Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-08-09 · Civilinė byla Nr. 2VP-18051-945/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-09
Bylos Nr.
2VP-18051-945/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01496-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Suinteresuotas asmuo
M. S., Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-18051-945/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01496-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.1; 3.5.1.11; 3.2.7.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugpjūčio 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal antstolės Raimondos Pauzienės pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims M. S. ir Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto vykdomojoje byloje Nr. 0183/16/00730,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5286-945/2016 nuspręsta M. S. ieškinį tenkinti iš dalies. Teismas pripažino neteisėtu M. S. atleidimą iš darbo Kauno savivaldybės įmonėje „Kapinių priežiūra“ 2015 m. gruodžio 30 d. DK 129 straipsnio pagrindu, grąžino ieškovę į darbą Kauno savivaldybės įmonėje „Kapinių priežiūra“, priteisė M. S. iš Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 2 919,84 EUR vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, 893,39 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nusprendė sprendimo dalį dėl grąžinimo į darbą vykdyti skubiai.

2016 m. birželio 28 d. teisme gautas antstolės Raimondos Pauzienės sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas vykdomojoje byloje Nr. 0183/16/00730. Akte nurodoma, jog patikrinimo metu nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5286-945/2016 dalis dėl grąžinimo į darbą neįvykdyta.

2016 m. birželio 30 d. teisėjo rezoliucija pareiškimas priimtas, nustatytas terminas atsiliepimams pateikti.

Atsiliepimas

Suinteresuotasis asmuo M. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su 2016 m. birželio 15 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte išdėstytomis aplinkybėmis, prašo skolininkei skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytą baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Atsiliepime nurodoma, jog 2016 m. gegužės 31 d. išieškotojai buvo įteiktas skolininkės direktoriaus įsakymas Nr. P-43, kuriuo jai skelbiama prastova. 2016 m. birželio 1 d. M. S. pateikė darbdaviui reikalavimą dėl teismo sprendimo vykdymo, kuriame nurodė, kad darbdavys nevykdo teismo sprendimo, nes neatkuria iki darbo santykių nutraukimo buvusios padėties. Atsakymas į prašymą pateiktas tik 2016 m. birželio 14 d. Jame teigiama, jog skubiai vykdytina teismo sprendimo dalis yra pilnai įvykdyta. Kadangi išieškotoja dėl nevykdomo teismo sprendimo buvo gavusi teismo vykdomąjį raštą, su šiuo dokumentu ji kreipėsi į antstolę Raimondą Pauzienę. Antstolė patikrinusi faktinę situaciją priėmė aktą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo. Išieškotoja laiko, kad padėtis, buvusi iki neteisėto darbo sutarties nutraukimo su ja, nėra atkurta, ji neatlieka tų funkcijų, kurios buvo sulygtos jos darbo sutartyje bei nurodytos pareiginiuose nuostatuose. Įvertinusi tai, kas paminėta, išieškotoja sutinka, kad antstolė visiškai tinkamai įvertino aplinkybes, jog darbdavys nevykdo 2016 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5286-945/2016 skubiai vykdytinos dalies dėl M. S. grąžinimo į darbą. Darbdavys piktybiškai ir savavališkai nevykdo skubiai vykdytinos teismo sprendimo dalies, nors apie tokią pareigą buvo informuotas tiek pačios išieškotojos, tiek antstolės. Taip pat tokia pareiga yra akivaizdi iš teismo pateikto procesinio sprendimo išaiškinimo. Šiuo atveju vienintelė priemonė, kuri verstų darbdavį gerbti teismo sprendimą, yra baudos skyrimas (CPK 771 str. 7 d.).

Suinteresuotasis asmuo Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo antstolės Raimondos Pauzienės pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą pripažįstant, kad atsakovė įvykdė Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5286-945/2016 skubiai vykdytiną dalį. Suinteresuotasis asmuo nurodė, jog M. S. jau kitą dieną po teismo sprendimo paskelbimo buvo grąžinta į darbą tokiomis pat sąlygomis, kokiomis dirbo iki atleidimo, tai patvirtinantis įrašas buvo padarytas šalių pasirašytoje darbo sutartyje. Įrašas M. S. darbo sutartyje, duomenys apie M. S. nuo 2016 m. gegužės 31 d. mokamą darbo užmokestį, pranešimas VSDFV apie duomenų tikslinimą, faktas, kad jai numatyta darbo vieta įmonės administracijos patalpose, neabejotinai patvirtina, jog teismo sprendimo skubiai vykdytina dalis dėl M. S. grąžinimo į darbą yra įvykdyta. Prastovos ne dėl darbuotojo kaltės paskelbimas vertintinas kaip vėlesnis darbdavio veiksmas po darbuotojos grąžinimo į darbą, darbdavio ir M. S., kaip direktoriaus pavaduotojos komercijai, darbo teisinių santykių tąsa.

2016 m. rugpjūčio 3 d. suinteresuotasis asmuo M. S. pateikė papildomus paaiškinimus civilinėje byloje Nr. 2VP-18051-945/2016, kuriuose nurodė, jog Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ savo atsiliepime pateikė teismui tikrovės neatitinkančius faktus. Darbo sutarties įraše nėra minima, kad išieškotoja grąžinama į darbą tokiomis pat sąlygomis, kokiomis dirbo iki atleidimo. Antstolis tik konstatuoja, ar patikrinimo metu sprendimas yra vykdomas, ar ne. Antstolis nėra įpareigotas pateikti skolininkui būdus, kaip teisingai įvykdyti sprendimą. Darbuotojai nesudarytos sąlygos atlikti darbo funkcijas, sulygtas darbo sutartimi (t. y. faktiškai darbuotoja nėra grąžinta į iki atleidimo iš darbo buvusią padėtį). Vien formalus grąžinimas į darbą darbo sutartyje nurodžius vieną sakinį pagal turinį nėra ir negali būti laikomas tinkamu iki atleidimo iš darbo buvusios padėties atstatymu. Po grąžinimo į darbą darbuotoja nepaskiriant jai konkrečių darbų yra pasodinta kabinete neatitinkančiame elementarių darbo sąlygų, joks dokumentas po grąžinimo į darbą nenustato darbo pareigų. Darbdavio atsiliepime nurodomos aplinkybės, jog antstolio padėjėjui atvykus 2016 m. birželio 9 d. įteikti skolininkui raginimą, M. S. dėl darbdaviui nežinomų priežasčių darbo vietoje nebuvo, nesant jokio neatvykimo į darbą prastovos metu pagrindo ir darbdaviui už šį laiką mokant darbuotojai darbo užmokestį. Šis argumentas aiškiausiai patvirtina, kad teismo sprendimas yra nevykdomas. Iš vienos pusės, darbdavys patvirtina, kad yra priimtas įsakymas dėl prastovos, kuris pats savaime rodo, kad darbuotoja nėra grąžinta į iki atleidimo iš darbo buvusią padėtį, nes negali atlikti ankstesnių darbo funkcijų. Iš kitos pusės, darbdavys akivaizdžiai klaidina tiek pačią darbuotoją, tiek teismą, nes 2016 m. gegužės 31 d. įsakyme dėl prastovos skelbimo yra aiškiai nurodyta, jog „M. S. prastovos laiku neprivalo būti darbo vietoje“ (įsakymo 2 punktas). Taigi iš to yra akivaizdu, jog pats darbdavys nesupranta, kaip tinkamai įgyvendinti teismo sprendimą ir dar prieštarauja, jog antstolė užfiksavo faktą, kad teismo sprendimas nėra vykdomas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar įvykdyta Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5286-945/2016 dalis dėl M. S. grąžinimo į darbą, ar yra pagrindas vadovaujantis antstolės Raimondos Pauzienės surašyto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu taikyti Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., CPK 585 str. 1 d.). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 str. 1 d.). Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles (CPK 771 str. 3 d.). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Raimonda Pauzienė vykdo Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-5286-945/2016, kuriuo teismas nusprendė pripažinti neteisėtu M. S. atleidimą iš darbo Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ ir grąžinti ją į ankstesnį darbą.

Vertinant tiek teismo sprendimo, tiek ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto turinį vykdytinumo ir CPK 771 straipsnyje kuriamo teisinio reglamentavimo aspektu akcentuotina, jog darbuotojas į darbą grąžinamas pačiu teismo sprendimu. Skubus sprendimo vykdymas šiuo aspektu reiškia, jog teisines pasekmes sprendimas sukuria ne nuo jo įsiteisėjimo dienos, bet nuo jo priėmimo dienos. Iš esmės toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog teismo sprendimu yra panaikinamos neteisėtu pripažintu darbdavio sprendimu dėl darbuotojo atleidimo iš darbo sukurtos pasekmės ir savaime grįžtama į padėtį, egzistavusią iki tokio sprendimo priėmimo. CPK 771 straipsnis skirtas situacijoms, kai teismo sprendimu teisinio ginčo šalis yra įpareigojama tam tikrus veiksmus atlikti. Šiuo atveju ne darbdavys buvo įpareigotas grąžinti darbuotoją į darbą, bet darbuotoja grąžinta į darbą teismo sprendimu. Net ir darbdaviui nepriėmus atskiro įsakymo, nepadarius įrašo darbo sutartyje, darbo santykiai turi būti laikomi atkurtais ir darbdavys privalo vykdyti savo iš darbo santykių kylančias pareigas, o darbuotojas turi teisę reikalauti, kad nebūtų pažeidinėjami jo iš darbo teisinių santykių kylantys interesai. Iš esmės sprendimo vykdytinumas šiuo atveju gali būti siejamas su duomenų apie darbo teisinių santykių atkūrimą pranešimu VSDFV, taip pat situacijomis, kai darbdavys, ignoruodamas teismo sprendimą, nesiima veiksmų, susijusių su darbuotojo darbo laiko apskaita, darbo užmokesčio mokėjimu bei kitų Darbo kodekse įtvirtintų darbdavio pareigų vykdymu.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš darbdavio su atsiliepimu pateiktų duomenų, darbo santykiai buvo atkurti pranešant VSDFV, padarant įrašą darbo sutartyje, toliau vedant darbo laiko apskaitos dokumentus ir skaičiuojant darbuotojai darbo užmokestį. Kaip nurodyta Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5286-945/2016 4 lapo 7 – 11 punktuose, M. S. buvo atleista iš darbo dėl struktūrinių pertvarkymų, kurių metu buvo panaikinta jos darbo funkcija. Sprendimo 7 lapo 17 punkte akcentuojama, jog grąžinus darbuotoją į darbą dėl to, kad buvo pažeistos jos atleidimo dėl struktūrinių pertvarkymų procedūros, darbdavys netiesiogiai įpareigojamas iš naujo objektyviai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, spręsti klausimą dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo. Be to, 2016 m. birželio 7 d. nutartimi aiškinant teismo sprendimą buvo nurodyta, jog darbuotojos grąžinimu į darbą yra atkuriama teisinė padėtis, egzistavusi iki neteisėtu pripažinto atleidimo iš darbo tokiomis sąlygomis, kokios buvo šalių nustatytos jų pasirašyta darbo sutartimi; toks teismo sprendimas savaime sukuria teisinius padarinius, o vėlesnių darbdavio veiksmų (darbuotojo perkėlimo į kitas pareigas, prastovos paskelbimo, pakartotinio atleidimo iš darbo ar pan.) teisėtumo vertinimas nepatenka į išnagrinėtos bylos ribas ir gali būti savarankiško darbo ginčo objektu. Šios teisinės išvados atskleidžia, jog teismas, grąžindamas darbuotoją į darbą, konstatavo faktą, jog, įvykus struktūriniams pertvarkymams buvo pagrindas inicijuoti pokyčius darbo santykiuose, tačiau šiuos pokyčius darbdavys įgyvendino netinkamai, pažeisdamas darbuotojos teises, todėl darbdavio sprendimų pasekmės yra naikinamos ir šalys grąžinamos į iki tokių sprendimų priėmimo buvusią padėtį. Tokia išvada negali būti vertinama kaip įpareigojanti darbdavį tęsti darbo santykius tokiomis pačiomis sąlygomis (atsisakyti struktūrinių pertvarkymų, atkurti panaikintą pareigybę ir leisti toliau vykdyti turėtas funkcijas buvusiomis sąlygomis). Darbdavys turi arba vykdyti savo su darbuotoju sudaryta darbo sutartimi susijusias pareigas, arba teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti tokių darbo santykių pakeitimą ar nutraukimą. Be to, pakartotinio darbdavio bandymo išspręsti susiklosčiusią situaciją vertinimas nepatenka į išnagrinėtos bylos ribas ir negali būti vertinamas nei antstolio, nei vykdymo procese klausimus sprendžiančio teismo. Kaip minėta, darbdavys priėmė sprendimą tęsti su darbuotoja teisinius santykius ir, konstatavęs, kad darbo vieta nėra išlikusi, priėmė įsakymą dėl prastovos M. S. skelbimo ir kitų pareigų siūlymo. Tokio darbdavio veiksmo teisėtumas gali būti vertinamas tik savarankiškame procese, kadangi juo reglamentuojama darbo santykių tąsa, koreguojami po darbo santykių atkūrimo teismo sprendimu besitęsiantys darbo santykiai. Manydama, kad prastova jai paskirta nepagrįstai, tokį darbdavio veiksmą darbuotoja turi teisę ginčyti kreipdamasi į darbo ginčų komisiją. Tik tokiame savarankiškame individualaus darbo ginčo procese gali būti įvertinama, ar darbdavys, susidūręs su situacija, kurioje yra daugiau darbuotojų, nei darbo vietų, šią situaciją išsprendė tinkamai, t. y. ar jo sprendimas, kad turi būti skelbiama prastova, prastovos skelbimo pagrindas ir laikotarpis, iki kada prastova paskelbta, bei sprendimas prastovą paskelbti būtent ieškovei, yra teisėti.

Dėl nurodytos priežasties ieškovė, tiek įvertinusi teismo sprendimą ir darbdavio veiksmus, tiek ir susipažinusi su teismo nutartimi dėl teismo sprendimo išaiškinimo, neturėjo pagrindo kreiptis į antstolę, o antstolė, įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes (kad jos antstolei buvo žinomos, matyti iš antstolės surašyto ir teismui pateikto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto), neturėjo pagrindo konstatuoti, kad darbdavys teismo sprendimo neįvykdė ir kreiptis į teismą, tokiu būdu inicijuodama procesą dėl CPK 771 straipsnio taikymo.

Suinteresuotasis asmuo Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ teismui pateikė duomenis apie surašant atsiliepimą turėtas 391,31 EUR atstovavimo išlaidas ir prašė šių išlaidų atlyginimą priteisti iš pareiškėjos. Akcentuotina, jog į šias išlaidas įeina 67,91 EUR PVM. Kaip matyti iš viešų VMI prie Finansų ministerijos duomenų, atsakovė yra PVM mokėtoja. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, 58 straipsniu, PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą, jeigu jis, vykdydamas savo tiesioginę veiklą, perka PVM apmokestinamas paslaugas. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, jog atsakovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai yra tiesiogiai susiję su atsakovės vykdoma veikla, todėl atsakovė turės teisę susigrąžinti savo veiklos pagrindu sumokėto PVM sumą, lygią PVM sumai, nurodytai advokatės išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje, dėl ko išlaidų dalies, kurią sudaro PVM, priteisimo iš pareiškėjos atveju, galėtų be pagrindo pasipelnyti tą pačią sumą tiek prisiteisdama iš pareiškėjos, tiek ir atsiimdama iš valstybės. Dėl nurodytos aplinkybės prašymo dalis dėl PVM sumos įtraukimo į priteistiną išlaidų teisinei pagalbai atlyginimo sumą atmestina kaip nepagrįsta. Likusis išlaidų dalis – 323,40 EUR, kuri, įvertinus byloje atliktų procesinių veiksmų apimtį, taip pat M. S. pateiktus duomenis apie atstovavimo išlaidas, negali būti vertinama kaip nepagrįstai didelė, priteistina Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ iš antstolės Raimondos Pauzienės (CPK 93 str.). Ši išvada yra paremta aplinkybe, jog, nors, kaip minėta, vykdymo procesą nepagrįstai iniciavo išieškotoja, antstolė, vykdydama savo pareigas, privalėjo tinkamai įvertinti situaciją, t. y. priežastiniu ryšiu išlaidų atsiradimas yra susijęs ne su išieškotojos, bet su antstolės, kuri nepagrįstai surašė ir teismui pateikė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, veiksmais, nes būtent tokio akto surašymas tapo pagrindu inicijuoti civilinę bylą ir poreikiu skolininkei teikti atsiliepimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291–291 straipsniais, 771 straipsniu, teismas

nutaria:

netaikyti CPK 771 straipsnyje numatytų sprendimo nevykdymo teisinių pasekmių Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ už 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5286-945/2016 dalies dėl ieškovės M. S. grąžinimo į darbą nevykdymą.

Priteisti Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“, juridinio asmens kodas 132626180, iš antstolės Raimondos Pauzienės 323,40 EUR (trijų šimtų dvidešimt trijų eurų 40 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Bartninkas