- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-10
- Bylos Nr.
- I-3490-394/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00108-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centrui
- Trečiasis asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
- 7.9Kiti socialinės apsaugos klausimai
- 51.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centrui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. S. kreipėsi į Regionių apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro direktoriaus 2019 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. PŠT-2 „Dėl atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, paskyrimo“.
Pareiškėja E. S. (toliau – ir pareiškėja) skunde (b. l. 2) nurodė, kad 2019 m. sausio 2 d. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorius priėmė įsakymą Nr. PŠT-2 „Dėl atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, paskyrimo“, kuriuo paskyrė pareiškėjos šeimai atvejo vadybininkę A. M. ir socialinę darbuotoją, dirbančia su šeima, A. S.. Mano, kad įsakymas nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas, nes minėtų asmenų pagalba nėra reikalinga. Nurodo, kad įstatymų nėra pažeidusi, vaiką augina ir auklėja tvarkingai. 2018 m. lapkričio ir 2019 m. sausio mėnesiais Vaiko teisių apsaugos specialistai patikrino vaiko auginimo bei auklėjimo sąlygas ir jokių pastabų pareiškėjai neturėjo. Vaiko teisių apsaugos skyriuje dėl vaiko nepriežiūros nebuvo bausta. 2018 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. A2-2594-409/2018 už motinos valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad įsakymas yra neteistas, nes priimtas remiantis melagingais duomenimis. Pareiškėjos atstovas advokatas G. A. papildomai paaiškino, kad įsakymas formaliai yra teisėtas ir pagrįstas, procedūros nebuvo pažeistos, tačiau iš esmės neteisėtas, nes pareiškėja mano, kad pagrindo skirti atvejo vadybininką nėra. Atstovas nurodė, kad pareiškėja mano, jog Grėsmės lygio nustatymo anketa nėra skundžiamas aktas ir tikėjosi, kad kreipiantis dėl įsakymo panaikinimo bus sprendžiamas klausimas ir dėl pačio atvejo vadybininko skyrimo pagrįstumo. Nurodė, kad skundo esmė - Grėsmės lygio vaikui nustatymo anketos pagrįstumas. Pareiškėjai savivaldybėje buvo nurodyta, kad skųsti reikia įsakymą, o ne anketą. Pirmoji anketa yra surašyta prieš kreipiantis į teismą, o antroji kovo mėnesį. Nurodo, kad pirmojoje anketoje pagrindinis neigiamas bruožas – konfliktai su kaimynais. Dėl minėto konflikto kaimynai skundžiasi, kviečia policiją, o šeimoje esant ir nepilnamečiui, siekiant, kad vaikui nebūtų daromas neigiamas poveikis, yra pildoma anketa ir siekiama paskirti atvejo vadybininką. Vieno iš konflikto metu kaimynė stumtelėjo pareiškėjos dukterį, pareiškėjai surašytas protokolas ir pareiškėja nubausta įspėjimu. Kovo mėnesį surašytoje anketoje nurodoma, kad įvyko konfliktas su sugyventiniu, nors pareiškėja nurodo, kad sugyventinio neturi. Atstovas teigia, kad bėdos atsiranda tik konfliktų metu su kaimynais ar su draugu, tačiau tai nesusiję su vaiku. Vaikas turi tinkamas sąlygas augti: aprūpintas, maitinamas, laikomasi higienos, tvarkingas. Pareiškėjos atstovas teigia, kad iš esmės priimtas įsakymas yra neteisingas, nes nebuvo reikalinga skirti atvejo vadybininko, todėl mano, kad priimtas įsakymas turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro (toliau – ir atsakovas) atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, prašymų negauta. Atsiliepime (b. l. 79–81) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja reikalavimą grindžia subjektyvia nuomone bei esamų problemų šeimoje neigimu, neįrodinėja įsakymo priėmimo pagrįstumo teisės normomis, nenurodo teisinių argumentų ir pagrindo. Atsakovas nurodo, kad priešingai nei skunde teigia pareiškėja, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VVTAĮT arba trečiasis suinteresuotas asmuo) specialistai 2019 m. sausio 2 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje, kurioje, remiantis grėsmės vaikui lygio nustatymo kriterijais, nustatė pirmą grėsmės vaikui lygį. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 patvirtinto Atvejo vadybos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte numatyta, kad atvejo vadyba taikoma ir inicijuojama VVTAĮT teritoriniam skyriui vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymu nustačius vieną iš grėsmės vaikui lygių. VVTAĮT teritorinis skyrius elektroninėmis ryšio priemonėmis ir (ar) raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną po grėsmės vaikui lygio nustatymo kreipiasi į savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą ar kitą įstaigą, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus koordinuoti atvejo vadybos procesą ir teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje, su prašymu paskirti atvejo vadybininką. Kartu su prašymu VVTAĮT teritorinis skyrius pateikia turimą informaciją apie vaiką ir jo šeimą. Aprašo 6 punkte numatyta, kad socialinių paslaugų įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 3 punkte nurodyto prašymo gavimo dienos paskiria atvejo vadybininką ir socialinį darbuotoją, dirbsiantį socialinį darbą su šeima, jei jis iki tol nebuvo paskirtas, ir apie tai raštu ir (ar) elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja VVTAĮT teritorinį skyrių. VVTAĮT teritorinis skyrius, nustatęs pirmą grėsmės vaikui lygį, 2019 m. sausio 2 d. prašymu Nr. 6SD-12, kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centrą, prašydamas E. S. paskirti atvejo vadybininką bei teikti šeimai visą reikalingą pagalbą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 41 straipsnio 7 dalis numato, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę kreiptis į VVTAĮT vadovą dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo. Pareiškėja į kreipėsi tiesiogiai į teismą, nepasinaudojusi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje numatyta išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime (b. l. 11–13) ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrasis veiklos skyrius raštu Nr. IBPS-S-574818 informavo, jog 2018 m. lapkričio 6 d. E. S. konfliktuoja su kaimynais savo nepilnametės dukters V. S. akivaizdoje. 2018 m. VVTAĮT specialistas vyko pas pareiškėją bei užpildęs Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą grėsmės lygio nenustatė. Dėl minėto konflikto E. S. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2-2594-409/2018 pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje ir jai skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nurodo, kad 2019 m. sausio 2 d. į VVTAĮT kreipėsi moterys, nenorėjusios prisistatyti, kurios nurodė, jog E. S. nuolat konfliktuoja su kaimynais vaiko akivaizdoje, leidžia garsiai muziką iki ryto, be to, E. S. namuose laiko didelį šunį, kuris yra agresyvus ir dažnai namuose būna su antsnukiu. Paaiškino, jog tokiu E. S. elgesiu yra pažeidžiamos ne tik jų nepilnamečių vaikų, bet ir pačios E. S. nepilnametės dukters V. S. interesai bei pareikalavo nedelsiant imtis priemonių, užtikrinančių nepilnamečių vaikų saugumą. 2019 m. sausio 2 d. VVTAĮT specialistai lankėsi E. S. šeimoje. Apsilankymo metu namuose rasta E. S., jos dukra V. S. bei E. S. sugyventinis D. B.. Mergaitė apsilankymo metu miegojo nuoga lovytėje, nors E. S. teigimu, Viltė sirgo, dėl to nebuvo išvesta į ugdymo įstaigą. Namuose buvo didelis šuo, kurį pareiškėja pririšo prie stalo kojos bei paaiškino, jog šuo neagresyvus, o jei kas ateina, ji gyvūnui uždeda antsnukį. E. S. nurodė, jog ji nuolat konfliktuoja su kaimynėmis, todėl ne kartą savarankiškai kreipėsi į policijos pareigūnus. 2019 m. sausio 2 d. VVTAĮT specialistai užpildė Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą bei nustatė pirmą grėsmės lygį V. S.. 2019 m. sausio 2 d. raštu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybos iniciavimo E. S. šeimai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos E. S. skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl 2019 m. sausio 2 d. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro direktoriaus įsakymo Nr. PŠT-2 „Dėl atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, paskyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
Byloje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. gruodžio 28 d. 14.00 val. gavo pranešimą iš kaimynų. Pranešime nurodyta, jog E. S., gyv. (duomenys neskelbiami), nuolat konfliktuoja su kaimynais vaikų akivaizdoje, per naktį garsiai leidžia muziką, kalba vaikui girdint necenzūriniais žodžiais. 2019 m. sausio 2 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje (b. l. 84–100) VVTAĮT specialistai nurodė, kad kaimynų teigimu, pareiškėjos dukra nemiega naktimis, kadangi vaiko motina E. S. draugų kompanijoje triukšmauja, vartoja alkoholinius gėrimus. Kalbant specialistams su E. S. moteris garsiai šaukė, elgėsi agresyviai, nurodė, jog nebendraus su specialistais ir nieko nepasirašinės. Pažymėjo, kad pareiškėja atsisakė bendrauti su specialistais, kalbėjo pakeltu tonu, negalėjo susikaupti ir nustovėti vienoje vietoje. Kaip galimas rizikas VVTAĮT specialistai Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje pažymėjo, kad E. S. nepripažįsta šeimoje kilusių problemų, dėl sveikatos sutrikimų nepriima siūlomos pagalbos, nesupranta savo poelgių, dėl ko kenčia jos mažametis vaikas. 2019 m. sausio 2 d. VVTAĮT specialistai nustatė pirmą grėsmės vaikui lygį. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje pažymėjo ne mažiau nei penkis rizikos veiksnius (aukštos rizikos veiksnių pareiškėjos šeimoje nenustatyta). 2019 m. sausio 2 d. VVTAĮT kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centrą prašydama E. S. paskirti atvejo vadybininką bei teikti šeimai visą reikalingą pagalbą (b. l. 83). 2019 m. sausio 2 d. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorius priėmė įsakymą Nr. PŠT-2 „Dėl atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, paskyrimo“, kuriuo E. S. šeimai paskyrė atvejo vadybininkę A. M. ir socialinę darbuotoją, dirbančią su šeima, A. S. (b. l. 82). 2019 m. kovo 19 d. VVTAĮT specialistus apie galimą vaiko teisių pažeidimą informavo policija, VVTAĮT specialistams 2019 m. kovo 19 d. atlikus patikrinimą, nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis (b. l. 61–77).
Taigi 2019 m. sausio 2 d. VVTAĮT specialistai nustatė pirmą grėsmės vaikui lygį, kuris Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) (redakcija galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 20 d.) 38 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, tačiau nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.
Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (VTAPĮ 38 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtintas Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Grėsmės lygio aprašas) numato grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarką. Veiksmai, kuriuos turi atlikti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir nedelsiant pradėjusi vertinti grėsmės vaikui lygį, yra nurodyti Grėsmės lygio aprašo 5 punkte. Pagal Grėsmės lygio aprašo 5.3 papunktį, atlikęs Grėsmės lygio aprašo 5.1 ar 5.2 papunktyje nurodytus veiksmus (susitikti su vaiku, jį išklausyti ir kt.), valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos specialistas, įgaliotas nagrinėti pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vertinantis ir nustatantis grėsmės vaikui lygį bei atliekantis kitus Grėsmės lygio apraše nustatytus veiksmus, siekdamas apginti vaiko teises ir užtikrinti teisėtus jo interesus, nustato grėsmės vaikui lygį – užpildo Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą (Grėsmės lygio aprašo 1 priedas). Grėsmės lygio aprašo 1 priede yra patvirtinta Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, kurioje reglamentuojama, kad 1 grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai yra nustatytas bent vienas iš aukštos rizikos veiksnių ir/arba ne mažiau nei penki kiti rizikos veiksniai. Nenustačiusi galimų vaiko teisių pažeidimų ir grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei rizikos veiksnių, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija grėsmės vaikui lygio nenustato ir baigia nagrinėti pranešimą; valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, jei vaikui ir (ar) vaiko atstovams (-ui) pagal įstatymą reikia gauti paslaugas ir pagalbą, raštu kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir perduoda informaciją, pagrindžiančią vaiko ir (ar) vaiko atstovų (-o) pagal įstatymą poreikius gauti paslaugas ar pagalbą (Grėsmės lygio aprašo 12 punktas).
Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad VVTAĮT Grėsmės vaikui lygio nustatymo 2019 m. sausio 2 d. anketos neginčijo, nes nežinojo, ar reikalinga tai padaryti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa tėra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris pats savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Toks dokumentas, kuriuo nustatomas grėsmės vaikui lygis, tik sudaro prielaidas Tarnybai imtis tolesnių veiksmų, be kita ko, pradėti atvejo vadybą <...>. Grėsmės vaikui lygio nustatymo procedūra yra sudėtinė kompleksinės pagalbos vaikui ar vaiko teisių pažeidimo užkardymo proceso dalis. Teisės aktai numato, kad būtent atvejo vadybininko veiksmus, atvejo vadybos plano pagrįstumą suinteresuoti asmenys gali skųsti savivaldybės administracijos direktoriui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-397-552/2019).
VVTAĮT specialistai 2019 m. sausio 2 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje pažymėjo penkias rizikos veiksnių grupes: 1. Kiti nenurodyti rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimo rizikomis – mergaitė nuolat nemiega naktimis, nes vaiko motina draugų kompanijoje triukšmauja, vartoja alkoholinius gėrimus (1.8. papunktis); 2. Rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovu (-ais) – Grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nekontroliuoja savo elgesio (2.1. papunktis); 3. Nebendradarbiauja su specialistais – vaiko motina atsisakė bendrauti su specialistais (2.6. papunktis); 4. Kiti nenurodyti rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovu (-ais) (2.14 papunktis) – nepripažįsta savo šeimoje iškilusių problemų, atsisako siūlomos pagalbos; 5. Vaiko priežiūros žinios ir įgūdžiai neatitinka vaiko raidos ir brandos – vaiko motina nepriima siūlomos pagalbos, nesupranta savo poelgių, dėl ko kenčia mažametis vaikas (3.2 papunktis). Taigi VVTAĮT specialistai įvertinę, kad pareiškėjos elgesys atitinka ne mažiau nei penkis kitos (ne aukštos rizikos) veiksnius, pagrįstai nustatė pirmą grėsmės vaikui lygį.
Pareiškėja nurodo, kad specialistų pagalba nereikalinga, nes ji įstatymų nepažeidinėja, vaiką augina ir auklėja tvarkingai, o teismo posėdžio metu pažymėjo, kad bendravimas pakeltu tonu yra ne agresyvumas, o toks būdo bruožas, tačiau iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėja 2018 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.-2594-409/2018 pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje (tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams) ir jai skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. 2019 m. sausio 2 d. VVTAĮT specialistai, atsižvelgdami į kaimynų pranešimą ir įvertinę pareiškėjos elgesį, nustatė pirmą grėsmės vaikui lygį. 2019 m. kovo 19 d. VVTAĮT specialistai, atsižvelgdami į raštu gautą policijos pranešimą Nr. 6VTP-70 atliko grėsmės vaikui lygio vertinimą ir vėl nustatė pirmą grėsmės vaikui lygį. Teismas sprendžia, kad pareiškėjos subjektyvus aplinkybių vertinimas nepaneigia byloje surinktų duomenų apie pagalbos pareiškėjos šeimai teikimo reikalingumą. Pažymėtina ir tai, kad VTAPĮ 41 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovą dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo ar į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių dėl pagalbos plano sudarymo pagrįstumo, tačiau pareiškėja E. S. į VVTAĮT vadovą dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo nesikreipė.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 patvirtintas vadybos tvarkos aprašas nustato vaiko ir jį auginančių (-io) asmenų (-ens) atvejo vadybos taikymo ir iniciavimo, atvejo nagrinėjimo, pagalbos šeimai poreikių vertinimo, pagalbos plano sudarymo ir įgyvendinimo, šeimos stebėsenos, pagalbos plano priežiūros, atvejo vadybos proceso užbaigimo, atvejo vadybos koordinavimo savivaldybėje tvarką. Aprašo 3 punkte numatyta, kad atvejo vadyba taikoma ir inicijuojama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu nustačius vieną iš grėsmės vaikui lygių. VVTAĮT teritorinis skyrius elektroninėmis ryšio priemonėmis ir (ar) raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną po grėsmės vaikui lygio nustatymo kreipiasi į savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą ar kitą įstaigą, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus koordinuoti atvejo vadybos procesą ir teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje, su prašymu paskirti atvejo vadybininką. Atvejo vadyba gali būti taikoma nenustačius grėsmės vaikui lygio, bet esant poreikiui vaikui ir šeimai gauti kompleksinę pagalbą (4 punktas). Aprašo 6 punkte nurodyta, kad Socialinių paslaugų įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 3 punkte nurodyto prašymo gavimo dienos paskiria atvejo vadybininką ir socialinį darbuotoją, dirbsiantį socialinį darbą su šeima, jei jis iki tol nebuvo paskirtas, ir apie tai raštu ir (ar) elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja VVTAĮT teritorinį skyrių.
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 7 d. sprendimu T-236 patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro nuostatų 17.10 papunktyje numatyta, kad centras vykdo atvejo vadybos taikymą ir iniciavimą, atvejo nagrinėjimą, pagalbos šeimai poreikių vertinimą, pagalbos plano sudarymą ir įgyvendinimą, šeimos stebėseną, pagalbos plano priežiūrą, atvejo vadybos proceso užbaigimą. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorius 2019 m. sausio 2 d. gavęs pranešimą Nr. 6SD-10, kuriuo prašoma paskirti atvejo vadybininkę E. S., priėmė 2019 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. PŠT-2 „Dėl atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, paskyrimo“.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgdamas į VVTAĮT kartu su prašymu pateiktą Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą ir joje surinktą medžiagą, priėmė teisėtą ir pagrįstą įsakymą skirti pareiškėjos E. S. šeimai atvejo vadybininką ir socialinę darbuotoją, todėl skundžiamas Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro direktoriaus 2019 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. PŠT-2 „Dėl atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, paskyrimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
Pareiškėjos E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.