Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2016 m. vasario 24 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Littaura“ skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2015 m. spalio 6 d. nutarimo skirti ekonominę sankciją panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Tauragės apskrities VPK) 2015 m. spalio 6 d. nutarimu Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje Nr. 85-IL-14698 UAB „Littaura" direktoriui F. L. paskyrė 144 eurų baudą. Nutarime nurodyta, kad UAB „Littaura" degalinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikant alkoholinių gėrimų pardavimo apribojimų, degalinės operatorė D. U. 2015 m. rugsėjo 15 d. apie 03.40 val. pardavė piliečiui B. Š. tris butelius alaus „Šnekorių" 7.5 % stiprumo už 4,5 eurus. Tuo UAB „Littaura" pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto reikalavimus. Nuobauda paskirta vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi ir 39 straipsniu.

Pareiškėjas UAB „Littaura" (toliau - ir pareiškėjas, ir įmonė) skundu prašo panaikinti Tauragės apskrities VPK 2015 m. spalio 6 d. nutarimą. Nurodo, jog nėra nustatytas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo faktas ir nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių alkoholinių gėrimų pardavimo faktą. Skundžiamas nutarimas priimtas remiantis 2015 m. spalio 6 d. Tauragės apskrities VPK surašytu UAB „Littaura" administracinio teisės pažeidimo protokolu, neįvertinus, kad Tauragės r. apylinkės teismas dar nėra išnagrinėjęs degalinės operatorės D. U. administracinio teisės pažeidimo bylos, t. y. neįrodžius neteisėto alkoholio pardavimo fakto. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamame nutarime nenurodyti jokie įrodymai, kuriais grindžiama pareiškėjo kaltė, tuo pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 39 straipsnio 2 dalies reikalavimas.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 20). Nurodo, jog buvo nustatytas faktas, kad įmonės darbuotoja pardavė alkoholinius gėrimus nesilaikant nustatytų apribojimų. Ekonominė sankcija paskirtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka. Pažymi, kad Alkoholio kontrolės įstatymas nenumato, kad ekonominę sankciją galima skirti tik gavus teismo procesinį sprendimą dėl įmonės darbuotojos nubaudimo už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą pagal ATPK 164 straipsnį.

Gautas pareiškėjo UAB „Littaura“ prašymas bylą nagrinėti pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (b.l. 58).

Atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjo ir atsakovo atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tauragės apskrities VPK 2015 m. spalio 6 d. nutarimo, kuriuo nuspręsta taikyti UAB „Littaura" direktoriui F. L. ekonominę sankciją už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš ginčijamo nutarimo turinio matyti, jog UAB „Littaura" degalinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikant alkoholinių gėrimų pardavimo apribojimų, degalinės operatorė D. U. 2015 m. rugsėjo 15 d. apie 03.40 val. pardavė piliečiui tris butelius alaus „Šnekorių" 7.5 % stiprumo už 4,5 eurus.

Teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi sustabdė šią administracinę bylą iki įsiteisės Tauragės r. apylinkės teismo procesinis sprendimas byloje Nr. A2.8.-1863-850/2015, kurioje D. U. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 164 straipsnio 2 dalį (b.l. 32-33).

2016 m. vasario 2 d. nutartimi šios bylos nagrinėjimas atnaujintas (b.l. 41-42).

Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio Įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus.To paties Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

Įgyvendindamas anksčiau nurodytus tikslus, įstatymų leidėjas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 valandos iki 8 valandos mažmeninės prekybos įmonėse (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose.

Pareiškėjas, pradėdamas administracinį ginčą, nurodė, jog UAB „Littaura" degalinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nėra nustatytas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo faktas ir nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių alkoholinių gėrimų pardavimo faktą skundžiamame nutarime nurodytu laiku.

Tauragės r. apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu konstatavo, jog UAB „Littaura“ operatorė D. U. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku, t. y. 2015 m. rugsėjo 15 d. apie 03.40 val., neturėjo teisės parduoti klientams alkoholinių gėrimų, tame tarpe ir alaus, nepriklausomai nuo to, kad toks imperatyvus reikalavimas ir nėra nurodytas įmonei išduotoje licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Apie šį teisinį reglamentavimą D. U. patvirtino žinanti, ginčo dėl to byloje nėra (b.l. 51-55). Tauragės r. apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu pripažino D. U. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė 180 Eur baudą, konfiskavo tris butelius alaus „Šnekorių". Šis teismo nutarimas įsiteisėjęs (b.l. 51-55). Taigi, minėtu Tauragės r. apylinkės teismo nutarimu paneigtas pareiškėjo teigimas, jog nėra nustatytas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo faktas ginčijamame nutarime nurodytu laiku.

Alkoholio kontrolės įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus bylą, priimamas nutarimas; jame turi būti nurodyta: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas; bylos nagrinėjimo data ir vieta; duomenys apie pažeidėją; pažeidimo aplinkybės; pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas; šio Įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą; pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas; priimtas sprendimas; jo apskundimo terminai ir tvarka. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad nenurodyti pažeidėjo kaltės įrodymai, o kiti reikalaingi duomenys nurodyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, jog ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr. LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8222732/2011, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146 -340/2014 ir kt.). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žalos žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr. LVAT 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010). Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija laikėsi ir 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012. Kaip jau nurodyta, pareiškėjo darbuotojos kaltė dėl 2015 m. rugsėjo 15 d. apie 03.40 val. neteisėto alkoholio pardavimo įrodyta ir ji nubausta Tauragės r. apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu. Tai, kad skundžiamame nutarime nenurodyti pažeidėjo kaltės įrodymai, laikytina formaliu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Šiuo atveju pareiškėjui paskirta minimali bauda, pareiškėjas ir neprašo jos mažinti.

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad ginčijamas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. spalio 6 d. nutarimas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje Nr. 85-IL-14698 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.

Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas prašymu (b.l. 13) prašo priteisti iš atsakovo 150 Eur išlaidų atlyginimą už skundo paruošimą ir pateikė Teisinių paslaugų sutartį Nr. 37-A/2015-E, sąskatą už teisines paslaugas ir kasos priėmimo kvitą, kuriuo sumokėta 150 Eur už skundo paruošimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, netenkinamas jo prašymas dėl išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo UAB „Littaura“ skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2015 m. spalio 6 d. nutarimo skirti ekonominę sankciją Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje Nr. 85-IL-14698 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjo UAB „Littaura“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.