- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- A2.-2594-409/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01144-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Pažeidėjas
- E. S.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedirbančios, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. 2018 m. lapkričio 6 d. 8.15 val. (duomenys neskelbtini) savo mažametės dukters V. S., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje konfliktavo su kaimyne E. Ž., sudarė visas sąlygas kilti konfliktui, leido, kad būtų pastumta dukra, pati konfliktavo, taip panaudodama tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, sudarydama dukrai nesaugią aplinką ir rodė netinkamą pavyzdį, tokiais savo veiksmais E. S. pažeidė Lietuvos Respublikos civilio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 II skyriaus 11 straipsnio reikalavimus.
Teismo posėdyje E. S. parodė, kad konfliktą sukėlė E. Ž., kuri nepraleido jos su dukra praeiti. Konfliktą jos trejų metų dukra matė, ją E. Ž. stumtelėjo. Supranta, kad dukrai buvo sudaryta nesaugi aplinka, dėl to gailisi.
Tai, jog E. S. dalyvavo konflikte mažametės dukters akivaizdoje, įrodoma ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 25-26); tarnybiniu pranešimu dėl gauto iškvietimo (b. l. 3); protokolu – pareiškimu (b. l. 5-6); liudytojos E. S. apklausos protokolu (b. l. 8-10); liudytojos E. Ž. apklausos protokolu (b. l. 13-14); liudytojo J. K. apklausos protokolu (b. l. 15-16); nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 17-20).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-10-693/2018).
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. To paties straipsnio 1 dalis numato visų fizinių asmenų pareigą saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Minėtas įstatymas įtvirtina vaiko teisę į saugią aplinką - vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų ar kitų asmenų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip asmenų elgesys priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje asmenys gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn (2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2227/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-305/2012.).
Kadangi E. S., būdama V. S. mama, yra įpareigota saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, tačiau to nepadarė – leido kaimynei E. Ž. pastumti mergaitę, be to vaiko akivaizdoje konfliktavo su kaimyne, tokiu būdu sukurdama dukrai nesaugią aplinką ir rodydama netinkamą pavyzdį, E. S. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, jog E. S. atsakomybę lengvina tai, jog ji pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Anksčiau ji administracine tvarka nėra bausta. Įvertinus šias aplinkybes skirtina nuobauda – įspėjimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
E. S. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.