Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, dėl žalos atlyginimo, sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš pareiškėjo skundo turinio ir bylos duomenų matyti, kad byloje ginčas kilo dėl Skyriaus Sprendimo, Valdybos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 14 dalį prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles. VAĮ trečiajame skirsnyje esančiame 19 straipsnyje nustatyta, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 47 punktą, atsakymai parengiami, atsižvelgiant į prašymo turinį. Nagrinėjamos bylos dalykas yra įvertinti, ar Skyriaus Sprendimas ir Valdybos Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Skyrių dėl netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo (b. l. 135).

Skyrius 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (10.3E) VPE_SP1E-620 nusprendė pareiškėjui skirti 187,53 Eur netekto darbingumo pensiją nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. (b. l. 133). Prie Skyriaus Sprendimo pateiktas socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo priedas, kuriame nurodomi duomenys apie pareiškėjo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo kriterijus. Minėtame socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo priede nurodytas pareiškėjo įgytas stažas – 33,7158 metų (33 m. 8 mėn. 18 d.) (b. l. 134). Socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo priedo eilutėje „Pagal gautus dokumentus neįskaityti į stažą laikotarpiai iki 1993 m. gruodžio 31 d.“ nėra nurodyta, kad tam tikras laikotarpis būtų neįskaitomas į pareiškėjo stažą (b. l. 134). Byloje pateikti suvestiniai duomenys apie pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą iki 1993 m. gruodžio 31 d., iš kurių turinio matyti, kad viso stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1993 m. gruodžio 31 d., sudaro 14,6806 m. (b. l. 136). Taigi, laikotarpis nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. yra įskaitytas į pareiškėjo stažą netekto darbingumo pensijai gauti.

Pareiškėjas Valdybai pateikė 2019 m. sausio 19 d. skundą, kuriame prašė panaikinti Skyriaus Sprendimą ir priimti naują sprendimą (b. l. 155–158).

Valdyba 2019 m. vasario 19 d. sprendime Nr. (6.5)I-1156 nurodė, kad Skyriaus Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įskaityti į pareiškėjo stažą laikotarpį nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d., yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 159–160).

Teismas pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 punktu, pareiškėjas suformuluoja skundo dalyką. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Skyrius Sprendimu ir Valdyba Sprendimu atsisakė įskaityti pareiškėjo darbo Z. B. individualioje įmonėje laikotarpį nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. į jo stažą netekto darbingumo pensijai gauti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir kitus byloje esančius dokumentus, daro išvadą, kad skunde nurodytos aplinkybės, kad į pareiškėjo stažą nėra įskaitytas laikotarpis nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d., neatitinka faktinių aplinkybių. Šią išvadą patvirtina Skyriaus Sprendimas ir prie jo pridėti duomenys, t. y. socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo priedas ir suvestiniai duomenys apie pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo Skyriaus Sprendimą pripažinti neteisėtu ir neapgrįstu. Kitų aplinkybių dėl Skyriaus Sprendimo neteisėtumo pareiškėjas skunduose Valdybai ir teismui nenurodė.

Valdyba Sprendimu atsakė į pareiškėjo skundą bei nurodė, kad Skyriaus Sprendimas, kuriuo nuspręsta į pareiškėjo stažą įskaityti laikotarpį nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d., yra teisėtas ir pagrįstas bei nurodė, kad skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nagrinėtinas administraciniame teisme (b. l. 159–160). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad Valdyba iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Skyriaus Sprendimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Valdybos Sprendimą.

Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas žalą kildina iš Skyriaus ir Valdybos veiksmų, jiems netinkamai sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo stažo skaičiavimo ir priimant, pareiškėjo nuomone, neteisėtus ir nepagrįstus Skyriaus ir Valdybos Sprendimus. Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos bylos kontekste yra susijęs su prašymu panaikinti Skyriaus Sprendimą ir Valdybos Sprendimą, kuriuos teismas pripažino teisėtais ir pagrįstais. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad nėra įrodyta viena iš atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygų – nenustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valdybos ir Skyriaus, žalos atlyginimą yra netenkinamas.

Pareiškėjas 2019 m. spalio 16 d. pateikė teismui 2019 m. spalio 16 d. prašymą (dokumente klaidingai nurodyta jo data – 2018 m. spalio 16 d.) atnaujinti įrodymų tyrimą ir įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis. Pareiškėjas 2019 m. spalio 16 d. prašyme nurodė, kad Skyrius „nuslėpė draudiminio darbo stažo laikotarpį nuo 1999 m. birželio 29 d. iki 2000 m. sausio 31 d.“ Teismas pažymi, kad ši administracinė byla yra nagrinėjama pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką ir pagrindą. Šioje byloje sprendžiama dėl Skyriaus Sprendimo ir Valdybos Sprendimo, kuriais buvo išnagrinėtas klausimas dėl pareiškėjo darbo stažo laikotarpiu nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d., kuriuo jis dirbo Z. B. individualioje įmonėje, teisėtumo ir pagrįstumo. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjo pateikti duomenys nėra susiję su nagrinėjama administracine byla, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo 2019 m. spalio 16 d. prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Netenkinti pareiškėjo A. B. 2019 m. spalio 16 d. prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.