Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. patikslintą skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1685 „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo termino pratęsimo A. B.“ ir VSDFV 2020 m. kovo 12 d. rašto Nr. (6.5) I-1685 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (10.3E)VPE_SP1E-620 nusprendė skirti pareiškėjui 187,53 Eur netekto darbingumo pensiją nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d.

VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. sausio 28 d. Sprendimu nusprendė pratęsti pareiškėjui 201,84 Eur netekto darbingumo pensijos skyrimo terminą nuo 2019 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. lapkričio 12 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz. LVAT 2015 m. spalio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, nurodydamas skundo argumentus dėl darbo laikotarpio įtraukimo į pensijų socialinio draudimo stažą, iš esmės ginčija VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (10.3E)VPE_SP1E-620 pareiškėjui paskirtos netekto darbingumo pensijos paskaičiavimą.

VAĮ 27 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2008 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-131 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ 30 punkte nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu Fondo valdyba arba teismas jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir pareiškėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą sprendimą. Apie sprendimą nenagrinėti skundo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo / sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą pranešama pareiškėjui.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis);

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-3088-789/2019, kurioje pareiškėjas teismo prašė: 1) panaikinti VSDFV 2019 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1156; 2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (10.3E) VPE_ SP1E-620; 3) iš atsakovės atstovų solidariai priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas išnagrinėjęs administracinę bylą 2019 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Aukščiau minėtas sprendimas yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Taigi, VSDFV 2019 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1156, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta ir apskaičiuota netekto darbingumo pensija, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėjus administracinę bylą Nr. eI-3088-789/2019.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog VSDFV, nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes apie bylos nagrinėjimą teisme, pagrįstai, vadovaudamasis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, nutraukė pareiškėjo 2020 m. vasario 12 d. skundo nagrinėjimą.

2020 m. vasario 12 d. skunde pareiškėjas taip pat prašė priteisti 150 000 Eur neturtinę žalą. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tik administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Todėl VSDFV Rašto dalis, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą ta apimtimi, kuria reikalauja priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kaip nepriskirtą VSDFV yra teisėta ir pagrįsta.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šioje administracinėje byloje skundžiamas ir prašomas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 28 d. Sprendimas ir VSDFV 2020 m. kovo 12 d. Raštas priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei tinkamai taikant teisės aktus, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl Sprendimo ir Rašto naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas taip pat nenustatė kitų Sprendimo ir Rašto panaikinimo pagrindų (ABTĮ 91 straipsnis). Įvertinus tai, kad pareiškėjo 2020 m. vasario 12 d. skundą VSDFV išnagrinėjo tinkamai ir pagrįstai, netenkintinas išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti VSDFV iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 12 d. skundą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. (10.3E)VPE_SP1E-1551 „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo termino pratęsimo A. B.“, panaikinti VSDFV 2020 m. kovo 12 d. raštą Nr. (6.5) I-1685 „Dėl administracinės procedūros nutraukimo“ bei įpareigoti VSDFV iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 12 d. skundą atmetami kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašo priteisti 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas žalą kildina iš valstybės tarnautojų veiksmų, kurie, anot pareiškėjo, tirdami jo skundus elgėsi biurokratiškai, nesąžiningai ir aplaidžiai. Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos bylos kontekste yra susijęs su prašymu panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1685 „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo termino pratęsimo A. B.“ ir VSDFV 2020 m. kovo 12 d. raštą Nr. (6.5) I-1685, kuriuos teismas pripažino teisėtais ir pagrįstais. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad nėra įrodyta viena iš atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygų – nenustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, todėl pareiškėjo prašymas priteisti žalos atlyginimą yra netenkinamas.

Proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados. Todėl jų teismas nenagrinės. Paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.