- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- I-327-386/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00157-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A.P.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Badalienei, dalyvaujant pareiškėjo A.P. atstovei R.V., 2010-06-21 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.P. prašymą atsakovams – Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A.P. 2007-07 10 patikslintu prašymu (kalba netaisyta) prašo:
priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 1 953,65 Lt, už laikotarpį nuo 2005-02-01 iki 2007-05-29;priteisti iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 6 124,78 Lt, už laikotarpį nuo 2005-02-01 iki 2007-05-29;priteisti iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato proporcingą vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti su pareiškėju laiką, t.y.: už laikotarpį nuo 2007-05-29 iki 2009-02-20 – 134 233,93 Lt vidutinio darbo užmokesčio; už laikotarpį nuo 2009-02-20 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos po 201,36 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną;priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (b.l. 113-119).
Prašymo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika administracinėse bylose. Teigia, jog jam nepagrįstai ir neteisėtai sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, nes darbdavys apskaičiuodamas jam priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) 23 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuota, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma neturi viršyti 70 procentų pareiginės algos. Dėl to, ginčo laikotarpiu ir susidarė prašomos priteisti neišmokėtos darbo užmokesčio dalies sumos dydis, kurį pareiškėjas grindžia teismui pateiktomis pažymomis - Nr. 85-S-3542 už 2005 m., Nr. 85-S-3545 už 2006 m., Nr. 85-S-3547 už 2007 m. (b.l. 122-123, 128-129, 132-133). Taip pat prašyme nurodo, kad 2007-05-29 buvo atleistas vidaus tarnybos, tačiau su juo nebuvo pilnai atsiskaityta, ginčo sumos nebuvo išmokėtos, todėl nukreipia į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taip pat nurodo į LVAT praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose, kur iš esmės išaiškinta atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka, kai su juo yra neatsiskaitoma ne dėl jo kaltės. Atitinkamai pateikia reikalavime nurodytų sumų dydžių paskaičiavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas, skaičiuojant ir išmokant pareiškėjui darbo užmokestį, vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė. Prašo sprendimą vykdymą atidėti vieneriems metams, jei teismas ginčo nepriemoką nuspręstų pareiškėjui priteisti. Informuoja, kad bylą nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvaus.
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su pareiškėjo prašymo reikalavimais nesutinka ir prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad darbdavys, t.y. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, apskaičiuodamas pareiškėjui priedų ir priemokų dydžius ginčo laikotarpiu, vadovavosi galiojusiais teisės aktais, todėl pagrindo konstatuoti, kad policijos komisariatas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nėra.
Tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą informuoti pareiškėjas, atsakovai ir tretysis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėtina šiems bylos proceso dalyviams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 73 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėjo A.P. atstovė R.V. teismo poėdžio metu prašymą palaiko ir prašo tenkinti iš esmės jame išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).
Byloje iš esmės spręstinas ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui A.P., viso jo prašoma priteisti – 1 953,65 Lt, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2005-02-01 iki 2007-05-29, kai atsakovas (darbdavys) nemokėjo jam priedų ir priemokų už viršvalandžius darbe.
Pareiškėjo A.P. atstovės R.V. paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas A.P. ginčo laikotarpiu dirbo statutiniu valstybės tarnautoju Tauragės rajono policijos komisariate Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus areštinės konvojaus grandies vyresniuoju postiniu, vyriausiuoju patruliu. Iš pažymų - Nr. 85-S-3542 už 2005 m., Nr. 85-S-3545 už 2006 m., Nr. 85-S-3547 už 2007 m., matyti, kad ginčo laikotarpiu - nuo 2005-02-01 iki 2007-05-29 pareiškėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėta, iš viso – 1 953,65 Lt (b.l. 122-123, 128-129, 132-133). Už 2005-01-01 – 2005-12-31 laikotarpį neišmokėta – 362,05 Lt, už 2006-01-01 – 2006-12-31 laikotarpį – 935,88 Lt, už 2007-01-01 – 2007-05-29 laikotarpį ? 655,72 Lt. Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.
Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? ir Įstatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos stažą) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomas šis priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. KT pabrėžė, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas ginčytą Įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, KT konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Įstatyme nustatytą priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribą. Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Įstatymo, nei kituose šio Įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.
Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas (darbdavys) iki šiol už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.
KT 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 straipsnis). Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.
LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. LVAT 2004-12-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A10-1054/2004 konstatuota, kad „už darbą yra atlyginama iš valstybės biudžeto. Todėl valstybės biudžete turėjo būti numatytos lėšos, patenkinančios pareiškėjų darbo užmokesčio poreikį. Jeigu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos valstybės tarnautojams atsidurti skirtingoje teisinėje padėtyje ir skirta mažiau lėšų darbo užmokesčiui, negu priklauso pagal Įstatymus arba jais remiantis išteistus kitus teisės aktus, teismas turėjo svarstyti ne tik Muitinės departamento atsakomybės, bet ir Valstybės patraukimo atsakovu šioje administracinėje byloje klausimą. Tokia teisė teismui yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnyje“.
Pareiškėjas skunde atsakovu ne tik Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nurodo, bet ir Lietuvos Respublikos valstybę. Pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu buvo tiesiogiai susijęs su Tauragės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, t.y. subjektu (pareiškėjo darbdaviu), privalančiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Paminėtina ir LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A6621735/2010, kurioje teismas pažymėjo, jog „Būtent atitinkamos vidaus tarnybos statutinės įstaigos betarpiškai išmoka jų tarnautojams darbo užmokestį ir yra tiesiogiai atsakingos, kad tai būtų daroma laiku ir teisingai. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje valstybės tarnautojų darbdaviu expressis verbis yra nurodyta būtent valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. (...) ginčo laikotarpiu pareiškėjos darbdavio funkcijas visa apimtimi realiai įgyvendino būtent vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje ji tarnavo. Todėl, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamu atsakovu šioje byloje laikytinas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne Lietuvos valstybė.“ Taigi bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų būti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiškėjas formuluodamas savo reikalavimus prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiškėjo darbdavys, t.y. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (ginčo laikotarpiu - Tauragės rajono policijos komisariatas).
Kadangi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir Darbo kodeksas). Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis nustato bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą, jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 297 straipsnio l dalis, kuri nustato sutrumpintą (1 mėnesio) ieškinio senaties terminą ginčams dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo, šios kategorijos bylose yra netaikytina, nes valstybės tarnautojo tarnyba dėl savo specifikos ? nebuvimas darbo sutarties ir dvišalio susitarimo dėl darbo apmokėjimo sąlygų ? nepatenka į Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalies reguliavimo sferą. Taigi, valstybės tarnautojo (pareiškėjo) reikalavimui dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo yra taikytinas trejų metų senaties terminas.
Kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005).
Pareiškėjas patikslintu prašymu prašo priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį, viso – 1 953,65 Lt, už laikotarpį nuo 2005-02-01 iki 2007-05-29, pirminis prašymas pareiškėjo teismui patiektas 2007-07-10 (b.l. 7). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prašymo reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo pateiktas nepraleidus senaties terminų, o tai, kaip minėta, yra ta sąlyga, kuri įgalina ginčijamus atsakovo sprendimus dėl ne viso darbo užmokesčio išmokėjimo laikyti neįvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.
Dėl reikalavimo priteisti už uždelstą atsiskaityti laiką.
Pareiškėjo prašymo reikalavimai dėl piniginių sumų priteisimo už uždelstą su juo atsiskaityti laiką atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad esminis bylos reikalavimas yra ir kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių – dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui, kaip anksčiau dirbusiam statutiniu valstybės tarnautoju. Tuo tarpu, jokie su pareiškėjo atleidimu iš vidaus tarnybos, jo atžvilgiu, darbdavio priimti aktai (veiksmai) neskundžiami ir dėl to ginčo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, prašymo argumentai, susiję su ne su ginčo sumos pareiškėjui priteisimo pagrįstumu, teismo netirtini ir (ar) papildomai neanalizuotini.
Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).
Dėl reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų ir bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis), tačiau nenurodo jų dydžio, nepateikia turėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis), todėl šis pareiškėjo prašymo reikalavimas paliekamas nenagrinėtu. Pareiškėjui išaiškintina, kad rašytinį prašymą dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu jis turi teisę pateikti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis).
Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
Atsakovo prašymas atidėti sprendimo vykdymą laikytinas nepagrįstu, kadangi tai nenumatyta įstatymu (ABTĮ 97 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali būti išspręstas šalių susitarimu, valstybinės valdžios ir (ar) valdymo organų sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies - priteisti pareiškėjui A.P. iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nesumokėtą darbo užmokestį, iš viso – 1 953,65 Lt (vienas tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt trys litai ir 65 centai), už laikotarpį nuo 2005-02-01 iki 2007-05-29 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).
Kitoje dalyje prašymą atmesti.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.