- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-09
- Bylos Nr.
- 2A-1077-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15930-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- P. J.
- Atsakovas
- S. J.
- Trečiasis asmuo
- J. J.
- Kategorijos
- 125.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo, pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovei S. J. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo J. J., išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas P. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti, jog ieškovas nėra atsakovės S. J. sūnaus J. J. tėvas. Nurodė, kad jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta 1991-07-24. Po santuokos nutraukimo su atsakove epizodiškai gyveno kartu. 1996-02-13 gimė J. J.. Atsakovė jam nurodė, kad jis yra J. J. tėvas ir registruojant J. J. gimimą civilinės metrikacijos įstaigoje jis buvo įrašytas jo tėvu. 2012 metų balandžio mėnesį ieškovas sužinojo, kad atsakovė nuolatos, net ir tuo metu kai jie epizodiškai būdavo kartu, turėjo draugų-partnerių, taip pat ir prieš J. J. gimimą. Šios aplinkybės leidžia abejoti ar jis iš tikrųjų yra jau po santuokos nutraukimo gimusio J. J. tėvas.
Atsiliepimas
Atsakovė S. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir paskirti ieškovui 20 000 Lt dydžio baudą, 50 proc. jos skiriant atsakovei. Nurodė, kad ieškinys vertintinas kaip psichologinis spaudimas ir siekis pakenkti atsakovei ir nepilnamečiam vaikui, kadangi nuo 2009 metų Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal jos ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir turto padalijimo. Reikšdamas nepagrįstus ieškinius ieškovas vilkina bylinėjimosi procesą pagrindinėje byloje. Ieškovas, jei tik turėtų abejonių tėvyste, galėjo ir yra laisvas savarankiškai kartu su sūnumi greitai ir be teismo sprendimo atlikti tėvystės testą ir gauti rezultatus. Visus 17 vaiko gyvenimo metų jokių abejonių dėl tėvystės nekėlė, nemanė, kad jo teisės pažeistos. Atsakovė neprieštarauja, kad būtų paskirta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti. Ieškovas apie įrašytus duomenis vaiko gimimo įraše žinojo nuo įrašo padarymo dienos, tačiau per 17 metų nesiėmė jokių veiksmų duomenų gimimo įraše tikrumo nustatymui, tai yra jis iki tol neabejojo atsakovės sąžiningumu ir ištikimybe, kas tik patvirtina, kad ieškovas nesiėmė veiksmų tėvystės J. J. atžvilgiu nustatymui, nes yra visiškai tikras savo biologiniu ryšiu su tėvu. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko teisės yra prioritetinės, konstatuotina, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą tėvystei nuginčyti. 1991 m. ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta, bet jie ir toliau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį kaip partneriai.
Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl J. J. ir nurodė, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę, taip pat, jog nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, remiantis moksliniais įrodymais- DNR ekspertize.
Byloje gautas šalių nepilnamečio sūnaus J. J. rašytinis paaiškinimas (b.l. 145). Nepilnametis nurodo, kad pastaruoju metu tėvas į jo sąskaitą perveda 800 Lt. Pervedant pinigus kaip Kalėdinę, gimtadienio dovaną nurodo, kad pinigai skirti išlaikymui. Pastaruoju metu tėvas nori daugiau bendrauti su juo. Tėvas jam sakė, kad nekreiptų dėmesio į šią bylą, nes taip reikia. Vaikui susidarė įspūdis, kad tėvas neabejoja, kad yra jo sūnus, nes jei būtų kitaip jis nebendrautų ir nemokėtų alimentų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė bei paskyrė ieškovui 5 000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu, 2 500 Lt baudos paskiriant trečiajam asmeniui šalių nepilnamečiui sūnui J. J.. Teismas sprendė, jog ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui pareikšti, ieškinį šiuo pagrindu atmetė, nurodydamas kad ieškinio senaties terminas sudaro pagrindą ieškinio atmetimui pagal CK 1.131 str. 1d., 3.152 str. 1 d. Be to, teismas nurodė, jog siekiant nustatyti ar ieškovas nėra J. J. tėvas, teismas paskyrė medicininę-biologinę DNR ekspertizę, tačiau ieškovas per teismo nustatytus terminus atlikti ekspertizės neatvyko. Teismas taip pat nustatė tarp ieškovo ir sūnaus J. J. tarpusavio ryšį, dėl ko padarė išvadą, jog tėviški santykiai yra susiformavę ir nėra nutrūkę. Pažymėjo, jog šalių nepilnamečiam sūnui bylos nagrinėjimo metu yra sukakę 17 metų, o ieškovas visus 17 metų nekėlė abejonių dėl savo tėvystės; bendravo su vaiku, teikia išlaikymą. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismo sprendimu ieškovas J. J. išlaikymui turėtų mokėti po 400 Lt, bet jis moka po 800 Lt. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog ieškovas vaiko gyvenime dalyvauja nuo pat jo gimimo, taip pat, kad tie ryšiai liko nepakitę net ir po ieškinio pateikimo. Teismas taip pat sprendė, jog ieškovas procesinėmis teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus, o priešingai - turėdamas tikslą užvilkinti bylos nagrinėjimą, siekdamas nesąžiningų tikslų, pažeisdamas kitų asmenų, t.y. nepilnamečio vaiko bei atsakovės interesus, paskyrė ieškovui 5 000 Lt dydžio baudą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantas P. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo ir prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį nurodydamas, jog apeliantas nepateikė įrodymų pagrindžiančių, jog aplinkybės, duodančios pagrindą abejoti jo tėvyste, paaiškėjo 2012 m. balandžio mėnesį, todėl praleido vienerių metų ieškinio senatį. Apelianto manymu, pareiškimo pateikimo metu nebuvo praleista ieškinio senatis. Atsakovė nurodydama, kad fotonuotraukos, kurios buvo pateiktos į bylą ir kuriomis grindžiamos abejonės, paimtos iš šeimos fotoalbumo, tačiau nekonkretizavo iš kokios šeimos, kada tos nuotraukos darytos, su kuo fotonuotraukose ji yra užfiksuota. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje medicininė-biologinė ekspertizė apskritai nebuvo atlikta dėl teismo veiksmų, neleidžiant ieškovui pasinaudoti valstybės garantuojama teisinė pagalba, ieškinio senatis nepagrįstai taikyta ir dėl šių motyvų. Apeliantas pažymi, jog jis, gautų įrodymų pagrindu, abejoja savo tėvyste, o jokio tarp apelianto ir atsakovės sūnaus susiklostę bendravimo santykiai nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi. Atkreipia dėmesį, jog byloje nebuvo apklaustas pats J. J. ir nebuvo išsiaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Ieškovo veiksmai ir elgesys byloje patvirtina ieškovo sąžiningą siekį įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą ir apginti savo pažeistas teises, taip pat nustatyti tikrąją vaiko tėvystę. Apeliantas taip pat nurodo, kad būtent jo prašymu nagrinėjamoje byloje buvo paskirta medicininė-biologinė ekspertizė ir apeliantas siekdamas pasinaudoti valstybine garantuojama teisine pagalba, siekė ją atlikti ir įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Apeliantas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu atleisti nuo paskirtos ekspertizės išlaidų, nes dėl sunkios finansinės padėties, pagrįstos rašytiniais įrodymais byloje, neturėjo jokių galimybių šių išlaidų apmokėti savo lėšomis. Nepaisant didelių apelianto pastangų, teismas nesudarė galimybės pasinaudoti valstybės garantuojamu atleidimu nuo išlaidų ekspertizei atlikti, dėl ko ekspertizė ir nebuvo atlikta. Be to, po sprendimo šioje byloje priėmimo, apeliantas sutiko buvusią atsakovės draugę, kuri papasakojo, kad apeliantui ir atsakovei gyvenant kartu maždaug 1994-1996 m., atsakovė prašydavo šios moters kartu išeiti į kavinę-barą, nupirkdavo jai gėrimų ir valgių, o po to palikdavo vieną ir išvykdavo susitikti su kitais vyrais. Toks atsakovės elgesys tik dar labiau sutvirtina ieškovo abejones, sukeltas pamačius nuotraukas, kuriose ji apsikabinusi su nepažįstamais vyrais. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė, kad juo yra pažeidžiama vaiko teisė žinoti savo tėvus, kuri nagrinėjamoje byloje galėtų būti realizuota tik atlikus ekspertizę. Apeliantas taip pat pažymi, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Be to, nesutinka su sprendimo motyvais, kuriais buvo konstatuotas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir apeliantui buvo paskirta 5 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesu. Nurodo, kad teismo paskirta bauda apelianto atžvilgiu yra per didelė ir šiuo metu jis neturi galimybės jos sumokėti.
Atsiliepimas
Atsakovė S. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; už piktnaudžiavimą apeliaciniu procesu, paduodant aiškiai nepagrįstą, nepateikiant įrodymų apeliacinį skundą, klaidinant teismus dėl neva menkų pajamų bei nesumokant už paskirtą ekspertizę ir veikiant prieš efektyvų ir koncentruotą procesą, paskirti apeliantui P. J. 20 000 Lt dydžio baudą, 50 proc. jos skiriant atsakovei ir nepilnamečiam trečiajam asmeniui J. J.. Nurodo, kad teismas ieškinio senaties klausimus analizavo preciziškai ir profesionaliai, tinkamai aiškino ir taikė tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Teismas taip pat padarė pagrįstą ir logišką išvadą, kad apie tėvystės įrašą apeliantas žinojo nuo pat vaiko gimimo, jam buvo sudarytos visos galimybės pateikti į bylą neginčijamus įrodymus dėl savo tėvystės J. J. atžvilgiu, netgi iki kreipimosi į teismą momento, tačiau šiomis galimybėmis apeliantas nesinaudojo. Atsakovė taip pat kritiškai vertina apelianto argumentus dėl jo sunkios finansinės padėties bei prašo vadovautis atsiliepimuose į apelianto prašymus šioje byloje, t.y. jos ir trečiojo asmens išdėstytais argumentais ir motyvais, pirmos instancijos teismo atliktu profesionaliu ir išsamiu faktų detalizavimu bei teisės normų taikymu. Atsakovės manymu, priimant sprendimą turėtų būti prioritetiškai atsižvelgiama į vaiko interesus, ne tik dėl paties ieškinio jam sukeltų išgyvenimų, bet ir dėl ilgai besitęsiančio nagrinėjimo ir procedūrinių klausimų, sprendimo, kas sukelia vaikui intensyvų stresą, įtampą, nežinomybę ir netikrumą dėl ateities.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo ir atsakovės šalių santuoka buvo nutraukta 1991-02-21 (t. 1, b.l. 4, 24). 1996-02-13 gimė J. J., kurio gimimo liudijime tėvu nurodytas atsakovas ( t. 1, b.l. 5). Kadangi J. J. gimė šalims išsiskyrus, vadovaujantis tuo metu galiojusiu SŠK 60 straipsniu vaiko motina buvo įrašyta pareiškimu, o vaiko tėvas įrašytas bendru vaiko tėvo ir motinos pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, pateiktu civilinės metrikacijos įstaigai (t. 1, b.l. 21,22).
Ieškovas prašė nuginčyti jo tėvystę J. J. atžvilgiu, teigdamas, jog jam 2012 metų balandžio mėnesį paaiškėjo aplinkybės duodančios pagrindo abejoti jo tėvyste, tai yra jis sužinojo apie kitus nuolatinius atsakovės draugus - partnerius. Ieškovas prašė skirti DNR ekspertizę jo tėvystės nuginčijimui. Atsakovė prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu atmesti ieškinį, tačiau neprieštaravo DNR ekspertizės paskyrimui.
CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 str. 1 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą (subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu). Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003, 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007, 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007; 2010-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2010 ir kt.).
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties taikymo, ginčija teismo nustatytą faktinę aplinkybę – laiko momentą, kada atsakovas sužinojo aplinkybes duodančias pagrindą teigti, kad duomenys apie jo tėvystę neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra fakto klausimas, kuris turi būti sprendžiamas vertinant šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai).
Byloje nėra ginčo, kad apeliantas apie duomenis įrašytus vaiko gimimo įraše ir liudijime žinojo nuo įrašo padarymo dienos, nes kaip minėta tokie įrašai, esant šalims ištuokoje buvo įrašyti bendru apelianto ir atsakovės pareiškimu. Nagrinėjamoje byloje nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis tik 2012 m. balandžio mėnesį sužinojo apie atsakovės nuolatinius draugus-partnerius, kas pasak apelianto duoda jam pagrindo manyti, kad duomenys apie tėvystę yra netikri. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Šias aplinkybes turi įrodyti būtent ieškovas. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; ir kt.).
Remiantis CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Ieškovui nepagrindus savo nurodytos aplinkybės apie tariamai pažeidžiamos teisės sužinojimą 2012 m. balandžio mėnesį, pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovas 17 metų žinojo, jog jis yra įrašytas vaiko tėvu ir šio įrašymo neginčijo nustatytu ieškinio senaties terminu, todėl jo ieškinys pagrįstai atmestas, nes CK 1.132 straipsnio 1 dalyje numatytas toks pagrindas ieškiniui atmesti.
Nors teismas ieškinį atmetė taikydamas ieškinio senatį, tačiau ieškovui buvo suteiktos visos galimybės tiek teismo, tiek ir bylos šalių be teismo įsikišimo atlikti medicininę biologinę-ekspertizę, kad ieškovas galėtų patvirtinti ar paneigti savo abejones. 2013-01-03 teismo nutartimi buvo paskirta medicininė-biologinė ekspertizė, siekiant nustatyti ar ieškovas nėra J. J. tėvas (t. 1, b.l. 105-106). Ieškovas per teismo nustatytus terminus neatvyko atlikti ekspertizės (t. 1, b.l. 146-147, 183-184, t. 2, b.l. 3-4), nors terminas apmokėti ekspertizės išlaidas ir jos atlikimo data, ieškovo prašymu ne vieną kartą buvo nukeliamas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui buvo teikiami pasiūlymai atlikti DNR ekspertizę dar iki teismo posėdžio tėvystės byloje paskyrimo, siekiant užtikrinti greitesnę bylos eigą (t. 1, b.l. 101-102), tačiau suteiktomis galimybėmis atlikti tyrimą, ieškovas nebuvo suinteresuotas, o ieškovo veiksmai procese leido teismui daryti išvadą, kad jis piktnaudžiauja procesu, nes jo elgesys leido teismui padaryti išvadą, kad tiek šio ieškinio pareiškimas, tiek ieškovo elgesys nagrinėjant bylą, kyla iš noro vilkinti užsitęsusį bylinėjimąsi su ieškove kitoje byloje, kuri būtent dėl šios bylos pirmos instancijos teisme buvo sustabdyta. Kolegija pritaria teismo sprendimo motyvams šioje dalyje ir jų neatkartoja. Nagrinėjamu atveju formalus kreipimasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, neteikiant su prašymu kitų dokumentų reikalingų spręsti suteiktinos pagalbos būtinumą, teismas neturėjo pagrindo eilinį kartą pratęsti apmokėjimo už ekspertizę ir pačios ekspertizės apmokėjimo terminą, nes toks laikas ieškovui buvo suteiktas nuo 2013-01-03 iki 2013-04-29 ir netgi iki 2013-05-29 įvyksiančio teismo posėdžio (t. 2, b.l. 3-4).
Atmestinas apelianto skundo argumentas dėl procesinių teisių, reglamentuojančių informavimą apie teismo posėdžio laiką ir vietą tvarkos, pažeidimo.
Ieškovas nagrinėjamą bylą vedė per advokatą, tą patvirtina ir jo ieškinyje esantis prašymas visus procesinius dokumentus adresuotus ieškovui siųsti per advokatą (t. 1, b.l. 2). Apie 2013-05-29 byloje paskirtą teismo posėdį buvo informuotas ieškovo advokatas G. J. B. (t. 2, b.l. 11), kuris paskirtą posėdį paprašė atidėti, nurodydamas, kad jis serga laikotarpiu nuo 2013-05-27 iki 2013-05-29, ligos faktui ir jos trukmei įrodyti pateikė medicininio pažymėjimo elektroninę kopiją (t. 2, b.l. 8-9). Teismas nurodydamas, kad liga nėra laikoma svarbia priežastimi atidėti posėdį, padarė pertrauką iki 2013-05-31 (t. 2, b.l. 27), apie ką informavo ieškovo atstovą elektroninėmis informavimo priemonėmis, o byloje esantis ieškovo atstovo 2013-05-31 prašymas atidėti teismo posėdį ir neskirti jo birželio mėnesį, nes advokatas atostogauja visą mėnesį (t. 2, b.l. 19), rodo, kad advokatui buvo žinoma apie paskelbtą pertrauką ir datą nuo kada bylos nagrinėjimas turi būti tęsiamas. Pranešimo apie paskelbtą pertrauką advokatui įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjamu atveju laikomas tinkamu, nes jo naudojimasis siunčiant prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, teismui buvo pakankamas pagrindas išvadai, kad tokiam įteikimo būdui advokatas pritaria. Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias informavimą apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Be to, pažymėtina tai, kad reikšmingas yra ne pats įteikimo būdas, tačiau tai, jog asmuo (advokatas) buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas padaręs pertrauką byloje dėl advokato ligos, jam nepasveikus negalėjo tęsti bylos nagrinėjimą. Kaip teisingai nurodė teismas skelbdamas byloje pertrauką, šalies (atstovo) liga nėra ta priežastis dėl kurios turi būti atidedamas bylos nagrinėjimas, tuo labiau tokios išvados nesuponuoja ir ligos pobūdis- bronchitas, o kadangi ieškovas vilkino bylos nagrinėjimą, apie ką pasisakyta aukščiau, teismas pagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo ilgam laikui, atsižvelgdamas į advokato nurodytas datas, kada jis galėtų dalyvauti posėdyje.
Apeliantas 2013-12-02 pateikė apygardos teismui prašymą su papildomais įrodymais, o būtent 2013 m. liepos 22 d. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir nurodo, kad sprendimo išdavimo laikas paneigia pirmos instancijos teismo sprendimo išvadas, kad piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir vilkino bylos nagrinėjimą, tačiau kolegija sprendžia, kad pateiktas tarnybos sprendimas nepaneigia teismo sprendimu nustatytų aplinkybių dėl piktnaudžiavimo procesu, o taip pat ir bylos nagrinėjimo vilkinimu, nes tarnybos sprendimo priėmimo laikas nagrinėjamoje byloje priklausė nuo to, kada ieškovas pateikė visus tarnybos sprendimui priimti būtinus dokumentus, o taip pat nepaneigia teismo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas tokių dokumentų tarnybai neteikė kartu su prašymu skirti teisinę pagalbą arba neužilgo po prašymo pateikimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo, todėl jie nevertinami.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei (Civilinio proceso kodekso 93 str.). Pagal pateiktus įrodymus ji patyrė 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo P. J. 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei S. J..