- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- 2A-83-227/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-033080-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- R. B.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-83-227/2019
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-033080-2018-8
2019 m. sausio 15 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6743-488/2018 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui antstoliui S. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 36,29 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2018-05-04 sužinojo, jog atsakovas nuo jo sąskaitos 2017-06-23 nepagrįstai nurašė 36,29 Eur ir juos pervedė į kitą sąskaitą. Tai vertina kaip antstolio savivaliavimą pasinaudojant užimamomis pareigomis. Šią sumą atsakovas nurašė be jokio pagrindo, nes jis ieškovui nepateikė jokio patvarkymo dėl lėšų nurašymo. Todėl atsakovas ieškovui privalo atlyginti padarytą žalą. Žala ieškovui atsirado dėl atsakovo neatidumo ir nerūpestingumo vykdant antstolio pareigas. Ieškovas neteko turto dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas. Teismas priteisė iš ieškovo valstybei 5,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad 2016-09-30 Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos nutarimu R. B. buvo paskirta 77 Eur bauda už padarytą administracinės teisės pažeidimą. 2017-01-04 Panevėžio apylinkės teismas nutartimi R. B. apeliacinį skundą atmetė ir minėtą nutarimą paliko nepakeistą. R. B. pats tiesiogiai dalyvavo bylos nagrinėjime. 2017-03-06 Panevėžio apygardos teismas pakeitė 2017-01-04 Panevėžio apylinkės teismo nutartį ir 2016-09-30 Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos nutarimą, panaikindamas sunkinančią aplinkybę, tačiau nekeisdamas paskirtos baudos dydžio ir jos mokėjimo sąlygų. Antstoliui pateiktame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sprendime išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius teisės pažeidimus iš turto 77 Eur baudos sumokėjimo terminas buvo nurodytas -2017-04-18.
5. Teismas pažymėjo, kad per nurodytą terminą ieškovas prievolės sumokėti jam skirtą baudą neįvykdė, todėl atsakovas pagrįstai pradėjo jos išieškojimo vykdymą. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 661 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Sprendė, kad ieškovui nepranešimas apie priimtą vykdomąjį dokumentą ir vykdymo lėšų apskaičiavimą tiesioginės įtakos jo prievolei sumokėti baudos dalį – 36,29 Eur, kuri buvo nurašyta nuo ieškovo sąskaitos, vykdymui neturėjo. Teismas konstatavo, kad atsakovas nuo ieškovo sąskaitos lėšas prievolės įvykdymui – dalies baudos sumokėjimui – pinigus nurašė pagrįstai, kas nelaikytina turtinės žalos padarymu. Atsakovas vykdė savo, kaip antstolio, pareigas, kad į valstybės pajamas būtų laiku išieškotos asmenims už administracinius teisės pažeidimus paskirtos baudos. Priešingai, ieškovas, žinodamas savo prievolę sumokėti baudą, kaip sąžiningas ir rūpestingas pilietis turėjo ją sumokėti iki nurodyto termino, o ne laukti, kada bus pradėtas jos priverstinis išieškojimas. Kadangi žalos atlyginimas yra galimas, kai yra visos CK 6.245 - 6.248 straipsniuose numatytos civilinės atsakomybės sąlygos, o šiuo atveju nenustatyta nė viena civilinės atsakomybės sąlyga, teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo motyvai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, arba panaikinti šį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodo, kad ieškovui suprantama, jog 77 Eur baudą už padarytą administracinės teisės pažeidimą jis turėjo sumokėti savarankiškai iki 2017-04-18, tačiau dėl objektyvių priežasčių laiku to padaryti nespėjo ir sumokėjo tik dalį baudos (44 Eur). Apie tai, kad yra pradėtas priverstinis baudos išieškojimas ieškovas nežinojo, kadangi apie tai nei Valstybinės mokesčių inspekcija prie LR FM, nei atsakovas jo neinformavo, procesinius sprendimus siuntė, ką antstolis pats pripažino, ne tuo adresu, kur ieškovas realiai gyvena ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Ieškovas, ketindamas pervesti 33 Eur, tačiau pamatęs, kad iš jo sąskaitos atsakovas nurašė 36,29 Eur, nusprendė išsiaiškinti, kodėl tai atsitiko. Jeigu ieškovas būtų buvęs tinkamai informuotas apie pradėtą priverstinį baudos išieškojimą, jis nebūtų patyręs 36,29 Eur ir dar didesnių išlaidų. Kaip teisme paaiškėjo, atsakovas, vykdydamas išieškojimą, iš ieškovo sąskaitos nusirašė ir 105,44 Eur vykdymo išlaidų, kurių realiai turėjo nebūti, jeigu atsakovas, vykdydamas savo pareigas, būtų tinkamai informavęs skolininką apie pradėtą priverstinį skolos išieškojimą ir pateikęs pasiūlymą pačiam atsiskaityti su išieškotoju. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė net ne 36,29 Eur, o iš esmės 105,44 Eur turtinę žalą.
8. Mano, kad atsakovas, vykdydamas antstolio funkcijas, netinkamai informavo skolininką apie pradėtą ir vykdomą priverstinį susidariusios skolos valstybei išieškojimą ir dėl to ieškovui padarė turtinę žalą. Teismas nepasiūlė ieškovui tikslinti savo ieškininį reikalavimą jį iš esmės didinant, taip pat nepagrįstai konstatavo, jog nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui kilusių neigiamų pasekmių, atsakovo kaltė. Atsakovo kaltė yra ta, kad jis apie priimamus procesinius sprendimus dėl skolos valstybei priverstinio išieškojimo procese, iš esmės ieškovo neinformavo, tuo pažeidė jo kaip skolininko procesines teises, ne tik skųsti galimai neteisėtus jo sprendimus, bet ir pačiam siekti šį skolos išieškojimo procesą užbaigti kuo mažesnėmis sąnaudomis. Antstolis, nors ir matydamas, kad įsiskolinimą valstybei ieškovas siekia atlyginti savo iniciatyva, nuo ieškovo sąskaitos nusirašė, kaip paaiškėjo iš viso 138,44 Eur. Nesuprantama, kodėl tokius atsakovo veiksmus teismas vertino kaip teisėtus ir nematė priežastinio ryšio, kad ieškovo materialinė padėtis pablogėjo būtent dėl to, jog atsakovas priverstinį skolos valstybei išieškojimą vykdė skolininką iš vykdymo proceso eliminavęs. Jeigu byla būtų grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėjimui iš naujo dėl procesinių pažeidimų, ieškovas galėtų padidinti ieškinio reikalavimą, kadangi tokia galimybė jam nebuvo suteikta teisme išaiškėjus naujoms aplinkybėms.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
12. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas jo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš antstolio.
13. Antstolių įstatymo16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas nurodytą teisės normą, kaip tokią, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas. Be to, nuodytas sąlygas deliktinei atsakomybei taikyti privalo įrodyti asmuo, prašantis žalos atlyginimo, t.y. ieškovas. Apelianto teigimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje įrodytos visos būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei kilti, todėl skundžiamu sprendimu nepagrįstai buvo atmestas ieškinys. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nesutinka su šia apelianto pozicija ir laiko, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra įrodyti visi pagrindai civilinei atsakomybei kilti.
14. Byloje nustatyta, kad 2016-09-30 Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos nutarimu R. B. buvo paskirta 77 Eur bauda už padarytą administracinės teisės pažeidimą. 2017-01-04 Panevėžio apylinkės teismas nutartimi R. B. apeliacinį skundą atmetė ir minėtą nutarimą paliko nepakeistą. R. B. pats tiesiogiai dalyvavo bylos nagrinėjime. 2017-03-06 Panevėžio apygardos teismas pakeitė 2017-01-04 Panevėžio apylinkės teismo nutartį ir 2016-09-30 Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos nutarimą, panaikindamas sunkinančią aplinkybę, tačiau nekeisdamas paskirtos baudos dydžio ir jos mokėjimo sąlygų. Antstoliui pateiktame 2017-05-23 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sprendime išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius teisės pažeidimus iš turto 77 Eur baudos sumokėjimo terminas buvo nurodytas -2017-04-18. Pastebėtina, kad pats apeliantas sutinka, kad jis nustatytu terminu su išieškotoju neatsiskaitė. Antstolis 2017-05-26 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip pat atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą (105,44 Eur sumai). Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos 2017-06-02 priėmė sprendimą pakeisti sprendimą išieškoti ATP baudos nepriemoką iš turto, kuriuo pakeitė 2017-05-23 sprendimą, nurodė, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 33 Eur, kadangi 2017-06-01 buvo gauta 44 Eur įmoka. 2017-06-22 antstolio nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas, pinginių lėšų apribojimo informacinei sistemai nurodyta, kad priverstinai nurašomos 138,44 Eur lėšos nuo ieškovo sąskaitų. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad minėta suma nurašyta nuo ieškovo sąskaitų ir atitinkamai antstolio gauta: 2017-06-25 – 69,52 Eur ir 36,29 Eur, 2017-07-03 - 32,63 Eur. 2017-07-18 išieškotojai pervesta 33 Eur išieškota suma, 105,44 Eur suma padengtos antstolio vykdymo išlaidos. 2017-07-26 antstolio patvarkymu vykdomoji byla užbaigta ir elektroninis vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Pažymėtina, kad nei vykdomojoje byloje, nei informacinėje teismų sistemoje Liteko nėra duomenų, kad dėl antstolio veiksmų būtų teikti skundai.
15. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo turtinę žalą savo reikalavimą kildindamas iš antstolio veiksmų, kurie, jo nuomone, yra neteisėti ir pasireiškė tuo, kad antstolis neinformavo jo apie pradėtą priverstinį skolos išieškojimą ir neteisėtai nusirašė nuo jo sąskaitos 36,29 Eur.
16. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
17. CPK 655-656 straipsnių nuostatos reglamentuoja raginimą įvykdyti sprendimą ir jo turinį. CPK 655 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą, išskyrus CPK 661 straipsnyje numatytus atvejus. CPK 661 straipsnyje numatyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vienas iš įstatyme numatytų atvejų, kai raginimas nesiunčiamas, yra tada, kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai; tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad skolininko prievolės sumokėti 77 Eur išieškotojai pagrindas buvo bauda už administracinį teisės pažeidimą, terminas prievolei įvykdyti pasibaigė 2017-04-18, todėl antstolis priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdymui neturėjo pareigos siųsti ieškovui raginimo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinis reguliavimas atitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CPK 3, 17 straipsniai), nes tuo atveju, jei įvykdymo terminai yra aiškiai įtvirtinti ir skolininkui žinomi, skolininkas turi visas galimybes vykdyti reikalavimą iki įtvirtinto termino pabaigos arba jį ginčyti ir iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas buvo labai aktyvus įgyvendindamas savo teisę ginčyti nutarimą, kuriuo jam paskirta bauda. Papildomas antstolio raginimas įvykdyti žinomas prievoles būtų perteklinis, nes tokiais atvejais nėra reikalo nei papildomai informuoti skolininko apie prievolę, nei nustatyti naujų vykdymo terminų, tai apsunkintų ir užtęstų vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2010).
18. Todėl skolininkui R. B. savalaikiai nesumokėjus paskirtos baudos gera valia, antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, ėmėsi įstatyme numatytų procesinių prievartos priemonių, siekdamas surasti ieškovo pinigines lėšas, t.y. ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Ieškovui buvo žinoma apie tai, kad jam paskirta administracinė nuobauda teismų nepanaikinta, kad jis baudą turėjo sumokėti iki 2017-04-18, tačiau to savalaikiai nepadarė, dalį baudos (44 Eur) sumokėjo tik 2017-06-01, jau po vykdomojo dokumento priėmimo. Apelianto pasvarstymai, kad jo teisės pažeistos tinkamai neinformavus apie pradėtą vykdymo procesą, neleidžiant jam pačiam savanoriškai įvykdyti sprendimo, atmestini dėl aukščiau nurodyto įstatyminio reglamentavimo, taip pat įvertinus, kad jam buvo žinoma apie pareigą sumokėti baudą nustatytu terminu. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad 36,29 Eur nuo ieškovo sąskaitos nurašyti antstolio teisėtai, tinkamai vykdant savo pareigas bei priverstinį skolos išieškojimą. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo kilti antstolio civilinei atsakomybei ir kitų sąlygų egzistavimas plačiau nenagrinėjamas.
19. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde ieškovas dėsto naujus argumentus dėl, jo teigimu, nepagrįstai nuo sąskaitų nurašytų kitų sumų. Vadovaudamasis CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu draudimu apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas dėl šių ieškovo teiginių ir argumentų plačiau nepasisako ir jų nenagrinėja. Nors apeliantas teigia, kad teisme jam nebuvo suteikta galimybė padidinti ieškinio reikalavimus, pažymėtina, kad jau 2018-06-07 antstolio atsiliepime į ieškinį buvo nurodytos faktinės bylos aplinkybės, pateikta teismui vykdomoji byla, su kuria ieškovas turėjo galimybę susipažinti, teismo posėdis įvyko tik 2018-08-09, kurio metu ieškovas neprieštaravo bylos nagrinėjimui iš esmės. Todėl manytina, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko apsispręsti dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo. Pažymėtina, kad ieškovui nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą atskiru ieškiniu dėl likusios žalos atlyginimo.
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
21. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, bei materialines teisės normas, reglamentuojančias antstolio deliktinę atsakomybę (CK 6.249-6-6.249 str.). Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.