Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-07-16 · Administracinė byla Nr. eI3-5085-428/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-07-16Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-16
Bylos Nr.
eI3-5085-428/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00670-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jolanta Medvedevienė (pirm.), Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
E. P.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, Valstybinė miškų tarnyba
Trečiasis asmuo
E. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-5085-428/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00670-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 16 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. P. dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. P. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Valstybinė miškų tarnyba) 2021 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. R2-493 „Dėl informacijos pateikimo“ bei, panaikinus skundžiamą atsakovės sprendimą, įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 5 d. prašymą iš naujo.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog 5,9012 ha ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis visada buvo žemės ūkio. Atliekant minėto žemės sklypo geodezinius matavimus žemės sklypo paskirtis buvo nepagrįstai pakeista dėl matininkų klaidos ir žemės sklypo 0,4299 ha plotas buvo nurodytas kaip miško žemė. Pareiškėjas 2021 m. vasario 5 d. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą prašydamas patikslinti duomenis. Atsakovė skundžiamu sprendimu atsisakė ištaisyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis pareiškėjo nuosavybės teise priklausančiame 5,9012 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, jog pareiškėjo tėvas E. P. 2012 m. rugsėjo 17 d. pirko iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės ūkio veiklai vykdyti ir penkerius metus nekeisti žemės naudojimo paskirties, t. y. išlaikyti žemės ūkio paskirtį ir vykdyti aktualiame žemės plote žemės ūkio veiklą.

Žemės sklypas iki jo įsigijimo buvo nedirbamas, neprižiūrėtas, jame buvo priaugę krūmokšnių, todėl 2015 metų vasario mėnesį pareiškėjo tėvas organizavo šio ploto sutvarkymą – išvalė krūmokšnius ir atkūrė faktinę žemės paskirtį pagal minėtos žemės pirkimo–pardavimo sutarties įpareigojančias nuostatas.

Atsakovė 2020 m. spalio 27 d. pateikė išvadą, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų III skyriaus 20 punktą, ginčo žemės plote neva iškirtęs 0,42 ha miško plynu kirtimu, neturėdamas tam nustatyta tvarka leidimo kirsti mišką. Atsakovė nustatė priemones ir terminą trūkumams pašalinti – atkurti buvusio miško žemės sklypo ribas, parengti miško želdinimo projektą ir iki 2021 m. gegužės 1 d. atkurti sunaikintą mišką.

Šalies argumentai

Pareiškėjo nuomone, nurodyta atsakovės išvada negali būti teisinga, kadangi krūmokšniai buvo iškirsti žemės ūkio paskirties žemėje 2015 metų pavasarį ir tai patvirtina tuo metu galioję nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusio iki 2015 m. rugsėjo 17 d., matyti, jog ginčo žemės sklype nebuvo nurodytas joks miško žemės plotas.

Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

Skundžiamas atsakovės sprendimas nepagrįstas nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis, jame nepagrįstai nurodyta, kad ginčo žemės 0,4299 ha plotas registruotas Miškų valstybės kadastre 2008 metais. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, neįsigilino į situacijos esmę ir nepagrįstai priėmė neteisėtą bei neteisingą sprendimą. Toks atsakovės elgesys nėra suderinamas su įstatymų viršenybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei gero administravimo principais.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka, mano, kad skundas nepagrįstas.

Atsakovė atsiliepime nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. rugsėjo 27 d. išraše nurodytas bendras žemės sklypo plotas – 3,3049 ha, jame esančių žemės ūkio naudmenų plotas – 0,5621 ha, ariamos žemės plotas – 0,5621 ha, kitos žemės plotas – 2,7428 ha. Nurodytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2011 m. gruodžio 6 d., kadastro duomenys nustatyti 2010 m. lapkričio 12 d.

Pagal 2015 m. rugpjūčio 12 d. konsolidacijos sutartį, žemės ūkio paskirties žemės sklypo plotas – 5,9012 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. balandžio 4 d. išraše nurodyta, jog bendras žemės sklypo plotas – 5,9012 ha, jame esančių žemės ūkio naudmenų plotas – 2,2516 ha, ariamos žemės plotas – 2,2516 ha, miško plotas – 0,4299 ha, kitos žemės plotas – 3,2197 ha. Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2015 m. liepos 23 d., kadastro duomenys nustatyti 2015 m. gegužės 19 d.

Žemės sklypo 0,4299 ha dalis patenka į (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 140 kvartalo 5 taksacinį sklypą registruotus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2008 metais pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2006 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti 2017 m. pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perduotus 2016 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai ar kiti dokumentai, parengti remiantis šio duomenų banko duomenimis, yra vienintelė oficiali informacija, įrodanti nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktą.

Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., 0,4299 ha dalį sudaro miškas ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. balandžio 4 d. išrašas.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro paskirtis yra specifinė. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas vadovaujantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro santykis su kitais valstybės registrais ir kadastrais, tarp jų ir su pareiškėjo minimu Nekilnojamojo turto kadastru, nustatytas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255.

Miškų valstybės kadastro sąveika su kitais valstybės registrais ir kadastrais apibrėžta Miškų valstybės kadastro nuostatų VI skyriaus 42–46 punktuose, kuriuose nurodyta, kad Miškų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis atitinkamais kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis, tarp jų Nekilnojamojo turto registro, iš kurio gaunami tokie duomenys, kaip kadastro vietovė, kadastro blokas, žemės sklypo kadastro ir unikalus numeris; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys; nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, juridinių faktų įregistravimo, pakeitimo ar išregistravimo juridiniai pagrindai, įregistravimo, pakeitimo ir išregistravimo datos (Miškų valstybės kadastro nuostatų 42.2 punktas).

Miškų valstybės kadastro objektas – miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai, taksaciniai miško žemės sklypai. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę.

Miškų kadastro paskirtis yra Miškų įstatyme nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus. Miškų valstybės kadastre kaupiami erdviniai duomenys apie miškų plotų ribas. Pažymėtina, kad duomenys yra nepriklausomi nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Miškų kadastro, nėra grafiškai lokalizuoti.

Taigi, tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tačiau, atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013, nuosekli jo pozicija ir 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1169-492/2021.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.3 punkte nurodyta, kad kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.7 punkte nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo pateikiamus duomenis apskaičiuojama žemės sklype esančių miško medynų vidutinė rinkos vertė.

Remiantis šiomis teisės akto nuostatomis, matininkas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi vadovautis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis. Jeigu kadastrinius matavimus atliekančiam matininkui kyla abejonių dėl žemės sklype esančių medynų amžiaus bei nori sužinoti, ar matuojamame žemės sklype ar jo dalyje yra apskaityto miško, jis turi kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, nurodydamas konkretaus žemės sklypo kadastro numerį. Kadastrinių matavimų darbai tęsiami vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos pateikta informacija. Visi dokumentai, kurių pagrindu buvo atliekami kadastriniai matavimai, turi būti komplektuojami žemės sklypo kadastro duomenų byloje.

Akivaizdu, kad 2010 ir 2015 metais matininkai atlikdami pareiškėjo žemės sklypo, kadastro Nr. 6164/0003:371 (senas kadastro Nr. 6164/0003:249), kadastrinius matavimus tinkamai nustatė žemės sklypo ribas ir žemės sklype esančias naudmenas. Duomenys buvo nurodyti natūroje įvertinus situaciją, ir tai atitiko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre užfiksuotus duomenis.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintos imperatyvios taisyklės numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo žemės sklypo duomenys Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre nenuginčyti ir neginčijami teisės aktų nustatyta tvarka, jog ginčo sklypo 0,4299 ha dalį užima miško žemė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų rinkimo, saugojimo ir teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Miškų valstybės kadastro duomenų rinkimo aprašas), patvirtinto Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2004 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 34-04-G (aktuali redakcija nuo 2006 m. sausio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d.), 7 punktu, 2013 m. lapkričio 1 d. ginčo sklypo duomenys registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2013 m. rugsėjo 11 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktą. Inventorizacijos vykdytojas yra VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija). Miškų valstybės kadastro duomenų rinkimo aprašo 9 punkte nurodyta, kad miškų inventorizacijos duomenys, įrašyti į Kadastro duomenų bazę, tampa Miškų valstybės kadastro duomenimis.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255, reglamentuoja kadastro objekto išregistravimą, atsisakymą jį išregistruoti, kadastro duomenų pakeitimą ir atsisakymą juos pakeisti, kadastro duomenų taisymą (Miškų valstybės kadastro steigimo nuostatų 29–30, 33, 36–41 punktai).

Kadastro registro nuostatų 47 punkte nustatyta, kad Miškų kadastro duomenys yra vieši. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad Lietuvos Respublikos miškų kadastre buvo registruota ir viešai skelbiama, jog žemės sklype yra ir miško žemės, nėra pagrindo teigti, kad atsakovei atsisakius pakeisti Miškų kadastro duomenis buvo pažeistas pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas.

Valstybinė miškų tarnyba pareiškėjo teisių nepažeidė, ginčo sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, išbraukti šį sklypą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro atsakovė neturi teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atsisakymo skundžiamu sprendimu patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis, iš esmės išbraukiant duomenis apie 0,4229 ha miško žemės plotus pareiškėjo 5,9012 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas skunde teismui skundžiamo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą argumentavo tuo, jog atsakovė sprendimu nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė vertinti pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus, iš esmės nesprendė klausimo dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo.

Nagrinėjamoje byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. balandžio 4 d. išrašas patvirtina, jog pareiškėjo 5,9012 ha žemės sklypo naudmenas sudaro: žemės ūkio naudmenų plotas – 2,2516 ha; ariamos žemės plotas – 2,2516 ha; miško plotas – 0,4299 ha; kitos žemės plotas – 3,2197 ha. Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2015 m. liepos 23 d. Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2015 m. gegužės 19 d.

Pareiškėjas teigia, jog 2015 metais atliekant minėto žemės sklypo geodezinius matavimus žemės sklypo paskirtis buvo nepagrįstai pakeista dėl matininkų klaidos ir žemės sklypo 0,4299 ha plotas buvo nurodytas kaip miško žemė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjo žemės sklypo 0,4299 ha dalis į Miškų valstybės kadastrą buvo įrašyta 2008 metais ir tai patvirtina 2006 metų valstybinės miškų inventorizacijos, Miškų valstybės kadastro tekstiniai ir grafiniai duomenys (2006 metų taksoraštis, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapio fragmentai, taksaciniai rodikliai).

Nurodyti duomenys neabejotinai patvirtino, jog pareiškėjo 5,9012 ha bendro ploto žemės sklypo 0,4299 ha dalis patenka į (duomenys neskelbtini) regiono padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 140 kvartalo 5 taksacinį sklypą, registruotą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyvinius 2006 metų valstybinės miškų inventorizacijos duomenis, pareiškėjo žemės sklypo 0,40 ha dalyje buvo miškas, kurioje medynų tūris buvo 18 m³, medžių amžius – 10 metų, aukštis – 6 m, skersmuo – 6 cm, medyno skalsumas – 0,8. Nurodyti taksoraščio rodikliai atitiko miškui keliamus reikalavimus pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, iš esmės nesikeitė ir dabar galiojančio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje.

Pažymėtina, jog miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros iki 10 metrų pločio medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 str. 8 d.).

Įvertinus byloje esančius duomenis – tai, kad 2006 metais ginčo žemės sklypo 0,40 ha dalyje medynų tūris buvo 18 m³, medžių amžius – 10 metų, aukštis – 6 m, skersmuo – 6 cm ir medyno skalsumas – 0,8, nėra abejonių, jog pareiškėjo žemės sklypo dalyje buvo miškas.

Vėliau pareiškėjo žemės sklype miškas transformavosi į miško aikštelę (galimai sunaikintą mišką), t. y. miško žemę, ir tai patvirtina taksoraščio ištrauka prie Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. gegužės 10 d. pažymos Nr. 122583 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Be to, 2020 m. spalio 27 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. N-6K-04-05 patvirtina, jog ginčo žemės 0,42 ha plote miškas išskirstas plynu kirtimu, nesant nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką.

Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalį, miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalai, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.

Tai, kad pareiškėjo 5,9012 ha žemės sklypo 0,4299 ha dalį sudaro miško žemė, patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. balandžio 4 d. išrašas, taip pat 2006 metų valstybinės miškų inventorizacijos, Miškų valstybės kadastro tekstiniai ir grafiniai duomenys.

Pareiškėjo argumentai, jog atliekant minėto žemės sklypo geodezinius matavimus žemės sklypo paskirtis buvo nepagrįstai pakeista dėl matininkų klaidos ir žemės sklypo 0,4299 ha plotas neteisingai buvo nurodytas kaip miško žemė, visiškai nepagrįsti, nes prieštarauja pirmiau nurodytiems Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenims.

Teismui nekilo abejonių, jog matininkas 2015 metais atlikdamas pareiškėjo žemės sklypo kadastrinius matavimus tinkamai nustatė žemės sklypo ribas ir žemės sklype esančias naudmenas, kadangi matininko nustatyti ir pažymėti grafiniai duomenys apie miško žemę neprieštaravo ir atitiko Miškų valstybės kadastre užfiksuotus duomenis.

Atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo keisti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų apie pareiškėjo žemės sklype esantį miško žemės plotą ir jo taksacinius rodiklius.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių pagrįstų duomenų, paneigiančių Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis, ir pareiškėjas įrodymų nepateikė.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255, 23 punkte nustatyta, kad kadastro duomenys keičiami kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti. Tų pačių nuostatų 33 punkte numatyta, jog Miškų valstybės kadastro duomenys keičiami: 1) įvykdžius miško ūkines priemones, kai pasikeičia kadastro duomenys; 2) pasikeitus miškų grupei, pogrupiui ar kitiems kadastro duomenis keičiantiems rodikliams; 3) atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis ir nustačius, kad pasikeitė kadastro objekto duomenys; 4) dalyje kadastro objekto miško žemę pavertus kitomis naudmenomis; 5) pertvarkius miškų administravimo vienetus; 6) kartą per metus kadastro duomenis atnaujinus pagal medynų augimo eigos modelius.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 36 punkte numatyta, jog nustačius, kad kadastro duomenys yra klaidingi, netikslūs ar neišsamūs, kadastro duomenys taisomi kadastro tvarkytojo iniciatyva arba gavus kadastro duomenų gavėjo ar susijusio valstybės registro tvarkytojo prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta minėtų teisinių pagrindų ir faktinių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis galėjo būti keičiami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys.

Kaip minėta, matininko 2015 metais atliktų pareiškėjo žemės sklypo kadastrinių matavimo duomenų nėra pagrindo vertinti kaip nustatytų klaidingai, nes jie visiškai atitinka Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir jiems neprieštarauja.

Nors, pareiškėjo teigimu, pareiškėjo tėvui E. P. 2012 metais įgyjant žemės sklypą, nebuvo žinomi vieši duomenys apie mišką ir miško žemę sklype, kadangi Nekilnojamojo turto registre šių duomenų nebuvo įregistruota, tačiau pažymėtina, jog Miškų valstybės kadastro duomenys ir atitinkamai Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, gali nesutapti, ir tai savaime nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi ar nepagrįsti.

Taigi atsakovė skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė tikslinti miško žemės duomenis pareiškėjo 5,9012 ha žemės sklype, nes 0,4299 ha ginčo sklypo dalis atitiko miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, išbraukti šio žemės sklypo dalies iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsakovė skundžiamą sprendimą pagrindė ir faktinėmis aplinkybėmis, ir teisiniais argumentais, naikinti jį nėra jokio pagrindo. Nepanaikinus skundžiamo sprendimo nėra pagrindo įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 5 d. prašymą iš naujo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, todėl nepatenkinus pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo E. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJolanta Medvedevienė