Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-08-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1448-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-13
Bylos Nr.
1-1448-1079/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32388-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1448-1079/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32388-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 13 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2019 m. liepos 30 d., apie 15.24 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 2,98 promilės girtumui.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

A. R., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę vieneriems metams, nes 2019 metų gegužės mėnesį buvo sulaikytas vairuojantis neblaivus. Nuo 2019 m. liepos 28 d. kasdien vartojo alkoholį. 2019 m. liepos 30 d. apie 10 val. jis kartu su T. A. dviese išvažiavo į mišką prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Grybaudami miške, kartu išgėrė apie keturis litrus alaus. Jis iš miško važiavo į namus, draugas sėdėjo šalia, atstumas nuo miško iki namų yra apie septyniolika kilometrų. Kadangi jie neturėjo pasiėmę mobilių telefonų, neturėjo galimybės kam nors paskambinti ir paprašyti, kad juos parvežtų. Namo važiavo automobiliu „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu jo 2018 m. balandžio 1 d. mirusio tėvo V. R. vardu. Techninė apžiūra automobiliui baigėsi 2019 m. liepos 7 d., įvykio metu automobilis civilinės atsakomybės draudimu draustas nebuvo. Kiek buvo valandų, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, nepamena, gali būti kaip nurodyta jam pareikštame įtarime. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie buvusios parduotuvės pamatė prieš jį atvažiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais ir tai pamatęs sustojo kelkraštyje. Tuo metu jis nebuvo užsisegęs saugos diržo, o ar draugas buvo užsisegęs saugos diržą, nepamena ir nurodyti negali. Pareigūnų automobilyje jis į alkotesterį pūtė du kartus, bet kiek pripūtė nepamena, davė pasirašyti knygoje, su alkotesterio parodymais sutiko. Ateityje tikrai neblaivus nevairuos, gavo pamoką. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 77-78).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas Gedmantas Šiupinis, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2019 metų liepos 30 d., dirbant Joniškio mieste kartu su Reagavimo skyriaus tyrėju Justu Matuzevičiumi, apie 15 val. 10 min. Justui Matuzevičiui į mobilaus ryšio telefoną paskambino Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Robertas Žukas ir pranešė, jog nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) kaimo važiuoja juodos spalvos „Peugeot“ automobilis, vairuotojas gali būti neblaivus. Važiuodami (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje jie pastebėjo priešpriešinėje eismo juostoje prieš juos nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės dideliu greičiu atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį, suprato, jog tai tas pats automobilis, todėl įjungė mėlynos ir raudonos spalvos specialiuosius žibintus ir pradėjo stabdyti atvažiuojantį automobilį. Stabdomas automobilis staiga pasuko dešiniau ir sustojo kelkraštyje, atstumas tarp jų galėjo būti apie vieną šimtą metrų. Automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jie privažiavo priešais sustojusi automobilį ir atsistojo priešais jį, kad jis negalėtų pajudėti į priekį. Jis, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje keleivio vietoje, stebėjo automobilį ir matė, kad automobilio salone yra dviejų žmonių siluetai, jie abu buvo ant priekių sėdynių, iki kol jie privažiavo prie jų, jie sėdėjo savo vietose ir niekur iš savo vietų nebuvo pajudėję, vietomis nesikeitė, nes keleivis buvo užsisegęs saugos diržą, o vairuotojas buvo be saugos diržo. Priėję prie automobilio, pastebėjo, jog priekyje sėdi du asmenys, vienas vairuotojo pusėje, kitas keleivio pusėje. Abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas. Nustatė, jog automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. R.. Iš duomenų bazių nustatė, kad pastarajam prieš maždaug vieną mėnesį buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, nes jis buvo sulaikytas už automobilio vairo neblaivus. Vairuotojas A. R. jiems nepateikė jokių nei asmens, nei automobilio registracijos dokumentų. Paklausus A. R., kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, jis nurodė, jog prieš dvi valandas. Alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0090, A. R. 15 val. 24 min. kolega Justas Matuzevičius nustatė 2,98 promilės girtumo laipsnį, po dvidešimties minučių, t. y. 15 val. 44 min., A. R. nustatytas 3,19 promilės girtumo laipsnį. A. R. su alkotesterio rodmenimis sutiko. Sustabdyto automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo T. A., kuriam nustatytas 3,97 promilės girtumo laipsnis. Dėl didelio girtumo T. A. nesugebėjo nieko paaiškinti, jo neapklausė. A. R. neneigė, kad jis vairavo automobilį „Peugeot“. Nustatė, kad A. R. vairavo minėtą transporto priemonę, kai jam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, neužsisegęs įrengto saugos diržo, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nedraustas privalomuoju draudimu. Automobilis nutemptas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-30).

Liudytojas T. A., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad dienos tiksliai nepamena, bet 2019 metų liepos mėnesį nuo ryto jis su draugu A. R. išgėrė tris butelius alaus ir išvažiavo į mišką, kuris yra prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Miške jie grybavo apie tris valandas, per tą laiką jie dviese išgėrė dar tris ar keturis litrus alaus. Jie pasigėrė ir važiavo į namus. Į mišką ir atgal vairavo A. R., jis sėdėjo šalia. Juos sustabdė policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) kaime, A. R. sėdėjo už vairo, jis sėdėjo šalia. Daugiau nieko paliudyti negali. (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

A. R. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. liepos 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Justo Matuzevičiaus tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos kaltinamojo A. R. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės (b. l. 9);

2019 m. liepos 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Gedmanto Šiupinio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos kaltinamojo A. R. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės (b. l. 13);

2019 m. liepos 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), ir čia esantis automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus kaltinamasis A. R. (b. l. 14-25);

2019 m. liepos 30 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu apie transporto priemonę, kuriame nurodyta, jog transporto priemonės „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. R. (b. l. 40);

2019 m. liepos 30 d. V. R. asmens duomenimis, iš kurių matyti, kad V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 39);

2019 m. liepos 30 d. Transporto priemonės išrašu, iš kurio matyti, kad transporto priemonei „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra neatlikta, civilinės atsakomybės draudimas negalioja (b. l. 41);

2019 m. liepos 30 d. Neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurių matyti, kad 2019 m. liepos 30 d., 15.24 val., A. R. buvo nustatytas 2,98 promilių girtumas, o 2019 m. liepos 30 d., 15.44 val. – 3,19 promilių girtumas (b. l. 42, 47-50);

2019 m. liepos 30 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, kuriame užfiksuota, jog transporto priemonė „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežta saugoti į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 43);

2019 m. liepos 30 d. transporto priemonės aprašu, kuriame nurodyti transporto priemonės „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, techninė būklė, įranga (b. l. 44-45);

2019 m. liepos 30 d. sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, kuriuo uždrausta A. R. vairuoti transporto priemonę (b. l. 46);

2019 m. liepos 31 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Gintaro Baltramaičio tarnybiniu pranešimu dėl medžiagos išskyrimo į ANK, iš kurio matyti, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo išskirta medžiaga, reikalinga surašyti administracinio nusižengimo protokolą kaltinamajam pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (b. l. 53).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. R. 2019 m. liepos 30 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,98 promilių girtumas.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo A. R. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 99-101).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. R. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (b. l. 59-60), baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, nuobauda galiojanti (b. l. 61-62), nedirbantis (b. l. 63-65), užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 66).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. R. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kurio trukmė nustatytina artima bausmės vidurkiui, skiriama asmenims įvykdžius nusikaltimus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. R. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į A. R. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 30 d. 15.24 val. iki 2019 m. liepos 31 d. 15.14 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, kad A. R. yra atlikęs vieną arešto parą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis A. R. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis 2019 m. birželio 19 d. baustas administracine tvarka už šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, nepraėjus dviem mėnesiams vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai nustatytas sunkus neblaivumo lygis, kuris ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant A. R. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – trejus metus. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 9 dalis). Draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, skyrimo A. R. dienos, t. y. 2019 m. liepos 31 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Byloje nustatyta, jog transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo A. R. priklausė jo mirusiam tėvui V. R., tačiau minėtu automobiliu kaip savininkas naudojosi kaltinamasis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui ateityje, konfiskuotinas V. R. vardu registruotas automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip A. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, naikintinas 2019 m. liepos 31 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. R. priklausančiam automobiliui „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotam V. R. vardu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo rakteliai, saugomi (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perduotini transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamajam A. R. išaiškintina, kad jis privalo per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Kaltinamajam A. R. išaiškintina, kad dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kaltinamajam A. R. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti arešto bausme 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę arešto bausmę 30 (trisdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 30 d. 15.24 val. iki 2019 m. liepos 31 d. 15.14 val., ir laikyti, kad A. R. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti A. R. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus;

konfiskuoti iš A. R. nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 31 d.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. R. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti 2019 m. liepos 31 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. R. priklausančiam automobiliui „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotam V. R. vardu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelius, saugomus (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti A. R., jog jis privalo per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliai.

Išaiškinti A. R., jog dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti A. R., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

A. R. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė