Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3-137/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-03-03Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2014-07-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-03
Bylos Nr.
1-3-137/2014
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-01258-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Leipuvienė
Nukentėjusysis
mažamečiui E, ir mažamečio E, E. S., E. B.
Civilinis ieškovas
L. S.
Kaltinamasis
A. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3-137/2014Proceso Nr. 1-57-1-01258-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2; 1.2.4.8.3; 1.2.14.10; 1.1.8; 1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.7; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5; 2.1.3.6; 2.9.3; 2.9.11.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 3 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Laima Leipuvienė,sekretoriaujant L. Davenienei,dalyvaujant:

prokurorams I. Kvedaraitei, V. Pupeikienei, D. Prankai, E. Matuizienei, V. Dėdinienei;

gynėjui N. Kuznecovui;

nukentėjusiesiems: mažamečiui E. S., E. B., nepilnametei D. B., T. B., K. B., nepilnamečiui M. B., nepilnamečiui M. B., nepilnametei G. D., A. M. L., nepilnamečiui M. U., A. Ž., nepilnametei D. P., nepilnamečiui V. V.;

nukentėjusiajai ir mažamečio E. S. įstatyminei atstovei bei civilinei ieškovei L. S.;

įstatyminiams nepilnamečių atstovams: R. B., A. B., L. D., D. L., A. U., R. P., A. V.;

nukentėjusiųjų E. S. ir jo įstatyminės atstovės L. S. atstovei advokatei J. T. Litvinskienei ir nukentėjusiojo E. B. atstovui,- advokatui. S. Sandai;

VTAT atstovui E. Z.;

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, (duomenys neskelbtini) išsimokslinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vyr. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 140 str. 1 d. ir 187 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo mažametį, o būtent jis:

2011 m. liepos 9 d. apie 24 val., (duomenys neskelbtini), priklausančiame E. B., tyčia pastūmė mažametį E. S. (gimusį (duomenys neskelbtini)), dėl ko šis pargriuvo ir tuo padarė jam poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kas sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam E. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą,

t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. (2003 07 04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi nuo 2003 07 25 iki 2013 07 13);

A. Ž. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino. Paaiškino, kad viskas įvyko sodininkų bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)“, kur jo sūnus K. Ž. ir dukra vasarojo pas uošvius. Nepilnametis (tuo metu (duomenys neskelbtini) m.) sūnus K. pasakė, kad kaimynė D. B. pakvietė jį į gimtadienį. Jis leido dalyvauti, nes sūnus pasakė, kad gimtadienyje bus kviečiančios mergaitės tėvai ir daug vaikų. Jam būnant namuose (duomenys neskelbtini), apie 23 val. paskambino dukra ir pasakė, kad sūnų pas senelius draugai atvedė neblaivų ir iki pusės šlapią. Dukrai liepė iš karto kviesti greitąją pagalbą, o patys skubiai išvyko į sodų bendriją. Rado greitąją jau atvažiavusią. Sūnus klausiamas kur buvo ir su kuo vartojo alkoholį atsakė, kad gimtadienyje pas D.. Jis labai išsigando dėl sūnaus būklės, ir kad šalia esant ežerui, kalėjo baigtis dar baisiau. Sūnų išvežė į ligoninę, o žmona su uošve paskui greitąją. Jis gi, norėdamas išsiaiškinti kodėl taip atsitiko, su dukra nuėjo į gimtadienio vietą, t. y. į B. sklypą iš kurio tarp 23-24 val. sklido garsi muzika. Vartai buvo atdari ir įėję pamatė palapinę, ant žolės šviečiantį kompiuterio ekraną ir girdėjo iš jo sklindančią muziką, o kieme girdėjo vaikų balsus. Paklausus vaikų, „ką čia veikiate“,- jie išsibėgiojo, o jis nuėjo ieškoti tėvų. Namo kurio durys buvo atviros, todėl pabeldęs užėjo į vidų, o dukra liko prie durų. Namo viduje rado ant sofos gulinčius vyrą ir moterį. Paklausė jų ar jie žino, kas dedasi jų kieme ir kad vaikai vartoja alkoholį. Vyrui paklausus, jis prisistatė esąs K. Ž. tėvas. Vyras sureagavo labai agresyviai, atkišo abu kumščius, pasakė, buvęs (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, kad jį užmuš ir kad dingčiau iš čia. Dėl tokio jo elgesio pamanė, kad yra neblaivūs ir išėjo į kiemą. Vyras jam ir kieme toliau grasino nužudyti, susidoroti ir pasodinti už tai, kad įsiveržė į šventę. Išgirdę konfliktą atėjo kaimynai, kurių vaikai taip pat dalyvavo gimtadienyje. Muzika grojo garsiai, todėl visi šnekėjo garsiai. K. B. klausė kas dedasi, o jis atsakė, kad gimtadienyje vaikai vartoja alkoholį. K. B. sūnus atsakė, kad tai ne jo reikalas ir kad nešdintųsi iš kiemo. Tuo metu vyresnysis B. pradėjo stumdyti jo dukrą, kuri kelis kartus prašė jo to nedaryti, todėl norėdamas ją apginti, jis pastūmė pastarąjį į petį ir šis nukrito, o jie išėjo iš teritorijos ir nuėjo į SB pradžią pasitikti policijos, nes dukra dar jam prieš įeinant į namą, iš mažojo S., su kitais berniukais gulėjusio sklypo šone, sužinojusi namo adresą buvo iškvietusi policiją, pranešdama apie nepilnamečių girtavimą. Einant jaunesnysis B. prišoko jo ir ėmė smaugti. Jis ėjo toliu į tai neatsižvelgdamas ir pajuto du smūgius į juosmenį ir spyrį koja į nugarą. Atsisukęs pamatė B. kuris vėl grasino susidoroti ir „pasodinti“. Įvykio metu buvo blaivus, nes atvykusi policija net netikrino jo blaivumo. Kompiuterio jis nespardė ir nežino ar jis buvo sugadintas, nes kai išėjo iš kiemo, girdėjo, kad muzika per jį dar grojo, o jei kas jį sulaužė jam išėjus – nežino. E. S. jis tikrai nesužalojo, nes jei būtų jam spyręs, tai sužalojimai būtų stipresni. L. S. konflikte iš viso nedalyvavo, jos kieme nebuvo, ji nieko nematė, į policiją ji kreipėsi po 43 min. po to, kai jie patys jau buvo iškvietę policiją ir atvyko tik prie įvažiavimo į SB, kur jie laukė policijos. E. B. iki įvykio iš viso nepažinojo. Mano, kad kaltinimas jam nepagrįstas, o jis yra apkalbamas nukentėjusiųjų dėl to, kad pastarieji patys jaučiasi esą nusikalstę, t. y. kalti pirkę alkoholį nepilnamečiams ir leidę jį vartoti, dėl ko suprasdami savo galimą atsakomybę, perėjo į puolimą. Sūnus jam pasakojo, kad D. B. prieš gimtadienį apklausė dalyvausiančius vaikus, kokius gėrimus ir kokį alkoholį kas gers, kad žinotų, ką nupirkti. Sūnus taip jam sakė, kad po to B. su tėvu nuvyko į parduotuvę ir tuos gėrimus vaišėms nupirko. Po to, sūnus ir (duomenys neskelbtini) policijos nuovadoje nurodė, kas kokius alkoholinius gėrimus gimtadienyje vartojo. Kai atvyko policijos pareigūnai, E. B. jiems minėjo, kad yra buvęs pareigūnas. Dabar žino, kad jis buvęs (duomenys neskelbtini) pareigūnas, todėl mano, kad jo patirtis, ryšiai ir pareigos leidžia organizuoti tyrimo veiksmus taip, kad apkaltinti jį.

Motyvuojamoji dalis

Nors A. Ž. kaltu neprisipažino,- jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

-mažamečio nukentėjusiojo E. S. paaiškinimu teisme, kad buvo pas D. B. gimtadienyje, jie visi klausėsi muzikos, šoko, valgė, gėrė sultis, limonadą jokio alkoholio nevartojo ir jo net nebuvo. Vidurnaktį atėjo kaltinamasis, nuspyrė kompiuterį, kuris stovėjo šalia palapinės ant kažkokio tai daikto, o muzika grojo per kolonėles. Po spyrio, muzika nustojo groti. Kad kompiuteris būtų subyrėjęs,- nematė, tik nukrito. Nugriovė palapinę ir pribėgęs spyrė jam į koją. Kai jam spyrė, jis tuo metu sėdėjo ant laiptų ir valgė tortą Vaikai visi išsilakstė, nes išsigando. Jis nuo spyrio nukrito. Koją stipriai skaudėjo, o pats buvo išsigandęs. Už ką jam buvo spirta, net nesuprato. Kaltinamasis jam liepė tylėti, nes kitaip sakė, kad gaus į ,,dūdą“. Pirma šliaužė, po to nušuoliavo iki laiptų. Kažkas pasakė, kad eitų namo. D. draugams papasakojo, kas atsitiko. Paskambino motinai. Jau būdamas namie per langą matė, kaip atvažiavo policija į kaimynų kiemą ir visi aiškinosi. Dėl to, kad skaudėjo koją, į gydytojus nesikreipė, jam ledą uždėjo namie. Mamai papasakojo, kad atėjo žmogus, sudaužė kompiuterį ir spyrė jam į koją. Po įvykio jam mama pirko raminamuosius vaistus. Per gimtadienį K. (A. Ž. sūnų) matė, tačiau su juo nebendravo ir kada išėjo nematė, tačiau po 10 valandos vakaro jau jo nebematė gimtadienyje. Nors nuėjęs prie ežero matė K. prie jo. Prie ežero ėjo tik vaikai, o suaugę kartu nėjo. Jokių svetimų, ne iš gimtadienio vaikų prie ežero nematė. M. K. guli prie nendrių girtą. Mano, kad jis atėjo prie ežero ne su jais, nes einant negirdėjo jo balso. Vaikai pakėlė jį ir nuvedė namo, o jis ėjo kartu į namus persirengti. Tačiau bijo šiuo metu ką nors ne taip pasakyti, nes ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė.

Nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 84-86) sakė, kad kompiuteris stovėjo prie pavėsinės, kad matė, kaip vyras prie kompiuterio pribėgo ir spyrė į jį ir tuo metu kompiuteris nukrito ant žemės ir sudužo. Pats tuo metu stovėjo prie pavėsinės, vyras tada nubėgo prie palapinės, o jau grįždamas, ir jam įspyrė. Jis stovėjo toje pačioje vietoje;

-nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei mažamečio E. S. įstatyminės atstovės L. S. paaiškinimu teisme, kad sūnus apie vidurnaktį iš gimtadienio grįžo šlubuodamas ir verkdamas. Prieš tai buvo kelis kartus namo grįžęs persirengti, nes maudėsi. Buvo labai išsigandęs. Pati yra medikė ir matė sūnaus būseną. Paklaustas kas atsitiko, papasakojo, kad buvo užpultas suaugusio asmens. Nuėjo pas kaimynus išsiaiškinti. B. ir E. B. papasakojo, kas įvyko ir kad policija jau iškviesta. Kadangi toje vietoje akligatvis, nuėjo laukti prie įvažiavimo policijos, kur sutiko kaltinamąjį ir pasakė jam, kad rašys pareiškimą, nes jis sumušė jos sūnų. Ji juto nuo kaltinamojo alkoholio kvapą. Jis grasino užmušti, pakasti, dukra ramino savo tėvą. Jis mosikavo jai prieš veidą rankomis, todėl pagalbos telefonu (duomenys neskelbtini) iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai bendravo su vaikais, ar tikrino blaivumą nematė. Kaltinamasis liko policijos mašinoje, o ji nuėjo į namą aiškintis su pareigūnais. Parašė pareiškimą, o kitą dieną policija davė nukreipimą dėl medikų išvados. Užsiregistravo, nes buvo eilė. Tą pačią dieną nuvežė sūnų į polikliniką ir buvo nukreipti pas traumatologą. Civilinį ieškinį reiškia nes patyrė turtinę ir moralinę žalą. Taip pat buvo kelionės išlaidų: pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) policijos nuovadas, Vilniaus rajono PK, pas atstovaujančią juos advokatę, į gydymo įstaigą, į ekspertizės įstaigą, viso 39 kartai, kas sudaro 1900 km. 1 litras kuro vidutiniškai kainuoja 4,7 Lt, todėl viskas kainavo 759,05 Lt. Taip pat važiavo į teismo posėdžius, pas gydytojus, susitikimus su advokate – 19 kartų po 50 km, 1 litras kuro po 4,50 Lt-viso 300 Lt. Bendra kelionėms išleido 1059.05 Lt. Pokalbiai telefonu kainavo 50 Lt, o raminamieji vaistai ,,Sedatyvas“ sūnui – 15 Lt. Viso – 1125,05 Lt. Dėl to, kad buvo sumuštas sūnus, moralinę žalą patyrė ne tik jis pats bet ir ji, kaip jo mama. Sūnų, kuris įvykio metu buvo mažametis, sumušė suaugęs neblaivus vyras. Sūnus sumuštas brandos ir vystymosi laikotarpiu, jis patyrė skausmą, šoką, dvasinius išgyvenimus, buvo pažeistos jo teisės į sveikatą ir neliečiamybę. Dėl sumušimo iš karto po įvykio su juo buvo sunku susikalbėti, buvo išsigandęs ir verkė, jautėsi sugniuždytas. Po įvykio pradėjo blogai miegoti, tapo dirglus, pasikeitė jo bendravimas su bendraamžiais. Ne tik jis, bet ir ji pati jaučia iki šiol baimę ir nesaugumo jausmą. Dėl patirtų jos ir sūnaus išgyvenimų prašo priteisti iš kaltinamojo 13000 Lt sūnaus moralinei žalai ir 7000 Lt jos moralinei žalai atlyginti bei 1125,05 Lt už patirtas išlaidas. Išlaidas, susijusias su advokatės J. T. Litvinskienės teisine pagalba prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti pagal byloje pateiktus kvitus. Civilinio ieškinio užtikrinimui prašo laikinai apriboti kaltinamojo nuosavybės teises į jo turtą.

L. S. parodymai nėra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 75-76, 80-82) nurodė, kad sūnus jai sakė, kad atbėgęs į D. gimtadienį vyras stvėrė jį, per prievartą parklupdė ir stipriai įspyrė į koją.

-nukentėjusiojo K. B. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 94-95) ir teisme, kad jo anūkas M. B. buvo gimtadienyje pas D. B.. Žino, kad mergaitės tėvai buvo ir prižiūrėjo vaikus. Kai išgirdo vaikų šauksmus nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Kieme sutiko moterį ir tuo metu pro jį praėjo E. šlubuodamas, sakė, kad jam sudavė į koją ir jis nuėjo namo. Vaikai išsilakstė, muzika nutilo. Jam kažkas sušuko ir pasisukus, sudavė į petį. Nuo smūgio nukrito. Nuo kritimo skaudėjo kairę alkūnę, nusibrozdino pirštą, tačiau į medikus nesikreipė. Pats jis buvo blaivus, alkoholio nevartoja, nes serga epilepsija. Tuo metu jo sūnus ir kaimynas E. B. išvedė A. Ž. iš kiemo, o vėliau atvyko policiją. Niekas prieš kaltinamąjį fizinio smurto nenaudojo. Prieš tai matė, kad A. Ž. stovi su jauna moterimi, galimai dukra, tačiau jis jos nestūmė ir netampė, nors gal kalbėjo. Nežino, ar kaltinamasis jį pastūmė tyčia ar netyčia, bet neužkliuvo. Atvykusi policija jo neapklausė, nors buvo namuose, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tyrėjui, kad nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju, nes jo rimtis sutrikdyta nebuvo, pretenzijų niekam neturi ir nelaiko savęs nukentėjusiuoju. Prašymo šioje byloje būti nukentėjusiuoju nerašė ir šiandien nemano juo esąs, o nutarimas jį pripažinti nukentėjusiuoju jo pasirašytas gal todėl, kad nebuvo paaiškinta ir nesuprato ant ko pasirašo;

-nukentėjusiosios D. B. paaiškinimu, kad į jos gimtadienį visi susirinko apie 18 valandą. Buvo ir K. Ž.. Visi gimtadienyje valgė, bendravo, šoko. Kompiuteris stovėjo ant poros plytų ir lentos. Po kelių valandų K. Ž. dingo ir ji jau jo nebematė. Išėjo neatsisveikinęs. Apie 24 valandą dingo muzika ir pamatė bėganti į jos pusę girtą vyriškį, kuris keikėsi, bėgdamas užkliuvo už palapinės kuoliuko raištelio ir ji nukrito. Sakė, kad visus užmuš, liepė gultis, todėl visi vaikai išsigando ir išsibėgiojo. Grįžusi rado sudaužytą kompiuterį, bet nematė, kad kaltinamasis jam būtų ką nors padaręs. Kas įvyko su E. – taip pat nematė, jai apie tai vėliau papasakojo. Ji nematė, kad kas būtų jos gimtadienyje vartojęs alkoholį nei išgėrusių nepastebėjo. Kai matė K. gimtadienyje ir su juo bendravo, jis buvo blaivus. Jos rimtis buvo sutrikdyta.

Savo parodymus D. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 121-131). Nuotraukoje Nr. 3 nurodo vietą, kur stovėjo kompiuteris, t. y. šalia pavėsinės, o ne joje, kaip rodė jos tėvas. Nukentėjusiosios parodymai nėra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai V. (t. y. V. V.) pasakė, kad kompiuterį spyręs sudaužė atbėgęs vyriškis, t. y. kaltinamasis;

-nukentėjusiojo M. B. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 187-189) ir teisme, kad prašo, kad vadovautis jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Kartu su kitais draugais dalyvavo D. B. gimtadienyje. Jame buvo ir K. Ž., tačiau jį matė tik epizodais. Pats jis alkoholio nevartojo. Pats buvo už pavėsinės, todėl nieko nematė, nei kas atėjo, nei dėl ko, bet girdėjo šaukiantį vyrą, visi išsigando ir išbėgo į mišką. Grįžęs apie 1 val. nei E., nei kompiuterio nematė. Jam nei turtinė, nei fizinė žala padaryta nebuvo, bet sutrikdė tik visų rimtį, nes atbėgęs vyras visus išgąsdino;

-nepilnamečio nukentėjusiojo M. B. paaiškinimu teisme, kad buvo pas D. B. vakarėlyje, kur buvo ir K. Ž.. Pastarasis apie 22 val., atsisveikinęs ne su visais, dingo, o visi šventė toliau. Alkoholio gimtadienyje nebuvo ir niekas nevartojo. Kai ėjo link ežero pasivaikščioti, pastebėjo šalia kelio sėdintį K., kuris buvo nusiavęs batus, o iš jo judesių suprato, kad buvo neblaivus, bet prie jo butelių nematė. Padėjo jam apsiauti ir, gal būt su E., nuvedė namo, paskambino į duris ir palikęs išėjo, nelaukdamas kas išeis. Neužilgo, kai grįžo į gimtadienio vietą atbėgo kaltinamasis. Mano, kad jis atėjo, pamatęs tokį K.. Jis rėkavo, kad visus užmuš, todėl išsigandęs ir pabėgo ir nuėjo namo. Matė, kaip kaltimamsis spyrė į kompiuterį, tačiau kaip spyrė E. nematė. Kai atbėgo kaltinamasis jis buvo ne pavėsinėje, o 3 metrų atstumu nuo pavėsinės, o kompiuteris apie puse metro nuo jos. Ar nutilo muzika –nepamena. Kad kompiuteris sudužęs, pamatė, tik kitą dieną. Dėl įvyko išsigando.

Nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 163-165) sakė, kad matė kaip spyrė ir kad kompiuteris sudužo, o teisme kad tik spyrė, o kad sudužęs, pamtė tik sekančią dieną. Apie tai, kad aptiko neblaivų K. Ž. ir jį nuvedė namo, ikiteisminio tyrimo metu išvis neminėjo. Sakė, kad kai atbėgo kaltinamasis buvo pavėsinėje, o teisme kad buvo nuo jos 3 metrai;

-nepilnamečio nukentėjusiojo M. B. įstatyminio atstovo R. B. paaiškinimu teisme, kad sūnus telefonu pasakojo apie įvykį, nors ir paliko jam tai įspūdį, bet kokį, negali pasakyti. Pasakojo, kad buvo atvykusi policija, kažkas įvyko. Kadangi pasitikėjo D. tėvais, leido sūnui dalyvauti gimtadienyje;

-nukentėjusiosios T. B. paaiškinimu teisme, kad buvo dukters gimtadienis, į kurį ji pasikvietė draugus. Nusprendė, kad vaikai nakvos pas juos namuose, buvo pastatytos palapinės, namo teritorijoje – pavėsinė. Vaikai buvo stebimi visą vakarą. Visi rinkosi apie 17-17.30 val., ėjo maudytis prie ežero. Po 22 val. įjungė muziką, vaikai pavalgė, šoko. Susitarė, kad 24 val. bus tortas, o po to jie eis miegoti. Ji su vyru buvo namie. Nė vienas vaikas nebuvo girtas. Ji būtų pajutusi alkoholio kvapą nes prižiūrėjo juos. Būnant namie, apie 24 val. įbėgo jiems nepažįstamas vyras (kaltinamasis), kuris buvo neblaivus ir pradėjo šaukti. Reiškė pretenzijas, kad jie nugirdė jo sūnų. Apie kurį vaiką ėjo kalba suprato tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai. Vyras paprašė jo išeiti. Kieme jis taip pat elgėsi agresyviai, keikėsi, laikė pakėlęs kumštį. Kai atėjo kaimynai B., vyras su jais išėjo, o ji nuėjo prie pavėsinės. Ten sutiko E., kuris verkė, laikėsi už kojos, sakė kad įspyrė kaltinamasis ir pats nuėjo namo. Po to G. D. pasakė, kad atbėgęs vyras sudaužė kompiuterį Jis nebegrojo, nors jo ekranas švytėjo. Vaikai buvo išsilakstę. Ji kieme laukė policijos, o L. S. nutarė važiuoti pasitikti policijos. Atvykę pareigūnai bendravo su vaikais. Dėl kompiuterio vertės buvo nuvykę į parduotuvę ,,Euronics“. Vyras į ,,Techno“ kreipėsi vienas. Prašė nustatyti vertę. Kompiuteris padovanotas draugo iš (duomenys neskelbtini), todėl neturėjo įsigijimo dokumentų. Buvo atsakyta, kad Lietuvoje tokiais neprekiaujama ir pasiūlė kreiptis į ,,Sony“, kur ir buvo išrašyta pažyma. Sutaisyti kompiuterį kainuotų brangiau, nei naują nusipirkti, todėl įsigijo kitą. Prašo tenkinti ieškinį, nes jai buvo padaryta didelė moralinė skriauda. Be to dukra sakė, kad kaltinamasis atbėgęs grasino jai nužudymu;

Nukentėjusiosios parodymai nėra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 101-103) sakė mačiusi kaip kaltinamasis pastūmė K. B., nors teisme šios aplinkybes nurodė.

-nukentėjusiojo E. B. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 47-48, 50-51) ir teisme, kad (duomenys neskelbtini) šventė dukters gimtadienį. Dalyvavo apie 12-13 vaikų. Buvo nupirktos vaišės, tačiau alkoholio ant stalo nebuvo. Vaikai iš namų atsinešė kompiuterį su kolonėlėmis, klausėsi muzikos. Kompiuteris stovėjo ant lentos. Vaikai žaidė, ėjo maudytis. Jie vaikus iš namo visą vakarą stebėjo. Apie 24 val. jis su žmona buvo namie, žiūrėjo televizorių. Tuo metu į namus įvirto kaltinamasis, kuris buvo akivaizdžiai girtas. Pradėjo keiktis, elgėsi agresyviai. Jis išstūmė kaltinamąjį pro duris laukan iš namų ir iš teritorijos. Vaikai iš kiemo jau buvo išsilakstę. Po to iš jų sužinojo, kad atbėgęs vyras juos išgąsdino, liepė visiems gultis, spyrė į kompiuterį ir E., rėkdamas klausė, kur D.. A. Ž. dukra stvėrė jų dukrai už rankos, bet ši pabėgo. Kieme kilo triukšmas, kaltinamasis kaltino juos, kad gimtadienio metu buvo nugirdytas jo sūnus. Tačiau jo sūnus gimtadienyje buvo tik iki 10 val. vakaro. Tuo metu atėjo K. B.. Kaltinamasis jį apstūmė. Šis nuo smūgio nukrito, susibraižė rankas. Dėl tokio elgesio kaltinamąjį išstūmė už vartų. Tuo metu atbėgo L. S., buvo iškviesta policija, kuri ilgai nevyko. Į policiją skambino ir kaltinamasis. L. S. nuvažiavo pasitikti policijos. Atvykus pareigūnams paaiškino jiems viską. Kadangi pats dirbo prieš tai (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) tai paprašė policijos pareigūnų patikrint visų neblaivumą, tačiau tai nebuvo padaryta, gal neturėjo aparato tikrinimui. Policijos pareigūnai bendravo su vaikais name. L. S. parašė pareiškimą. Apie kompiuterio sudaužymą sužinojo iš M. (M. B.), G. (G. D.) ir E. (E. S.). Kompiuterio ekranas buvo atšokęs ir išsilydęs,-jis neveikė. Bandė aiškintis dėl kompiuterio pataisymo, tačiau tokiais Lietuvoje neprekiauja ir jų netaiso, nes jie yra brangūs. ,,Sony Elektroniks“ pateikė pagal jo atstovės prašymą kompiuterio vertę – 69990 Rusijos rublių, kas atitinka 6550,78 Lt. Apie tai, kad buvo sužalotas E. S., sužinojo iš jo motinos. Vaikai taip pat sakė, kad E. buvo pavėsinėje, taip pat norėjo pabėgti, bet nespėjo ir kai jis bėgo pro 2 metrų tarpą, jam buvo įspirta. Apie kaltinamojo sūnų sužinojo vėliau iš vaikų, kurie sakė, kad jis iš gimtadienio išėjo 10 val. Dėl kaltinamojo veiksmų jam padaryta 9275,08 Lt turtinė žala, kurią sudaro: 6550,78 Lt už sugadintą kompiuterį, 275,08 Lt už kurą, kai tekdavo vykti į policijos nuovadas dėl ikiteisminio tyrimo bei 2500 Lt išlaidos gynėjui. Taip pat patyrė moralinę žalą, kurią įvertino 3000 Lt, nes buvo sugadinta šventė, kaltinamasis tiek jų, tiek vaikų atžvilgiu keikėsi necenzūriniais žodžiais, buvo išgąsdinti ne tik vaikai, bet ir visa jo šeima – dukra su sutuoktine. Iš viso prašo patenkinti 12775,08 Lt ieškinį ir jo užtikrinimui prašo apriboti kaltinamojo teises į turtą, kurio dydis neviršytų ieškinio sumos. Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 62-73). Jų metu nurodė, kad kompiuteris stovėjo pavėsinėje nuotrauka Nr. 4;

-nepilnametės nukentėjusiosios G. D. paaiškinimu teisme, kad dalyvavo D. gimtadienyje, visi vaikai linksminosi susiskirstę grupelėmis, po to ėjo maudytis. Neblaivių vaikių nematė. Buvo ir K. (A. Ž. sūnus). Su juo bendravo, tačiau nematė, kad jis būtų neblaivus. Apie 24 val. įsiveržė A. Ž. ir pradėjo šaukti ,,policija, visi ant žemės“. Ji labai išsigando. Kartu su juo buvo K. sesė, kuri liko prie vartų. Ji pati pasislėpė, o E., kai šis norėjo pabėgti, kaltinamasis stovinčiam spyrė į koją. Tada jis dar spyrė į kompiuterį, stovėjusį prie pavėsinės ir nubėgo į namus. Bėgdamas ir norėdamas sulaikyti vaikus, kaltinamasis suardė palapinę. Vėliau iš namų išėjo D. tėvai, kaltinamasis, o ji nunešė kompiuterį D. mamai. Kompiuteris neveikė, bet kad atšokęs ekranas nepastebėjo. D. tėtis varė kaltinamąjį už tvoros. Pati nuėjo į namus. K. E. įspyrė, jis šiek tiek pagulėjo ir tada šlubuodamas nuėjo namo. Po kelių valandų matė ant jo kojos didelę mėlynę. Paskambino savo mamai ir pasakė kas įvyko. Nutarimo esmės, kai ją pripažino nukentėjusiąja, jai niekas nepaaiškino, tačiau stresą įvykio metu patyrė. Šventė buvo sugadinta.

Nukentėjusiosios parodymai nėra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 175-176), neminėjo, kad nunešė kompiuterį D. mamai;

-nepilnametės nukentėjusiosios G. D. įstatyminės atstovės L. D. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 182-183) ir teisme, kad jos dukra dalyvavo klasiokės D. gimtadienyje. Ją nuvežė kito berniuko – M., tėvai. Vidurnaktį dukra paskambino apsiverkusi, sakė, kad buvo atėjęs vyras, grasino visiems, vieną vaiką primušė, keikėsi necenzūriniais žodžiais D. mamos atžvilgiu. Dukra buvo išsigandusi, patyrė šoką. Grįžusi ryte namo, sakė, kad vienam iš dalyvavusių gimtadienyje (duomenys neskelbtini) metų berniukui buvo įspirta į koją, kad M. buvo paguldytas ant žemės. Sakė, kad vyras buvo įsiveržęs į D. tėvų namus, sudaužė kompiuterį, palapinę. Namo dukra grįžo blaivi;

- nukentėjusiosios A. M. L. paaiškinimu teisme, kad dalyvavo D. gimtadienyje. K. šventės metu matė tik du kartus, tačiau pati su juo nebendravo. Apie 23-24 val. su J. (J. J.), M. (M. B.) ir A. (A. Ž.) kalbėjosi pavėsinėje. Išgirdo liepimą gultis ir grasinimą nužudyti. Išsigandusi pasislėpė krūmuose, o kai viskas aprimo, nuėjo prie pavėsinės. Muzika nutilo, kai atbėgo vyras. D. tėtis jai sakė, kad vyras kaltino juos nugirdžius pastarojo sūnų. Vaikai nuėjo į namo antrą aukštą. Vėliau atvyko policija. Paties įvykio ji nematė, tik draugai papasakojo, kad sudaužė kompiuterį ir buvo spirta E., kuris rodė mėlynę aukščiau kelio. Pati ji nematė nei pastumiant nei įspiriant. Dėl įvykio labai išsigando.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 137-139) sakė, kad pats E. jai pasakė, jog įsibrovęs į namus vyras jį pastūmė, o kad išėjusi iš krūmų ir priėjusi prie pavėsinės pamatė, kad sudaužytas kompiuteris;

-nepilnametės nukentėjusiosios A. M. L. įstatyminės atstovės D. L. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 143-145) ir teisme, kad nuvežė dukrą į gimtadienį ir leido nakvoti, nes pasitikėjo žmonėmis, pas kuriuos vyko šventė. Grįžusi namo, dukra papasakojo, kad įsiveržė vyriškis, sudaužė kompiuterį, nes vakarėlyje buvo nugirdytas jo sūnus, dar kad buvo sužalotas vienas vaikas, išversta palapinė ir dėl to iškviesta policija. Po šio įvykio dukra buvo sukrėsta;

-nepilnamečio nukentėjusiojo M. U. (M. U.) paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 149-151) ir teisme, kad dalyvavo D. B. gimtadienyje. Su K. pasisveikino ir kartas nuo karto pasikalbėdavo. Apie 24 val. išgirdo rėksmus ,,ant žemės, policija“ ir iš už medžių iššoko vyras su moterimi. Vyras keikėsi, šaukė ,,gultis ant žemės arba užmušiu“ ir pastūmė jį, o moteris jį laikė už rankos, tačiau jis išsisuko. Jis atsigulė ant žemės ne todėl, kad jį pastūmė, o iš baimės. Tuo metu E. buvo pavėsinėje, o atėjęs vyras neleido jam išeiti. Matė, kaip E. bandė išeiti, o atbėgęs vyras nustūmė jį nuo 2 mažų pavėsinės laiptukų ir E. virto. Vyras visiems liepė gulėti, o pats nubėgo pas D. tėvus. Matė, kaip vyras prieš tai, kaip nustūmė E., spyrė į kompiuterį ir draskė palapinę;

-nepilnamečio nukentėjusiojo M. U. (M. U.) įstatyminio atstovo A. U. paaiškinimu teisme, kad namo grįžęs sūnus papasakojo apie tai, kad esant gimtadienyje, atbėgęs vyras sudaužė kompiuterį, sumušė berniuką ir visiems sugadino šventę.

Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 155-157, 160-161) neminėjo, kad sūnus būtų pasakojęs apie sumuštą berniuką ir sudaužytą kompiuterį. Nurodė tik, kad sūnus papasakojo, jog į šventę įsiveržė kažkoks vyras ir visiems grasino, vaikai išsibėgiojo ir kad įvyko konfliktas tarp suaugusių;

-nukentėjusiojo A. Ž. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 15-16 ) ir teisme, kad gimtadienio metu apie 24 val. į šventę įsiveržė vyras ir šaukė. Pats nieko nematė, tik išgirdęs šauksmus peršoko per tvorą ir pasislėpė. Grįžo jau po visko ir nuėjo miegoti. Apie tai, ką tas vyras padarė, sužinojo tik iš pasakojimų. Pats nukentėjo dėl to, kad turėjo eiti į mišką, neišsimiegojo, patyrė diskomfortą. Tėvams apie tai kas vyko vakarėlyje nesakė;

-nepilnametės nukentėjusiosios D. P. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 23-24) ir teisme, kad nelabai pamena įvykio aplinkybių ir prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais. Pavirtina, kad buvo D. B. gimtadienyje kartu su kitais vaikais. Pažinojo tik kelis vaikus, kiti buvo jai nepažįstami. K. matė vakarėlio pradžioje. Vėlai vakare, kai buvo prie pavėsinės išgirdo garsiai šaukiant kažkokį vyrą, bet ką jis šaukė nepamena. Matė, kad vaikai bėga, bėgo ir ji. Kaip buvo stumdomi vaikai ji nematė. Nubėgo prie malkinės, o kai viskas aprimo grįžo. Tik iš pasakojimų sužinojo, kad buvo atbėgęs K. tėvas ir sudaužė kompiuterį, šaukė bei keikėsi. Dėl to įvykio šventė buvo sugadinta. Kur galėjo prisigerti K. negali atsakyti, bet jo neblaivaus vakarėlyje nematė;

-nepilnametės nukentėjusiosios D. P. įstatyminio atstovo R. P. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 26-27) ir teisme, kad viską pasakė ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo nurodęs, kad dukra iš gimtadienio grįžo blaivi. Papasakojo, kas ten įvyko, tačiau dėl šio įvykio nei dukra, nei jis nėra nukentėję ir nelaiko savęs nukentėjusiaisiais;

-nepilnamečio nukentėjusiojo V. V. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 2-3) ir teisme, kad nelabai prisimena visų įvykių. Nurodė, kad vakarėlio metu alkoholio nebuvo ir niekas negėrė. K. matė ir su juo bendravo šventės pradžioje. Jis buvo blaivus. Vėliau jis išėjo. Apie 23 val. išgirdo vyriškį rėkiant, bet jo nematė. Visi vaikai išsibėgiojo. Kai grįžo girdėjo pasakojant kitus, kad K. tėvas pastūmė kelis vaikus ir sudaužė kažkokį daiktą;

-nepilnamečio nukentėjusiojo V. V. įstatyminio atstovo A. V. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 7-8, 9-10) ir teisme, kad sakė ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, jog jie dėl įvykio nenukentėjo ir nelaiko savęs nukentėjusiaisiais, tačiau buvo paaiškinta, kad viską išspręs prokurorė;

-liudytojo J. J. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 32-34) ir teisme, kai gimtadienio metu jau vakare išgirdo riksmus ir pabėgo nes kiti bėgo. Kas, ką šaukė – negirdėjo. Grįžo greit, už kokių 10-15 min. ir jau viskas buvo ramu. Sužinojo, kad buvo iškviesta policija. Namuose pamatė sulaužytą kompiuterį. Sužinojo, kad vienam vaikinui buvo spirta, o kitam smogta. K. Ž. buvo gimtadienyje, tačiau vėliau kažkur išėjo. Jam asmeniškai dėl to, kad bėgo, jokia žala nepadaryta;

-liudytojo D. O. (D. O.) paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 31) ir teisme, kad 2011-07-10 apie 2 val. nakties buvo gautas pranešimas dėl konflikto s. b. (duomenys neskelbtini) kaime ir kad jame dalyvavo nepilnamečiai. Atvykus juos pasitiko A. Ž. ir L. S., kuri paaiškino, kad A. Ž. parklupdė jos nepilnametį sūnų, įspyrė jam į koją ir kad dėl to rašys pareiškimą policijai. A. Ž. iš išvaizdos ir nuo jo sklindančio kvapo atrodė išgėręs. Jis nurodė, kad jo mažametis sūnus dalyvavo gimtadienyje pagal iškvietimo vietą, kur buvo nugirdytas ir tuo metu jau yra išvežtas į ligoninę. Dėl to, kad yra girdomi nepilnamečiai jis atėjo į gimtadienio vietą išsiaiškinti su suaugusiais asmenimis. A. Ž. atsisakė pasitikrinti neblaivumą ir rašyti pareiškimą. Nuvykę prie namo, kuriame vyko šventė, sutiko namo šeimininkus E. ir T. B., kurie įleido į namus patikrinti vaikų būklę. Su vaikais bendravo kolega O. K., kuris pranešė, kad vaikai blaivūs. Atvykus, situacija nebuvo panaši į konfliktą ir pasirodė neaiški, nes vieni minėjo, kad sumušė vaiką, kiti, kad nemušė. Kaltinamasis elgėsi ramiai, jokio sumušto vaiko nematė, jiems atvykus pareiškimo niekas neparašė, todėl parodymai nebuvo imami, o ar apžiūrėjo įvykio vietą nepamena;

-liudytojo O. K. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 30) ir teisme, kad kartu su kolega D. O. vyko į įvykio vietą pagal iškvietimą. Juos pasitiko vyras (A. Ž.), o po to bendravo su moterimi (L. S.). Vyras skundėsi, kad pas kaimynus šventės metu buvo nugirdytas jo mažametis sūnus, kuris išvežtas į ligoninę. Moteris nurodė, kad šis vyras sumušė jos vaiką ir lyg sužalojo kažkokius daiktus. Bendraujant pranešęs apie nugirdytą sūnų vyras atrodė išgėręs, bet pasiūlius tikrintis blaivumą,- atsisakė. Nuvažiavus prie namo, kur vyko gimtadienis, dėl vaiko sužalojimo nuėjo į vidų. Nepamena ar apžiūrėjo vaiką ir ar aiškinosi aplinkybes. Nežino, kodėl jo apklausoje skiriasi kaltinamojo pavardės ir iš kokio dokumento nustatė jo pavardę. Name matė bendravo su trimis šventėje dalyvavusiais vaikais. Įtarimo, kad kas nors neblaivus jam nekilo;

-nepilnamečio liudytojo K. Ž. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 57-58) ir teisme, kad dalyvavo pas D. B. gimtadienyje, kur buvo apie 20 draugų ir klasiokų. Jam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų. Šventės metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Jų šventei buvo nupirkti net du maišai. Alkoholinius gėrimus pradėjo vartoti apie 19.30 val., visiems sėdint prie stalo pavėsinėje. Vieni vaikai gėrė alų, kiti degtinę. Alkoholis buvo suvyniotas į popierių. D. sakė, kad nešant neskambėtų. Kiekvienas eidavo prie maišo ir pasiimdavo, ką užsisakė. Jis pats su V. V. iš pradžių gėrė alų, o po to atsinešė butelį degtinės. Pats išgėrė skardinę alaus bei 5-6 stikliukus degtinės ir po 20-30 min. apsvaigo. Kiti buvę gimtadienyje vaikai taip pat vartojo alkoholį. Kai išgėręs atsistojo, jam temo akyse ir jis nukrito ant pievos. Tuo metu visi svečiai buvo už stalo ir turėjo matyti. Pamena, kad V. ji gaivino daužydamas ranka per veidą, o po to, kažkas apipylė iš žarnos šaltu vandeniu, nuo ko liko šlapias, pajuto šaltį ir kažkas liepė keltis. Jis bandė atsistoti ir šaukė, kad nori namo, ėjo pro kiemo vartelius ir daugiau nieko nepamena. Tą dieną prie ežero nebuvo ir nepamena, ar kiti vaikai jį vedė. Atsigavo greitosios pagalbos mašinoje, po to vėl nieko nepamena ir kad atsibudo ligoninėje. Žino, kad alkoholis buvo perkamas 2-3 dienas prieš gimtadienį. D. prieš kelias dienas iki gimtadienio klausė visų pakviestų į gimtadienį vaikų, į jį, kas kokius gėrimus gers ir darė sąrašą. Jį sudarant buvo ir V.. D. sakė, kad aptars su tėvu, vyks į parduotuvę ir viską nupirks. D. klausiant jie su V. nutarė užsisakyti po skardinę alaus ir 1 butelį degtinės. Anksčiau jos nebuvo ragavęs. Prieš 1-2 dienas D. su tėvu viską nupirko ir atvežė. Jis matė maišus pavėsinėje prie malkų, ir iš ten tuos gėrimus gimtadienio dieną atnešė į pavėsinę. Alkoholis stovėjo laisvai pavėsinėje ant stalo, kas ką norėjo tą ir gėrė. Prie stalo suaugusių nebuvo. Tarp gėrimų buvo degtinė 0,5 l ,,Maskovskaja“, 0,7 l 2 buteliai ,,Lithuanija“, alus ,,Utenos“, sidro skardinės ir plastmasiniai buteliai. Be alkoholio buvo ir gaivių gėrimų, bei maisto. Apžiūrėjo gėrimus, kai maišai buvo atnešti iš namelio prie pavėsinės ir visi puolė rinktis savo užsakytus gėrimus. Jis pats gimtadienio metu bendravo su V., M. ir E.. Kad gimtadienyje bus geriamas alkoholis tėvams nesakė, nes nebūtų leidę eiti. Sesuo pasakojo, kad vakare kažkas pabeldė į duris ir atidarę pamatė jį atvestą girtą. Kas atvedė nematė, nes pabėgo. Jis alkoholio nevartoja. Yra anksčiau su D. ir V. vartojęs sidrą, ir alų. Degtinės-ne;

-liudytojos A. Ž. paaiškinimu teisme, kad brolis išėjo į gimtadienį ir grįždamas turėjo jai pranešti. Apie 22-23 val. išgirdo stiprų beldimą į duris ir kažką nubėgant nuo durų. Duris atidarė močiutė. Brolis įėjo svyruodamas. Buvo stipriai girtas, manė, kad praras sąmonę. Jį paguldė ir iškvietė greitąją pagalbą. Brolį išvežė į ligoninę, o atvykęs tėtis prašė parodyti, kur vyksta gimtadienis. Tiek ji, tiek tėtis buvo sunerimę ir išsigandę dėl brolio būsenos. Jos tėtis buvo blaivus. Nuėjus į vietą, varteliai buvo atidaryti, garsiai grojo muzika. Tėtis nuėjęs prie vaikų paklausė, ką jie veikia ir šie iš karto išsilakstė. Kur buvo vaikai matė daug plastikinių ir stiklinių butelių nuo alkoholio: plastmasinių, stiklinių, pagal formą ir spalvą galėjo būti nuo alaus. Tėtis nuėjo ieškoti D. tėvų, o ji liko kieme. Jam nereikėjo eiti prie kompiuterio, kad nueitų į namą, ir jis jo nespardė. Ji pati nieko kieme negaudė ir nelaikė. Po kurio laiko tėtis ir D. tėtis, kuris jai pasirodė neblaivus, išėjo į kiemą. D. tėtis šaukė ir atrodė jai neblaivus, nes svirduliavo, o jos tėtis liepė iškviesti policiją ir ji iškvietė. Tada ji su tėčiu išėjo iš namo teritorijos. Pasirodė 2 ar 3 jai nepažįstami vyrai. Vienas, vyresnio amžiaus, pradėjo ją tempti už rankovės, stumdė ją, o ji prašė jos neliesti, todėl tėtis jį ir pastūmė. Tada abu su tėčiu išėjo pasitikti policijos. D. tėtis ir tie vyrai kurį laiką ėjo iš paskos ir tėčiui grasino, o vienas spyrė tėčiui į nugarą. Jiems laukiant, su mašina atvažiavo E. mama. Po to atvyko policija ir juos nusivežė prie sklypo. Tėčiui siūlė tikrintis neblaivumą, bet jis nesutiko. Ji su tėčiu liko mašinoje, o pareigūnai nuėjo į namą aiškintis. Vienas liko kieme;

-liudytojo V. P. paaiškinimu teisme, kad kai dirbo ,,Euronics“ ar ,,Topo centre“ jo paprašė įvertinti kompiuterio kainą. Vertino pagal markę, tokio paties tik naujo rinkos vertę. Paties kompiuterio nematė. Įvertinimas buvo tik preliminarus, nors ir parašė ant bendrovės dokumento. Jis įgaliojimų to daryti neturtėjo, be to, prašymas buvo ne oficialus, todėl prašo jo pateiktą pažymą byloje laikyti negaliojančia. Asmenų, kurie kreipėsi negalėtų atpažinti. Technikos kaina labai greitai nuvertėja, per metus po 25 procentus. Motininės plokštės garantija 1 metai;

-liudytojo Ž. B. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 38-40) ir teisme, kad dukra dalyvavo kaimyno B. dukters gimtadienyje ir grįžo apie 24 val. Apie 2 val. nakties išgirdo riksmus, triukšmą kaimyno sodyboje. Nuėjo pasižiūrėti. Sutiko E. S., kuris šlubavo ir parodė į vyrą, t. y. kaltinamąjį, kuris jam spyrė. Tas vyras šaukė, kad visus užmuš. Nuėjęs prie vyriškio paklausė, kas yra. Nuo jo pajuto alkoholio kvapą. Šalia buvo to vyriškio dukra. Jis paėmė vyrą už rankos ir vedė atgal. Tada atėjo jo tėvas ir E. B.. Jis matė, kad kieme voliojasi kolonėlės. Atbėgęs vyras pastūmė jo tėvą ir šis nukrito. Tada jis su E. B. užlaužė jam rankas ir išvedė iš kiemo. Po to sukvietė vaikus, kurie buvo persigandę. Jis pats nuėjo namo. Apramino savo dukrą. Pro langą matė kaip atvyko policija ir nuėjo prie jų. Vyriškis bendravo su policija, rodė į jį ir E. B. bei grasino susidoroti. Kai atėjo, matė kieme išmėtyta maistą, tačiau dėl kompiuterio nepamena. Alkoholio nematė, visi jo sutikti vaikai buvo blaivūs;

-E. B. 2011-07-11 protokolu-pareiškimu Vilniaus rajono PK ir pareiškimu, kuriais pastarasis pranešė, jog 2011-07-09 apie 00.00 val. į jo namo teritoriją įsiveržė neblaivus vyriškis, kurio pavardė Ž. ir grasino vaikiams, suplėšė palapines, koja sulaužė nešiojamą kompiuterį ir sužeidė vieną iš vaikų, t. y. E. S.. Kaltino, kad gimtadienio metu buvo nugirdytas jo sūnus. Ant pareiškimo uždėta rezoliucija, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 284 str. (t. 1 b. l. 1, 2);

-L. S., įstatyminės mažamečio nukentėjusiojo E. S. atstovės ir nukentėjusiosios, 2011-07-10 pareiškimu Vilniaus rajono PK, kuriuo ji pranešė, kad 2011-07-10 00.10 val. verkdamas parėjo iš gimtadienio jos sūnus E. S., kuris buvo susiėmęs už kojos ir papasakojo, kad į kaimynų kiemą įsiveržė A. Ž., stvėrė jos sūnų, per prievartą panaudojęs jėgą parklupdė ant žemės ir stipriai spyrė į dešinę koją, dėl ko sūnui atsirado mėlynė. Ji vėliau su tuo vyriškiu kalbėjosi ir jis jai akivaizdžiai pasirodė neblaivus: nuo jo sklido alkoholio kvapas (t. 1 b. l. 3);

-Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. Pupeikienės 2012-02-09 reikalavimu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad pagal veikas numatytas BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d. tyrimas gali būti pradėtas tik jei yra nukentėjusiojo skundas, taip pat prokuroro reikalavimas. Kadangi yra sugadintas turtas ir panaudotas smurtas prieš K. B., kitų asmenų, tame tarpe ir nepilnamečių akivaizdoje, bei A. Ž. esant neblaiviam, kas rodo pastarojo pavojingumą visuomenei ir tai turi visuomeninę reikšmę, vadovaudamasi BPK 167 str. prokurorė reikalavo, kad A. Ž. turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn valstybinio kaltinimo tvarka dėl turto sugadinimo ir K. B. sukelto fizinio skausmo (t. 1 b. l. 4);

-2011-07-11 vyresniojo postinio A. J. tarnybiniu pranešimu, kuriuo užfiksuota, kad gautas Antakalnio ligoninės slaugytojos pranešimas, kad į jų gydymo įstaigą dėl dešinės šlaunies sumušimo kreipėsi E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) paaiškinęs, kad 2011-07-10 naktį (duomenys neskelbtini) jį sužalojo nepažįstamas vyriškis (t. 1 b. l. 19);

-pranešimo apie įvykį informaciją, kurioje užfiksuota, kad 2011-07-11 9 val. E. B. pranešė, jog 2011-07-09 apie 00.00 val. A. Ž. (duomenys neskelbtini), puolė vaikus, išvartė palapines, koja sulaužė nešiojamą kompiuterį bei sužeidė E. S., gim. (duomenys neskelbtini) bei kad gautas jau aptartas slaugytojos pranešimas iš Antakalnio ligoninės ir kad pranešimas įregistruotas 2011-07-11 16.02 val. (t. 1 b. l. 23-);

-pranešimo apie įvykį informaciją, kad 2011-08-05 23.40 val. buvo gautas ir įregistruotas A. Ž. pranešimas apie jo nepilnamečio sūnaus nugirdimą 2011-07-09 23.36 val. ir kad šis pranešimas , bei duomenimis, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą byloje (duomenys neskelbtini) priimtas tą pačią 2011-08-05 kai buvo gaustas (t. 1 b l. 26-27)

-A. Ž. skundu dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 30-31) ir prokurorės I. Kvedaraitės 2011-08-26 nutarimu, kuriuo skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad K. Ž. alkoholį vartojo ne dėl kitų asmenų veiksmų (t. 1 b. l. 35-36);

-epikrize Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad K. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), skubos tvarka per 6 val. nuo susirgimo 2011-07-10, kurio diagnozė ūminis tyčinis apsinuodijimas alkoholiu buityje, buvo suteikta būtinoji pagalba ir kad jo būklė vidutinio sunkumo (t. 1 b. l. 32-33);

-įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukų kopijomis, kuriuose užfiksuota, kad 2011-07-11 12.30 – 12.50 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta –sodo sklypas (duomenys neskelbtini), ir kad apžiūros metu sudaužytų daiktų nerasta, o įvykio vieta sutvarkyta (t. 1 b. l. 42-46);

-daiktų pateikimo, jų apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusysis E. B. pateikė sudaužytą kompiuterį ,, (duomenys neskelbtini)“, ,,Euronics“ pažymą, išduotą klientų aptarnavimo vadybininko V. P. ir paaiškinamąjį aktą, kurie nurodo apytikslę kompiuterio vertę ir kad UAB ,,ServiceNet“ atsisakė taisyti kompiuterį, nes neturi reikiamų detalių (t. 1 b. l. 52-60) bei kad kompiuteris grąžintas E. B. (t. 1 b. l. 61);

-specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad E. S. nustatyta poodinė kraųjosruva dešinėje šlaunyje. E. S. viso konstatuotas vieno trauminio poveikio pėdsakas. Sužalojimas padarytas prieš patenkant į gydymo įstaigą (t. y. 2011-07-11), jis padarytas vienu trauminiu poveikiu ir jo padarymui didelės jėgos nereikėjo. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (pvz.: koja, kumščiu ir pan.), tiek ir griūnant bei atsitrenkiant ar užsigaunant į kietą, buką, atsikišusį, ribotą paviršių. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. l, b.1.78-79);

-bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus duomenimis ir pokalbių suvestine, kuriais užfiksuota, kad 2011-07-09 23.34.15 val. ir 23.23.06 val., buvo skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešta kad K. Ž. apsinuodijo alkoholiu, 2011-07-10 00.20.08 val. buvo pranešta, kad atvyktų policija dėl nepilnamečių gėrimo ir 2011-07-10 00.42.57 val. – klausta, kodėl policija neatvyksta; 2011-07-10 00.40 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pranešta, kad yra kojos trauma; 2011-07-10 00.57.17 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pranešta, kad girtas vyriškis, mušė vaikus ir jis iškvietė policiją į s. b. ,, (duomenys neskelbtini)“ ir kad sėdi savo automobilyje (t. 2 b. l. 149, 150-151, 154-163);

-pinigų priėmimo kvitais, kurie patvirtina, kad E. B. už teisinę pagalbą sumokėjo 2500 Lt (t. 3 b. l. 28-30); o L. S. – 3000 Lt (t. 4 b. l. 81, 93);

-liudytojo V. P. 2012-06-05 rašytiniu paaiškinimu, kad jo 2011-07-12 paaiškinimas dėl kompiuterio „Sony Vaio“ (duomenys neskelbtini) nėra oficiali pažyma ar dokumentas ir kad jis niekada neturėjo įgaliojimų iš UAB ,,Euronics“ ar UAB ,,Topo centras“ atlikti kompiuterių įvertinimus ar minėtų bendrovių vardu išduoti pažymas (t. 3 b l. 136);

-2013-09-10 UAB ,,Sony Elektronics“ raštu, kad kompiuterio „Sony Vaio“ (duomenys neskelbtini) kaina internetinėje parduotuvėje yra 69990 rublių (t. 4 b. l. 16, 45).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus mažamečio E. S. sužalojimo.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytinos šios išvados:

1) Kaltinamojo A. Ž. ir posėdyje apklaustų nukentėjusiųjų, jų įstatyminių atstovų bei liudytojų parodymai dėl konflikto laiko ir vietos teisme nesiskyrė (išskyrus liudytoją Ž. B., nurodžiusį teisme, kad riksmus nepilnametės D. B. gimtadienio šventimo vietoje išgirdo tik 2 val. nakties), todėl įrodymų visuma pripažintina neginčytinai nustatyta, kad konfliktas (duomenys neskelbtini), E. B. priklausančiame sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko 2011 m. liepos 9 d. apie 24 val.

2) Aplinkybė, kad A. Ž. į įvykio vietą atvyko galimai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teisminio nagrinėjimo metu neįrodyta. Pats kaltinamasis A. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienareikšmiškai nurodė, kad jis įvykio metu buvo blaivus. Liudytoja A. Ž. taip pat patvirtino, kad tėtis prieš ateidamas į gimtadienio šventimo vietą buvo blaivus. Nors byloje apklausti nukentėjusieji ir nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovai ( L. S., E. B., D. B., T. B.) ir liudytojai (D. O., O. K., Ž. B.) tvirtino, kad A. Ž. buvo akivaizdžiai neblaivus, nes juto nuo jo alkoholio kvapą, tačiau šių subjektyvių vertinimų nepakanka nurodytai aplinkybei patvirtinti, nes kaltinamojo blaivumas atvykus policijos pareigūnams patikrintinas nebuvo. Aplinkybė, kad A. Ž. atsisakė pasitikrinti neblaivumą, nesudaro pagrindo daryti pagrįstai išvadai, kad jis tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl, nesant byloje kitų objektyvių neginčytinų įrodymų (blaivumo testo ar kraujo tyrimo rezultatų), išskyrus paminėtų asmenų nuomonę, ši aplinkybė teisminio nagrinėjimo metu laikytina neįrodyta šalintina ir iš kaltinimo.

3) E. S. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo jam sukėlimą, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje patvirtina visų pirma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. l, b.1.78-79), kuria nustatyta, kad E. S. nustatyta poodinė kraųjosruva dešinėje šlaunyje, nuo vieno trauminio poveikio, kas įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad sužalojimas padarytas prieš patenkant į gydymo įstaigą (t. y. 2011-07-11), kas patvirtina, kad E. S. galėjo būti sužalotas kaltinime nurodytu laiku ir vietoje. Šią aplinkybę patvirtina ir bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus duomenys (t. 2 b. l. 149-151), kuriuose užfiksuota, kad 2011-07-10 00.40 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) (ta pati vieta kaip ir (duomenys neskelbtini) tik važiuojant iš kitos pusės), yra iškvietimas dėl kojos traumos. Tačiau specialisto išvadoje nurodant, kad sužalojimas E. S. padarytas vienu trauminiu poveikiu taip pat pažymėta, kad jo padarymui didelės jėgos nereikėjo bei kad jis galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (pvz.: koja, kumščiu ir pan.), tiek ir griūnant bei atsitrenkiant ar užsigaunant į kietą, buką, atsikišusį, ribotą paviršių.

E. Ž. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis pripažintais įrodytu laiku ir vietoje, „smurtaudamas mažamečio E. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu, t. y. tyčia koja spirdamas į mažamečio E. S. dešinę koją, vieno trauminio poveikio pasėkoje padarė mažamečiui E. S. poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kas sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam E. S. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą“.

Atsižvelgęs į teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus bei jų pagrindu įvertinęs kaltinimo pagrįstumą šioje dalyje, teismas daro išvadą esant neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku, kaltinamasis į įvykio vietą atėjo labai susijaudinęs dėl to, kad jo sūnaus, dalyvavęs D. B. gimtadienyje, grįžo namo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko buvo išvežtas į ligoninę. Šią aplinkybę patvirtina epikrizės kopija, kuri patvirtina, kad K. Ž. buvo išvežtas į VšĮ Vilniaus miesto universitetinę ligoninę ir jam skubos tvarka per 6 val. nuo susirgimo 2011-07-10, kurio diagnozė ūminis tyčinis apsinuodijimas alkoholiu buityje, buvo suteikta būtinoji pagalba ir kad jo būklė atvykimo metu buvo vidutinio sunkumo (t. 1 b. l. 32-33) bei liudytojos A. Ž. paaiškinimas teisme, kad vėlai vakare išgirdusi trenksmą į duris ir jas atidariusi, pamatė, kad brolis, kuris dalyvavo D. B. gimtadienyje, namo grįžo ant tiek girtas, kad manė, jog praras sąmonę, bei liudytojo K. Ž. paaiškinimu, kad D. B. gimtadienyje buvo alkoholinių gėrimų, kuriuos ir jis vartojo, dėl ko jam apsvaigo galva, jis parkrito ant žolės, buvo gimtadienyje dalyvavusių vaikų gaivinamas apliejant vandeniu ir prašėsi namo, kad jam buvo dingusi sąmonė, o po to atsipeikėjo tik greitosios pagalbos mašinoje; nepilnamečio nukentėjusiojo M. B. paaiškinimu teisme, kad kai eidamas link ežero pasivaikščioti, pastebėjo K., kuris dalyvavo D. B. gimtadienyje, bet išėjo apie 22 val., sėdinti be batų ir girtą, kad padėjo jam nueiti iki namų ir paskambinęs į duris, palikęs išėjo. Nukentėjusysis E. S. irgi patvirtino matęs prie ežero K., kurį vaikai pakėlė ir nuvedė namo, o jis ėjo kartu į namus persirengti. Pats kaltinamasis pripažino, kad sužinojęs apie nepilnamečio sūnaus girtumą ir sunkią jo būklę, labai susijaudino ir nuėjo pas gimtadienį organizavusius ir vaikų priežiūros bei saugumo neužtikrinusius mergaitės tėvus išsiaiškinti dėl sūnaus nugirdimo, nes būtent pas D. B. sūnus buvo išleistas tą vakarą į gimtadienį.

Byloje apklausti gimtadienyje dalyvavę nukentėjusieji D. B., E. S., M. B., M. B., G. D., A. M. L., M. U., A. Ž., V. V. ir liudytojas J. J. patvirtino, kad A. Ž. apie 24 val. į įvykio vietą atėjo labai įširdęs, garsiai šaukė, liepė vaikams gulti, dėl ko vaikai išsigando ir daugelis iš jų pabėgo. Tačiau aiškindamasis E. S. sužalojimo aplinkybes teismas nustatė, kad jas teisme apklausti nukentėjusieji, jų įstatyminiai atstovai bei liudytojai, net įvertinus ilgą nuo įvykio iki teisminio nagrinėjimo praėjusį laiko tarpą, nurodo labai skirtingai ir juose daug prieštaravimų, o būtent: pats mažametis nukentėjusysis E. S., pasakodamas kaip buvo sumuštas nurodo, kad A. Ž. atbėgęs nugriovė palapinę ir pribėgęs spyrė jam į koją tuo metu, kai jis sėdėjo ir valgė tortą. Nuo spyrio nukrito. Koją stipriai skaudėjo, kaltinamasis jam liepė tylėti, nes kitaip sakė, kad gausi į ,,dūdą“. Nukritęs pirma šliaužė, po to nušuoliavo iki laiptų. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 84-86) jis sakė, kad kaltinamasis pribėgo prie kompiuterio ir spyrė į jį. Pats tuo metu stovėjo prie pavėsinės, tada kaltinamasis nubėgo prie palapinės, o jau grįždamas, jam įspyrė. Jis stovėjo toje pačioje vietoje. L. S. aiškindama savo sūnaus sumušimo aplinkybes, kurias sužinojo tik iš pastarojo (t. y. pati nematė), teisme nurodė, kad sūnus jai sakė, jog buvo užpultas suaugusio asmens, tačiau ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 75-76, 80-82) nurodė, kad sūnus jai sakė, kad atbėgęs į D. gimtadienį vyras stvėrė jį per prievartą, parklupdė ir stipriai įspyrė į koją. Kas visiškai neatitinka paties E. S. nurodomų jo sumušimo aplinkybių nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji T. B. teisme nurodė, kad kai atėjo kaimynai B., vyras su jais išėjo, o ji nuėjo prie pavėsinės, kur sutiko E., kuris verkė, laikėsi už kojos, sakė kad jam skauda ir kad jį suspardė, o vaikai, matę kaip tai įvyko, jai taip pat papasakojo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 101-103) ji sakė, kad E. S. jai nurodė, jog atbėgęs vyras jam spyrė į koją, nors teisme šias aplinkybes nurodė kitaip ir tik paminėjo, kad E. S. laikėsi už kojos, nes jam skaudėjo, tačiau kas jam spyrė teisme ji nenurodė. Nukentėjusioji G. D. teisme nurodė, kad atbėgus kaltinamajam ji pati pasislėpė, o E., kai šis norėjo pabėgti, kaltinamasis įspyrė į koją, ir tik tada kaltinamasis spyrė į kompiuterį. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 175-176) ji buvo sakiusi, kad pirma E. S. buvo spirta ir po to ji pasislėpė ir matė, kad spyrė į kompiuterį, kas nesutampa su E. S. paaiškinimu teisme, kad pirma buvo spirta į kompiuterį, o po to jam į koją.

Tik nukentėjusieji A. M. L., M. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienareikšmiai patvirtino matę, kaip kaltinamasis pastūmė E. S., o nukentėjusysis V. V. patvirtino šią aplinkybę, nurodęs, kad kai grįžo girdėjo kitus pasakojant, kad K. tėvas pastūmė kelis vaikus.

Kiti nukentėjusieji, nukentėjusiųjų įstatyminiai atstovai ir liudytojai, t. y. E. B., M. B., M. B., A. Ž., D. P., R. B., L. D., D. L., A. U., R. P., A. V. ir J. J. mažamečio E. S. sumušimo nematė ir apie tai girdėjo tik iš kitų buvusių gimtadienyje asmenų. Teisme apklausti policijos pareigūnai D. O. ir O. K., atvykę į įvykio vietą, patys mažamečio E. S. ir jam galimai padarytų sužalojimų nematė ir šio nukentėjusiojo galimo sužalojimo aplinkybes nurodė tik pagal jo įstatyminės atstovės L. S. paaiškinimą, kurio nenuoseklumą ir prieštaringumą kitų proceso dalyvių paaiškinimams teismas jau aptarė.

Todėl išnagrinėjęs visas mažamečio E. S. sumušimo aplinkybes, išanalizavęs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, jų sutapimus ir prieštaravimus tarp nukentėjusiųjų, jų įstatyminių atstovų ir liudytojų paaiškinimų ir sulyginęs virš aptartas aplinkybes su kitais byloje esančiais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, teismas priimdamas nuosprendį remiasi visų nurodytų proceso dalyvių parodymais tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumai, o visi prieštaravimai ir neaiškumai aiškintini kaltinamojo naudai.

Nors pats kaltinamasis neprisipažino sužalojęs mažametį E. S., visgi teismas daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų neginčytinai išvadai tam, kad A. Ž. 2011 m. liepos 9 d. naktį, kaltinime nurodytoje vietoje, tyčia pastūmė mažametį E. S., nuo ko pastarasis parkrito ir dėl to jam buvo padaryta poodinė kraujosruvą dešinėje šlaunyje, sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata.

BK 140 str. 2 d. (2003 07 04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi nuo 2003-07-25 iki 2013-07-13) numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia tame tarpe ir mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje mažamečiui sukeliamas fizinis skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d., pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Vadovaujantis BK 15 str., tiesiogine tyčia BK 140 str. 2 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos padariniai ir jų nori, o netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 2 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Iš gyvenimo patyrimo žinoma, kokio pobūdžio veiksmai kokius sužalojimus gali sukelti. Net jei žmogaus tyčia yra neapibrėžta, jis vis vien numato tam tikras padarinių (sužalojimų) ribas (LAT nutartis kasacinėje byloje 2K-402/2013).

Byloje esančios įvykio vietos apžiūros metu ir nukentėjusiųjų E. B., T. B., D. B. bei liudytojo Ž. B. parodymų patikrinimo vietoje metu darytos nuotraukos (t. 1 b. l. 45, 65, 66, 108, 124, 125, t. 2 b. l. 46) patvirtina, kad pavėsinė, kurioje buvęs mažametis E. S. buvo pastumtas, turi laiptelius iš akmens, o ji pati yra medinė bei joje yra daiktų turinčių kietą, buką, atsikišusį, ribotą paviršių. Jau aptarta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad E. S. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ne tik suduodant smūgį kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (pvz.: koja. kumščiu ir pan.), bet ir griūnant bei atsitrenkiant ar užsigaunant į kietą, buką, atsikišusį, ribotą paviršių.

Nukentėjusieji A. M. L., M. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino matę, kaip kaltinamasis pastūmė mažametį E. S., o nukentėjusysis V. V. patvirtino šią aplinkybę, nurodęs, kad kai grįžo girdėjo pasakojant kitus, kad K. tėvas pastūmė kelis vaikus. Būtent šių proceso dalyvių parodymus teismas vertina nuosekliais, patikimais ir neprieštaraujančiais vieni kitiems dėl E. S. padaryto sužalojimo.

Kaltinamasis A. Ž. neneigė savo susijaudinimo dėl sūnaus būsenos, todėl tikėtina, kad sužinojęs apie sunkią savo nepilnamečio vaiko būklę, nuskubėję aiškintis tokios sūnaus būklės kilimo aplinkybių į vakarėlio vietą, susijaudinęs ir pasipiktinęs galėjo jas aiškintis netinkama, galimai agresyvia forma, nes dalyvavusių gimtadienyje ir apklaustų vaikų parodymais, kad atbėgęs vyriškis (t. y. A. Ž.) buvo labai supykęs , nėra pagrindo netikėti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas šią aplinkybę mano, kad žmogus paprastai suvokia ir numato dėsningus savo veiksmų padarinius. Manytina, kad A. Ž., pastumdamas jo kelyje buvusį mažametį E. S., nors ir nenorėjo, kad pastarajam būtų atsiradę specialisto išvadoje nustatyti jo veiksmais padaryti sužalojimai, tačiau galėjo ir turėjo suvokti, kad pastūmimas mažamečio (tik (duomenys neskelbtini) metų vaiko), dėl ko pastarasis nuvirto, gali jam sukelti tam tikrus pavojingus padarinius, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl tokie kaltinamojo veiksmai duoda pagrindo išvadai, kad jis veikė neapibrėžta tyčia.

Esant aptartoms aplinkybėms, teismas pripažįsta šioje kaltinimo dalyje neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis tyčia nežymiai sužalojo mažametį E. S. ir sukėlė jam fizinį skausmą ir tuo padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2003 07 04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi nuo 2003 07 25 iki 2013 07 13).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji ir mažamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė L. S. pareiškė kaltinamajam ieškinį dėl 1125,05 Lt turtinės ir 20000 Lt moralinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro kelionės išlaidos: pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) policijos nuovadas, Vilniaus rajono PK, pas atstovaujančią juos advokatę, į gydymo įstaigą, į ekspertizės įstaigą ir teismo posėdžius, kas visumoje kainavo 1059.05 Lt. Ji taip pat nurodė, kad pokalbiai telefonu kainavo 50 Lt ir raminamieji vaistai ,,Sedatyvas“ sūnui – 15 Lt, todėl turtinę žalą sudaro – 1125,05 Lt. To patvirtinimui pateikė automobilio registracijos liudijimą, kuriame nurodyti jo techniniai duomenys, interneto svetainės „autopolis.lt“ duomenų apie automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ techninius duomenis kopiją ir „maps.lt“ duomenis, patvirtinančius atstumą nuo jos gyvenamosios vietos iki policijos, gydymo, ekspertizės įstaigų bei ją atstovaujančios advokatės biuro ir teismo bei medicininį išrašą iš medicininių dokumentų, dėl sūnaus būklės po įvykio. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios ir mažamečio įstatyminės atstovės L. S. turtinė žala pagrįsta įrodymais, todėl tenkintina visiškai (BPK 115 str. 1 d.).

Prašymą atlyginti moralinę žalą už mažamečio sūnaus sužalojimą ne tik sūnui, bet ir sau L. S. grindžia tuo, kad sūnus įvykio metu buvo mažametis, jis buvo sumuštas brandos ir vystymosi laikotarpiu, patyrė skausmą, išgąstį, šoką, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, buvo pažeistos jo teisės į sveikatą ir neliečiamybę. Dėl sumušimo po įvykio jam skaudėjo sumuštą koją, jis verkė, jautėsi nesaugus. Todėl dėl patirtų jos ir sūnaus išgyvenimų prašo priteisti iš kaltinamojo 13000 Lt sūnaus ir 7000 Lt savo moralinei žalai atlyginti.

Teismas pripažįsta įrodyta, kad tiek mažametis nukentėjusysis E. S., kuris dėl tyčinių kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo nežymiai sužalotos, patyrė skausmą, išgąstį ir nepatogumus, tiek ir jo motina L. S. patyrė moralinę skriaudą.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje, atsižvelgta į mažamečio nukentėjusiojo amžių ir sužalojimo sunkumą (kraujosruva ant kojos), galimai patirtą fizinį skausmą, išgąstį ir dvasinius išgyvenimus, į tai, kad duomenų apie šio sužalojimo pasekmes nėra, o motina nurodė, kad tik vieną kartą pirko raminančias tabletės, kurios yra net ne receptinės, o homeopatinis vaistas bei į tai, kad L. S., sužinojusi apie mažamečio sūnaus sužalojimą, pati patyrė išgąstį ir pergyveno dėl jo, nes pati situacija (sūnus buvo išleistas dalyvauti gimtadienyje, kur turėjo būti saugu, tačiau ten buvo sužalotas) jai kėlė įtampa, baimę, bei atsižvelgęs į kaltinamojo ir pastarosios turtinę padėtį, t. y. kad bylos duomenimis abu dirba, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, tačiau iš dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pasekmes ir visas kitas nuosprendyje aptartas aplinkybes, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose, pripažįsta, kad E. S. priteistina 1000 Lt, o L. S. – 500 Lt neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusiosios L. S. 3000 Lt išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, pagrįstos rašytiniais įrodymais (t. 2 b. l. 81, 93), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Siekdama užtikrinti savo ir mažamečio sūnaus, kurį jį procese atstovauja, turtinių reikalavimų įvykdymą ir manydama, kad neskyrus laikinųjų apsaugos priemonių ieškiniui užtikrinti, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nukentėjusioji L. S. prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaltinamojo turtui prašomos priteisti sumos ribose.

Atsižvelgus į nukentėjusiosios reikalavimų pobūdį ir tenkintino civilinio ieškinio dydį, į kaltinamojo turtinę padėtį, prašymas tenkintinas priteistinos sumos ribose – 5625,05 Lt sumai (BPK 116 str., 151 str. 6 d., CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi kaltinamasis, nukentėjusiajai išaiškinama, kad ji dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1480 red., Žin., 2011, Nr. 85-4126).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo K. B..

A. Ž. atiduotas teismui kaltinant jį taip pat ir tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent kad jis: 2011 m. liepos 9 d. apie 24 val., (duomenys neskelbtini), sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pastūmė K. B. abiem rankomis į nugarą, nuo ko pastarasis pargriuvo ant žemės ir taip sukėlė nukentėjusiajam K. B. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis A. Ž. neneigė pastūmęs nukentėjusįjį K. B. ir teisme nurodė, kad kai vyresnysis B. (t. y. K. B.) pradėjo stumdyti jo dukrą, kuri prašė to nedaryti, todėl norėdamas ją apginti, pastarąjį pastūmė į petį ir šis nukrito.

Nukentėjusysis K. B. teisme paaiškino, kad nors kaltinamasis A. Ž. jį pastūmė tyčia, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė tyrėjui, kad nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju, nes jo rimtis sutrikdyta nebuvo, pretenzijų niekam neturi ir nelaiko savęs nukentėjusiuoju. Prašymo šioje byloje būti nukentėjusiuoju nerašė ir šiandien nemano juo esąs, ir nors nutarimas jį pripažinti nukentėjusiuoju jo pasirašytas, bet tai įvyko gal todėl, kad jam nebuvo paaiškinta ir nesuprato ant ko pasirašo;

Nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis). Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. BPK 409 straipsnyje numatytos išimtys, kada procesas dėl BPK 407 straipsnyje nurodytos veikos vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka: 1) kai BPK 407 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba 2) kai ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Šiais atvejais baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime pabrėžta, kad prokuroras, įgyvendindamas arba atsisakydamas įgyvendinti savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi pagrįsti sprendimą teisiniais argumentais. BPK nenustatyta, kokia konkrečia forma, esant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui, turi būti išreikštas prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau visada turi būti surašytas motyvuotas sprendimas (paprastai šiuo atveju priimamas nutarimas), kuriame nurodomi išsamūs argumentai, pagrindžiantys BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos bent vienos aplinkybės buvimą (kasacinė nutartis 2K–67/2007).

Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas ir atliekamas pagal nusikalstamos veikos numatytos BK 284 str. 1 d. požymius (t. 1 b. l. 1) ir tik 2012 m. vasario 9 d. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. Pupeikienės nutarimu buvo pareikalauta, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto sugadinimo ir K. B. sukelto fizinio skausmo. Prokurorė tokį reikalavimą priėmė vadovaudamasi BPK 167 str. nuostatomis. Tačiau šio straipsnis 1 dalis numato, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 186 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas ir šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka. O minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu. Taigi, tarp BPK 167 straipsnyje nurodytų veikų, kada nesant nukentėjusiojo skundo, tyrimas privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu, iš viso nėra numatyta BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 1 d.

Todėl pripažintina, kad nustačius, jog A. Ž. veiksmais K. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris kvalifikuojamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. paaiškėjus nusikalstamos veikos, nurodytos BPK 407 straipsnyje, požymiams, ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos buvo tęsiamas nesilaikant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos: tai yra nesant nei nukentėjusiojo prašymo, nei skundo (t.1, b.l. 95, 97). Nors prokurorė pareiškė reikalavimą tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą valstybinio kaltinimo tvarka, tačiau pažeisdama baudžiamojo proceso normas, nes vadovavosi to nenumatančiu BPK straipsniu, o nurodyti motyvai, kuriais remiantis buvo nuspręsta tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą, nebuvo išsamūs ir nė vienas jų nepagrindė BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos bent vienos aplinkybės buvimą, kadangi, bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad tuo metu, kai buvo pastumtas K. B. nė vienas nepilnametis to nematė. Be to, daugelis iš byloje pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų nurodė iš viso nelaikę, kad yra kuo nors nukentėję, tik sakė, kad buvo sugadinta šventė (M. B., A. Ž., D. P., V. V.), nors būtent tai įvardijama pagrindiniu motyvu dėl reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 1 d. Todėl teismas pripažįsta, kad šiuo atveju pagrįsto ir motyvuoto teisinio pagrindo pereiti iš privataus į valstybinį kaltinimą nebuvo.

Tačiau AT praktikoje laikomasi nuomonės (Nr. 2K-375/2008), kad ikiteisminio tyrimo atlikimas, kai dėl padarytos veikos iš tikrųjų galėjo būti vykdomas tik privatus kaltinimas, nėra besąlygiškas pagrindas teismui tokią bylą nutraukti. Pvz., BPK numato galimybę teismui priimti nuosprendį, kai bylą nagrinėjant teisme atsiranda pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka.

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgus į tai, kad K. B. teismo posėdyje vienareikšmiai nurodė nelaikąs savęs nukentėjusiu nuo A. Ž. veiksmų ir nukentėjusiuoju, ir kad jis skundo dėl jam sukelto fizinio skausmo nepateikė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, -laikytina, kad nukentėjusiajam pačiam nepareiškus ir teisme atsisakant kaltinimo, t. y. nesant byloje nei nukentėjusiojo skundo, nei pagrįsto prokuroro reikalavimo dėl šio kaltinimo,-procesas pagal BK 140 str. 1 d. nutrauktinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl E. B. turto sugadinimo.

A. Ž. atiduotas teismui kaltinant jį taip pat ir tuo, kad 2011 m. liepos 9 d. apie 24 val., (duomenys neskelbtini), sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia spyrė į prie pavėsinės buvusį kompiuterį „Sony Vaio“, nuo ko kompiuteris nukrito ant žemės ir sudužo, taip sugadino E. B. priklausantį 5000 Lt vertės kompiuterį „Sonny Vaio“, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d.

Šioje nagrinėjamos bylos dalyje netaikytinos virš aptartos aplinkybės dėl straipsnio, kuris yra nagrinėjamas privataus kaltinimo tvarka, nes nukentėjusysis E. B. pareiškė, kad jam žala padaryta ir ikiteisminio tyrimo metu jis pateikė dėl to skundą.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinimas dėl turto sugadinimo yra grindžiamas išskirtinai nukentėjusiojo E. B. parodymais, kuris pats apie kompiuterio sudaužymą nurodė sužinojęs iš M. (M. B.), G. (G. D.) ir E. (E. S.). Nukentėjusysis M. B. teisme nurodė, kad nuvedęs K. Ž. namo, grįžo į gimtadienio vietą, tuo metu atbėgo kaltinamasis, kuris šaukė, kad visus užmuš, todėl jis išsigando ir pabėgo, tačiau nurodė matęs, kaip kaltimamsis spyrė į kompiuterį, o kaip spyrė E. nematė. Kai atbėgo kaltinamasis, jis pats buvo ne pavėsinėje, o 3 metrų atstumu nuo pavėsinės, o kompiuteris apie puse metro nuo jos. Ar nutilo muzika –nepamena. Kad kompiuteris sudužęs, pamatė, tik kitą dieną. Šio liudytojo parodymai nėra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 163-165) jis sakė, kad matė kaip kaltinamasis spyrė į kompiuterį ir kad kompiuteris sudužo, nors teisme jau tvirtino, kad kompiuteris sudužęs, pastebėjo tik sekančią dieną. Be to nurodė, kad kai atbėgo kaltinamasis, jis buvo pavėsinėje, o teisme teigė, kad buvo nuo pavėsinės atstumu 3 metrai. Mažametis nukentėjusysis E. S. teisme nurodė, kad kompiuteris stovėjo šalia palapinės, o ikiteisminio tyrimo metu buvo sakęs, kad šalia pavėsinės. Be to, kur jis pats buvo įvykio metu nurodė nenuosekliai, kas aptarta epizode dėl jo paties sužalojimo. Nukentėjusioji G. D. teisme, nurodė, kad apie 24 val. įsiveržus kaltinamajam, jį pasislėpė, matė, kaip pastarasis E. įspyrė, o tada spyrė į kompiuterį, stovėjusį prie pavėsinės ir nubėgo į namus. Būdama už pavėsinės matė, kaip nukentėjusysis spyrė į kompiuterį. Vėliau iš namų išėjo D. tėvai, kaltinamasis, o ji nunešė kompiuterį D. mamai. Kompiuteris neveikė, bet kad atšokęs ekranas nepastebėjo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 175-176) ši nukentėjusioji iš viso neminėjo, kad nunešė kompiuterį D. mamai. O pati nukentėjusioji T. B. teisme nurodė, kad G. D. jai tik pasakė, kad kompiuteris sugadintas, tada ji kompiuterį surinko ir nunešė namo.

Pats nukentėjusysis E. B. savo parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 62-73) nurodė, kad kompiuteris stovėjo pavėsinės viduje nuotrauka Nr. 4. Tuo tarpu nukentėjusiosios D. B. ir T. B. savo parodymų patikrinimo metu (t. 1 b. l. 115, 123, nuotraukos Nr. 9, 3) tvirtino, kad kompiuteris stovėjo ne pavėsinėje, o šalia jos. Nukentėjusioji D. B. teisme nurodė, kad 24 valandą dingo muzika, tada pamatė bėganti į jos pusę girtą vyriškį ir visi vaikai išsibėgiojo. Pati nubėgo į mišką, o kai grįžo, kompiuterį rado sudaužytą. Tačiau jos parodymai nėra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l 117-119) ji nurodė, kad jai V. (t. y. V. V.) pasakė, kad kompiuterį spyręs sudaužė atbėgęs vyriškis, t. y. kaltinamasis. Tačiau nukentėjusysis V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme paaiškino, kad išgirdęs riksmus pabėgo ir nieko nematė, o D. sutiko jau miške. Tik grįžęs iš draugų sužinojo, kad buvo sudaužytas kompiuteris. Nukentėjusioji A. M. L. teisme tvirtino, kad išsigandusi pasislėpė krūmuose, o kai viskas aprimo, nuėjo prie pavėsinės. Muzika nutilo, kai atbėgo vyras. Paties įvykio nematė, tik draugai jai papasakojo, o kad kompiuteris sulaužytas pamatė, tik užėjusi į namą. Ši nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 137-139) sakė, kad pats E. jai pasakė, jog įsibrovęs į namus vyras jį pastūmė, o išėjusi iš krūmų ir priėjusi prie pavėsinės pamatė, kad sudaužytas kompiuteris. Nukentėjusysis M. U. nors ir sakė matęs, kaip kaltinamasis spyrė į kompiuterį ir kaip jo ekranas atšoko, tačiau nurodė, kad tai buvo po to, kai buvo nustumtas mažametis E. S., tuo tarpu pats E. S. teisme tvirtino, kad pirma jis buvo sužalotas, o po to spirta į kompiuterį. Kiti nukentėjusieji ir liudytojai (nukentėjusieji A. Ž., D. P.) bei byloje apklausti nukentėjusiųjų tėvai teisme nurodė įvykio nematę, apie viską sužinoję iš kitų, o liudytojas J. J. sulaužytą kompiuterį pamatė tik namie, grįžęs po įvykio. Teisme apklausti policijos pareigūnai D. O. ir O. K. apie kompiuterio sulaužymą sužinojo tik iš pačių nukentėjusiųjų E. B. ir T. B., kurie patys įvykio nematė, o apie jį sužinojo iš kitų gimtadienyje dalyvavusių vaikų, kurių parodymų nesutapimai jau aptarti.

Teisme ištirtos, nustatytos ir jau nuosprendyje aptartos aplinkybės, nors visiškai nepatvirtina kaltinamojo paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių, tačiau ir nepaneigia jo versijos, kad jis kompiuterio nespardė ir jo nesugadino.

Kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais. Jis priimamas tik tada, kai teisminio nagrinėjimo eigoje asmens kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas, o visi prieštaravimai ir neišaiškintos aplinkybės vertinami kaltinamojo naudai. Be to, BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina įtariamam ar kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpciją, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien nukentėjusiųjų parodymais (BPK 301 str. 2 d.).

BK 187 str. 1 d. nusikalstama veika padaroma tik tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). Nors bylos nagrinėjimo metu yra pateikta įrodymų, kurie patvirtina, kad nukentėjusiajam priklausantis kompiuteris „Sonny Vaio“ buvo sugadintas 2011 m. liepos 9 d. kaltinime nurodytoje vietoje, tačiau konkretus laikas kada tai įvyko bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas. Aptartuose nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymuos yra netikslumų ne tik dėl laiko, bet ir dėl paties įvykio aplinkybių, todėl parodymų prieštaringumas, kurio nepavyko pašalinti nagrinėjant bylą teisme, kelia teismui pagrįstų abejonių jų patikimumu ir, negalint kaltinime nurodytų aplinkybių patikrinti kitais objektyviais ir nešališkais įrodymais,- jos pripažintinos neįrodytomis.

Pareikšto kaltinimo dėl BK 187 str. 1 d. aplinkybių įrodinėjimo galimybės byloje išnaudotos, pašalinti ar argumentuotai paneigti abejonių nepavyko. Todėl, nesant neginčytinų objektyvių kaltės įrodymų, visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai ir jis pagal pateiktą kaltinimą dėl tyčinio E. B. turto sugadinimo išteisintinas, neįrodžius, kad padarė nusikalstamą veiką, kuria buvo kaltinamas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nukentėjusiojo E. B. civilinis ieškinys atmetamas (BPK 3 str. 1 d.).

Bausmė ir jos skyrimo motyvai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė labai susijaudinęs, dėl prieš įvykį susiklosčiusių aplinkybių, t. y. sužinojęs, kad jo nepilnametis sūnus, kuris buvo išleistas dalyvauti D. B. gimtadienyje, iš jo buvo atvestas ir paliktas prie durų stipriai apsinuodijęs alkoholiu, dėl ko buvo nuvežtas ir gydomas ligoninėje (BK 59 str. 2 d.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo laiką (galiojant 2003-07-04 įst. Nr. IX-1706 redakcijai), padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), kaltės formą - netiesioginę tyčią, prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto ir sužalojimo pobūdį bei sukeltas pasekmes (viena 1,5 cm poodinė kraujosruva), į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, neteistas, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių bei vadovaujantis BK 54, 55, 61 str., jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtinas, esant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

Daiktinis įrodymas – CD laikmena su telefoninių skambučių įrašu į pagalbos telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 303 str. 5 d. 1 ir 2 p.,

nusprendė:

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2003 07 04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi nuo 2003 07 25 iki 2013 07 13) ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos - Vilniaus miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. Ž. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

A. Ž. dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios ir mažamečio nukentėjusiojo įstatyminės atstovės L. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. Ž.:

-E. S. – 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti;

- L. S. 1125,05 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir mažamečio nukentėjusiojo įstatyminės atstovės L. S. 3000 Lt išlaidas advokato paslaugoms atlyginti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. Ž..

Nukentėjusiosios ir mažamečio nukentėjusiojo įstatyminės atstovės L. S. civilinio ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštą kaltinamojo A. Ž. 5625,05 Lt vertės turtui.

Areštuotą turtą saugoti pavesti jo savininkui A. Ž..

Nuosprendžio dalį dėl turto arešto vykdyti skubiai.

Nukentėjusiojo E. B. civilinį ieškinį atmesti (BPK 3 str. 1 d.).

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su telefoninių skambučių įrašu į pagalbos telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima LeipuvienėNuorašas tikrasTeisėja Laima Leipuvienė