- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- e1-908-759/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Kaltinamasis
- E. U.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00386-20 surinkta medžiaga, kurioje
E. U., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ medkirčiu, teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis E. U. mušdamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent:
jis, 2020 m. sausio 1 d. apie 17 val. tėvo I. U. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu tėvo sugyventinei Z. V. vieną kartą ranka sudavė į kairį skruostą ir vieną kartą ranka sudavė į kairės pusės lūpos sritį, tai yra tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai Z. V. sukėlė fizinį skausmą. E. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. jis, jo brolis M. ir jų abejų žmonos K. nuvyko jo automobiliu pasveikinti jų tėčio I. U. su gimimo diena, kadangi būtent šią dieną yra jo gimtadienis. Nuvykę namuose adresu: (duomenys neskelbtini), rado tėtį, jaunėlį brolį A., ir tėvo sugyventinės Z. sūnų A. Ar tą dieną Z. buvo namuose jis nežino, neprisimena. Pabuvo apie valandą laiką, atsigėrė kavos ir visi keturi išvažiavo. Jokių konfliktų nebuvo. Atšventė naujuosius metus, buvo namuose su šeima. Jie su žmona turi tris dukras ir gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 1 d. vakare, apie 18 val., bet tiksliai nurodyti negali, paskambino tėvas ir pasakė, kad „mane muša, padėkit“. Ragelyje girdėjo triukšmą ir išgirdo A. balsą. Jis pasakė: „dėjau ant tavo tų sūnų, kviesk sūnus“. Tai išgirdęs labai supyko, nes A. niekur nedirba, jo tėtis jį išlaiko, todėl jis neturi teisės taip elgtis. Jie atvyko jo automobiliu vėl visi keturi. Jis pasikalbėjo su tėčiu ir jis jam pasakė, kad Z. apdraskė veidą, o jos sūnus A. spyrė tėvui į krūtinę ir vadino jį visokiais negražiais žodžiais, bet kartoti nenori. Kai kalbėjo su tėčiu, jis buvo savo kambariuke. Po tėvo žodžių jie su M. nuėjo į didįjį kambarį, nes norėjo su A. pasikalbėti, pasiaiškinti kas nutiko. Įėję į kambarį pamatė Z. Ji buvo nugriuvusi prie stalo. Taip pat matė, kaip Z. keldamasi nuo grindų susipainiojo kojose ar už kažko užkliuvo ir griūdama užsigavo savo dešinės pusės žandą. Pasak kaltinamojo, ji buvo labai girta tą dieną. Kai paklausė kas nutiko, A. atsistojo prieš juos ir išsipūtė kaip „erelis“. Užsimojęs savo dešine ranka norėjo suduoti jo broliui M., bet M. spėjo atsitraukti, tai yra pasuko galvą ir smūgis jo nepasiekė. Kaltinamasis supykęs vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė A. į veido sritį, pataikė į žandikaulį. Po jo smūgio A. nugriuvo ant lovos. T. A. atsikėlęs nuo lovos dešinės rankos kumščiu užsimojo ir norėjo trenkti jam, bet jis spėjo atsitraukti ir A. nepataikė. Tuomet jis vėl sudavė jam į žandikaulį. A. nurimo ir nebandė triukšmauti. Jis juos išvadino „pyderais“, kitais žodžiais, o dar ir už juos su broliu dvigubai didesnis. Jo žmona K. viso konflikto metu kalbėjo telefonu su jos sūnaus drauge. Jo žmonos anūkas apsiplikė ir šiuo metu guli ligoninėje. Beveik visą įvykį matė M. žmona K.. Kas dar buvo kambaryje kaltinamasis neprisimena. Po įvykio visi keturi išvažiavo namo (b. l. 108-110) Įtariamasis E. U. papildomos apklausos metu parodė, kad pilnai prisipažįsta ir labai gailisi. Per akistatą, kai Z. pasakojo kas buvo, tik tada kažką pradėjo prisiminti, nes iki tol tikrai neprisiminė, kad tarp jų su A. buvo įsiterpusi ir Z. Tikrai gali būti, kad sudavė Z., bet aišku tikrai taikė ne jai. Jis savo šeimą visada gynė ir gins. Kai paskambino tėvukas, negalėjo nepadėti. Dabar supranta, kad reikia daugiau kalbėtis, o ne spręsti problemas kumščiais, bet tuo metu buvo labai piktas. Dėl to susijaudinimo ir pykčio gerai nepamena, kas nutiko. Z. V. atsiprašė, su ja susitaikė. Jis dirbantis, turi tris vaikus, paskutinį kartą teistas buvo 2003 metais ir stengėsi nenusikalsti, nes yra kuo rūpintis. Esant galimybei prašo baigti tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirti kuo švelnesnę bausmę (b. l. 116).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. U. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji Z. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 15 val., būnant namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos sugyventinio I. U. kilo konfliktas, nes sugyventinis buvo padauginęs alkoholio, „pergėręs“. Namuose dar buvo jos neblaivus sūnus A. V. ir su sugyventiniu bendras jų vaikas A. U.. Sugyventinis juos visus varė iš savo namų, bet prieš juos jokio smurto nenaudojo. Konfliktui pasibaigus, sugyventinis jai pagrasino, kad paskambins jis savo vaikams ir jie atvažiavę juos išvarys. 2020 m. sausio 1 d. apie 17 val. būnant minėtu adresu į jos kambarį, kur buvo su savo vaikais, įėjo sugyventinio sūnūs E. U. ir M. U.. Jie įėję iškart nieko nesakę abu prišoko prie jos sūnaus A. ir pradėjo jį mušti. Matė, kad A., gulinčiam lovoje, jie smūgiuoja kumščiais į veidą (kuris kiek kartų jam sudavė negali pasakyti). Ji puolė ginti A. ir atitraukė M. nuo jo, o jis jai kažkuria ranka smūgiavo į kairį skruostą. Nuo smūgio lygsvaros nepraradusi ji savo kūnu gindama A. atsigulė ant jo. Atsigulus tarp jų, kaltinamasis jai kažkuria ranka trenkė į kairės pusės lūpos sritį. Nuo suduotų abiejų smūgių ji patyrė fizinį skausmą, jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies ir prakirstos lūpos. Pradėjus bėgti kraujui, ji nuo jų atsitraukė, bet jie ir toliau mušė gulintį A. Netrukus pro duris įėjusi M. sugyventinė K. liepė baigti muštynes ir važiuoti namo. E. ir M. paklausė jos ir išėjo iš kambario. Po kiek laiko išėjusi į kiemą apsiprausti kruvino veido, matė, kad minėti atvažiavę asmenys išvažiuoja su raudonos spalvos automobiliu. Valstybinio numerio ir automobilio markės nežino. Po įvykio A. veidas buvo ištinęs, bėgo kraujas iš ausies ir nosies. Išsikvietė GMP, kuria nuvyko į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių. Po apžiūros paleido į namus. Sūnus A. pareiškimą rašyti nenori, nes jis bijo sugyventinio sūnų, kad jie nepradėtų keršyti. Šį įvykį matė ir kambaryje buvęs A. U., kuris labai išsigando, po įvykio ilgai dar verkė. Pas medicinos ekspertą ir į medikus ji nesikreipė, nes patyrė fizinį skausmą, rimtų sužalojimų nepatyrė. Nuo suduotų smūgių buvo prakirsta lūpa, aplink akis atsirado mėlynės. Sugyventinio sūnūs gyvena atskirai, jokio ryšio su jais nepalaiko. Atvažiuoja aplankyti tik tėvo. Įvykio metu buvo išgėrusi dvi stiklines alaus ir dvi šampano taures (b. l. 1-4).
Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios atliktos akistatos metu nukentėjusioji Z. V. iš esmės patvirtino duotus parodymus papildydama, kad jai sudavė E. U., o ne M. U.. Be to, parodė, kad jos atsiprašė, ji pykčio nelaiko, atleido. E. U. patvirtino nukentėjusiosios Z. V. parodymus (b. l. 98-100, 101).
Liudytojas A. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. sausio 1 d. jis atvažiavo nuo pat ryto į svečius, švęsti naujus metus pas savo mamą Z. V., kurį gyvena pas savo sugyventinį I. U.. Jam atvykus namuose buvo jo mama Z., jos sugyventinis I. ir jų bendras nepilnametis sūnus A. Dienos metu visi bendravo, šiek tiek vartojo alkoholio, jokių konfliktų nebuvo. Vakare, galimai apie 17 val. visi susėdo prie stalo ir šventė naujus, vartojo alų, degtinę. Išgertuvių metu prie stalo jis susipyko su mamos sugyventiniu I., kilo žodinis konfliktas dėl pinigų. Konflikto metu mamos sugyventinis I., jam išėjus į kitą kambarį girdėjo kaip paskambino savo sūnums ir telefonu liepė jiems atvažiuoti pas jį, jog išvytų jį ir jo mamą su jų bendru sūnumi iš namų. Jis jau prie stalo nėjo, o sėdėjo kitam kambaryje ir laukė, kol atvyks mamos sugyventinio sūnūs, taip pat į kambarį atėjo ir jo mama Z. su sūnumi A. Praėjus maždaug pusvalandžiui laiko, atvažiavo mamos sugyventinio sūnūs, tai yra M. U. ir E. U.. Tik įėjęs į kambarį E. U. priėjo prie jo ir nieko nesakęs jam rankos kumščiu trenkė vieną kartą į veido sritį. Tada iš karto priėjo M. U. ir dar kartą rankos kumščiu jam trenkė į veido sritį. Tai pamačiusi jo mama Z. bandė jį ginti, norėjo M. atstumti nuo jo. Liudytojas matė kaip M. sudavė rankos kumščiu jo mamai Z. į veido sritį. Tada po suduoto smūgio mamai, vėl mane M. su E. mušė toliau, jam smūgiavo rankos kumščiais į veido ir kitas kūno vietas. Mama Z. bandė jį ginti, užgriuvo ant jo, kad jį pridengtu. E. U., nutraukęs mamą nuo jo, jai rankos kumščiu smūgiavo į veido sritį. Tada jis pradėjo šaukti nebemuškit jų ir E. su M. atsitraukė ir jų nebemušė, o išėjo per duris į lauką ir po kurio laiko išvažiavo. Kaip juos mušė, visą tai matė ir kambaryje buvęs nepilnametis mamos sūnus A, kuriam yra 10 metų. Mamos sugyventinis I, kaip juos mušė su mama jo sūnūs, buvo kitame kambaryje ir nieko nedarė. Jis buvo išsikvietęs greitąją pagalbą. Pats jokių pretenzijų jiems neturi, pareiškimą rašyti atsisako. Su jais susitaikė, rimtų sužalojimų nepatyrė. (b. l. 41-43).
Liudytojas I. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d., gerai atsimena nes tai buvo jo gimtadienis. Namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), gyvena keturiese, tai yra jis, jo sugyventinė Z, jų bendras sūnus A. bei jo brolis V. V. yra ligotas, visiškai nevaikšto ir negirdi, jis jau apie dešimt metų jį prižiūri. Kažkur nuo gruodžio 15 dienos pas juos buvo apsistojęs Z. sūnus A., bet šiaip gyvena atskirai. 2019 m. gruodžio 31 d. šventė savo gimtadienį. Buvo atvažiavę sūnūs M. ir E. U. su žmonomis K. Pasėdėjo, pavalgė ir jo sūnūs su žmonomis išvažiavo. Z. namuose nebuvo, nes ji gruodžio 31 d. išvažiavo į budėjimą. Kartais ją pakviečia padirbėti sargauti. Ji grįžo tik sausio 1 d., apie 9 val. 20 min. Atšventė, viskas buvo gerai. Sausio 1 d. jis, Z. ir A. šiek tiek išgėrė, gėrė degtinę ir lygtais alaus. Vėliau A. buvo išėjęs iki (duomenys neskelbtini), atsinešė dar alaus. Vėl visi tris išgėrė ir A. išėjo į vieną iš kambariukų. Tas kambariukas yra I. U. sesers. Jis nuėjęs pasižiūrėti elektros skaitliuko ir pamatė, kad A. jo sesers kambaryje guli, geria alų. Žino, kad sesei tai nepatinka ir jis pasakė A. nueiti į kitą kambarį. A. supykęs spyrė jam į krūtinės sritį, bet skausmo nepajuto. Ir dar visokiais žodžiais jį išvadino, nenori kartoti jų. Kur buvo tuo metu Z. jis nežino, neprisimena. Liudytojas supykęs dėl tokio A. elgesio, paskambino savo sūnui E. ir paprašė, kad atvažiuotų ir pakalbėtų su A., kad jis taip nesielgtų. Atvažiavo abu sūnūs su žmonomis vienu automobiliu. Visi keturi asmenys atvykę nuėjo į svetainę pasikalbėti. O jis kitame kambaryje žiūrėjo televizorių. Kas buvo kambaryje - svetainėje dabar neprisimena. Išgirdo triukšmą ir nuėjo pasižiūrėti. Įėjęs pamatė, kad jo sūnūs ruošiasi išeiti iš kambario, bet A. atsistojęs nuo sofos trenkė kumščiu M. į galvą. Tuomet vyrai pradėjo muštis. Kas tuo metu buvo kambaryje neprisimena, buvo nemažai išgėręs, o dar ir kambaryje tamsoka buvo. Tikrai buvo M., E., abi K., A. ir jis. Bet jis nenorėjo kištis, kad pats negautų, atsitraukė. Ar kambaryje buvo Z., negali pasakyti. Jis tik iš ryto pamatė, kad jai po akimi mėlynė. Z. buvo supykusi ir su juo nekalbėjo, o jis ir nekalbino. Nuo tos dienos nei sūnų, nei jų žmonų nematė (b. l. 46-48).
Liudytoja K. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. sausio 1 d. mobilaus ryšio telefone pamatė SMS žinutę, kad Z. V. pasveikino su naujais metais. Z. V. yra jos brolio I. U. sugyventinė ir jų bendro vaiko A. mama. Ji taip pat norėjo pasveikinti Z. ir jai paskambino. Tai buvo apie 17 val. Telefonu Z. balsas jai pasirodė kaip verkiančios. Ji pradėjo pasakoti, kad I. veja iš namų ir jie su A. ir Z. vyresniuoju sūnumi apsivilkę. Taip pat pasakė, kad I. išsikvietė savo sūnus M. ir E. Dar šiek tiek kalbant su Z., ji pasakė, kad jau atvažiavo. Telefono ragelyje išgirdo triukšmą. Girdėjo kad Z. sušuko „kuo jus čia mušatės, pasiaiškinkit kas kaltas“. Paskui išgirdo mažėlio A. balsą, kad jis sušaukė „mama kruvina ir brolis kruvinas“. Paskui telefono ragelį kažkas paėmė ir iš balso pažino I. sūnaus M. U. žmonos K. balsą. Tikriausiai K. pagalvojo, kad kalba su Z. seserimi, nes labai negražiai pradėjo jai kalbėti. Tada ji paklausė K., ar ji žino su kuo kalba ir pasakė, kad „tuoj pat atvažiuoja su policija“. Po kurio laiko ji paskambino Z. ir ji jai pasakė, kad broliai su žmonomis išvažiavo. Pačio įvykio ji nematė, kas ir dėl ko atsitiko nežino, papasakojo tik tai, ką girdėjo telefono ragelyje (b.l. 52-54).
Liudytojas A. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena su mama Z., tėčiu (psichologė uždavė klausimą ar tėčio vardas I., atsakė taip), tėčio broliu V. Gyvena keturiese. Sausio 1 d. susipyko brolis A. (A.) ir tėtis. A. atvyko aplankyti juos. Kada atvyko brolis, neprisimena. Dėl ko susipyko - nežino, negirdėjo, nes buvo su ausinėmis. Namuose turi tris kambarius. Visi buvome viename kambaryje, kur yra televizorius. Prie stalo sėdėjo mama, tėtis, A., vaišinosi. Tėtis paskambino savo sūnui E. ir M. (M.). Buvo vakare, gal šešta. Tėtis skambino E., bet ką kalbėjo negirdėjo. Atvažiavo E., M. ir P., M. žmona K. Durys neužrakintos, atėjo ir pradėjo muštis. Pirmiausiai pradėjo mušti mamą, paskui brolį. Kuris mušė pirmas neprisimena. Nieko nesakė, nesiaiškino, iš karto pradėjo mušti. Jam atrodo, kad pradėjo M., bet nėra tikras. Mušė su kumščiais į veidą. Vienas mamą mušė, o kitas brolį. Liudytojas negali pasakyti, kas mušė mamą, o kas A., neprisimena. Ir mamai ir broliui mušė į veidą. Jie mušėsi, o kiti stovėjo. Jis tuo metu žiūrėjo, jautėsi blogai, jam buvo baisu. Jis galvoja, kad viskas vyko gal 15 minučių. Mama, kai ją mušė, nukrito. Toliau mušė kumščiais nukritusią, ji net atsistoti negalėjo. Po muštinių visi išvažiavo. O paskui išvažiavo ir A. Jis buvo visas kruvinas, buvo ištinusi viena akis, bėgo kraujas iš nosies. Mama buvo irgi kruvina, bėgo iš nosies kraujas. Jie kalbėjo lauke, o jis šiek tiek sirgo, jo mama neleido į lauką, todėl negirdėjo ką jie kalbėjo. Greitoji buvo atvažiavusi, apžiūrėjo A. Daugiau nieko neprisimena. (b. l. 63-65.)
Liudytoja K. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. sausio 1 d., buvo prietema, gal apie 17-18 val., jos sugyventiniui M. paskambino tėvas I. U. ar E. U. (šio metu negali nurodyti tiksliai) ir pasakė kad „šokinėja“ (pastoviai ranką kelią, smaugia) Z. V. sūnus A. (jeigu neklysta). Po kokių 20 minučių pas juos į namus atvyko E. E. gyvena (duomenys neskelbtini). Atvykęs E. pasakė M., kad važiuojam pas tėvą pažiūrėti kas ten darosi. Važiavo E. mašina raudonos spalvos GOLF (trečias) automobiliu. Važiavo ji, M., E., E. žmona K. Atvykus jiems duris atidarė I. U.. Jie įėjo visi kartu. Įėjo į kambarį (svetainę) ir kažkuris iš vyrų, ar tai M. ar E., paklausė, kas čia darosi. K. U. iš kambario išėjo, kadangi jai kažkas paskambino. Alvydas gulėjo ant lovos, o girta Z. kėlėsi nuo grindų, nes ji kaip suprato, kad ji (Z.) buvo nugriuvusi. Ji suprato, kad ji (Z.) girta, nes vos stovėjo ant kojų. Pažįsta apie 15 metų ir jau žino kaip Z. atrodo išgėrusi. A. pradėjo vyrams sakyti „ko čia jums reikia?“. Vyrai pradėjo bendrauti ir ji išėjo iš kambario. Iš paskos jos išėjo Z. ir klausinėjo kas čia nutiko, jos buvo virtuvėje, jokio garso iš kambario, kuriame liko vyrai, nebuvo. Tuo metu kambaryje, kiek atsimena, buvo M. U., E. U., A. (Z. sūnus) ir pats I. U.. Namuose gyvena neįgalus brolis V., kuris gyvena atskirame kambaryje, ir bendras Z. ir I. sūnus A. U.. Kur tuo metu buvo A. negali pasakyti, gal sėdėjo prie kompiuterio. Ruošėsi važiuoti namo, t.y. ji, E., M. buvo jau lauke kai Z., stovėdama prie lauko durų, padavė jai telefoną pakalbėti. Su kuo kalba suprato ne iš karto, paskui tik pažino, kad tai teta K. (I. sesuo), ji pasakė: „kas čia darosi jos kieme“ ir pasakė, kad kvies policiją. K. M. atidavė Z. telefoną. Ir visi kartu (atvykę) išvažiavo namo. Apklausa buvo atliekama nuotoliniu būdu darant garso įrašą (b.l. 70-72).
Liudytojas M. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. jis, brolis E. ir jų žmonos K., vyko E. automobiliu pasveikinti tėčio su gimtadieniu. Jis su šeima vyko pas tėvą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Kai atvyko pasveikinti su gimtadieniu, namuose buvo tėvas, Z. sūnus A. ir brolis A. Taip pat namuose yra neįgalus tėvo brolis V, bet jis visiškai nevaikšto, negirdi. Ar buvo Z. namuose, negali pasakyti, lyg tai ne. Šiek tiek pabuvę, visi keturi išvažiavo namo. Jie tikrai negėrė, nes jis serga cukralige, o brolis vairavo. 2020 m. sausio 1 d. jis daugiabučio namo kieme kalbėjosi su kaimynais ir atėjusi jo K. pasakė, kad skambino brolis ir pasakė, kad važiuos pas tėvą išsiaiškinti, kas darosi, nes tėvą primušė. Kai paskambino E. jau pradėjo temti, bet laiko nurodyti negali. Nuvažiavus pas tėvą jau buvo tamsu. Nuo jo namų iki tėvo apie 20 minučių kelio. Vyko vėl visi keturi. Atvažiavę ir įėję į namus pamatė tėvo miegamajame, kad Z. ant grindų „voliojasi“. Ten durų nėra ir tik įėjus per virtuvę viskas matosi. Pasakė jai: „ko čia Z. voliojas?“. Z. pradėjo koliotis, visokiais žodžiais juos vadinti. Važiuojant nuo jo iki tėvo, brolis papasakojo, kad tėvą primušė. Brolis taipogi pasakojo, kad ragelyje girdėjo A. balsą, kad jis juos ten visaip negražiai vadina „pyderais“ ir panašiai. Jis ėjo iki didžiojo kambario, kur buvo E. Negali pasakyti, gal ėjo iš paskos. Jis nuėjo į didįjį kambarį ir pasakė A.: „kas čia darosi?“. A. gulėjo lovoje, po jo žodžių šoko iš lovos. Tuo metu pradėjo rėkti Z. ir jis, pasisukęs pasižiūrėti į ją, nusisuko nuo A. ir tuo metu gavo smūgį į pakaušį. Tame kambaryje nebuvo uždegta šviesa ir buvo prieblanda. Tai pamatęs jo brolis E. ranka sudavė A., bet nei kuria ranka nei kaip, nei kur pataikė nematė. Paskui matė, kad A. su E. ant lovos vartėsi, bet ar buvo smūgiai ar ne, negali pasakyti, nes nesimatė. E. K. nebuvo, o jo K. turėjo matyti visą įvykį. Jis tikrai nei A., nei Z. jokių smūgių nesudavė, nes nuo 2019 gegužės 4 d. susižalojo dešinę ranką ir buvo jau dvi operacijos, laukia trečia. Įdėta geležis, todėl jis prastai valdo dešinę ranką, o kaire net pavalgyti sunku. Ką kalbėti apie muštynes. Pasibaigus konfliktui, jie dar miegamajame trumpai pasikalbėjo su tėvu. Z. bandė „putotis“. Būnant miegamajame matė, kad jos lūpos kruvinos. Ji buvo stipriai neblaivi ir liepė eiti miegoti. Tada visi keturi išvažiavo. Kodėl Z. parašė pareiškimą nežino, gal kad paauklėjo jos sūnų. Šiaip konfliktų nebūna, bet čia supyko, kad A. su Z. taip elgiasi su tėvu. A. sėdi jų tėvui ant sprando, nieko nepadeda, o dar ir karts nuo karto muša tėvuką. Su A. ir Z. bendrauja tik tada, kai pas tėvą atvažiuoja (b.l. 84-86).
Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas gavus informaciją, jog 2020 m. sausio 1 d. apie 17 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), Z. V. sumušė sugyventinio sūnūs E. ir M. U.. Minėti asmenys sudavė po vieną smūgį į veido sritį. Z. V. patyrė fizinį skausmą, atsirado mėlynės, prakito lūpą, į medikus kreiptis nepageidauja. Minėti asmenys gyvena atskirai, artimų santykių nepalaiko, bendro ūkio neveda (b. l. 7-9).
Remiantis 2020 m. sausio 2 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrimos gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), patalpos. Patalpoje Nr. 2 (kambaryje) prie sofos lovos, ant grindų, matomi išdžiūvę lašai panašūs į kraują (b. l. 16-17).
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis E. U. 2020 m. sausio 1 d. apie 17 val. tėvo I. U. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu tėvo sugyventinei Z. V. vieną kartą ranka sudavė į kairį skruostą ir vieną kartą ranka sudavė į kairės pusės lūpos sritį. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai Z. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. U. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi ir jos trukme (b. l. 137-138, 139-142).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo E. U. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs (b. l. 128-130). Kaltinamasis administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 131-136). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra dirbantis (b. l. 125). Įvertinus aptartas aplinkybes, E. U. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 straipsnis).
Kaltinamajam, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, skirtinos pareigos bausmės paskirčiai užtikrinti, paskiriant šiuos įpareigojimus ir draudimus: 1) uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; 2) tęsti darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jo netekimo atveju – per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti kitoje darbovietėje (BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 6 dalies 3 punktas).
Kaltinamasis E. U. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 422 straipsniais,
nusprendė:
E. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; 2) tęsti darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jo netekimo atveju – per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti kitoje darbovietėje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, E. U. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; 2) tęsti darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jo netekimo atveju – per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti kitoje darbovietėje.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika dienų) nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.