- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 1A-817-380-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00437-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Savinijus Katauskas, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- T. Ž., ir M
- Nukentėjusysis
- K. G.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo T. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas 1 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str., T. Ž. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., bei taikant BK 65 str. numatytas bausmių keitimo taisykles, T. Ž. paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta neatliktos bausmės dalis ir galutinė bausmė T. Ž. paskirta laisvės atėmimas 1 metams, atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
Iš T. Ž. priteista nukentėjusiojo K. G. naudai 1310 Lt, o T. Ž. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteista subsidiariai iš įstatyminės kaltinamojo atstovės R. Ž., nustatant, kad ši civilinio atsakovo pareiga pasibaigia, kai T. Ž. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir M. Ž. pagal BK 178 str. 2 d., kurio atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. kovo 10 d., apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė 1 kartą metaline spyruokline teleskopine lazda parduotuvės apsaugos darbuotojui K. G. į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kaktos srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu T. Ž. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Ž. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį, tinkamai kvalifikuoti T. Ž. veiksmus ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusia su laisvės atėmimu, teisingai subendrinti su 2014 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu. Teigia, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę, padarė esminių klaidų individualizuodamas bausmę, pažeidė BK 41 str. 2 d. 5 p., t. y. neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, neįvertino BK 54 str. įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus, netinkamai įvertino atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir jų nuostatas. Teismas neįvertino apelianto asmenybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, jog kaltininko asmenybės individualizavimas, kaip ir kiti BK 54 str. išvardinti bausmės skyrimo pagrindai, turi reikšmės tiek bausmės rūšies parinkimui, tiek bausmės dydžio nustatymui. Būtent įvertinus pagrindinius asmenybės požymius ir motyvuojant jų reikšmę, gali būti paskiriama teisinga bausmė, atitinkanti jos tikslus. Prašo paskirtą bausmę sušvelninti, nors yra teistas, tačiau turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi galimybę būdamas laisvėje mokytis bei dirbti. Nori padėti savo mamai, sumokėti priteistą žalą. Mano, kad laisvės bausmės atlikimas pataisos namuose nepadarys jo geresniu, bus atskirtas nuo šeimos, artimųjų. Jau beveik pusę metų yra laikomas tardymo izoliatoriuje, jo laisvė labai apribota, turėjo pakankamai laiko apgalvoti visus savo veiksmus, savo elgesį, pasimokė iš didžiausios savo gyvenime klaidos ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl T. Ž. kaltės, t. y. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo T. Ž. nusikalstamą veiką. Nuteistasis T. Ž. apeliaciniu skundu prašo paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusia su laisvės atėmimu.
BK 91 str. numatyta, jog teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei atsižvelgia į tam tikrus ypatumus: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikaltimo padarymo.
Pirmosios instancijos teismas paskirdamas T. Ž. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. T. Ž. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje sudavė vieną kartą metaline spyruokline teleskopine lazda parduotuvės apsaugos darbuotojui K. G. į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kaktos srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu T. Ž. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Iš bylos duomenų matyti, kad T. Ž. nusikalstamas veikas padarė būdamas du kartus teistas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu T. Ž. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., 145 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. 2014 m. kovo 10 d., t. y. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, T. Ž. padarė naują nusikalstamą veiką (viešosios tvarkos pažeidimą). Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., pagrįstai parinko T. Ž. griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų. T. Ž. už šį nusikaltimą paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Paskirdamas nuteistajam T. Ž. artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, teismas pakankamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir tai, kad daro administracinius teisės pažeidimus bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tokią bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
BK 64 str. numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...>, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šiuo atveju nenumatyta, kad bausmes galima bendrinti apėmimo būdu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo T. Ž. neatliko, todėl laikantis BK 64 str. 3 d. reikalavimų, taikant BK 65 str., prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Pažymėtina, kad teismas bendrindamas bausmes, parinko nuteistajam palankiausią bendrinimo būdą. Todėl nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežta ir nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas T. Ž. atskirtų nuo šeimos, artimųjų, jo laisvė būtų labai apribota, negalėtų mokytis, dirbti. Tačiau apelianto nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 91 str. 3 d. numatyta, kad nepilnamečiui terminuotą laisvės atėmimo bausmę teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. BK 41 str. 2 d. 5 p. numatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas reikalauja, kad, visų pirma, būtų ginamos pažeistos nukentėjusio asmens teisės, o kalti asmenys būtų tinkamai nubausti. Įvertinus tai, kad nuteistasis, būdamas nepilnamečiu teisiamas jau trečią kartą, buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, viešosios tvarkos pažeidimą, darytina išvada, jog T. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta ir nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apelianto teiginys, jog jis pasimokė iš didžiausios savo gyvenime klaidos ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teisėjų kolegijos nuomone yra deklaratyvus.
Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.