- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- 2A-735-280/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00043-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- Lietuvos evangelikų reformatų
- Atsakovas
- D. L.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos (buvęs pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija) apeliacinį skundą Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų civilinėje byloje Nr. 2-2601-500/2018 pagal ieškovės Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos ieškinį atsakovei D. L. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia – Sinodas (buvęs pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – U. L. – sinodas), Lietuvos evangelikų reformatų senjoratas (buvęs pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia), A. K. ir L. M., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teisme priteisti jos naudai iš atsakovės D. L. 14 481,00 Eur žalos atlyginimą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė, būdama ieškovės prezidente, 2011 m. balandžio mėn. 19 d. sudarė nekilnojamojo turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusio ieškovei, pirkimo-pardavimo sandorį. Už parduotą butą ieškovė gavo iš pirkėjo grynaisiais pinigais 50 000 litų. Parduotas paminėtas butas priklausė ieškovei, todėl už parduotą butą gautus pinigus ieškovė privalėjo įnešti į ieškovo sąskaitą. Tačiau už parduotą butą gautų pinigų atsakovė nepervedė ir neįnešė į ieškovo sąskaitą, taip padarydama žalą ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2018 m. birželio mėn. 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Iš atsakovės D. L., ieškovo Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos naudai priteisė 81,00 Eur žalos atlyginimo, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013-01-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20, 00 Eur žyminio mokesčio ir 130,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš ieškovo Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos atsakovės D. L. naudai teismas priteisė 1250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiojo asmens A. K. naudai - 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė D. L. ir trečiasis asmuo A. K. nuo 2011-01-24 iki 2013-07-12 buvo asmenys, kurie gali veikti ieškovės Lietuvos evangelikų reformato konsistorijos (buvęs pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija) vardu (t. 3, b. l. 8-9).
5. Ieškovei nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15-16). Atsakovė, veikdama ieškovo vardu, 2011 m. balandžio mėn. 19 d. prikimo-pardavimo sutartimi pardavė paminėtą butą už 50 000 Lt sumą (t. 1, b. l. 17-22). Už parduotą butą gauti pinigai buvo sumokėti grynais, ne pavedimu. Trečiasis asmuo A. K. į Lietuvos evangelikų reformatų senjorato banko sąskaitą 2011 m. kovo 19 d. pervedė 14 400 Eur ir 350 Lt sumas, mokėjimo paskirtyse nurodyta: „Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia GP A. K. pasas (duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 34-35). Šios sumos pervestos tą pačią dieną, kai sudarytas nekilnojamojo turto, t. y. buto pirkimo-pardavimo sandoris.
6. Teismas sprendė, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui A. K. teigiant, kad jis gavo pinigus iš atsakovės ir pervedė 14 400 Eur sumą į trečiojo asmens Lietuvos evangelikų reformatų senjorato sąskaitą, nors mokėjimo paskirtyje pervedant į banką ir nenurodyta už ką yra gauti 14 400 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pervedimas buvo atliktas tą pačią dieną, kaip ir buto pardavimas, laikė, kad 14 400 Eur suma yra gauta už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini).
7. 350 Lt suma, kurią A. K. įnešė į Lietuvos evangelikų reformatų senjorato sąskaitą nėra už parduotą butą, kadangi sudėjus pervestas sumas, ši suma viršija už buto pardavimą gautą sumą. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. pervesta pinigų suma sudaro 49720,32 Lt, o už butą gauta pinigų suma buvo 50000 Lt, todėl sumų skirtumą, t. y. 81 Eur (279,68 Lt) pripažino ieškovės patirta žala.
8. Atsakovė, būdama ieškovės (juridinio asmens) vadove ir veikdama jos vardu, sudarydama sutartį bei atlikdama visus kitus veiksmus, susijusius su sutartimi, įskaitant užtikrinimą, kad pagal sutartį jos gauti pinigai realiai pasiektų pinigų savininką - ieškovę ir būtų apskaityti jos buhalterinėje apskaitoje, to nepadarė ir pažeidė CK 2.87 str. 1 d. įtvirtintą juridinio asmens valdymo organo pareigą veikti sąžiningai ir protingai ir šiais veiksmais yra atsakinga dėl ieškovei padarytos 81 Eur žalos, todėl nustačius visas civilinei atsakomybei kilti privalomas sąlygas, žalą priteisė iš atsakovės.
9. Iš atsakovės ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.)
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą 2018-06-29 Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2601-500/2018, ieškinį atsakovės D. L. atžvilgiu tenkinant visa apimtimi, iš atsakovės D. L. ieškovo Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus.
11. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė iš dalies pažeisdamas įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles, be to, klaidingai interpretavo materialinės teisės normas.
12. Šiuo atveju yra susiklosčiusi situacija, jog atsakovė iš nekilnojamojo turto pirkėjo M. K. grynaisiais pinigais gavo 50.000,00 Lt (ko neginčija ir pati atsakovė), tačiau šių pinigų neįnešė nei į ieškovo kasą ar banko sąskaitą, nei juos panaudojo ieškovo ir/arba visos religinės bendrijos naudai ir interesais.
13. Ieškovo vertinimu, nėra objektyvių duomenų, kad pagal sutartį atsakovės gauti 50.000,00 Lt (14.481,00 Eur) buvo įmokėti į ieškovo ar trečiųjų asmenų sąskaitas ar kitaip būtų juos pasiekę, tokiu būdu ieškovei buvo padaryta 14.481,00 Eur (o ne 81,00 Eur) žala, priteistina iš atsakovės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str. 1 d., 6.251 str. 1 d. pagrindu.
14. Maža to, nors trečiasis asmuo A. K. ir neneigia, kad iš D. L. gavo pinigines lėšas, gautas už perleistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens (anksčiau apklausto liudytoju) parodymai nėra ir negali būti laikomi tinkamu įrodymu, jog jis iš tikrųjų iš D. L. gavo ieškovei priklausančias 50.000,00 Lt (14.481,00 Eur) dydžio pinigines lėšas ir būtent pastarąsias įnešė į Lietuvos evangelikų reformatų senjorato banko sąskaitą.
15. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kas skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tik prielaidomis, ką patvirtina ir skundžiamame sprendime paties pirmosios instancijos teismo konstatuoti tariamai įrodyti faktai: „<...> laikytina, kad 14 400 Eur suma yra gauta už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas nelaiko, kad 350 Lt suma yra taip pat gauta už parduotą butą, kadangi sudėjus pervestas sumas, ši suma viršija už buto pardavimą gautą sumą. <...>“.
16. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas faktines aplinkybes, vadovavosi tik prielaidomis, kad tai galėtų būti tie patys už nekilnojamąjį turtą gauti pinigai, kai tuo tarpu nėra jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių objektyvių įrodymų, ypač atkreipiant dėmesį, kad dėl pačių D. L. ir A. K. veiksmų (galimai apgaulingai ar aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą) buhalterinės apskaitos dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti, kokias pinigines lėšas į Bažnyčios banko sąskaitą įnešė A. K., išsaugoti ir perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigai nebuvo. Piniginių lėšų, gautų už perleistą nekilnojamąjį turtą, apskaitymas ieškovo buhalterijoje privalėjo būti atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos bei kitų įstatymų, tame tarpe Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo, normomis, tačiau tai padaryta nebuvo.
17. Nurodo, kad duomenų, jog ieškovė Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija bei trečiasis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų senjoratas naudojosi viena banko sąskaita, šioje byloje nėra ir negali būti, ypač pažymint, kad piniginių lėšų gavimo momentu ieškovė buvo tinkamai įregistruota Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre. Akivaizdu, jog ieškovė, galinti savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 str. 1 d.), negalėjo veiklą vykdyti per visai kito juridinio asmens, tai yra Lietuvos evangelikų reformatų senjorato, banko sąskaitą, ką šioje byloje bandė įrodyti atsakovė ir tai neva nustatė skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas.
18. Aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija vienu ar kitu momentu Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijai (dabartinis pavadinimas – Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija) skirtas lėšas pervedė į Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios (dabartinis pavadinimas – Lietuvos evangelikų reformatų senjoratas) banko sąskaitą, neįrodo, jog už parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), gautas lėšas atsakovė perdavė A. K., o pastarasis įnešė jas į bažnyčios banko sąskaitą.
19. Tuometinio evangelikų reformatų senjorato tuometinio vadovo A. K. gavimo ir/arba panaudojimo faktas nepatenka į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį, kadangi žala kildinama būtent iš Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijai priklausiusių 50000,00 Lt dydžio piniginių lėšų, gautų perleidus nekilnojamąjį turtą. Tvirtina, jog trečiųjų asmenų parodymai šioje byloje nėra pakankamas įrodymas.
20. 2011-04-19, kai buvo sudarytas nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandoris su pirkėju M. K., ieškovei atstovavo tuometinė vienasmenio valdymo organo narė – prezidentė D. L., kuri ne tik pasirašė sandorį, tačiau ir savo parašu bei paaiškinimais bylą nagrinėjant iš esmės patvirtino, jog grynaisiais pinigais iš M. K. gavo 50.000,00 Lt sumą.
21. Nurodytos piniginės lėšos nebuvo apskaitytos ieškovo buhalterijoje, neįneštos į kasą ar banko sąskaitą, taip pat nepanaudotos ieškovo ir/arba visos religinės bendrijos naudai ir interesais, todėl tokie atsakovės D. L. veiksmai (o būtent – 50.000,00 Lt dydžio piniginių lėšų neįnešimas į ieškovo banko sąskaitą ar kasą, taip pat jų nepanaudojimas ieškovo ir/arba visos religinės bendrijos naudai ir interesais) laikytini neteisėtais.
22. Ieškovė patyrė tiesioginę 50.000,00 Lt (14.481,00 Eur) žalą, kadangi ieškovė ir visa religinė bendrija dėl atsakovės neteisėtų veiksmų neįnešant į ieškovo kasą ar banko sąskaitą, taip pat nepanaudojant ieškovo ir/arba visos religinės bendrijos naudai ir interesais, neteko 14.481,00 Eur piniginių lėšų.
23. Priežastinio ryšio egzistavimą šiuo atveju ieškovė įrodinėjo aiškiomis aplinkybėmis, jog, jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų ir būtų gautas už parduotą nekilnojamąjį turtą pinigines lėšas įnešusi į ieškovo kasą ar banko sąskaitą arba panaudojusi ieškovo ir/arba religinės bendrijos naudai ir interesais, akivaizdu, jog ieškovė nebūtų praradus 50.000,00 Lt (14.481,00 Eur) sumos, tai yra nebūtų patyrus nurodyto dydžio žalos.
24. Šiuo atveju atsakovės D. L. kaltė yra akivaizdi, kadangi pastaroji, būdama Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos vadove – prezidente, žinojo ir privalėjo žinoti, jog iš pirkėjo M. K. gautos 50.000,00 Lt dydžio piniginės lėšos yra ieškovo ir visos religinės bendrijos nuosavybė, todėl pastaroji privalo šiuo pinigus apskaityti ieškovo buhalterinėje apskaitoje bei juos panaudoti ieškovo ir/ arba visos religinės bendrijos naudai ir interesais, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl atsakovės kaltė yra akivaizdi.
Atsiliepimas
25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos evangelikų reformatų senjoratas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
26. Nurodo, kad nors 2011-04-19 į Senjorato banko sąskaitą buvo įneštos 14400 Eur ir 350 Lt pinigų sumos, byloje nėra jokių duomenų, kad šios piniginės lėšos galėjo būti gautos už Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos nekilnojamąjį turtą - 2011-04-19 parduotą butą (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad nekilnojamasis turtas nepriklausė senjoratui.
27. 2011-04-19 Lietuvos evangelikų reformatų senjorato valdymo organų nariu buvo A. K., o D. L. buvo Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos valdymo organų narė, kuri neturėjo įgaliojimų konsistorijos vardu gautas pinigines lėšas įnešti į senjorato banko sąskaitą.
28. Mano, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį gauti 50000 Lt buvo įmokėti į ieškovės sąskaitą ar kitaip juos pasiekę, tokiu būdu ieškovei buvo padaryta 14481,00 Eur, o ne 81 Eur žala.
Atsiliepimas
29. Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia- Sinodas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti.
30. Nurodo, kad 2013-01-18 ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei D. L. pateikė ieškovė Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija, kuriai ieškinio pateikimo metu atstovavo Lietuvos reformatų bažnyčios - U. L. – Sinodas 2011-04-19, kai buvo sudarytas nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandoris su pirkėju M. K., ieškovei atstovavo tuometinė vienasmenio valdymo organo narė – prezidentė D. L., kuri ne tik pasirašė sandorį, tačiau ir savo parašu bei paaiškinimais bylą nagrinėjant iš esmės patvirtino, jog grynaisiais pinigais iš M. K. gavo 50.000,00 Lt sumą.
31. Nurodytos piniginės lėšos nebuvo apskaitytos ieškovo buhalterijoje, neįneštos į kasą ar banko sąskaitą, taip pat nepanaudotos ieškovo ir/arba visos religinės bendrijos naudai ir interesais, todėl tokie atsakovės D. L. veiksmai (o būtent – 50.000,00 Lt dydžio piniginių lėšų neįnešimas į ieškovo banko sąskaitą ar kasą, taip pat jų nepanaudojimas ieškovo ir/arba visos religinės bendrijos naudai ir interesais) laikytini neteisėtais, dėl kurių ieškovė ir visa religinė bendrija patyrė žalą praradusi nurodyto dydžio lėšas.
Atsiliepimas
32. Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. M. prašo skundžiamą pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą, atmetus apeliacinį skundą panaikinti areštą atsakovės turtui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
33. Nurodo, kad už parduotą butą M. K. buvo gauti pinigai, visi trys: A. K., D. L. ir L. M. nuėjo į Swedbank ir tuos pinigus įnešė į Evangelikų reformatų naudojamą sąskaitą. Pinigai buvo įnešti į Bažnyčios sąskaitą, todėl bendruomenei žala nepadaryta.
34. Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
35. Nurodo, kad ieškovė piktnaudžiauja teise, nes Evangelikai reformatai, kaip viena bendruomenė, naudojosi viena sąskaita, ši situacija ieškovei žinoma, tačiau jis elgiasi nesąžiningai. 14400 Eur buvo įnešti į tiems patiems evangelikams priklausančią sąskaitą.
36. Papildomai nurodo, kad Lietuvos evangelikai reformatai visą laiką naudojosi viena sąskaita esančia Swedbank, į šią sąskaitą buvo pervedamos visos gaunamos lėšos iš Vyriausybės kaip parama tradicinėms religinėms bendruomenėms. Visais laikais daugelį metų visos išlaidos ir pajamos buvo vykdomos tik per vieną sąskaitą. Kadangi visos išlaidos ir pajamos buvo vykdomos per vieną sąskaitą, todėl ir už Kolegijai priklausantį butą pinigai buvo įnešti į Bažnyčios sąskaitą.
37. Nors tiksliai neprisimena visų buto pirkimo-pardavimo aplinkybių, tačiau mano, kad iš gautų 50000 Lt buvo pamokėta ir dalis notaro paslaugų, o visa suma įnešta ir eurais ir litais.
Atsiliepimas
38. A. D. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
39. Nurodo, kad apelianto apeliacinis skundas grįstas prielaidomis. Atsakovė teisėtai atliko sandorį, o pinigų, gautų už parduotą butą įnešimą į trečiojo asmens Senjorato sąskaitą patvirtina byloje esantys įrodymai.
40. Apeliantas, teikdamas, kad A. K. parodymai negali būti laikomi tinkamais įrodymais byloje, nepagrįstai juos atmeta ir remiasi tik jam naudingais įrodymais byloje.
41. 2011-04-19 buvo parduotas butas, tą pačią dieną pinigai buvo įnešti į Bažnyčios sąskaitą, per kurią buvo atliekamos visos finansinės operacijos, per Kolegijos (dbr. Konsistorija) sąskaitą nebuvo atliekama finansinė veikla.
42. Pinigai, esantys bažnyčios sąskaitoje, yra naudojami visos religinės bendruomenės interesams. Ieškovė nepaneigė, kad įnešti pinigai buvo gauti už parduotą butą.
43. Trečiasis asmuo kitų pinigų neturėjo ir negalėjo jų įnešti į sąskaitą. Visiems finansiniams dalykams vadovavo A. K. ir buhalterė. Buhalterė patvirtino, kad pinigai už parduotą butą tą pačią dieną buvo įnešti į Bažnyčios sąskaitą.
44. Kadangi visos operacijos buvo atliekamos per vieną Bažnyčios sąskaitą, todėl ir pinigai už parduotą butą, buvo įnešti į Bažnyčios sąskaitą.
Atsiliepimas
45. Atsakovė mano, kad ji nepadarė ir 81 Eur žalos. Neprisimena visų buto pirkimo-pardavimo aplinkybių, tačiau mano, kad iš gautų 50 000 Lt buvo apmokėtos ir notaro paslaugos, o visa likusi suma įnešta eurais ir litais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
46. Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).
47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro ieškovės apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys sprendimo neskundžia.
48. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.
49. Byloje kilo ginčas dėl vadovo civilinės atsakomybės sąlygų.
50. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15-16). Atsakovė, veikdama ieškovo vardu, 2011 m. balandžio 19 d. prikimo-pardavimo sutartimi pardavė paminėtą butą už 50 000 Lt sumą (t. 1, b. l. 17-22). Gautus pinigus ji perdavė A. K., trečiajam asmeniui. Už parduotą butą gauti pinigai buvo sumokėti grynais. Į ieškovės sąskaitą pinigai už parduotą butą nebuvo įnešti.
51. 2011 m. balandžio 19 d. A. K. ne į ieškovės sąskaitą, bet į Lietuvos evangelikų reformatų senjorato banko sąskaitą įnešė 14 400 Eur ir 350 Lt sumas, mokėjimo paskirtyse nurodyta: „Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia GP A. K. pasas (duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 34-35). Šios sumos įneštos tą pačią dieną, kai sudarytas nekilnojamojo turto, t. y. buto pirkimo-pardavimo sandoris.
52. D. L. ir A. K. turėjo teisę veikti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos vardu nuo 2011-01-24 iki 2013-07-12 (t. 1, b.l. 13,159, t.3, b.l.7,8). D. L. buvo ieškovės prezidentė (t. 5, b.l. 138). D. L. buvo įgaliota Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos parduoti butą (duomenys neskelbtini), pasirašyti visus reikalingus dokumentus ir įgyvendinti sandorį per du mėnesius nuo sprendimo priėmimo (t. 1, b.l.122). Dėl sandorio teisėtumo ginčo byloje nėra.
53. A. K. turėjo teisę veikti Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios vardu nuo 2011-01-27 iki 2013-07-12 (t.3, b.l.6-8).
54. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).
55. Apelianto teigimu, byloje yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovė turi atlyginti visą žalą, padarytą ieškovei, kuri yra lygi parduoto buto vertei.
56. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė byloje neįrodė esant visas būtinąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, visai ieškinio sumai ir priteisė iš atsakovės tik 81 Eur žalos. Šioje dalyje sprendimas neskundžiamas.
57. Apelianto teigimu, byloje yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovė turi atlyginti visą žalą padarytą ieškovei, kuri yra lygi parduoto buto vertei. Su tokiais apeliantės argumentais negalima sutikti.
58. Atsakovė nurodė, kad pinigus už parduotą butą perdavė A. K., tvirtindama, kad jis pervedė tuos pinigus į Lietuvos evangelikų reformatų senjorato sąskaitą.
59. Šiuos apeliantės teiginius patvirtino tretieji asmenys A. K., ir L. M., tvirtindami, kad trise ėjo į banką, kad ten A. K. įnešė ginčo pinigus į nurodytą sąskaitą. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Apeliantė trečiųjų asmenų paaiškinimus laiko nepatikimais, tačiau to priežasčių nenurodo. Ji netvirtina, kad atsakovė neturėjo teisės pinigų perduoti A. K.. Žala ieškovei susidarė tik dėl to, kad vėliau trečiasis asmuo A. K. tuos įneštus pinigus nuėmė nuo sąskaitos ir neaišku kur juos padėjo. Atsakovė tvirtina, kad panaudojo bažnyčios interesais. Šiame ginče pinigų panaudojimo aplinkybės neturi reikšmės, vertinama tik ta aplinkybė, kad jų sąskaitoje neliko.
60. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).
61. Atsakovės teiginius apie pinigų perdavimą A. K. ir jų įnešimą į Lietuvos evangelikų reformatų senjorato banko sąskaitą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - Swedbank AB, išrašai, iš kurių matyti, kad į Lietuvos evangelikų reformatų senjorato banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną, t.y. 2011 m. balandžio 19 d., kuomet buvo parduotas butas, trečiasis asmuo A. K. įnešė 14 400 Eur ir 350 Lt sumas, mokėjimo paskirtyse nurodyta: „Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia GP A. K. pasas (duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 70-71), juos nuėmė nuo sąskaitos iki 2011-10-27. Šis faktas buvo nustatytas ir atliktoje ieškovo ir trečiojo asmens Lietuvos evangelikų reformatų senjorato ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadoje (t.3, b.l. 80). Taip pat buvo patvirtinti atsakovės teiginiai, kad ieškovė per savo kitą sąskaitą finansinės veiklos nevykdė, todėl pinigai buvo įnešti į bažnyčios sąskaitą. Tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2011-01-01 – 2011-12-19 laikotarpiu Sinodo kolegija per šią sąskaitą finansinių operacijų nevykdė. Nors tyrimo išvadoje nurodyta, kad neįmanoma nustatyti, kokias ir iš ko gautas pinigines lėšas A. K. įnešė į sąskaitą savo vardu, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia spręsti, kad tai buvo pinigai už parduotą butą.
62. Byloje taip pat nenustatyta, kad A. K. yra gavęs 14400 Eur iš kokios nors kitokios veiklos ar kitų subjektų, t. y. tą dieną jokie turto pardavimo sandoriai, kurių buvo tuo metu ne vienas, panašiomis sumomis nebuvo atlikti (t. 5, b. l. 27).
63. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių A. K. prisipažinimas apie gautus iš atsakovės pinigus už butą, gali būti laikomas nepatikimu. Pinigų perdavimo A. K. faktas atitinka byloje nustatytas aplinkybes, duomenų apie apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą, byloje nenustatyta ((duomenys neskelbtini) str.), todėl galima šį faktą laikyti nustatytu. Kad ir A. K. ir nebūtų ginčo pinigų įnešęs į sąskaitą, bet jam pripažinus, kad atsakovė pinigus perdavė jam, nelieka teisinio pagrindo šių pinigų reikalauti iš atsakovės, nes nenustatyta, kad ji šiuos pinigus pasisavino, panaudojo kitaip neteisėtai, perduodama A. K. elgėsi netinkamai. Pinigai perduoti ne pašaliniam asmeniui, o asmeniui, kuris turėjo teisę veikti Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios vardu nuo 2011-01-27 iki 2013-07-12, dalyvaujant finansininkei. A. K. tuo metu buvo Sinodo kolegijos viceprezidentas ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas, tai yra buvo abiejų juridinių asmenų atstovas.
64. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas yra aukščiausias religinės bendrijos valdymo organas, bendrijos religinis centras Lietuvoje, kuris priima privalomus Bažnytinės (kanoninės) teisės aktus – Kanonus ir Memorialus, reguliuoja S. K., Generalinio Superintendanto, parapijų ir kitų bažnytinių institucijų veiklą, taip pat sprendžia visus svarbius bažnytinius klausimus (t. 2, b. l. 151).
65. Trečiųjų asmenų Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios – Sinodo, Lietuvos evangelikų reformatų senjorato atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jei pinigai, gauti už buto pardavimą, būtų pervesti į bent vienas iš religinės bendruomenės sąskaitų, toks pervedimas būtų laikomas tinkamu.
66. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pinigai už parduotą butą buvo įnešti Lietuvos evangelikų reformatų senjorato banko sąskaitą, laikė, kad pervedimas į vieną iš religinės bendruomenės sąskaitų, yra tinkamas prievolės įvykdymas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad LR Vyriausybė, skirdama asignavimus tradicinių religinių bendruomenių išlaidoms, Lietuvos Evangelikų R. B. Sinodo kolegijai skirtą paramą pervedė į Lietuvos Evangelikų reformatų bažnyčios sąskaitą, nors tuo metu Kolegija buvo įregistruota kaip atskiras juridinis asmuo ir turėjo savo atskirą sąskaitą. Tačiau dėl to ginčo tarp Kolegijos ir Bažnyčios neiškildavo.
67. Jeigu ginčo pinigų, įneštų buto pardavimo dieną, A. K. vėliau nebūtų paėmęs iš sąskaitos, byloje ginčo dėl prievolės tinkamo įvykdymo nebūtų. Tai iš dalies patvirtina ieškovės ir trečiųjų asmenų procesinių dokumentų turinys, nes nurodoma, kad žala padaryta, nes pinigai neįnešti į ieškovės sąskaitą ir nepanaudoti religinės bendruomenės reikmėms. Atsakovei perdavus pinigus A. K. ir jam juos įnešus į Lietuvos Evangelikų reformatų bažnyčios sąskaitą, A. K. turėjus teisę veikti tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens Bažnyčios vardu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė D. L. ieškovei 14 400 Eur žalos nepadarė. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo dėl šios dalies atsakovei taikyti civilinę atsakomybę, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje dalyje ieškinį atmetė.
68. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teismo išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos įrodyti priežastinį ryšį tarp atsakovės atliktų veiksmų ir patirtos žalos neįvykdė, todėl naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Jos veiksmai neįnešant pinigų į kasą nebuvo priežastimi juos prarasti. Pinigus ieškovė byloje nustatytomis aplinkybėmis prarado dėl neteisėtų A. K. veiksmų, nes jis juos paėmė iš atsakovės, įnešė pinigus į sąskaitą, kuria galėjo disponuoti.
69. Atsakovė prašo atmetus ieškovės apeliacinį skundą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą. Tačiau ji sprendimo dalies, kuria ieškinys tenkintas, neskundžia. Nepanaikinus sprendimo šioje dalyje, laikinosios apsaugos priemonės negali būti naikinamos. CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkinamas nors ir iš dalies, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
70. Apeliacinis teismas išaiškina, kad atsakovė, įvykdžius teismo sprendimą, turi teisę kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 str.).
71. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 93 str.). Atsakovė turėjo 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos priteisiamos jai iš ieškovės, kurios apeliacinis skundas netenkinamas.
72. Vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovei D. L. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės Lietuvos Evangelikų reformatų konsistorijos.