Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-780-1083/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-02
Bylos Nr.
1-780-1083/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22457-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Dainius Mažylis
Kategorijos
Byla Nr. 1-780-1083/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22457-2020-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.2.25.6.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 2 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant: prokurorei Daliai Styrienei,kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, ūkininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2020 m. birželio 9 d. apie 19.25 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 19.30 val. jam buvo nustatytas 1,87 ‰ girtumas, o 19.45 val. jam buvo nustatytas 1,82 ‰ girtumas).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. birželio 9 d. nuo 8 val. kartu su savo kolega dirbo ūkio darbus – pjovė žolę aplink laukus. Darbo dienos pabaigoje, apie 18 val., dirbdamas išgėrė 0,2 litro degtinės ir 1 litrą alaus. Neužilgo išvažiavo į namus, pakeliui parvežė kolegą. Namuose pavalgė, bet alkoholio daugiau nebevartojo. Būdamas namuose gavo skubų iškvietimą išvykti į ūkį, įsikūrusį (duomenys neskelbtini) kaime, todėl sėdo į automobilį „Mercedes Benz“ ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Prieš sėsdamas už šio automobilio vairo jis jautėsi kažkiek apsvaigęs nuo prieš tai suvartoto alkoholio, nes visą dieną buvo nevalgęs ir dirbo, bet apsvaigimas nebuvo stiprus. Suprato, kad automobilio vairuoti negali dėl prieš tai išgerto alkoholio ir nestipraus apsvaigimo. Taip pat jam buvo žinoma, jog dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviu gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones ir gali būti konfiskuotas automobilis. Tačiau jis tikėjosi, kad jo girtumas neviršys leistinos normos, todėl sėdo už minėto automobilio vairo ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) kaime, apie 19.15 val., kaltinime nurodytoje vietoje jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo girtumą. Jam nustatyto girtumo tiksliai nepamena, pamena tik tai, kad abiejų patikrinimų metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,80 ‰ girtumas. Su tokiu savo girtumu jis sutiko, todėl pasitikrinti girtumo į gydymo įstaigą nevyko. Savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu – vertina blogai, dėl to nuoširdžiai gailisi. Automobilis „Mercedes Benz“ registruotas tėčio vardu, tačiau jis buvo naudojamas ūkyje, bendroms reikmėms, todėl jis (kaltinamasis) bet kada galėjo pasiimti minėtą automobilį ir juo važiuoti. Visų ūkyje bendrai naudojamų transporto priemonių (automobilių, traktorių) rakteliai laikomi arba transporto priemonėse, arba bendrai nustatytoje vietoje. Neturi savo nuomonės dėl automobilio konfiskavimo, palieka šį klausimą spręsti teismui. Šįkart jis minėtą automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti – teisė vairuoti jam buvo atimta už tai, kad jis 2020 m. gegužės mėnesį vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tąkart jam buvo nustatytas 1,51 ‰ girtumas, bet įvertinus alkoholio kiekio matuoklio paklaidą, jo girtumas liko 1,48 ‰. Tąkart kartu su juo automobilyje važiavo du sūnūs. Be pirmiau paminėtų dviejų kartų, kuomet jis automobilį vairavo būdamas neblaivus, anksčiau jis dar du kartus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – pirmą kartą tai buvo, berods, 2004 metais, o kada buvo antras kartas, tiksliai nebepamena. Supranta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, šiuo metu jis pradėjo gydytis nuo alkoholizmo ir sutinka tęsti tokį gydymą.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis A. S. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (120 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. teisiamojo posėdžio metu transporto priemonės savininkas (liudytojas) V. S. parodė, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jo vardu. Jis kažkiek prisidėjo prie šio automobilio įsigijimo, tačiau šiuo automobiliu seniau naudojosi jo vaikai – iš pradžių sūnus A., po to dukra A., o vėliau šiuo automobiliu vėl naudojosi sūnus A.. Po to, kai sūnus A. 2019 metų rudenį neteko teisės vairuoti transporto priemonių, minėtas automobilis buvo skirtas bendram naudojimui ūkio reikmėms – kam reikėjo kur nors važiuoti ūkio reikalais, tas minėtu automobiliu galėjo važiuoti. Ūkyje bendroms ūkio reikmėms naudojamų transporto priemonių rakteliai saugomi sutartoje vietoje. Jis (liudytojas) turi dar du automobilius, todėl automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti konfiskuotas, tam neprieštarauja ir jo sūnus A.;

2.3.2. liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad 2020 m. birželio 9 d. apie 19.25 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), kartu su kolege L. B. sustabdė automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui A. S. 19.30 val. buvo nustatytas 1,87 ‰ girtumas, o 19.45 val. – 1,82 ‰ girtumas (37–40 b. l.).

2.3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini); įvykio vietoje stovi automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (7–12 b. l.);

2.3.4. asmens neblaivumo nustatymo aktu ir fotonuotrauka, iš kurių matyti, kad 2020 m. birželio 9 d. 19.46 val. kaltinamajam A. S. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nerišli kalba; kaltinamasis A. S. eiti tiesia linija, pėda po pėdos, negali; alkoholio kiekio matuokliu 19.30 val. kaltinamajam A. S. buvo nustatytas 1,87 ‰ girtumas, o 19.45 val. – 1,82 ‰ girtumas; kaltinamasis A. S. su patikrinimo rezultatais sutiko (11, 12, 16 b. l.);

2.3.5. duomenimis apie automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, jog minėto automobilio savininkas yra V. S. (nuo 2012 m. spalio 23 d.) (32 b. l.).

2.4. Kaltinamajam A. S. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis, be kita ko, pirmiau paminėtu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) iki kol jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tačiau šios aplinkybės nebuvo tiriamos ikiteisminio tyrimo metu (pavyzdžiui, nebuvo tiriama, kur tiksliai ir kokiais keliais jis (duomenys neskelbtini) važiavo iki kol jį sustabdė policijos pareigūnai), jos nėra įrodytos byloje esančiais duomenimis. Paminėtos aplinkybės kaltinime yra preziumuojamos. Byloje esančiais duomenimis įrodyta tik tai, kad kaltinamasis A. S. 2020 m. birželio 9 d. apie 19.25 val. pirmiau paminėtą automobilį vairavo ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), kur jį sustabdė policijos pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, neįrodytos (preziumuojamos) aplinkybės šalinamos iš A. S. pareikšto kaltinimo ir atitinkamai koreguojamas kaltinimas.

2.5. Kaltinamajam A. S. nustatytas girtumas (1,87 ‰ ir 1,82 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis A. S. suprato, jog jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis A. S. padarė veikdamas tyčia.

2.6. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi pirmiau paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis A. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

3. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

3.1. Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (136–154 b. l.).

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai.

3.3. Būtina pažymėti, jog asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl net ir esant visoms šio instituto taikymo sąlygoms teismas gali, tačiau neprivalo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

3.4. Šiuo konkrečiu atveju teismui nekyla abejonių dėl laiduotojos J. J. tinkamumo būti laiduotoja. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. S. teisiamas nebe pirmą kartą – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams (šiuo metu teistumas išnykęs) (88–102 b. l.). Taip pat kaltinamasis A. S. 2020 m. gegužės 7 d. nutarimu buvo nubaustas už automobilio vairavimą būnant neblaiviu. Tuo metu kartu su juo automobilyje važiavo du jo sūnūs (už tai kaltinamajam, be kita ko, buvo paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį). Tąkart jam buvo nustatytas 1,51 ‰ girtumas, tačiau įvertinus alkoholio kieko matuoklio paklaidą, girtumas sumažėjo iki 1,48 ‰ girtumo, t. y. kaltinamasis A. S. vos išvengė baudžiamosios atsakomybės. Už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu kaltinamajam tąkart buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda, ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (103–105 b. l.). Nepaisant to, praėjus vos vienam mėnesiui, kaltinamasis A. S. padarė iš esmės tokią pačią, tik savo pobūdžiu žymiai pavojingesnę veiką – aptariamą nusikaltimą, nes vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas jau sunkesnis, t. y. vidutinis girtumas). Ypatingai teismas pažymi, jog kaltinamasis A. S. anksčiau taip pat ne kartą vairavo transporto priemones būdamas neblaiviu – tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino tiek laiduotoja J. J., tiek pats kaltinamasis A. S.. Visos šios aplinkybės, o taip pat ir kaltinamojo A. S. pastaruoju metu padarytų teisės pažeidimų – paminėto administracinio nusižengimo ir naujo tyčinio nusikaltimo – padarymo intensyvumas (nusikaltimas padarytas praėjus vos vienam mėnesiui po administracinio nusižengimo padarymo), jų padarymo aplinkybės (nusikaltimas padarytas neturint teisės vairuoti transporto priemonių; administracinis nusižengimas padarytas kartu su savimi automobilyje vežant savo mažamečius vaikus) rodo, jog tai nebe pirmas kartas, kai kaltinamasis A. S. vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus ir sukelia pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei ar sveikatai, kad kaltinamasis A. S. išvadų dėl ankstesnio savo netinkamo elgesio nedaro ir jo padarytas nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobūdžio. Todėl visos pirmiau paminėtos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, jog ateityje kaltinamasis A. S. laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

3.5. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos būtinosios sąlygos, atleisti kaltinamąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra teisinio pagrindo.

4. Bausmės skyrimas

4.1. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

4.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam A. S. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui; kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis A. S. anksčiau teistas, bet šiuo metu jo teistumas išnykęs ir jis laikomas neteistu; baustas administracine tvarka, taip pat už automobilio vairavimą būnant neblaiviu; ūkininkauja; iki įvykio psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose nebuvo registruotas, tačiau po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo jis vieną kartą kreipėsi į psichologą dėl konsultacijos) (81–85, 88–105, 108, 111–114, 154 b. l.), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Svarbu tai, kad aptariamą tyčinį nusikaltimą kaltinamasis A. S. padarė vairuodamas automobilį ir neturėdamas teisės vairuoti šio automobilio, nes ši teisė jam buvo atimta už prieš tai padarytą administracinį nusižengimą – automobilio vairavimą būnant neblaiviu. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, tąkart kaltinamasis vos išvengė baudžiamosios atsakomybės. Naują tyčinį nusikaltimą jis padarė praėjus vos vienam mėnesiui nuo administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimo už automobilio vairavimą būnant neblaiviu, negrąžinęs jam išduoto vairuotojo pažymėjimo ir nepradėjęs vykdyti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (vairuotojo pažymėjimas iš kaltinamojo A. S. buvo paimtas tik po aptariamo nusikaltimo padarymo) (79, 103–105 b. l.). Visa tai rodo, kad kaltinamasis A. S. išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, kad anksčiau jam taikytos poveikio priemonės – tiek administracinė bauda, tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nesulaikė jo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo ir šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, kad švelniausia bausme – bauda – bus galima pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmių tikslus. Svarbu tai, jog šiuo konkrečiu atveju paskyrus kaltinamajam A. S. švelniausią bausmę – baudą, dėl netinkamo kaltinamojo elgesio materialiai nukentėtų ne tik jis pats asmeniškai, bet ir jo šeima (sutuoktinė ir trys kartu augantys mažamečiai vaikai). Todėl šįkart kaltinamajam A. S. skiriama arešto bausmė, kuri yra švelnesnė už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį.

4.3. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

4.4. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis A. S. anksčiau teistas, bet šiuo metu jo teistumas išnykęs ir jis laikomas neteistu. Jis prisipažino padaręs anksčiau jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, šįkart kaltinamasis A. S. taip pat neneigė savo kaltės. Anksčiau kaltinamajam buvo paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu – jos vykdymas buvo atidėtas. Be to, kaltinamasis ūkininkauja. Arešto bausmė kaltinamajam A. S. skiriama pirmą kartą. Svarbu tai, jog, pasak paties kaltinamojo, jis suprato, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo jis kreipėsi į psichologą dėl konsultacijos ir yra apsisprendęs gydytis nuo alkoholizmo. Įvertinus visus svarbius duomenis, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju galima daryti išvadą, jog šis įvykis kaltinamajam taps gera pamoka, ateityje jis padarys reikiamas išvadas ir gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, taikant jam intensyvią priežiūrą ir įstatymo numatytus įpareigojimus.

5. Uždraudimas vairuoti transporto priemones

5.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

5.2. Šiuo atveju kaltinamasis A. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam nustatytas vidutinis girtumas. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Be to, kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis A. S. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti šio automobilio, nes ši teisė jam buvo atimta už prieš tai padarytą administracinį nusižengimą – automobilio vairavimą būnant neblaiviu. Tąkart teisę vairuoti transporto priemones jis panaudojo priešingai savo vaikų interesams. Aptariamą nusikaltimą jis padarė praėjus vos vienam mėnesiui nuo administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimo už automobilio vairavimą būnant neblaiviu ir negrąžinęs jam išduoto vairuotojo pažymėjimo (tokiu būdu net nepradėjęs vykdyti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes vairuotojo pažymėjimas iš kaltinamojo buvo paimtas tik po aptariamo nusikaltimo padarymo). Svarbu tai, jog, pasak laiduotojos J. J., kaltinamojo sutuoktinė turi vairuotojo pažymėjimą, todėl kaltinamajam atėmus teisę vairuoti transporto priemones ilgesniam laikui bus kam pasirūpinti kaltinamojo šeimoje augančių vaikų sveikatos priežiūra, jų ugdymu ir pan. (pavyzdžiui, esant būtinybei, iš kaimo vietovės nuvežti vaikus pas gydytojus, į ugdymo įstaigas ir pan.). Atsižvelgiant į tai, į kaltinamojo padarytų teisės pažeidimų (aptariamo nusikaltimo ir prieš tai padaryto administracinio nusižengimo) intensyvumą, o taip pat į kitas šio nuosprendžio 4.2. punkte nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam kartu su bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, šios poveikio priemonės terminą nustatant griežtesnį už jos vidurkį, t. y. 3 metams 6 mėnesiams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

5.3. 2020 m. birželio 10 d. nutarimu kaltinamajam A. S. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (73–74 b. l.), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2020 m. birželio 10 d.

6. Turto konfiskavimas

6.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

6.2. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

6.3. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

6.4. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Nors įvykio metu kaltinamojo A. S. vairuota transporto priemonė yra ne jo, transporto priemonės savininkas V. S. neprieštaravo, kad ši transporto priemonė būtų konfiskuota. Pasak transporto priemonės savininko, tam neprieštarauja ir kitas jo sūnus – A. S.. Nurodė, kad minėta transporto priemonės buvo naudojama bendroms reikmėms, bendrai veiklai vykdyti. Kartu spręsdamas transporto priemonės konfiskavimo klausimą teismas įvertina ir tai, jog transporto priemonės savininkas yra kaltinamojo tėtis, todėl nekonfiskavus automobilio kaltinamasis A. S., po teismo procesinio sprendimo priėmimo, galės toliau netrukdomai naudotis minėtu automobiliu (minėtas automobilis buvo naudojamas ūkyje, bendroms reikmėms ir kaltinamajam buvo žinoma vieta, kur laikomi minėto automobilio rakteliai, todėl jis (kaltinamasis) bet kada galėjo pasiimti minėtą automobilį ir netrukdomai juo važiuoti), o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamojo ir jos šeimos interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Ne mažiau svarbu ir tai, jog anksčiau kaltinamajam A. S. taikytos poveikio priemonės – bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – nesulaikė jo nuo nusikaltimo padarymo, todėl šiuo konkrečiu atveju vien tik bausme ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, nekonfiskavus automobilio, pasiekti bausmių tikslus negalima. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis A. S. ateityje neturėtų galimybės nekliudomai naudotis minėtu automobiliu bei daryti naujas nusikalstamas veikas, kaltinamajam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

6.5. Teismas pažymi, kad sprendimas konfiskuoti bendriems tikslams naudotą automobilį atitinka suformuotą teismų praktiką (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-105-581/2020).

7. Kiti klausimai

7.1. Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 9 d. 19.30 val. iki 2020 m. birželio 10 d. 14.52 val. (51, 55 b. l.). Šis kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas (1 para) įskaitomas į jam paskirtą bausmę.

7.2. Kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (70–71, 73–74, 76–77 b. l.). Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinamos. Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

7.3. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai:

7.3.1. automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduodamas konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

7.3.2. kaltinamajam A. S. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

7.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo A. S. į valstybės pajamas išieškomos

7.4.1. automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur (trisdešimt šeši eurai 30 ct) už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (21–30 b. l.);

7.4.2. 3,80 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

7.5. Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam areštą 39 (trisdešimt devynioms) paroms.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki arešto 26 (dvidešimt šešioms) paroms.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3, 5, 7 ir 10 punktais, A. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) gydytis priklausomybės ligas (dėl alkoholio vartojimo); 2) dirbti (tęsti darbą); 3) nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; 4) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 (vieną) parą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 10 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsniu, automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus:

- automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

- A. S. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš A. S. į valstybės pajamas:

- automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo;

- 3,80 Eur (trijų eurų 80 ct) dydžio proceso išlaidas teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Išaiškinti A. S., jog proceso išlaidas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas