Kauno apygardos teismo nutartis

2021-03-02 · Civilinė byla Nr. e2S-611-259/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-02
Bylos Nr.
e2S-611-259/2021
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02547-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Pareiškėjas
L. K.
Ieškovas
L. K.
Atsakovas
R. V.
Advokatai
Ramūnas Mikulskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-611-259/2021Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02547-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38.; 3.5.14. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. spalio 28 d., patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės L. K. ir atsakovės R. V. civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos priteisimo ir civilinę bylą nutraukė. Taikos sutartis buvo patvirtinta tokiomis sąlygomis:

1.1. Atsakovė R. V. geranoriškai sutinka sumokėti ieškovei 16 350,00 Eur skolą, bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 900,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 70,00 Eur negrąžinama žyminio mokesčio dalis, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, pinigines lėšas pervedant į ieškovės L. K. atsiskaitomąją sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2. Atsakovė R. V. įsipareigoja Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka padengti išlaidas, susijusias su teisminiu civilinės bylos nagrinėjimu ir priteistinas valstybės biudžetui, jeigu tokių būtų.

1.3. Ieškovė L. K. šia taikos sutartimi sutinka, jog atsakovė R. V. šią taikos sutartį įvykdytų šios taikos sutarties 1 punkte nustatyta tvarka ir terminais.

1.4. Ieškovė L. K. atsisako ieškinio reikalavimo dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovės R. V..

2. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartimi netenkinti pareiškėjos L. K. prašymai dėl vykdomojo rašto išdavimo ir baudos skyrimo, patenkintas suinteresuoto asmens R. V. atstovo advokato Ramūno Mikulsko prašymas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtintos taikos 1 punkte numatytą skolos sumokėjimo 6 mėnesių terminą pratęsti 3 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant jį nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja L. K. 2020 m. spalio 23 d. kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį dokumentą dėl nevykdomų taikos sutarties sąlygų. Nurodė, kad atsakovė R. V. yra sumokėjusi 1 700 Eur pagal patvirtintą taikos sutartį, pirmas mokėjimas gautas 2020 m. balandžio 14 d.

4. Suinteresuotas asmuo R. V. pateikė įrodymus, kad pareiškėjai pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra sumokėjusi 2000 Eur

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. sausio 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjos L. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir tenkino suinteresuoto asmens R. V. atstovo advokato Ramūno Mikulsko prašymą pratęsti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtintos taikos 1 punkte numatytą skolos sumokėjimo 6 mėnesių terminą 3 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant jį nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos.

6. Teismas pažymėjo, kad šalių taikos sutartis reiškia, jog šalys geruoju vykdys taikos sutarties sąlygas ir tik jei sutartis nevykdoma ar vykdoma tik iš dalies, galima kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jo nukreipimo vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalis).

7. Teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės L. K. ir atsakovės R. V., kuria šalys susitarė dėl skolos pagal paskolos sutartį sumokėjimo. Patvirtintos taikos sutarties 1 punkte numatyta, kad atsakovė R. V. geranoriškai sutinka sumokėti ieškovei skolą per 6 mėnesius nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, pinigines lėšas pervedant į ieškovės L. K. atsiskaitomąją sąskaitą banke. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartimi pareiškėjos prašymai dėl vykdomojo rašto išdavimo ir baudos skyrimo netenkinti; suinteresuoto asmens atstovo prašymas dėl skolos mokėjimo termino pratęsimo tenkintas, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkte numatytas skolos sumokėjimo 6 mėnesių terminas pratęstas 3 mėnesių laikotarpiui. Teismas iš suinteresuoto asmens R. V. atstovo paaiškinimų taip pat nustatė, kad nuo taikos sutarties sudarymo iki šios dienos suinteresuotas asmuo pareiškėjai sumokėjo 2 000 Eur, su kuo sutiko ir pareiškėjos atstovė.

8. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendė, kad suinteresuotas asmuo R. V. tarp šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas vykdė tik iš dalies, tačiau sutiko su suinteresuoto asmens atstovo argumentais, kad suinteresuotam asmeniui galėjo būti sudėtinga sumokėti įsiskolinimą dėl situacijos šalyje bei pasaulyje dėl paskelbtos pasaulinės pandemijos. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija COVID-19 pripažino pandemija, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nutarė nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantino rėžimą, dėl ko įstaigos, asmenys savo veikloje buvo priversti įvesti griežtas darbo kontrolės priemones, dalis veiklos nevyko apskritai, dėl ko ėmė blogėti įstaigų finansinė padėtis, lėtėjo/stojo veikla. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1364 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Dr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ karantinas pratęstas iki 2021 m. sausio 31 d. Teismas konstatavo, kad tikėtina, jog suinteresuotas asmuo dėl esamos pandemijos visoje šalyje ir pasaulyje objektyviai neturėjo galimybės toliau geranoriškai vykdyti taikos sutarties visa apimtimi, kadangi jo finansinė padėtis galimai iš esmės pablogėjo, visų įsipareigojimų vykdymui neužteko pajamų.

9. Teismas taip pat tenkino suinteresuoto asmens atstovo teismo posėdžio metu pareikštą prašymą atsižvelgti į suinteresuoto asmens pablogėjusią finansinę padėtį dėl COVID-19 pandemijos ir pakeisti taikos sutarties įvykdymo tvarką – skolos mokėjimą pratęsti 2-3 mėnesių laikotarpiui.

10. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismas sprendė, kad prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl įsipareigojimų nevykdymo pagal šalių sudarytą taikos sutartį dėl skolos pagal paskolos sutartį mokėjimo atmetamas (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskirajame skunde pareiškėja L. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos L. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ginčo byloje dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdo taikos sutartį, nėra. Atsakovė neginčijo aplinkybių dėl netinkamo taikos sutarties sąlygų nevykdymo, tačiau nurodė, jog neturi galimybės vykdyti taikos sutarties dėl COVID 19 pandemijos ir visuotinai įvesto karantino, dėl ko prašė sutarties vykdymo terminą pratęsti trijų mėnesių laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės atstovo prašymą dėl termino taikos sutarties sąlygų vykdymui pratęsimo, jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė savo išvados, jog dėl esamos pandemijos visoje šalyje ir pasaulyje, tikėtina, kad suinteresuotas asmuo objektyviai neturėjo galimybės toliau geranoriškai vykdyti taikos sutarties visa apimtimi, kadangi jo finansinė padėtis galimai iš esmės pablogėjo, visų įsipareigojimų vykdymui neužteko pajamų. Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, kuri buvo taikos sutarties pasirašymo momentu, kai atsakovė priėmė sprendimą grąžinti skolą bei kitas aptartas pinigines sumas per 6 mėnesių laikotarpį, turtinę padėtį paskelbus pirmąjį karantiną bei turtinę padėtį šiuo metu. Atsakovė neteikė teismui jokių duomenų apie gaunamas pajamas, darbo santykius, pragyvenimo šaltinį. Atsakovė bei jos atstovas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, dėl kokių priežasčių turėtų būti pakeista taikos sutarties vykdymo tvarka. Vien deklaratyvūs atsakovės atstovo teiginiai apie nepalankią epideminę situaciją ne tik Lietuvoje bet ir visame pasaulyje ir jos sukeltą ekonominę krizę nesudaro pagrindo pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarkos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintomis atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (Force Majeure) aplinkybėms taisyklėmis, pandemija nėra pripažįstama nenugalimos jėgos atveju.

11.2. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą, vadovavosi tikėtinumo prielaida ir tokiu būdu suteikė skolininkui nesąžiningą pranašumą kreditoriaus, šiuo atveju ieškovės, atžvilgiu. Pasirašant taikos sutartį, ieškovė suteikė nuolaidas atsakovei tiek dėl skolos mokėjimo termino pratęsimo, kuris buvo praleistas ilgą laiko tarpą, tiek atsisakydama nuo metinių palūkanų atsakovės atžvilgiu. Atsakovės R. V. skola atsirado 2017 m balandžio 27 d, ir turėjo būti sugrąžinta po 3 mėnesių, t.y. 2017 m2017 m. liepos 27 d. Skola negrąžinama tik dėl R. V. piktybiško siekio negrąžinti skolos. Nuo rašytinio skolos grąžinimo termino jau yra praėję 3,5 metų. Skolininkė turėjo pakankamai laiko atsiskaityti su ieškove. Tuo tarpu nuo taikos sutarties pasirašymo per 2020 metus atsakovė ieškovei grąžino tik 2 000 Eur. 2021 m. sausio 20 d. atsakovė papildomai pervedė 100 Eur. Taigi, skolininkė R. V. pažeidė pasirašytą taikos sutartį, nes prisiimtos prievolės nevykdė, toks pažeidimas vertintinas esminiu, todėl ieškovė L. K. pagrįstai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokį pareiškėjos prašymą atmetė ir dar pakeitė šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, kas prieštarauja teismų praktikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018, 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-65-790/2020)..

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovė pateikė akivaizdžias ir neginčijamas aplinkybes, dėl kurių negali vykdyti taikos sutarties nustatyta tvarka. Būtent dėl COVID-19 pandemijos paskelbto visuotinio karantino tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje (šiuo metu visuotinio karantino režimas Vyriausybės nutarimu Lietuvoje yra pratęstas iki 2021-02-28), atsakovei nepavyko įsidarbinti Lietuvoje, todėl atsakovė išvyko į Angliją, tikėdamasi, kad ten pavyks įsidarbinti ir geranoriškai vykdyti taikos sutarties sąlygas. Tačiau Anglijoje taip pat itin pablogėjus COVID-19 epidemiologinei situacijai, atsakovė neteko darbo ir vėliau įsidarbinti nepavyko. Atsakovė gauna tik minimalią išmoką, kurios vos užtenka patenkinti būtinuosius poreikius, kitą dalį pervedant ieškovei įsiskolinimui padengti. Akivaizdu, jog taikos sutartis negali būti atsakovės vykdytina dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti, protingai numatyti taikos sutarties sudarymo metu, negalėjo užkirsti kelio atsiradusių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog atsakovė savo įsipareigojimų nevengia, tačiau objektyviai negali jų vykdyti pilna apimtimi, dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių.

12.2. Nors atsakovė ir turi nekilnojamąjį turtą – butą Lietuvoje, tačiau įsiskolinimo išieškojimo nukreipimas į minimą nekilnojamąjį turtą būtų visiškai nelogiškas ir neproporcingas, nes tai yra vienintelis atsakovės gyvenamasis būstas Lietuvoje, į kurį ieškovė grįš gyventi, kai atsiras reali galimybė įsidarbinti Lietuvoje.

12.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnis nustato, kad egzistuojant force majeure situacijai sutartinių įsipareigojimų nevykdymas yra pateisinamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010) yra išskyręs konkrečius požymius, kuriuos atitikusi aplinkybė gali būti laikoma nenugalima jėga (force majeure). Akivaizdu, jog COVID-19 pandemija akivaizdžiai patenka į force majeure sąvoką, nes: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką, jei subjektas dėl koronaviruso įvykdyti sutarties negali, taip pat jei sutarties neįvykdymui užkirsti kelio objektyviai yra neįmanoma ir jei subjektas nebuvo prisiėmęs sutarties neįvykdymo padarinių, tuomet yra galima konstatuoti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes. Taigi nurodyti motyvai, visiškai paneigia ieškovės argumentus, kad COVID-19 pandemija nėra pripažįstama nenugalimos jėgos atveju.

Žemesnės instancijos teismas

12.4. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir teisingai vertino susiklosčiusią situaciją tiek šalyje, tiek ir visame pasaulyje. Nors taikos sutarties sąlygos buvo vykdomos tik iš dalies, tačiau teismas pagrįstai sutiko, jog atsakovei buvo ir yra sudėtinga sumokėti įsiskolinimą dėl susiklosčiusios situacijos šalyje bei pasaulyje dėl paskelbtos pasaulinės pandemijos, dėl ko itin pablogėjo atsakovės finansinė padėtis, visų įsipareigojimų vykdymui neužteko pajamų, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės pablogėjusią finansinę padėtį dėl COVID-19 pandemijos, pagrįstai pakeitė taikos sutarties įvykdymo tvarką – skolos mokėjimą pratęsiant 3 mėnesių laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

14. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti pareiškėjai L. K. vykdomąjį raštą suinteresuotam asmeniui R. V. tinkamai nevykdant teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą išduoti vykdomąjį raštą iš esmės grindė ta aplinkybe, kad kilusi COVID 19 pandemija yra objektyvus veiksnys, sukliudęs suinteresuotam asmeniui R. V. vykdyti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, dėl ko suinteresuotam asmeniui, jo prašymu, buvo pratęstas taikos sutarties, patvirtintos Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi, 1 punkte nurodytas terminas grąžinti nurodyto dydžio skolai.

15. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikos sutarties ypatumas yra tas, jog teismo patvirtinta sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016)

16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys taikos sutartimi, patvirtinta Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi, susitarė, jog suinteresuotas asmuo R. V. pareiškėjai L. K. 16 350,00 Eur skolą bei 970 Eur bylinėjimosi išlaidas sumokės per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 28 d. Terminas įvykdyti teismo patvirtintą taikos sutarties sąlygą baigėsi 2020 m. balandžio 28 d. Iki šio termino pabaigos suinteresuotas asmuo R. V. atliko vienintelį 500 Eur dydžio mokėjimą.

17. Apeliacinės instancijos atkreipia dėmesį, kad suinteresuotas asmuo R. V. taikos sutarties sąlygas turėjo įvykdyti per laikotarpį nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. Atsižvelgiant į tai, kad pasaulinės pandemija dėl COVID 19 paskelbta tik 2020 m. kovo 11 d., suinteresuotas asmuo nenurodė jokių aplinkybių, kurios jam kliudė nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2020 m. kovo 11 d., t. y. didžiąją laiko dalį (4 mėnesius) vykdyti taikos sutartį, su kurios sąlygomis, jis pats laisva valia sutiko. Pažymėtina ir tai, kad pirmąjį savo mokėjimą suinteresuotas asmuo R. V. atliko jau po pasaulinės pandemijos dėl COVID-19 paskelbimo. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad kilusi COVID 19 pandemija apskritai turi būti vertinama sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal pareiškėjos L. K. prašymą. Šalims taikos sutartyje įtvirtinus sąlygas, kurioms esant, pareiškėja įgyja teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, privalėjo vertinti, ar pareiškėja, kreipimosi dėl vykdomojo rašto išdavimo dieną, buvo įgijusi tokią teisę. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė tokią teisę buvo įgijusi, nes suinteresuotas asmuo R. V. kreipimosi į teismą dieną, buvo sumokėjusi tik 1 700 Eur skolos iš 17 320 Eur, kuriuo turi sumokėti pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktą. Šiai dienai suinteresuotas asmuo R. V. yra sumokėjusi tik 2 100 Eur skolos.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja L. K. kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo tik įgijusi tokią teisę taikos sutartyje nustatyta tvarka, todėl neabejotinai veikė sąžiningai. Pažymėtinai ir tai, kad pareiškėja neskundė Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties, kuria pirmą kartą buvo atsisakyta išduoti pareiškėjos prašoma vykdomąjį raštą ir pratęstas terminas suinteresuotam asmeniui įvykdyti taikos sutarties 1 punkto sąlygą. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo praėjus daugiau nei metams nuo taikos sutarties patvirtinimo vis dar jos sąlygų tinkamai neįvykdė, nes nesumokėta didžioji skolos dalis, kuri turėjo būti sumokėta dar iki 2020 m. balandžio 28 d., ir iš esmės per laikotarpį, kuomet dar nebuvo paskelbta pasaulinė COVID 19 pandemija. Konstatavus, kad pasaulinė COVID 19 pandemija neturėjo jokios esminės reikšmės suinteresuoto asmens įsipareigojimų pagal teismo patvirtintą taikos sutartį vykdymui, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą pagal suinteresuoto asmens L. K. prašymą, jo labiau, kad ir kitų nurodomų aplinkybių – pajamų netekimo praradus darbą dėl COVID 19 pandemijos – suinteresuotas asmuo R. V. nepagrindė jokiais įrodymais. Priešingas nagrinėjamos situacijos vertinimas sudarytų prielaidas suinteresuotam asmeniui R. V. piktnaudžiauti situacija nesilaikant taikos sutartyje numatytos skolos grąžinimo tvarkos, o pareiškėja neišvengiamai patirtų papildomų išlaidų kiekvienąkart kreipiantis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomų taikos sutarties sąlygų.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjos L. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo neįvertino visų su pareikštu prašymu susijusių aplinkybių ir nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjai neišduotinas vykdomasis raštas, todėl atskirasis skundas tenkinamas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o klausimas išspręstinas iš esmės, t. y. tenkintinas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo toje dalyje, kurioje Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis nėra įvykdyta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 200 Eur išlaidos advokato pagalbai. Tenkinus pareiškėjos atskirąjį skundą, šios pareiškėjos patirtos išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens R. V. (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Išduoti ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą dėl 14 250 Eur skolos, 900,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 70,00 Eur negrąžinamos žyminio mokesčio dalies išieškojimo iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktą.

Priteisti pareiškėjai L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas