Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 60 MGL (3000 (trijų tūkstančių) eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 15 (penkiolikos) parų arešto bausmė;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę ir galutinė bausmė nuteistajam paskirta 90 MGL (4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų) dydžio bauda ir 15 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (3000 (trijų tūkstančių) eurų) dydžio bauda ir 10 (dešimties) parų arešto bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaitytas V. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 1 d. 00.20 val. iki 2020 m. gruodžio 1 d. 16.40 val. (viena para), vieną parą prilyginant vienai arešto dienai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. R. (toliau – ir V. R.) Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikė ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, o būtent: 2020 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame bare, Kaune, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui savo nuotrauką, siekdamas pasigaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, o po dviejų savaičių už 250 eurų įgytą žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrašyti V. V. asmens duomenys, laikė prie savęs iki 2020 m. gruodžio 1 d., 00.15 val., kuomet (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Kaune, jo vairuojamą automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė patikrinimui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliai R. Š. ir L. V. bei pateikė jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, taip melagingai prisistatydamas V. V., tokiu būdu žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė ir panaudojo;

1.1. Be to, V. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, o būtent: 2020 m. gruodžio 1 d., apie 00.15 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Kaune, policijos pareigūnų sustabdytas vairuojantis automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį, t. y. dėl transporto priemonės vairavimo, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones ir baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo ir panaudojimo, pasiūlė valstybės tarnautojams – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiesiems patruliams R. Š. ir L. V. 500 eurų kyšį, o, kelis kartus įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už valstybės tarnautojų papirkimą, iš piniginės išsiėmė 500 eurų kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją įdėjo į tarnybinio policijos automobilio „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės durelių daiktadėžę, tokiu būdu tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą neteisėtą valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus;

1.2. Be to, V. R. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2442-917/2020 buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurią jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojo atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė V. V. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio dalis, kuriose V. R. už nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskirta 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda ir paskirti jam 100 MGL (5000 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirti jam 120 MGL (6000 eurų) dydžio baudą ir 15 (penkiolika) parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 80 MGL (4000 eurų) dydžio baudą ir 10 (dešimt) parų arešto.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės V. V. apeliacinis skundas tenkinamas

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra paduota apeliacinių skundų, kuriais būtų ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. R. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, taip pat pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo V. R. paskirta bausme pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalys).

5. Šiame kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu, visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. BK 54 straipsnis reikalauja, kad teismas, skirdamas bausmę, neperžengtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, laikydamasis BK 61 straipsnyje numatytų taisyklių. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

6. Nustatyta, kad apylinkės teismo nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 60 MGL, t. y. 3000 Eur dydžio bauda. Taip pat, V. R. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 50 MGL, t. y. 2500 Eur dydžio baudą, o pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – areštą 15 parų. Paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ir V. R. paskirta subendrinta bausmė – 90 MGL bauda ir 15 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 60 MGL dydžio bauda ir 10 parų arešto bausmė.

7. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kaltininkas už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti nubaustas baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausme. Atitinkamai BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos galimos skirti arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės. Tuo tarpu BK 227 straipsnio 2 dalyje, t. y. straipsnio dalyje, dėl ko šiuo atveju yra nagrinėjamas apeliacinis prokurorės skundas, numatyta baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

Motyvuojamoji dalis

8. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė anksčiau minėtas įstatymo nuostatas parinkdamas bausmės rūšį pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – baudą. Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį V. R., pagrįstai vertino tai, jog jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus. Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į nustatytą V. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad V. R. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu buvo taikytas laidavimo institutas. Apylinkės teismas sprendė, kad laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tam, kad visumoje būtų įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis, už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai V. R. paskyrė baudos bausmę.

9. Tačiau, nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodyta ir prokurorės apeliaciniame skunde, nustatyta, kad nuteistajam V. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtos baudos dydis yra neteisingas, jis yra mažesnis, nei numato įstatymas (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokurorė yra teisi apeliaciniame skunde nurodant, jog teismas skyrė netinkamo dydžio baudą V. R., todėl su prokuroro apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka. Apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

10. Pažymėtina, kad BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas. Atitinkamai BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad už apysunkį nusikaltimą gali būti paskirta nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu V. R. buvo paskirta mažesnė bauda nei minimalus baudžiamajame įstatyme numatytas dydis už šios rūšies nusikalstamas veikas, nors, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skiriant bausmę nebuvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatos dėl švelnesnės nei sankcijoje numatyta bausmės skyrimo, todėl nėra aišku, kokiomis Baudžiamojo įstatymo nuostatomis vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam V. R. švelnesnę bausmę, t. y. paskyrė mažesnę bausmę, negu nustatytas bausmės rūšies minimalus dydis.

11. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė palikti skundžiamu nuosprendžiu V. R. paskirtą bausmę, kadangi nuteistasis turi kitų finansinių įsipareigojimų, be to, rūpinasi savo tėvu, vaikais, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių taikyti V. R. BK 62 straipsnio nuostatas bei skirti jam švelnesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatytoji. BK 62 straipsnis gali būti taikomas atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, tačiau tik esant visumai šio straipsnio 1 arba 2 dalyse numatytų sąlygų. Kaltinamasis savo noru neatvyko ir nepranešė apie savo padarytus nusikaltimus, todėl nesant šios aplinkybės taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies galimybės nėra. Be to, teismas nustatė tik vieną V. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl nėra galimybės jam taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes mažiausiai dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas yra būtina šios nuostatos taikymo sąlyga.

12. Pagal galiojančią teismų praktiką, teismas pirmiausia svarsto galimybę taikyti BK 62 straipsnį, o nesant tokios galimybės, gali svarstyti galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018). Taigi, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014).

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo V. R. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jis galisi dėl padarytos veikos, turi kitų finansinių įsipareigojimų, yra tos, į kurias atsižvelgtina skiriant bausmę baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, sankcijos ribose, tačiau nagrinėjamu atveju nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą nuteistojo V. R. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje minimali baudos riba.

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam V. R.. Pagal šią pažymą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 194,40 Eur (4 t., b. l. 13). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės V. V. apeliacinį skundą, kuris buvo tenkintas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš nuteistojo V. R. išieškotinos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės V. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeisti:

V. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį paskirtą 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą padidinti iki 100 MGL (5000 Eur).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti subendrintą bausmę – 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą ir 15 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinta vienu trečdaliu ir V. R. paskirti galutinę bausmę – 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą ir 10 (dešimties) parų arešto bausmę.

Priteisti iš V. R. valstybės naudai 194,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.