Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-683-718/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-12-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-02Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2015-12-01Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-18
Bylos Nr.
1-683-718/2014
Teisminio proceso Nr.
1-30-9-00575-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
R. B., A. Č.
Civilinis ieškovas
„ERGO Insurance SE“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-683-718/2013Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00575-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1.; 1.2.29.1.; 2.3.6.4; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.10.1.(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 18 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,

sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, Robertai Idzelytei-Baniulienei, Erikai Žigalovaitei, Ritai Bružinskienei,

dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,kaltinamiesiems R. B., A. Č.,kaltinamųjų gynėjui advokatui M. M.,

civilinių ieškovų „ERGO Insurance SE“ atstovei K. M., AAS „Gjensidige Baltic“atstovui M. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo, ekspeditoriaus pareigose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,

Išnagrinėjęs bylą teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji R. B. ir A. Č. veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą, jį panaudojo bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą : R. B. ir A. Č. 2013-07-25, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, turėdami tikslą apgaule, tai yra inscenizuodami autoįvykį, gauti draudimo išmokas, užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją. O būtent nurodė, kad 2013-07-25 apie 00.30 val., Šernų gatvėje, Klaipėdos rajone įvyko autoįvykis, kurio metu į A. Č. vairuojamą automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusio pagrindine gatve, atsitrenkė iš šalutinio kelio važiavęs D. K. priklausantis automobilis „Chrysler PT Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. B., tačiau 2014 metų kovo mėn. 27 dienos specialisto išvada Nr. 11K-279(13) paneigia tas aplinkybes. 2013-07-29 šią suklastotą deklaraciją A. Č. pateikė „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui, esančiame Liepų g. 18, Klaipėdoje, nurodydamas, kad autoįvykio metu buvo sugadintas jo automobilis ir prašydamas išmokėti draudiminę išmoką pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį LT ACA 6326146. O R. B. 2013-07-25 šią suklastotą deklaraciją pateikė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, esančiam Šilutės pl. 2, Klaipėdoje, nurodydamas, kad autoįvykio metu buvo sugadintas D. K. priklausantis automobilis ir prašydamas išmokėti draudiminę išmoką pagal transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį Nr. 181832 ir pinigus pervesti į D. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-08-01 bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas į D. K. minėtą sąskaitą pervedė 7264 Lt, o A. Č. bendrovė „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas atsisakė išmokėti 6757 Lt draudiminę išmoką, kadangi nustatė, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas. Taip R. B. ir A. Č. veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo naudai įgijo 7264 Lt, kurie buvo pervesti į D. K. sąskaitą, bei pasikėsino užvaldyti turto už 6757 Lt.

Kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-07-25 naktį, apie 00.00 val. – 00.30 val., automobiliu Chrysler Cruiser nuo Dituvos kaimo pusės važiavo link Šernų sodų. Išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir sukant į dešinę pajuto smūgį. Tuo metu buvo didelis rūkas, matomumas buvo apie 10-15 m. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad priekine kairiąja automobilio dalimi atsitrenkė į A. Č. vairuojamą automobilį. A. Č. važiavo nuo Šernų sodų, jo automobilio buvo apgadinta taip pat priekio kairioji pusė. Jis, R. B., važiavo vienas. A. Č. taip pat buvo vienas. Jis, R. B., yra eismo įvykio kaltininkas, kadangi išvažiavo iš šalutinio kelio ir nepastebėjo pagrindiniu keliu važiavusio A. Č. automobilio. Su A. Č. užpildė eismo įvykio deklaracijas, vilkiko pagalba nugabeno savo transporto priemonę prie garažo, esančio netoli parduotuvės „Arsenalas“ Šilutės pl. Vėliau automobilį nutempė į įmonės „Laivytė“ aikštelę. Jo automobilis buvo draustas „Kasko“ draudimu draudimo bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustas bendrovėje „ERGO Insurance SE“. Draudimo bendrovei „ERGO Insurance SE“ apie eismo įvykį telefonu pranešė sekančią dieną. Bendrovės darbuotojas D. B. reikalavo kad jis, R. B., atvyktų pas jį į įmonę. Nenorėjo bendrauti su šiuo asmeniu, kadangi D. B. elgėsi labai įžūliai. Apžiūrėti automobilio buvo atvykęs AAS „Gjensidige Baltic“ ekspertas, vardu Mantas. Ekspertas padarė išvadą, kad automobilis apgadintas nepataisomai. AAS „Gjensidige Baltic“ išmokėjo draudiminę įmoką, apie 8000 Lt. Pinigai buvo pervesti į jo sesers vyro D. K. banko sąskaitą, kadangi automobilis registruotos jo vardu. Tačiau faktinis automobilio valdytojas yra jis, R. B., ir pinigus gavo jis. Automobiliu Chrysler Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi apie 2 mėnesius. Gavęs draudiminę išmoką automobilį už 1600 Lt pardavė naudotų automobilių dalių sąvartynui, kadangi automobilis po eismo įvykio buvo stipriai apgadintas. Patalpino skelbimą apie automobilio pardavimą internetinėje svetainėje „Autogidas“. Skelbime nurodė, kad automobilis yra daužtas, patalpino daužto automobilio nuotraukas. Jo automobiliui buvo padaryti šie apgadinimai: išdužo priekinis žibintas, sugadintas buferis, variklio dangtis, sparnas, sunkiai atsidarė durys. Po eismo įvykio automobilis neužsivedė, išbėgo radiatoriaus skystis, neveikė automatinė greičių dėžė, buvo nuleista rato padanga. „ERGO Insurance SE“ mokėti draudimo išmoką A. Č. atsisakė. Įvykio metu jis, R. B., buvo blaivus, policijos pareigūnai į įvykio vietą atvykę nebuvo. Jo vairuojamas automobilis prieš eismo įvykį apgadintas nebuvo. A. Č. jis nepažinojo. Su pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka. Nepamena, ar po įvykio skambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, ar braižė įvykio schemą. A. Č. automobilis taip pat buvo stipriai apgadintas, A. Č. skambino draugui, kad padėtų nutempti automobilį. Jis, R. B., įvykio metu sužalotas nebuvo, A. Č. skundėsi, kad jam skauda nosį.

Kaltinamasis A. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-07-25 naktį važiavo automobiliu Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Šernų sodų link Klaipėdos m. Važiavo pagrindiniu keliu, pamatė nuo tilto nusileidžiančio automobilio šviesas. To automobilio greitis nebuvo didelis, apie 10-20 km/h. Netrukus pajuto stiprų smūgį. Suprato, kad susidūrė su šiuo automobiliu. Jo automobilio greitis tuo metu buvo 70-80 km/h. Buvo blaivus, važiavo vienas. Susidūrė su „Chrysler Cruiser“ automobiliu, išvažiavusiu iš šalutinio kelio. Jo, A. Č., automobilis „Kasko“ draudimu apdraustas nebuvo, jis buvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. „Chrysler Cruiser“ automobilio vairuotojo R. B. anksčiau nepažinojo. Abiejų automobilių priekiai buvo apgadinti. Su R. B. užpildė eismo įvykio deklaracijas, kadangi įvykio metu sužeistų asmenų nebuvo. Nematė, kad R. B. skambintų policijai. Savo automobilį nutempė iki netoliese buvusios degalinės ir ten automobilį paliko, nes pradėjo rūkti dūmai, automobilis skleidė pašalinius garsus. Automobilis degalinės teritorijoje stovėjo dvi savaites. R. B. buvo blaivas. Jam, A. Č., įvykio metu sprogus saugos pagalvei, buvo sužeista nosis. Sekančią darbo dieną paskambino į „ERGO Insurance SE“, pranešė apie eismo įvykį. Su draudimo bendrovės atstovais buvo nuvykęs į įvykio vietą, parodė kur ir kas įvyko. Iki šiol negavo draudimo išmokos. Po to automobilis buvo nuvežtas į Kretingą pas draugą, kur kieme jis iki šiol yra. Deklaracijas pildė R. B. automobilyje. Jo, A. Č., automobilis buvo apgadintas labiau. Abu su R. B. braižė įvykio schemas. Šiuo metu bylinėjasi civiline tvarka dėl išmokos su draudimo bendrove. Iki įvykio A. B. nepažinojo. Jo pasamdytas nepriklausomas ekspertas paskaičiavo žalą 6000-7000 Lt. Nesutinka su pareikštu ieškiniu. Iki įvykio jo, A. Č., automobilis apgadintas nebuvo. Automobiliui neseniai buvo atlikta techninė apžiūra. Įvykio metu buvo didelis rūkas, matomumas buvo apie 10-20 m. A. B. automobiliui buvo pažeistas radiatorius. Eismo įvykio metu R. B. vairuojamas automobilis buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo kelio juostą.

Liudytojas D. B. parodė, kad dirba „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filiale transporto priemonių žalų ekspertu. Draudimo bendrovėje buvo užregistruotas eismo įvykis, kurio metu apgadinti automobiliai Peugeot 607 ir Chrysler PT Cruiser. Apie eismo įvykį pranešė Peugeot 607 automobilio vairuotojas. Šią transporto priemonę apžiūrėjo V. B., jis bandė susiekti su eismo įvykio kaltininku ar automobilio Chrysler PT Cruiser savininku, tačiau buvo vengiama pateikti šį automobilį ir jo dokumentus apžiūrai. Tada jis, D. B., pats perėmė tirti šį eismo įvykį. Susipažinus su pateikta įvykio schema, nusprendė, kad yra pagrindas apžiūrėti kaltininko automobilio apgadinimus. Minėto eismo įvykio metu vienas automobilis važiavo tiesiai keliu, o kitas sankryžoje, nesustojęs prie Stop ženklo, suko į kairę. Google internetinėje svetainėje aptiko nuotrauką to Chrysler PT Cruiser automobilio, pamatė skelbimą, kad šis automobilis yra parduodamas. Iš skelbime esančių nuotraukų suprato, kur yra laikomas šis automobilis. Pats R. B. draudimo bendrovei nesakė, kur yra laikomas automobilis. Buvo akivaizdu, kad R. B. atsisako pateikti bet kokią informaciją. Po kurio laiko R. B. sutiko susitikti ir „Laivytės“ teritorijoje parodyti automobilį. Automobilis Peugeot 607 buvo paliktas „Neste“ degalinėje, esančioje Šilutės pl. Buvo nuvažiavęs jo apžiūrėti, be to papildomai važiavo apžiūrėti įvykio vietos. Jokių dokumentų R. B. nepateikė, atsisakė juos pateikti. Įvertinus automobilių nuotraukas, buvo užsakytas nepriklausomas ekspertas išvadai pateikti. Vėliau buvo pakviestas A. Č., kuris pateikė paaiškinimą, R. B. paaiškinimą pateikti atsisakė. Į Klaipėdą atvyko nepriklausomas ekspertas V. M. dar kartą apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį. Kaltininko automobilio apžiūrėti nepavyko, kadangi jis nurodė, kad automobilis yra parduotas ir nėra jo Klaipėdoje. Dėl nukentėjusiojo automobilio papildomos apžiūros laiką ir vietą derino jis, D. B., pats su nukentėjusiuoju, o dėl kaltininko automobilio papildomos apžiūros laiką ir vietą derino kitos draudimo kompanijos- AAS „Gjensidige Baltic“ ekspertas M. P.. M. P. nurodė, kad kaltininko automobilis yra parduotas ir stovi Skuodo raj. Mutėnų km., ir davė naujo savininko kontaktinį numerį. Jis, D. B., su juo susisiekė ir paprašė, kad leistų automobilį apžiūrėti. Tada jo kolega ekspertas iš S. K. Baužys apžiūrėjo minėtą automobilį, kadangi iš Vilniaus ekspertui jo apžiūrėti nepavyko. Specialistas V. M. pateikė išvadą, kad įvykio aplinkybės neatitinka įvykio dalyvių deklaruojamo eismo įvykio ir automobilių apgadinimai prieštarauja eismo įvykio dalyvių pateikiamoms įvykio aplinkybėms. Nustatyta, kad pažeistos abiejų automobilių kairės pusės. A. Č. nurodė, kad važiavo 70-80 km/h greičiu, tuomet automobilių nuolaužos turėtų likti įvykio vietoje, tačiau įvykio vietoje nieko nebuvo likę. Jam, D. B., sukėlė įtarimų tai, kad internete patalpintame R. B. skelbime esančioje nuotraukoje matėsi išsiliejusios tepalų žymės. Be to, A. Č., nurodė, kad įvykio vietoje automobiliai stovėjo apie valandą, todėl eismo įvykio vietoje turėjo susidaryti tepalų dėmė, tačiau įvykio vietoje tepalų nebuvo. Automobilių susidūrimo kampai nesutapo. Mano, kad įvykio metu vienas automobilių stovėjo. Šiuo metu žalos administravimo byla yra Vilniuje centrinėje būstinėje. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklaustas teismo posėdyje specialistas V. P. patvirtino specialisto išvadą Nr. 1K-279 (13). Nurodė, kad 2014-02-21 raštu tyrėjos V. S. paprašyta apžiūrai ir tyrimui pateikti au­tomobilius Chrysler PT Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „Pajūrio autorika“ 2013-08-26 išvadą apie apgadintos transporto priemonės likutinę vertę iliustruojančių nuotraukų grafinius failus (negatyvus). 2014-03-04 tyrimą atliekančiam specialistui Kretingoje apžiūrai ir tyrimui pateik­tas automobilis Peugeot 607. 2014-03-14 LTEC Klaipėdos skyriuje iš Klaipėdos 1PK tyrėjos V. S. su 2014-03-12 lydraščiu Nr.30-31-S-3168 gautas vokas su CD įrašytomis nuotraukomis. Spec. užduotyje buvo klausimas - ar Peugeot 607 ir Chrysler PT Cruiser apgadinimai yra tarpusavyje suderinami ir galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu. Tiriamas buvo automobilis Peugeot 607, automobilis Chrysler nebuvo pateiktas tyrimui, analizuojama buvo vaizdo medžiaga ir medžiagoje esančiuose nuotraukose matomi sugadinimai. Atlikus transporto trasologinį tyrimą, padaryta išvada, kad vairuotojų A. Č. ir R. B. nurodytos aplinkybės, jog jų deklaruoto 2013-07-25 eismo įvykio metu susidarė visi automobilių Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Chrysler PT Cruise, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai, techniniu požiūriu nepagrįstos, kadangi visa apimtimi esminiai automobilių Peugeot 607 ir Chrysler PT Cruiser sugadinimai susidarę ne šių transporto priemonių susidūrimo metu. Vairuotojų A. Č. ir R. B. deklaruojamo 2013-07-25 eismo įvykio me­tu, tikėtina, į stovintį automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekiniame kairiajame kampe jau buvo esminiai sugadinimai, judėdamas ne didesniu kaip 25+30 km/h greičiu priešinga kryptimi ir, tikėtina, nedideliu kampu įstrižai iš kairės, priekinės dalies kairiąja puse atsitrenkė au­tomobilis Chrysler PT Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinėje dalyje jau buvo esminiai su­gadinimai. Tai techniniu požiūriu neatitinka vairuotojų A. Č. ir R. B. nurodomų deklaruojamo 2013-07-25 eismo įvykio aplinkybių. Pagal bendrus požymius kažkoks kontaktas tarp tų transporto priemonių buvo, tačiau esminiai automobilių sugadinimai susidarė ne šių automobilių susidūrimo metu. Tie pėdsakai, kurie yra matomi kaip susidarę šio transporto priemonių susidūrimo metu, dengia kitus pėdsakus. Šio buvusio kontakto pėdsakai dengia esminius automobilių sugadinimus, sulankstymus, kurie buvo iki šio automobilių kontakto. Atšokusios dažų dangos rodo, kad transporto priemonė „ Peugeot“ kontaktavo skirtingu laiku su skirtingais objektais- pradžioje su objektu, palikusius daugybinius tamsios medžiagos užsluoksniavimo pėdsakus, kuris deformavo sparną ir perlinkimo vietose nuo jo paviršiaus nutrupėjo dažų danga, o po to kontaktavo su objektu, palikusiu raudonos medžiagos užsluoksniavimo pėdsakus. Atsakyti į klausimą kokie konkrečiai sugadinimai padaryti iki šio susidūrimo ir po šio susidūrimo galėtų atsakyti tik jeigu būtų pateikti abu automobiliai.

Liudytojas M. G. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), bendrovė užsiima siuntų vežiojimu. 2013 m. liepos mėnesį, naktį, jam paskambino bendradarbis A. Č., pasakė, kad įvyko įvykis ir paprašė nutempti jo automobilį. Atvažiavęs į įvykio vietą pamatė viduryje kelio stovintį A. Č. sudaužytą automobilį Peugeot, kitas automobilis stovėjo šalikėlėje. To automobilio modelio neįsidėmėjo, kadangi buvo tamsu. Jis, M. G., apsuko savo automobilį, uždėjo lyną ir nutempė A. Č. automobilį į artimiausią aikštelę, esančią Šilutės pl. Eismo įvykis įvyko važiuojant nuo Šernų sodų į Klaipėdą prie tilto. Nežino, kas yra įvykio kaltininkas. A. Č. buvo blaivus. Nematė, ar buvo ant kelio automobilių detalių. Kai tempė automobilį, A. Č. sėdėjo už savo automobilio vairo. Į įvykio vietą buvo atvažiavęs „Velkos“ darbuotojas tempė kitą automobilį. Kitos transporto priemonės vairuotojas buvo įvykio vietoje. A. Č. sužeistas nebuvo. A. Č. automobilio ratas užsiblokavo, o prie Klaipėdos m. iš automobilio pradėjo rūkti dūmai. Iki įvykio A. Č. automobilis apgadintas nebuvo, dieną prieš įvykį matė automobilį darbovietėje. Automobilį nutempė iki arčiausiai buvusios degalinės.

Liudytojas ir civilio ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovas M. P. parodė, kad yra AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo žalos reguliavimo ekspertas. Į jo draudimo bendrovę kreipėsi R. B., pranešdamas apie eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis Chrysler PT Cruiser. Minėto automobilio savininkas D. K.. Automobilis draustas „Kasko“ draudimu AAS „Gjensidige Baltic“. R. B. pateikė eismo įvykio deklaraciją, automobilio registracijos liudijimą, vairuotojo pažymėjimą. Su automobilio savininku nebuvo susitikęs, šis eismo įvykis įtarimų jam, M. P., nesukėlė. Automobilis buvo seniai draustas, draudimo įmokos sumokėtos, naudos gavėjas ne R. B., automobilis nebuvo labai brangus. Draudimo išmoką gauna tik automobilio savininkas. Gavęs pranešimą jis, M. P., apžiūrėjo automobilį Chrysler PT Cruiser dalyvaujant R. B.. Automobilis stovėjo prie „Rasos“ kombinato, buvo paskaičiuota sąmata ir išmokėti pinigai automobilio savininkui. Apie tai, kad eismo įvykis gali būti inscenizuotas, sužinojo iš D. B. - „Ergo“ draudimo bendrovės darbuotojo, kuris pranešė, kad automobilių šonininiai dūžiai nesutampa. Kai D. B. tai pasakė, jis, M. P., pastebėjo, kad kampai dūžio nesutampa, bet draudiminė išmoka jau buvo išmokėta. Draudiminė išmoka buvo sumokėta per 1-2 sav. „ERGO Insurance SE“ pasamdė nepriklausomą ekspertą V. M., kad apžiūrėtų kaltininko automobilį. Jis, M. P., padėjo D. B. surasti R. B. automobilį. R. B. sakė jam, M. P., kad automobilį pardavė. Peugeot ir Chrysler automobilių buvo apgadintas kairysis šonas, mano, kad Peugeot automobilio turėjo būti apgadintas dešinioji pusė, kadangi Chrysler automobilis suko į šoną. Po kelių mėnesių R. B. vėl sudaužė kitą automobilį ir jam buvo išmokėta draudiminė išmoka. Kaip civilinio ieškovo atstovas palaikė pareikštą civilinį ieškinį 8120, 34 Lt sumai. Nurodė, kad ieškinį sudaro apgaule gauta draudimo išmoka 7264 Lt, 186, 34 Lt išlaidos už autombilio transportavimą iš įvykio vietos, ir 670 Lt nesumokėta darudimo įmokos dalis, kadangi draudimo įmoka buvo išdalinta dalimis. Draudimo išmoka yra nemokama, kai vairuotojas padaro avariją girtas girtas, kai neturi teisės vairuoti transporto priemonę, kitomis aplinkybėmis, kurios yra nurodytos draudimo sutartyje.

Liudytojas G. P. parodė, kad dirba vairuotoju techninę pagalbą teikiančioje bendrovėje „Padremas“. Bendrovė yra sudariusi sutartis su draudimo kompanijomis, gabena nevažiuonačias transporto priemones. Įvykio dieną jį, G. P., iškvietė UAB „Altas assistance“, kuri sudariusi sutartis su visomis draudimo kompanijomis.

Civilinio ieškovo „ERGO Insurance SE“ atstovė K. M. parodė, kad A. Č. kreipėsi į jų bendrovę prašydamas draudimo išmokos. Ekspertams kilo įtarimas, kad reikalavimas nepagrįstas. Bendrovė kreipėsi į nepriklausomą ekspertą, sumokėjo jam 3412, 20 litų, todėl prašo priteisti iš kaltinamųjų šias išlaidas. Automobilis Chrysler buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Išmoka yra mokama tuomet, kai nustatoma, kad transporto priemonė apgadinta tokiomis aplinkybėmis, kaip asmenys nurodo įvykio deklaracijoje. Ekspertui nustačius, kad apgadinimai nesuderinami ir padaryti ne tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta deklaracijoje, kreipėsi į prokuratūrą, nes A. Č. reikalavo iš draudimo bendrovės 6757 litų draudimo išmokos.

Iš 2014-03-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto V. P. pateiktoje išvadoje Nr. 1K-279 (13) nurodyta, kad vairuotojų A. Č. ir R. B. nurodytos aplinkybės, jog jų deklaruoto 2013-07-25 eismo įvykio metu susidarė visi automobilių Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Chrysler PT Cruise, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai, techniniu požiūriu nepagrįstos, kadangi visa apimtimi esminiai automobilių Peugeot 607 ir Chrysler PT Cruiser sugadinimai susidarę ne šių transporto priemonių susidūrimo metu. Vairuotojų A. Č. ir R. B. deklaruojamo 2013-07-25 eismo įvykio me­tu, tikėtina, į stovintį automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekiniame kairiajame kampe jau buvo esminiai sugadinimai, judėdamas ne didesniu kaip 25+30 km/h greičiu priešinga kryptimi ir, tikėtina, nedideliu kampu įstrižai iš kairės, priekinės dalies kairiąja puse atsitrenkė au­tomobilis Chrysler PT Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinėje dalyje jau buvo esminiai su­gadinimai. Tai techniniu požiūriu neatitinka vairuotojų A. Č. ir R. B. nurodomų deklaruojamo 2013-07-25 eismo įvykio aplinkybių (1 t., b.l. 187-190).

Iš 2013-08-28 UAB „IMPULSANA“ specialisto V. M. pateiktos išvados Nr. 2013-53 nustatyta, kad automobilių Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Chrysler PT Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje nesuderinami, nes buvusio šių automobilių kontakto metu (kai nedideliu greičiu – iki 25 km/h judėjęs automobilis Chrysler priekio kaire puse smūginiai kontaktavo su stovėjusio automobilio Peugeot priekine kaire dalimi) galėjo susidaryti tik iš dalies užfiksuoti abiejų automobilių sugadinimai. Tuo tarpu esminiai abiejų automobilių sugadinimai susidarė iki buvusio tarpusavio kontakto. 2013-07-25 deklaruoto eismo dalyvių parodymai techniniu požiūriu yra nepagrįsti dėl nurodytų aplinkybių, kad iki 2013-07-25 deklaruoto eismo įvykio automobiliai ženklesnių sugadinimų, taipogi dėl eismo įvykio eigos, kad didesniu greičiu važiavęs automobilis Peugeot susidūrė su lėtai įvažiavusiu į priešpriešinę eismo juostą automobiliu Chrysler (1 t., b.l. 50-71).

Iš 2013-07-25 A. Č. pretenzijos draudimo bendrovei „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui, 2013-08-08 A. Č. paaiškinimų draudimo bendrovei „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui matyti, kad A. Č. nurodo, kad eismo įvykis įvyko 2013-07-25 apie 00 val. 30 min., kad dėl įvykio kaltas Chrysler vairuotojas, kad į jo automobilį pastarasis įvažiavo. Įvykio metu jis savo automobilį vairavo vienas. Iki įvykio automobilis defektų neturėjo. Taip pat A. Č. shematiškai nurodė tariamo eismo įvykio aplinkybes (1 t.,b.l. 91, 92-100).

Iš 2013-07-25 R. B. pranešimo apie įvykį draudimo bendrovei „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui matyti, kad jis nurodė iš esmės panašias aplinkybes, kaip ir A. Č. (1 t., b.l. 101).

Iš 2013-07-25 eismo įvykio deklaracijos, 2013-07-29 pateiktos „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui, matyti, kaip A. Č. bei R. B. juridiškai įtvirtina minimą eismo įvykį (1 t., b.l. 102).

Iš 2013-08-01 mokėjimo nurodymo matyti, kad draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ į D. K. banko sąskaitą pervedė 7264 Lt (1 t., b.l. 108). Iš 2013-08-28 mokėjimo nurodymo matyti, kad draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ į UAB ALTAS ASSISTANCE pervedė 186, 34 Lt (1 t., b.l. 109).

Iš UAB „PAJŪRIO AUTORIKA“ pažymos, kuri 2013-08-29 buvo pateikta A. Č. „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui, matyti, kad Peugeot automobilio nuostoliai inicenizuoto įvykio metu siekė 6757 Lt (1 t., b.l. 27).

Iš 2013-07-31 prašymo išmokėti išmoką, adresuotą AAS „Gjensidige Baltic“, matyti, kad R. B. draudimo bendrovės prašė pervesti draudiminę išmoką į D. K. sąskaitą (1 t., b.l. 120, 163).

Iš 2013-07-25 paraiškos – sutarties – važtaraščio, sudaryto tarp UAB „Altas assistance“ bei R. B. matyti, kad R. B. apie 1.20 val. iškvietė bendrovės darbuotojus tam, kad būtų nuvilktas automobilis Chrysler (1 t., b.l. 134).

Iš 2013-10-16 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad Kretingos rajono PK patrulis apžiūrėjo automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. Č.. Nustatyti techniniai defektai : priekinis bamperis, variklio dangtis, grotelės, priekinis kairės pusės žibintas, posūkio žibintas, kairės pusės sparnas, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės ratas, variklio skyrius, rūko žibintai, akumuliatorius, salono dvi oro pagalvės ( t.1, b.l. 155).

Iš Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro rašto matyti, kad 2013 m. liepos 24-25 dienomis apie eismo įvykį, įvykusį Klaipėdos rajone, Šernų kaime, kelių policijoje neužregsitruota ( 3 t., b.l. 134).

Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, reiškiasi turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė. Sukčiavimo atveju asmens kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo, kurio žinioje yra turtas, bus suklaidintas ir patirs turtinės žalos, bei norėdamas, siekdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai-ojektyviosios tiesos iškraipymas, tikslas suklaidinti nukentėjusįjį ( sąlygoti nukentėjusiojo klaidą), tyčia, tai yra kaltinininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją.

Nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnyje, objektyvusis požymis – veika, apibūdinama keliais alternatyviais veiksmais: netikro dokumento pagaminimu, tikro dokumento suklastojimu arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymu, gabenimu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda atlikus bent vieną iš šių veiksmų. Dokumento suklastojimo dalyku gali būti žinomai netikri arba suklastoti tikri dokumentai.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji R. B. ir A. Č., veikdami bendrai, turėdami tikslą apgaule savo naudai gauti draudimo išmoką, 2013-07-25 apie 00.30 val., Šernų gatvėje, Klaipėdos rajone, inscenizavo eismo įvykį, suklastojo dokumentus, tai yra užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, bei suklastotus dokumentus panaudojo – kaltinamasis A. Č. suklastotą eismo įvykio deklaraciją pateikė “ERGO Insurance SE”, kurioje buvo sudaryta įprastinė transporto priemonės Chrysler PT Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kaltinamasis R. B. – AAS “Gjensidige Baltic”, kurioje automobilis Chrysler PT Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas Kasko draudimu, nurodę, kad autoįvykio metu buvo sugadintos kaltinamųjų transporto priemonės, ir prašydami išmokėti draudiminę išmoką. Bendrovė AAS “Gjensidige Baltic” R. B. išmokėjo 7264 Lt draudiminę išmoką (išmoka pervesta į D. K. priklausančią banko sąskaitą), draudimo bendrovė “ERGO Insurance SE” A. Č. išmokėti 6757 Lt draudiminę išmoką atsisakė, nes, draudimo bendrovės ekspertams kilus abejonių dėl įvykio aplinkybių, buvo sustabdytas draudimo išmokos mokėjimas. Tokiu apgaulės būdu R. B. ir A. Č. veikdami bendrininkų grupėje savo naudai įgijo 7264 Lt, kuriuos draudimo bendrovė pervedė į automobilio savininko D. K. sąskaitą bei pasikėsino užvaldyti turto už 6757 Lt.

Kaltinamieji kaltės nepripažino, parodė, kad 2013-07-25 apie 00.30 val., Šernų gatvėje, Klaipėdos rajone įvyko autoįvykis, kurio metu į A. Č. vairuojamą automobilį Peugeot 607, važiavusį pagrindine gatve, atsitrenkė iš šalutinio kelio važiavęs D. K. priklausantis automobilis Chrysler PT Cruiser, vairuojamas R. B.. Kaltinamieji anksčiau vienas kito nepažinojo, iki minėto eismo įvykio jų vairuojami automobiliai apgadinti nebuvo. Eismo įvykio metu automobiliai apgadinti nepataisomai. Kaltinamieji užpildė eismo įvykio deklaraciją, išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, transporto priemonių apgadinimus, ir pateikė draudimo bendrovėms. Apklaustas liudytoju draudimo bendrovės “ERGO Insurance SE” ekspertas D. B. parodė, kad susipažinęs su automobilių apgadinimų pobūdžiu ir mastu, įvykio vietos charakteristikomis, įtarė, kad minėtas eismo įvykis yra inscenizuotas. Mėgino susisiekti su įvykio kaltininku R. B., tačiau jis susitikti vengė, prašomas nenurodė apgadintos transporto priemonės buvimo vietos, dokumentų bei paaiškinimo nepateikė. Apžiūrėjęs įvykio vietą, jokių automobilių detalių neaptiko, išsiliejusių tepalų ir kitų skysčių nepastebėjo, nors kaltinamieji ir teigė, kad nuo stipraus smūgio išsiliejo transporto priemonių techniniai skysčiai, automobilio Chrysler TP Cruiser prakiuro radiatorius, transporto priemonės įvykio vietoje stovėjo apie valandą. Po sukelto įvykio R. B. labai skubėjo parduoti automobilį, ką netrukus ir padarė. Siekdamas pašalinti prieštaravimus kreipėsi į įmonės UAB „Impulsana“ ekspertą – V. M.. V. M. pateikė išvadą, kad automobilių Peugeot 607 ir Chrysler PT Cruiser apgadinimai tarpusavyje nesuderinami, nes buvusio šių automobilių kontakto metu (kai nedideliu greičiu – iki 25 km/h judėjęs automobilis Chrysler priekio kaire puse smūginiai kontaktavo su stovėjusio automobilio Peugeot priekine kaire dalimi) galėjo susidaryti tik iš dalies užfiksuoti abiejų automobilių sugadinimai. Tuo tarpu esminiai abiejų automobilių sugadinimai susidarė iki buvusio tarpusavio kontakto, o 2013-07-25 deklaruoto eismo dalyvių parodymai techniniu požiūriu yra nepagrįsti. Kaltinamųjų parodymus paneigia ir Lietuvos ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto V. P. išvada Nr. 1K-279(13), kurioje nurodyta, kad vairuotojų A. Č. ir R. B. nurodytos aplinkybės, jog jų deklaruoto 2013-07-25 eismo įvykio metu susidarė visi automobilių Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Chrysler PT Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai, techniniu požiūriu nepagrįstos, kadangi visa apimtimi esminiai šių automobilių apgadinimai susidarę ne šių transporto priemonių susidūrimo metu. Vairuotojų A. Č. ir R. B. deklaruojamo 2013-07-25 eismo įvykio me­tu, tikėtina, į stovintį automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekiniame kairiajame kampe jau buvo esminiai sugadinimai, judėdamas ne didesniu kaip 25+30 km/h greičiu priešinga kryptimi ir, tikėtina, nedideliu kampu įstrižai iš kairės, priekinės dalies kairiąja puse atsitrenkė au­tomobilis Chrysler PT Cruiser, kurio priekinėje dalyje jau buvo esminiai su­gadinimai. Tai techniniu požiūriu neatitinka vairuotojų A. Č. ir R. B. nurodomų deklaruojamo 2013-07-25 eismo įvykio aplinkybių. Apklaustas teisme specialistas V. P. patvirtino išvadoje išdėstytas aplinkybes, paaiškino, kad kontaktas tarp minėtų automobilių buvo, tačiau esminiai automobilių apgadinimai buvo padaryti ne kaltinamųjų deklaruojamo eismo įvykio metu. Specialistas nurodė, kad vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis – automobiliams važiuojant 60-80 kilometrų per valandą greičiu bei apie 23 kilometrų per valandą greičiu, tokio pobūdžio ir apimties sugadinimai automobiliams negalėjo būti padaryti. Vairuotojų A. Č. ir R. B. deklaruojamo 2013-07-25 eismo įvykio me­tu, tikėtina, į stovintį automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekiniame kairiajame kampe jau buvo esminiai sugadinimai, judėdamas ne didesniu kaip 25+30 km/h greičiu priešinga kryptimi ir, tikėtina, nedideliu kampu įstrižai iš kairės, priekinės dalies kairiąja puse atsitrenkė au­tomobilis Chrysler PT Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinėje dalyje jau buvo esminiai su­gadinimai. Apklaustas liudytoju AAS „Gjensidige Baltic“ ekspertas M. P. parodė, kad R. B. vairuojamą automobilį Chrysler PT Cruiser apžiūrėjo, tačiau dėl didelio darbo krūvio ir skubėjimo neatitikimų nepastebėjo. Vėliau, D. B. įspėtas, pradėjo gilintis į pateiktą eismo įvykio deklaraciją, įvykio schemą, ir pamatė, kad pagal pateiktą schemą turėtų būti apgadinta automobilio Chrysler PT Cruiser ne kairioji, o dešinioji pusė.

Daroma išvada, jog R. B. ir A. Č. inscenizavo eismo įvykį, apie jį pranešė draudimo bendrovėms „ERGO Insurance SE“ ir AAS „Gjensidige Baltic“, kuriose buvo apdrausta R. B. vairuojamo automobilio valdytojo civilinė atsakomybė ir sudarytas automobilio Chrysler PT Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kasko draudimas, pateikiant joms eismo įvykio deklaraciją su įrašytais melagingais duomenimis, siekiant neteisėtai gauti draudimines išmokas. Bendrovė AAS “Gjensidige Baltic” R. B. išmokėjo 7264 Lt draudiminę išmoką (išmoka pervesta į D. K. priklausančią banko sąskaitą), draudimo bendrovė “ERGO Insurance SE” A. Č. išmokėti 6757 Lt draudiminę išmoką atsisakė.

Taigi, 2012-07-25 kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, tarp minėtų automobilių įvyko susidūrimas, tačiau UAB „Impulsana“ išvada Nr. 2013-53 (1 t., b.l. 50-71), Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada Nr. 1K-279(13) (1 t., b.l. 187-190), specialisto V. P. teisme duoti paaiškinimai, vertinant byloje ištirtų kitų įrodymų kontekste, patvirtina vieną esminį nagrinėjamu atveju aplinkybių, faktą - tai, kad ne visi nustatyti automobilių Chryssler PT Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai buvo padaryti būtent deklaruojamo 2013-07-25 eismo įvykio metu ir eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, esminai abiejų automobilių apgadinimai padaryti ne kaltinamųjų nurodyto 2013-07-25 įvykio metu ir ne kaltinamųjų nurodytomis aplinkybėmis. Iš to seka, kad eismo įvykis inscenizuotas. Apgaulė laikytina, kai reikalaujant draudimo išmokos sumokėjimo, pateikiami tokiomis aplinkybėmis neegzistavusį draudiminį įvykį „patvirtinantys“ dokumentai.

Kaltinamųjų R. B. ir A. Č. veikos kvalifikuojamos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Nusikaltimus kaltinamieji R. B. ir A. Č. padarė tiesiogine tyčia: jie siekdami gauti neteisėtas draudimines išmokas, naudodami apgaulę bei suklastodami dokumentus – įrašydami į eismo įvykio deklaraciją melagingus duomenis, bei juos panaudodami, suvokė, kad tokiu būdu veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikų pavojingas pasekmes ir jų siekė. Automobilių Chryssler PT Cruiser ir Peugeot 607 kontaktas 2013-07-25 apie 00.30 val., Šernų g., Klaipėdos r. sav., įvyko ne dėl neatsargumo, tai yra ne pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus, bet sąmoningai kaltinamiesiems siekiant realizuoti savo sumanymą neteisėtai gauti iš draudimo bendrovių draudimines išmokas. Kaip matyti iš byloje apklaustų liudytojų parodymų, R. B. vengė bendravimo su draudimo bendrovės darbuotojais, vengė pateikti automobilį, skubiai jį pardavė. Šie veiksmai rodo kaltinamojo siekį sutrukdyti išsiaaiškinti visas svarbias aplinkybes. 2013-07-25 eismo įvykio liudytojų nėra. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kaltininkui pagrobus bent dalį turto, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigta viso turto, kurį kaltininkas kėsinosi pagrobti, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 8 p., taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2002 m. gegužės 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237). Todėl kaltinamųjų veika kvalifikuojama kaip baigtas svetimo turto įgijimas apgaule viso turto, kurį kaltinamieji kėsinosi apgaule įgyti, atžvilgiu. Apgaulė turėjo esminę įtaką draudimo išmokoms gauti. Kaltinamieji suprato savo daromos veikos pavojingumą ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamajam R. B. į D. K. sąskaitą draudimo bendrovė išmokėjo 7264 Lt išmoką, kurią, kaip nurodė R. B., gavo jis, o A. Č. prašė išmokėti 6757 Lt išmoką, tačiau jos negavo, nes ekspertai nustatė, kad automobilių apgadinimai nesuderinami ir padaryti ne tokiomis aplinkybėmis, kaip asmenys nurodo įvykio deklaracijose. Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1d., 300 str. 1d. kaip ideali nusikaltimų sutaptis. Automobilis Chrysler Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotos D. K. vardu, tačiau faktinis automobilio valdytojas yra R. B., ir pinigus, kaip nurodė pats kaltinamasis R. B., gavo jis. Kaltinime klaidingai nurodyta, kad kaltinamieji R. B. ir A. Č. veikdami bendrininkų grupėje D. K. naudai įgijo 7934 Lt. Ši kaltinimo dalis tikslinama, nurodant, kad kaltinamamieji R. B. ir A. Č. veikdami bendrininkų grupėje savo naudai įgijo 7264 Lt, kurie buvo pervesti į D. K. sąskaitą. Toks aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie veikas padarė bendrininkų grupėje.

Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. ir 55 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamieji R. B. ir A. Č. padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis R. B. anksčiau neteistas, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors yra darbingas, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, žalos neatlygino. Kaltinamasis A. Č. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba UAB „Transpakas“ vairuotoju-ekspeditoriumi, žalos neatlygino.

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems R. B. ir A. Č. paskyrus Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmes - baudas. Nusikaltimai, numatyti Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės bendrinamos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Kaltinamajam A. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, R. B. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

Civilinis ieškovas AAS “Gjensidige Baltic” ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 8120,34 Lt civilinį ieškinį dėl nepagrįstai išmokėtos draudiminės išmokos (1 t., b.l. 66-68). Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tai yra mokėjimo pavedimais. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamieji draudimo bendrovei pateikė eismo įvykio deklaraciją su joje nurodytais neteisingais duomenimis, kurios pagrindu apgaule gavo AAS “Gjensidige Baltic” 7264 draudimo išmoką. Be to, draudimo bendrovė sumokėjo UAB ALTAS ASSISTANCE 186, 34 Lt už suteiktas paslaugas transportuojant automobilį Chryssler PT Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš 2013-08-01 mokėjimo nurodymo matyti, kad draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ į D. K. banko sąskaitą pervedė 7264 Lt (1 t., b.l. 108). Iš 2013-08-28 mokėjimo nurodymo matyti, kad draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ į UAB ALTAS ASSISTANCE pervedė 186, 34 Lt (1 t., b.l. 109). Dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų draudimo bendrovėms padaryta žala, kuri iki šiol nėra atlyginta, tarp kaltinamųjų veikos ir civiliniam ieškovui atsiradusios 7450, 34 Lt žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš kaltinamųjų A. Č. ir R. B. solidariai priteisiamas AAS “Gjensidige Baltic” 7450,34 Lt turtinės žalos atlyginimas. Likusią civilinio ieškinio dalį sudaro 670 Lt įskaita už D. K. nesumokėtas draudimo sutartyje nurodytas įmokas ( t.1, bl. 106). Ši ieškinio dalis nėra tiesiogiai susijusi su šiais nusikaltimais padaryta žala, todėl atmestina.

Civilinis ieškovas „ERGO Insurance SE“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3412,20 Lt, sumokėtų UAB „ Impulsana“ už išvadą Nr. 2013-53, todėl prašo priteisti iš kaltinamųjų 3412, 20 Lt, pateikė tai patvirtinančius dokumentus (1 t., b.l.78-86). Nurodė, kad A. Č. kreipėsi į jų bendrovę prašydamas 6757 litų draudimo išmokos, ir kilus įtarimui dėl A. Č. praneštų automobilio apgadinimų aplinkybių, bendrovė kreipėsi į nepriklausomą ekspertą V. M. įmonę UAB „ Impulsana“ ir sumokėjo už atliktą darbą 3412,20 Lt. Tarp kaltinamųjų veikos ir civiliniam ieškovui atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šios išlaidos tiesiogiai susijusios su padaryta kaltinamųjų veika, todėl civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų 3412,20 Lt „ERGO Insurance SE“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šeši CD diskai, saugomi byloje (2 t. b.l. 111-113, 3 t. b.l. 97, 119-120), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti 50 MGL dydžio (6500 Lt) ( 1882 Eur) baudą.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 30 MGL dydžio (3900 Lt) ( 1129 Eur) baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę 50 MGL dydžio (6500 Lt) ( 1882 Eur) baudą. Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis turi sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam per šį terminą nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos m. apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškoma priverstinai.

A. Č. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti 50 MGL dydžio (6500 Lt) ( 1882 Eur) baudą.

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 30 MGL dydžio (3900 Lt) ( 1129 Eur) baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę 50 MGL dydžio (6500 Lt) ( 1882 Eur) baudą. Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis turi sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam per šį terminą nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos m. apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškoma priverstinai.

R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigijimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo AAS “Gjensidige Baltic” pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. Č. ir R. B. 7450,34 Lt turtinės žalos atlyginimą AAS “Gjensidige Baltic”. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Civilinio ieškovo „ERGO Insurance SE“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. Č. ir R. B. 3412, 20 Lt turtinės žalos atlyginimą „ERGO Insurance SE“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šešis CD diskus, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Teisėja Laimutė Venckuvienė