškumu galima būtų vadovautis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Visus be išimties įrodymus teismas nurodo su tam tikromis išlygomis ir aiškiomis prielaidomis bei spėlionėmis. Pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis dėl nuteistųjų nėra pagrįstas išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais, todėl nėra įtikinamas ir kelia abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, vadovaujantis visuotinai pripažintu nekaltumo prezumpcijos principu, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, kad apeliantai veikė tiesiogine tyčia ir kryptingai, nes tam nebuvo jokių faktinių ar teisinių pagrindų. Teismo nurodyti motyvai apie nuteistųjų nusikalstamus tikslus, ketinimus ir motyvus paremti formaliais ir deklaratyviais teiginiais.

Nuteistieji ir jų gynėjas advokatas prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog R. B. ir A. Č. kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis. Skundžiamo nuosprendžio išvados yra pagrįstos patikimais įrodymais, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų nuteistieji, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas ar kad priimtas šališko teismo ir nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas pagal BK 182 str. 1 d. objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, reiškiasi turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Sukčiavimo atveju asmens kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo, kurio žinioje yra turtas, bus suklaidintas ir patirs turtinės žalos, bei norėdamas, siekdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą.

R. B. ir A. Č. nuteisti už tai, kad turėdami tikslą apgaule, tai yra inscenizuodami autoįvykį, gauti draudimo išmokas, užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją. O būtent nurodė, kad įvyko autoįvykis, kurio metu į A. Č. vairuojamą automobilį „Peugeot 607“, važiavusį pagrindine gatve, atsitrenkė iš šalutinio kelio važiavęs automobilis „Chrysler PT Cruiser“, vairuojamas R. B.. Šią suklastotą deklaraciją A. Č. pateikė „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui nurodydamas, kad autoįvykio metu buvo sugadintas jo automobilis, ir prašydamas išmokėti draudžiamąją išmoką. O R. B. šią suklastotą deklaraciją pateikė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui nurodydamas, kad autoįvykio metu buvo sugadintas D. K. priklausantis automobilis, ir prašydamas išmokėti draudžiamąją išmoką.

Nuteistieji R. B. ir A. Č. savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų kategoriškai neigė ir tvirtino, kad eismo įvykis, kurio metu susidūrė jų vairuojami automobiliai „Chrysler PT Cruiser“ ir „Peugeot 607“, iš tiesų įvyko 2013 m. liepos 25 d., buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. R. B. važiavo iš šalutinio kelio ir išvažiavo į priešingą eismo juostą. A. Č. važiavo nuo (duomenys neskelbtini), abu automobiliai daužėsi priekiu, kaire puse. Eismo įvykio deklaracijoje R. B. nurodė, kad automobilio „Chrysler PT Cruiser“ apgadinimai yra priekyje. A. Č. nurodė, kad apgadintas automobilio „Peugeot 607” buferis, kapotas, lempa (t. 1, b. l. 7). Draudimo bendrovei ERGO A. Č. pateikė pretenziją, nurodydamas tas pačias eismo įvykio aplinkybes, kaip ir eismo įvykio deklaracijoje (t. 1, b. l. 6; 12–20). Draudimo bendrovei ERGO R. B. pateikė pranešimą apie įvykį ir nurodė iš esmės panašias aplinkybes kaip ir A. Č. (t. 1, b. l. 22–23). Teikdami draudimo bendrovei pretenziją ir pranešimą nuteistieji siekė gauti draudimo išmokas dėl automobiliams padarytos žalos jų nurodyto eismo įvykio metu.

Liudytojas D. B., dirbantis „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filiale transporto priemonių žalų ekspertu, paaiškino, kad žalų administratorius V. B. apžiūrėjęs automobilį „Peugeot 607” pasakė, kad eismo įvykis galbūt yra inscenizuotas, nes jam kilo įtarimas dėl įvykio laiko, nuošalios vietos bei nukentėjusiųjų paminėti automobilių apgadinimai sukėlė papildomų įtarimų (t. 2, b. l. 155–156). Pagal draudimo bendrovei nuteistųjų nurodytas aplinkybes eismo įvykio vietoje turėjo likti automobilio dalių nuolaužos, tačiau liudytojas D. B. apžiūrėjęs eismo įvykio vietą nuolaužų nerado. Apžiūrėjęs skelbime dėl automobilio „Chrysler PT Cruiser“ pardavimo įdėtą nuotrauką, atkreipė dėmesį į išsiliejusių tepalų žymes. Nuteistasis R. B. buvo nurodęs, jog po eismo įvykio buvo išbėgęs radiatoriaus skystis. Taigi eismo įvykio vietoje turėjo likti žymių, tačiau D. B. apžiūrėjęs eismo įvykio vietą tokių žymių nerado, nors A. Č. nurodė, jog automobiliai įvykio vietoje stovėjo apie 1 val. Liudytojas M. G. patvirtino, kad iš eismo įvykio vietos išvežė A. Č. sudaužytą automobilį, tačiau paties eismo įvykio nematė, ant kelio nematė jokių automobilio detalių, nes buvo tamsu (t. 3, b. l. 108). Specialisto išvada (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilių „Peugeot 607“ ir „Chrysler PT Cruiser“ sugadinimai tarpusavyje nesuderinami, nes buvusio šių automobilių kontakto metu galėjo susidaryti tik iš dalies užfiksuoti abiejų automobilių sugadinimai. Tuo tarpu esminiai abiejų automobilių sugadinimai susidarė iki buvusio tarpusavio kontakto (t. 1, b. l. 50–71). Kaip matyti, specialisto išvada patvirtino, jog nuteistieji R. B. ir A. Č. eismo įvykio deklaracijoje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją ir pateikė draudimo bendrovėms, siekdami gauti draudimo išmokas. Nuteistasis R. B. prašė draudžiamąją išmoką pervesti į D. K. banko sąskaitą, nes automobilis „Chrysler PT Cruiser“ priklausė jam. Mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad į D. K. sąskaitą buvo pervesti 7 264 Lt. Tuo tarpu ERGO A. Č. pranešė, kad draudimo išmoka nebus mokama, nes specialisto išvada paneigė nurodytas transporto priemonės apgadinimo aplinkybes (t. 1, b. l. 72–73).

Atlikus tyrimą, specialisto išvada (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad automobilių „Peugeot 607“ ir „Chrysler PT Cruiser“ sugadinimai tarpusavyje nesuderinami, nes buvusio šių automobilių kontakto metu (kai nedideliu greičiu – iki 25 km/val.) judėjęs automobilis „Chrysler PT Cruiser“ priekio kaire puse smūgiu kontaktavo su stovėjusio automobilio „Peugeot 607“ priekine kaire dalimi) galėjo susidaryti tik iš dalies užfiksuoti abiejų automobilių sugadinimai. Tuo tarpu esminiai abiejų automobilių sugadinimai susidarė iki buvusio tarpusavio kontakto. 2013 m. liepos 25 d. deklaruoto eismo dalyvių parodymai techniniu požiūriu yra nepagrįsti dėl nurodytų aplinkybių, kad iki 2013 m. liepos 25 d. deklaruoto eismo įvykio automobiliai žymesnių sugadinimų, taipogi dėl eismo įvykio eigos, kad didesniu greičiu važiavęs automobilis „Peugeot 607“ susidūrė su lėtai įvažiavusiu į priešpriešinę eismo juostą automobiliu „Chrysler PT Cruiser“ (t. 1, b. l. 50–71). Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos teismo ekspertizės centrui buvo pavesta atlikti autotechninį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos teismo ekspertizės centrui buvo pavesta atlikti autotechninį tyrimą ir atsakyti į klausimą: ar transporto priemonės „Peugeot 607“ ir „Chrysler PT Cruiser“ sugadinimai yra trapusavyje suderinami ir (ar) galėjo būti padaryti deklaruoto 2013 m. liepos 25 d. eismo įvykio metu šių automobilių vairuotojų A. Č. ir R. B. nurodytomis aplinkybėmis. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vairuotojų A. Č. ir R. B. nurodytos aplinkybės, jog jų deklaruoto 2013 m. liepos 25 d. eismo įvykio metu susidarė visi automobilių „Peugeot 607“ ir „Chrysler PT Cruise“ sugadinimai, techniniu požiūriu nepagrįstos, kadangi visa apimtimi esminiai automobilių „Peugeot 607“ ir „Chrysler PT Cruiser“ sugadinimai susidarę ne šių transporto priemonių susidūrimo metu. Vairuotojų A. Č. ir R. B. deklaruojamo 2013 m. liepos 25 d. eismo įvykio me­tu, tikėtina, į stovintį automobilį „Peugeot 607“, kurio priekiniame kairiajame kampe jau buvo esminiai sugadinimai, judėdamas ne didesniu kaip 25–30 km/val. greičiu priešinga kryptimi ir, tikėtina, nedideliu kampu įstrižai iš kairės, priekinės dalies kairiąja puse atsitrenkė au­tomobilis „Chrysler PT Cruiser“, kurio priekinėje dalyje jau buvo esminiai su­gadinimai. Tai techniniu požiūriu neatitinka vairuotojų A. Č. ir R. B. nurodomų deklaruojamo 2013 m. liepos 25 d. eismo įvykio aplinkybių (t. 1, b. l. 181–190). Šią išvadą specialistas V. P. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu ( t. 3, b. l. 105–107). Kaip matyti, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) padarytos tokios pat išvados. Specialistai V. M. ir V. P. eismo įvykį ir automobilių apgadinimus tyrė analizuodami eismo įvykio deklaracijose, A. Č. paaiškinime, R. B. pranešime apie įvykį pavaizduotas schemas, abiejų automobilių fotografijas, kuriose užfiksuoti apgadinimai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokie automobilių sugadinimai buvo padaryti prieš įvykį ir po jo. Tačiau Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio „Peugeot 607“ priekinio buferio plastikinio gaubto išoriniame paviršiuje pėdsakai užsluoksniuotos medžiagos spalva skirtinga, pėdsakų trasų kryptis kertasi bei persidengia, paviršiniai pėdsakai su raudonos medžiagos užsluoksniavimu yra ant sparno metalo, kur nutrupėjusi lako-dažų danga rodo, kad pėdsakai susidarę transporto priemonei kontaktuojant su dviem ar daugiau skirtingais objektais (t. 1, b. l. 185). Automobilio „Chrysler PT Cruiser“ priekinio kairiojo sparno deformuotoje priekinėje dalyje yra daugybinės skersinės krypties kontaktavimo pėdsakų trasos, tačiau jos susidariusios ne kontakto su automobiliu „Peugeot 607“ metu. Automobilio „Chrysler PT Cruiser“ variklio dangčio užlenkimas susidaręs ne kontakto su automobiliu „Peugeot 607“ metu. Šis variklio dangčio užlenkimas buvo iki kontakto su automobiliu „Peugeot 607“. Automobilio „Chrysler PT Cruiser“ priekinio buferio plastikiniame gaubte esantys tiesioginio kontaktavo pėdsakai yra žymiai didesniame plotyje nei kontaktavimo pėdsakai automobilio „Peugeot 607“ priekinio buferio plastikiniame gaubte. Tai rodo, kad šie sugadinimai susidarę ne automobilių „Peugeot 607“ ir „Chrysler PT Cruiser“ susidūrimo metu. Remiantis sugadinimų ir pėdsakų išdėstymo bei pobūdžio analize, tikėtina, kad į stovintį automobilį „Peugeot 607“, kurio priekiniame kairiajame kampe jau buvo susidarę esminiai sugadinimai, judėdamas priešinga kryptimi, tikėtina, įstrižai iš kairės, priekine dalimi ties kairiuoju kampu atsitrenkė automobilis „Chrysler PT Cruiser“, kurio priekinėje dalyje prieš susidūrimą taip pat buvo esminiai sugadinimai (t. 1, b. l. 189). Kaip matyti, specialistas V. P., atlikęs tyrimą, aiškiai nurodė automobilių „Peugeot 607“ ir „Chrysler PT Cruiser“ iki eismo įvykio buvusius apgadinimus ir padarė išvadą, kad esminiai minėtų automobilių sugadinimai susidarė ne šių transporto priemonių susidūrimo metu. Šią išvadą specialistas V. P. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu bei nurodė, kad transporto tyrimuose kompiuterio programa „Car Crash“ nereikalinga (t. 3, b. l. 105–107).

Be to, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis sugadinimų ir pėdsakų išdėstymo bei pobūdžio analize, tikėtina, kad į stovintį automobilį „Peugeot 607“, kurio priekiniame kairiajame kampe jau buvo susidarę esminiai sugadinimai, judėdamas priešinga kryptimi, tikėtina, įstrižai iš kairės, priekine dalimi ties kairiuoju kampu atsitrenkė automobilis „Chrysler PT Cruiser“, kurio priekinėje dalyje prieš susidūrimą taip pat buvo esminiai sugadinimai (t. 1, b. l. 189). Kaip matyti, specialistas nurodė, kokiu būdu minėti automobiliai susidūrė. Įvertinus tai, kad specialisto išvados neprieštarauja viena kitai, specialistas V. P. išvadą patvirtino teisiamojo posėdžio metu, visos aplinkybės dėl automobilių apgadinimų išanalizuotas specialisto išvadose, ekspertas V. M. pagrįstai nekviestas į teisiamąjį posėdį. Nors apeliantai mano, kad specialistai tyrimo metu turėjo panaudoti programą „Car Crash“, tačiau specialistas V. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad transporto tyrimuose ši programa nereikalinga (t. 3, b. l. 107).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, jog R. B. nereikėjo ieškoti kitos transporto priemonės tam, kad gautų draudimo išmoką, nes galiojant kasko draudimui jis galėjo eismo įvykį imituoti nuošalioje vietoje bei vienasmeniškai. Toks apeliacinio skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas, nes pagal automobilio sugadinimus buvo būtinas kitas automobilis. Be to būna įvairių priažasčių, dėl kurių tuo metu nepranešama apie įvykį, o po to, norint gauti draudimo išmoką, tenka jį inscenizuoti. Jeigu automobilis yra apdraustas ir automobiliui padaroma kokia nors žala, draudimo bendrovę būtina informuoti apie įvykį, kurio metu ir padaryti deklaruojami apgadinimai. Be to, draudėjo pareiga draudimo bendrovei nurodyti teisingas aplinkybes apie įvykį, kurio metu apgadintas automobilis, o draudėjui šios pareigos neįvykdžius, t. y. apie įvykį nurodžius klaidingą, melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Taigi automobilio apgadinimai laikomi draudžiamuoju įvykiu, padaryti ne bet kokiomis aplinkybėmis, o tik tomis, kurias draudėjas nurodo draudikui. Tuo tarpu nustatyta, kad automobilių „Peugeot 607“ ir „Chrysler PT Cruiser“ esminiai sugadinimai buvo padaryti iki jų buvusio tarpusavio kontakto. Nuteistieji draudimo bendrovei nurodė, kad automobiliai iki 2013 m. liepos 25 d. eismo įvykio nebuvo apgadinti, visi automobilių apgadinimai atsirado dėl 2013 m. liepos 25 d. eismo įvykio. Be to, eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), t. y. naktį, kai eismas neintensyvus.

Taigi, kaip matyti iš aptartų įrodymų visumos, A. Č. ir R. B. nuosekliai tvirtinama versija, kad jų automobilių apgadinimai, kuriuos jie nurodė pretenzijoje bei pareiškime draudimo bendrovėms dėl žalos atlyginimo, padaryti būtent 2013 m. liepos 25 d. eismo įvykio metu, buvo paneigta. Specialisto išvados pašalino bet kokias abejones ir akivaizdžiai ir neginčijamai įrodė, jog esminiai automobilių „Peugeot 607“ ir „Chrysler PT Cruiser“ sugadinimai negalėjo būti padaryti šiems automobiliams susidūrus nuteistųjų dektaruoto 2013 m. liepos 25 d. eismo įvykio metu. Pažymėtina, jog specialistai nenurodė, jog iki eismo įvykio automobiliai negalėjo važiuoti. Specialisto išvados patvirtina, kad esminiai automobilių sugadinimai buvo padaryti iki deklaruoto eismo įvykio, tačiau ir kontakto metu automobiliai buvo apgadinti. Nors po inscenizuoto eismo įvykio automobiliai buvo sugadinti taip, kad negalėjo važiuoti, nėra pagrindo išvadai, jog iki kontakto jie į įvykio vietą turėjo būti atgabenti. Tai, kad Kelių policijos biuras neturi duomenų apie tai, jog automobiliai „Peugeot 607“ ir „Chrysler PT Cruiser“ anksčiau dalyvavo eismo įvykiuose (t. 3, b. l. 121–122), nepaneigia specialistų išvadų apie tai, kad automobilių apgadinimai atsirado iki eismo įvykio, be to, 2013 m. liepos 25 d. eismo įvykis taip pat nebuvo užregistruotas (t. 3, b. l. 134). Nustačius, jog ne visi esminiai automobilių apgadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu ir eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina, kad nuteistieji eismo įvykį inscenizavo. Be to, po eismo įvykio nuteistojo R. B. elgesys, t. y. vengė bendravimo su draudimo bendrovės darbuotojais, vengė pateikti automobilį, skubiai jį pardavė, rodo jo siekį sutrukdyti išsiaiškinti svarbias įvykio aplinkybes.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad R. B. ir A. Č. siekdami gauti neteisėtas draudžiamąsias išmokas, naudodami apgaulę bei suklastodami dokumentus, t. y. įrašydami į eismo įvykio deklaraciją tikrovės neatitinkančią informaciją bei juos panaudodami, suvokė, kad tokiu būdu veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamų veikų pavojingas pasekmes ir jų siekė. Apgaulė turėjo esminę įtaką draudimo išmokoms gauti.

Apeliacinio skundo argumentas, kad turėjo būti įvertintos 2013 m. liepos 25 d. buvusios hidrometerologinės sąlygos, yra atmestinas, nes šiuo atveju jios nėra reikšmingos, o vertinama, ar įvykio metu buvo padaryti visi automobilių sugadinimai, nurodyti eismo įvykio deklaracijoje.

Apeliacinio skundo teiginiai dėl skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodytų aplinkybių, yra nepagrįsti. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis R. B. parodė, jog nepamena, bet galėjo skambinti telefonu 112 (t. 2, b. l. 154). Nuteistasis A. Č. parodė, kad nematė, kad R. B. skambintų į policiją; nuo oro pagalvės jam skaudėjo nosį (t. 2, b. l. 154). Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog minėtų aplinkybių nuteistieji nenurodė, tačiau šie parodymai užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole. Nuteistasis R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog matomumas buvo 5–10 m, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad matomumas buvo 10–15 m. Teisėjų kolegijos nuomone, šis nesutapimas gali būti verinamas, kaip rašymo apsirikimas, nekeičiantis nuosprendžio esmės.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikalstamų veikų aplinkybes ir teisingai nuteisė R. B. ir A. Č. pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. Visi šių nusikalstamų veikų požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintos įrodytomis, aprašytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai išdėstyti, padarytos išvados nėra prieštaringos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų R. B. ir A. Č. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundą atmesti.