- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- 2-400-780/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00264-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- K. J.
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovei D. J. ir atsakovui K. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio padidinimo pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui K. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2004-09-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-536-02/04 iš atsakovo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nuo ieškinio padavimo teismo dienos iki vaikų pilnametystės priteisti išlaikymą po 100 EUR (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad vaikų lėšomis uzufrukto teise disponuos D. J..
Ieškinyje nurodoma ir ieškovė paaiškino, kad nuo išlaikymo priteisimo pasikeitė vaikų poreikiai, nes vaikai išaugo ir jų išlaikymui būtinos išlaidos žymiai padidėjo. Iš kiekvienam vaikui priteisto ir šiuo metu gaunamo 43 eurų išlaikymo dydžio ieškovė kiekvienam vaikui gali skirti tik po 2 eurus pietums kasdien į mokyklą ir per mėnesį jau susidaro 40 eurų suma. Tai reiškia, kad kitiems jų poreikiams priteistos sumos visiškai nelieka. Tuo tarpu kiekvieno vaiko poreikiams maistui, drabužiams, avalynei, mokymosi priemonėms, higienos, švaros prekėms, vitaminams, interneto, mobilaus ryšio paslaugoms, laisvalaikiui ir būsto išlaikymui ji išleidžia apie 255 eurus per mėnesį. Ieškovė nuo 2015-05-01 buvo atleista iš vienos darbovietės, kurioje dirbo pagal laikiną darbo sutartį, ir pragyvena iš kitoje darbovietėje gaunamo 343 eurų darbo užmokesčio. Be to, ji kas mėnesį moka, ir dar 14 metų mokės, po 90 eurų kredito įmokas už būsto, kuriame gyvena, paskolą. Iš gaunamų pajamų ji negali patenkinti vaikų poreikių, todėl prašo padidinti išlaikymo dydį iki 100 eurų kiekvienam vaikui.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad jis sutinka teikti didesnį išlaikymą, bet tik po 50 eurų kiekvienam vaikui, nes mokėti po 100 eurų neleidžia jo turtinė padėtis. Jis paaiškino, kad pragyvena iš invalidumo pensijos, iš kurios dar išskaičiuojamas išlaikymas vaikams, ir bauda už administracinę nuobaudą, jo sveikata yra pablogėjusi ir jam reikia pinigų vaistams, pats dirbti beveik negali, todėl samdo darbuotojus ūkio darbams, nes deklaruoja 22 ha žemės, sėja javus, augina, bulves, gyvulius. Be to, iš ūkio gaunamas pajamas naudoja žemės ūkio remontui, todėl iš žemės ūkio pajamų gauna nedaug. Patvirtino, kad už 2014 metus išmokų už deklaruotą žemę gavo 10 000 Lt. Jis nesutinka padidinti išlaikymo vaikams iki 100 eurų, nes jie nepadeda jam žemės ūkio darbuose.
Ieškinys tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad padidinti prieš daugiau kaip 10 metų priteistą išlaikymą nepilnamečiams ieškovės ir atsakovo vaikams būtina, nes išaugo jų poreikiai ir pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, o atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.
Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais ir teismo motyvais.
Iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2004-09-16 sprendimo matyti, kad iš atsakovo K. J. priteistas išlaikymas nepilnamečiams šalių vaikams A. J. ir T. J. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Lt iki jų pilnametystės (b. l. 6). Iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-02-10 sprendimo matyti, kad šalių santuoka yra nutraukta ir vaikų gyvenamoji vieta nustatyta pas ieškovę (b. l. 9). Vaikų gimimo liudijimai patvirtina, kad A. J. ir T. J. yra šalių vaikai (b. l. 4-5). Iš darbdavių pažymų matyti, kad ieškinio padavimo metu ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 10), o iš (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymo matyti, kad ieškovė nuo 2015-05-01 buvo atleista iš darbo, nutraukus laikinąją darbo sutartį (b. l. 68). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ieškovė nuosavybės teise turi trijų kambarių butą Lazdijuose, kuriam yra įregistruota hipoteka (b. l. 11-12), o atsakovas turi nuosavybės teises į 5 žemės sklypus, taip pat į pastatus (b. l. 13-29). Iš UAB „Lazdijų vanduo“, UAB „Būsto švara“, UAB „Lazdijų šiluma“ sąskaitų matyti, kad ieškovė apmoka sąskaitas už komunalines paslaugas (b. l. 30-48). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos SODROS duomenų matyti, kad ieškovui per mėnesį išmokama bendra 411,03 eurų suma už paskirtas netekto darbingumo ir našlių pensijas (b. l. 56-61). Iš neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad atsakovas turi 40 procentų darbingumą (b. l. 62). Iš Medicinos dokumentų išrašo matyti, kad atsakovui yra diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo (b. l. 55, 67). Iš teismų informacinės įsitemo LITEKO duomenų matyti, kad atsakovas yra baustas administracine tvarka ir jo pažeidimai padaryti vartojant alkoholį (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba pasikeitę vaiko poreikiai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas (Kasacinės nutarys Nr. 3K-3-469/2006; Nr. 3K-3-216/2006; Nr. 3K-3-620/2005). Remiantis šiuo prioritetiniu principu teismų praktikoje laikoma, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priimdamas sprendimą išlaikymo dydžio klausimu, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Kasacinės nutarys 3K-3-1017/2003; Nr. 3K-3-231/2004; Nr. 3K-3-5/2004; Nr. 3K-3-286/2004).
Iš ištirtų įrodymų darytina išvada, kad ieškovė turi pagrindą kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nes per 10 metų iš esmės pasikeitę vaikų poreikiai, kurie reikalauja didesnio nei priteistas išlaikymo, ir pablogėjusi ieškovės turtinė padėtis yra pagrindas padidinti priteistą išlaikymo dydį. Išlaikymo priteisimo metu šalių dukrai buvo 7 metai, o sūnui – 5 metai, todėl akivaizdu, kad jų poreikiai buvo žymiai mažesni, o šiuo metu yra žymiai didesni. Vaiko poreikių padidėjimas per beveik vienuolika metų pripažintinas akivaizdžia ir visiems žinoma aplinkybe, kurios įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes augančio vaiko poreikiai natūraliai ir neišvengiamai reikalauja didesnių išlaidų. Šiuo metu iš ieškovo gaunamas išlaikymo vienam vaikui dydis (43 eurai) ieškovei leidžia kiekvieną dieną vaikui skirti tik po 2 eurus dienpinigių maitinimuisi mokykloje, o visos kitos būtinos vaiko poreikių patenkinimo išlaidos tenka vienai ieškovei. Be to, ieškovės turinė padėtis taip pat yra pablogėjusi, nes ji nuo 2015-05-01 neteko vieno iš dviejų savo darbų ir jos pajamos žymiai sumažėjo, todėl jos gaunamas darbo užmokestis neleidžia jai patenkinti būtiniausių vaikų poreikių. Akivaizdu, kad toks atsakovo teikiamas išlaikymo savo vaikams dydis šiuo metu yra akivaizdžiai per mažas ir visiškai neproporcingas abiejų tėvų turinei padėčiai. Todėl išlaikymui padidinti yra abu įstatyme nustatyti pagrindai – ir padidėję vaikų poreikiai, ir iš esmės pablogėjusi ieškovės turtinė padėtis.
Kad yra pagrindas padidinti iš jo priteistą išlaikymą iš esmės pripažįsta ir pats atsakovas, nes jis neginčija ieškovės nurodytų vaikų poreikių ir jiems patenkinti reikalingos bendros sumos dydžio ir sutinka teikti didesnį, t. y. po 50 eurų, išlaikymą. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl priteisto išlaikymo padidinimo, o ginčas kyla tik dėl dydžio, kuriuo priteistas išlaikymas turėtų būti didinamas.
Atsakovo argumentai, kad jo turtinė padėtis neleidžia padidinti išlaikymo dydžio iki ieškovės prašomo 100 eurų dydžio per mėnesį kiekvienam vaikui yra nepagrįsti, nes įvertinus vaikų poreikius ir šalių turinę padėtį jis privalo teikti tokio dydžio išlaikymą.
Išlaikymo bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Kasacinė nutartis Nr. 3K-3-620/2005).
Teismų praktikoje analogiškose bylose vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra minimali mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 300 eurų. Tai reiškia, kad tėvų pareigoms išlaikyti vaikus esant lygioms, vienam iš tėvų kreipiantis į teismą paprastai iš kito tėvo priteisiama suma neturėtų būti mažesnė kaip 150 eurų. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 100 eurų išlaikymo suma ne tik, kad visiškai atitinka teismų praktikoje įtvirtintą orientacinį būtiną išlaikymo dydį, kurį turėtų teikti vienas iš tėvų, bet net ir yra trečdaliu mažesnė. Todėl priteisti dar mažesnę išlaikymo sumą galima tik tuo atveju, jeigu turtinė atsakovo padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, ir jeigu nustatoma, kad jis neturi realios galimybės teikti reikalingą išlaikymą vaikams.
Byloje nustatyta, kad atsakovas pragyvena iš netekto darbingumo pensijos ir našlių pensijos, kurių bendra suma per mėnesį sudaro 411,03 euro, bei iš pajamų, kurias gauna iš žemės ūkio veiklos. Atsakovas pripažino, kad deklaruoja žemę ir už 2014 metus gavo apie 10 000 Lt išmokų, be to jis augina javus, gyvulius, juos parduoda ir gauna pajamų. Tuo tarpu atsakovė, nuo 2015-05-01 praradusi vieną darbą, pragyvena tik iš 343 eurų darbo užmokesčio. Akivaizdu, kad vien tik fiksuoto dydžio kasmėnesinės šalių pajamos yra skirtingos ir didesnes pajamas gauna atsakovas. Be to, atsakovas pripažįsta, kad gauna pajamas ir iš žemės ūkio veiklos, nurodė, kad net sugeba samdyti žmones reikiamiems darbams atlikti. Taip pat atsakovas turi ir daugiau nekilnojamojo turto (žemės), kuris be kita ko, duoda papildomas pajamas.
Vertinant šalių turtinę padėtį svarbu ir tai, kad ieškovė gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais, o atsakovas gyvena vienas, kitų vaikų neturi. Tai reiškia, kad ieškovei tenka ir kasdienė vaikų priežiūra bei rūpinimasis, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokiais atvejais pripažįsta, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, net ir išlaikymo priteisimas paprastai nekompensuoja kasdienės vaiko priežiūros bei rūpinimosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Todėl vertinant atsakovo galimybes prisidėti prie savo vaikų išlaikymo pripažintina, kad atsakovo įpareigojimas labiau prisidėti prie vaikų išlaikymo yra pateisinamas ir tuo, kad ieškovei tenka daug didesnis kasdienis vaikų priežiūros bei rūpinimosi krūvis, kurį pinigine išlaikymo išraiška turi kompensuoti atskirai gyvenantis atsakovas, jeigu jo turtinė padėtis tą leidžia.
Vertinant atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybę prie vaikų išlaikymo prisidėti ieškovės prašoma suma, pabrėžtina, kad šalių pajamos yra atvirkščiai proporcingos šalims tenkančiai kasdienei vaikų priežiūrai ir rūpinimuisi jais. Nors ieškovė kasdien rūpinasi dviem šalių vaikais ir šio rūpesčio, kaip minėta, negali visiškai kompensuoti net ir pinigais gaunamas išlaikymas, tačiau vien tik nuolatinės mėnesinės ieškovės pajamos yra mažesnės nei vieno gyvenančio atsakovo, kuriam netenka kasdien rūpintis trimis vaikais. Be to, kaip minėta, atsakovas gauna pajamas iš žemės ūkio, kuris dar padeda ir sutaupyti atsakovui išlaidas maistui, kurias turi ieškovė, visus maisto produktus pirkdama parduotuvėje.
Taip pat, pažymėtina, kad atsakovė iš mažesnių pajamų turi ne tik išlaikyti save, du abiejų šalių vaikus, būstą, kuriame su vaikais ji gyvena, bet ir mokėti kasmėnesinę įmoką bankui už būsto paskolą. Ieškovės paaiškinimą dėl būsto paskolos patvirtina ir viešo registro duomenys apie butui įregistruotą hipoteką. Pabrėžtina, kad šis ieškovės finansinis įsipareigojimas yra ilgalaikis, nes paskolą ji mokės dar 14 metų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, net ir įvertinus tai, kad atsakovas turi ribotą darbingumą, jo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei ieškovės ir leidžia padidinti išlaikymo dydį vaikams. Jau vien tik 200 eurų skyrimas dviejų vaikų išlaikymui iš atsakovo gaunamų 411,03 eurų fiksuotų kasmėnesinių pajamų negali būti vertinamas kaip atsakovo turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo pažeidimas atsakovo nenaudai, nes jam vienam liekanti jo pajamų dalis vis tiek yra didesnė nei jo dviem vaikams tenkanti šių pajamų dalis. Be to, kaip minėta atsakovas gauna ir papildomas pajamas iš žemės ūkio veiklos, kuri jam dar ir padeda taupyti išlaidas maistui.
Tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų ir administracinių nuobaudų dėl alkoholio vartojimo negali būti pateisinama priežastimi mažinti vaikams reikalingo išlaikymo dydžio, nes visa kaltė ir pasekmės dėl alkoholio vartojimo tenka ne vaikams, o pačiam atsakovui.
Išlaikymo dydis taip pat negali būti mažinamas dėl atsakovo nurodomo vaikų nenoro dirbti jo žemės ūkio darbuose, nes tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra absoliuti ir nėra siejama su kokiu nors nepilnamečių vaikų elgesiu.
Galiausiai pažymėtina tai, kad teismo sprendimo priėmimo metu iki šalių dukters A. J. pilnametystės yra likęs vos vienas mėnesis, o po to išlaikymą atsakovas mokės tik savo sūnui. Todėl toks trumpas ir laikinas didesnio išlaikymo mokėjimas dviem vaikams atsakovo turtinės padėties iš esmės niekaip nepablogins.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikams po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui datos (CK 3.200 straipsnis). Toks iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis neprieštarauja būtinų vaikų poreikių ir atsakovo turtinės padėties proporcingumo principui, nes gyvendamas vienas, gaudamas didesnes pajamas ir turėdamas daugiau turto atsakovas turi didesnes galimybes labiau prisidėti prie savo vaikų išlaikymo nei viena juos auginanti ir papildomų finansinių įsipareigojimų šeimos interesais turinti ieškovė.
Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl tenkinant ieškinį žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 punktas). Šis mokestis sudaro 41 EUR ((200 EUR – 86,88 EUR) x 12 mėn. x 3 %, ).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 262 str. 2 d., 268 str., 285 str. ir 286 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Padidinti iš atsakovo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iki 100 EUR (vieno šimto eurų) kiekvienam vaikui ir priteisti iš atsakovo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 EUR (vieną šimtą eurų) iki vaikų pilnametystės.
Išlaikymą išieškoti vaikų motinai D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos, - 2015 m. balandžio 22 d., ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Išieškoti iš atsakovo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 41 EUR (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią DNB banke, įmokos kodas 5660.
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.