Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui D. L. su trečiaisiais asmenimis K. S., P. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovė O. P. paaiškino, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021-01-05 sprendimu atsakovei D. L. buvo terminuotai apribota motinos valdžia dukros A. L., gim. ( duomenys neskelbtini ), atžvilgiu. Per visą laikotarpį, kai vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, vėliau – nuolatinė globa, atsakovė vengė vykdyti savo kaip motinos pareigas, t. y. nedalyvauja dukros auklėjime, nemoka išlaikymo, nerodo iniciatyvos keisti susidariusią situaciją, yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo. CK numato, jog po laikino tėvų valdžios apribojimo Vaiko teisių apsaugos tarnyba per 6 mėnesius turi kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pratęsimo ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Atsakovė paskutinį kartą su vaiku bendravo 2020 m. liepos mėn. Atsakovė 2021 m. birželio mėn. yra pateikusi pareiškimą iš kurio matyti, kad išvažiuoja gyventi į užsienį, su vaiku atnaujinti emocinio ryšio neplanuoja, sutinka, kad jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia dukros atžvilgiu. Kadangi D. L. yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, yra pagrindas neterminuotai apriboti jai motinos valdžią dukros atžvilgiu. Prašo ieškinį patenkinti visiškai.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo K. S. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad ji yra vaiko A. L. nuolatinė globėja. Nuo pat globos nustatymo dienos ji nėra mačiusi atsakovės. Vaiko motina vaiku nesidomi, neskambina, paskutinį kartą su vaiku buvo susitikusi 2020 m. liepos mėn. Vaiko motina vaiko neaplankė net per vaiko gimtadienį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš ieškovės atstovės, atsakovės atstovės, trečiųjų asmenų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė D. L. yra nepilnamečio vaiko A. L., gim. ( duomenys neskelbtini ), motina. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021-01-05 sprendimu ( civilinės bylos Nr. e2-451-880/2021 ) laikinai apribota D. L. motinos valdžia vaiko A. L. atžvilgiu, iš D. L. priteistas išlaikymas vaikui po 200 € kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyta su Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-12-30 įsakymu Nr. A-877 „Dėl vaikui A. L. laikinosios globos nustatymo ir laikinojo globėjo paskyrimo“ paskirta globėja K. S.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021-02-09 nutartimi ( civilinės bylos Nr. e2YT-2142-880/2021 ) A. L. nustatyta nuolatinė globa, K. S. ir P. S. paskirti nepilnametės A. L. globėjais ir nustatyta vaiko globos vieta globėjų gyvenamojoje vietoje. Byloje nustatyta, kad A. L. laikinoji globa yra nustatyta Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-12-30 įsakymu Nr. A-877 „Dėl vaikui A. L. laikinosios globos nustatymo ir laikinojo globėjo paskyrimo“. Nuo to laiko vaikas gyveno laikinųjų globėjų šeimoje. Atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, paskutinį kartą vaiką yra mačiusi 2020 m. liepos mėn. Po teismo sprendimo, kurio atsakovei buvo terminuotai apribota motinos valdžia, situacija nepasikeitė. Atsakovė vaiko nelanko, juo nesidomi, priteisto išlaikymo nemoka.

Kai tėvai ( tėvas ar motina ) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų ( tėvo ar motinos ) valdžios apribojimo ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalis ). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikiną ar neterminuotą tėvų ( tėvo ar motinos ) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai ( tėvas ar motina ) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ( ar motina ) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008 ). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bylos rašytiniais duomenimis, ieškovo atstovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė D. L. visiškai nesirūpina savo vaiko A. L. sveikata, jos tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, neteikia vaikui išlaikymo, t. y. vengia atlikti savo kaip motinos pareigas auklėti vaiką. Savo vaiku atsakovas visiškai nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti. Byloje yra atsakovės raštai iš kurių matyti, kad ji su vaiku atnaujinti emocinio ryšio neplanuoja, sutinka, kad jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia dukros atžvilgiu.

Esant tokioms aplinkybėms ieškovės reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovės D. L. motinos valdžią vaiko A. L. atžvilgiu, yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ( tėvo ar motinos ) ar jo panaikinimo, šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas ).

Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomi skubiai ( CPK 496 straipsnio 1 dalis ).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 406, 496 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti D. L. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) motinos valdžią vaiko A. L., gim. ( duomenys neskelbtini ) ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), atžvilgiu.

Sprendimas vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.