Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas),

nepilnamečio nuteistojo M. K. atstovei pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro atstovei A. K.,

civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro atstovui advokatui E. R., Marijampolės savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vaidui Zabilevičiui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro direktorės V. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti gyvenamoje vietoje nuo 21.00 iki 06.00 val. ir tęsti mokslą.

Vadovaujantis LR BK 64 ¹str., bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti gyvenamoje vietoje nuo 21.00 iki 06.00val. ir tęsti mokslą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4d., 9d., prie šios bausmės pridėta 2016 m. gegužės 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant būti gyvenamoje vietoje nuo 21.00 iki 06.00 val. ir tęsti mokslą. Į bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendį iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Priteista iš M. K. civilinei ieškovei A. M. 2820 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt eurų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 80 Eur (aštuoniasdešimt) eurų nusikaltimu padarytai neturinei žalai atlyginti. M. K. neturint turto ar pajamų, žalos atlyginimo išieškojimą iki jo pilnametystės nukreipiant iš jo globėjo (duomenys neskelbtini) socialinės globos centro.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2016 m. rugpjūčio 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą t. y. 2016 m. sausio 28 d. apie 15 val., būdamas (duomenys neskelbtini), matant K. Ž. ir A. M., iš nepilnamečio K. Ž. rankų atvirai pagrobė smuiko dėklą, kuriame buvo 2820 eurų, kurie priklausė A. M., tuo padarydamas nukentėjusiajai A. M. 2820 eurų žalą. Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad M. K. laikytinas tinkamu atsakovu byloje, nes vadovaujantis CK 6.276 straipsnio nuostatomis, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos, kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje pateiktas ir tyrėjų priimtas ieškinys turėjo trūkumų, todėl teismas, savo iniciatyva, protokoline nutartimi civiliniu atsakovu byloje įsitraukė (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centrą.Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centras prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį dalyje kurioje nuspręsta M. K. neturint turto ar pajamų, žalos atlyginimo išieškojimą iki jo pilnametystės nukreipti iš jo globėjo (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro. Skunde nurodoma, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas savo iniciatyva atsakovu nurodė (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centrą, o tai yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, tai reiškia, ieškinį patenkino didesne apimtimi nei to prašė pati ieškovė. Nėra aišku ar civilinė ieškovė iš viso turėjo kokių nors reikalavimų (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centrui, o jei ir turėjo, nėra pasisakyta dėl atsakomybės.Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau –BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Kadangi BPK nereglamentuojamas ieškinio turinys, todėl ieškinys baudžiamajame procese turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CPK) normomis reglamentuojamą ieškinio turinį. Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus nenurodė atsakovu.Taip pat skunde nurodoma, kad nuosprendžiu pažeidžiamas viešasis interesas, nes Marijampolės socialinės globos centras yra biudžetinė įstaiga, kurios metinis biudžetas yra itin skrupulingai suplanuotas ir tokio mąsto ieškinio priteisimas gali pakenkti funkcijų vykdymui. Marijampolės rajono apylinkės teismas neįvertino šios aplinkybės, nes priešingu atveju žalos atlyginimą būtų išdėstęs 24 menesių laikotarpiui. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro atstovas advokatas E. R. prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Valteris Alekna prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo M. K. atstovė pagal įstatymą A. K. apeliacinį skundą prašė tenkinti. Prokuroras Vytautas Turauskis prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad teismas nagrinėdamas baudžiamąsias bylas yra aktyvus subjektas palyginus su teismais, nagrinėjančiais civiline tvarka taip pat BPK straipsnyje nurodyta, kad teismas savo iniciatyva gali įtraukti atsakovu.Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro apeliacinis skundas atmetamas.BPK 320 str. 3 d. pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas. Kaip matyti iš civilinio atsakovo skundo, jis nesutinka su tuo, kad įtrauktas į bylą civiliniu atsakovu ir su tuo kylančios atsakomybės. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus nuosprendžio priėmimo motyvus ir atliktą įrodymų vertinimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines padarytos veikos aplinkybes, ir bylos dalyvių procesines padėtis. Atmestinas skundo argumentas, kad teismas savo iniciatyva įtraukdamas (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centrą į bylą civiliniu atsakovu išėjo už ieškinio reikalavimų ribų ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. BPK 45 straipsnyje numatyta teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Tuo atveju, kai nusikalstama veika padarytą žalą turi atlyginti ne įtariamasis (kaltinamasis) ar ne tik jis, teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas tą privalo išaiškinti civiliniam ieškovui. Civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo statusui įgyti nepakanka vien tik asmens, kuriam nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos, valios – tam reikia prokuroro ar teismo procesinio sprendimo (BPK 110 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas įgyja BPK numatytas teises ne nuo civilinio ieškinio padavimo, o nuo prokuroro nutarimo ar teismo nutarties pripažinti juos civiliniu atsakovu ir civiliniu ieškovu priėmimo. Minėtos BPK nuostatos įpareigoja prokurorą ir teismą būti aktyviais baudžiamajame procese sprendžiant civilinio ieškinio klausimus. Taigi net ir tuo atveju, kai civilinis ieškovas neišreiškia savo valios dėl civilinio atsakovo įtraukimo į procesą, prokuroras ar teismas privalo priimti sprendimą dėl materialiai už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus atsakingo asmens įtraukimo civiliniu atsakovu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Marijampolės rajono apylinkės teismas nustatęs civilinio ieškinio trūkumus savo iniciatyva, protokoline nutartimi civiliniu atsakovu byloje įtraukė (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centrą ir toks civilinio atsakovo įtraukimas yra teisėtas ir pagrįstas BPK nuostatomis, nepažeidžia nei procesinių, nei materialiosios teisės normų.Skunde nurodoma, kad nuosprendis pažeidžia viešąjį interesą, nes (duomenys neskelbtini) socialinės globos centras yra biudžetinė įstaiga, kurios metinis biudžetas yra itin skrupulingai suplanuotas ir tokio mąsto ieškinio priteisimas gali pakenkti funkcijų vykdymui ir nurodo, kad žalos atlyginimą būtų galima išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Pabrėžtina, kad sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas galimas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo vykdymą reikėtų išdėstyti. Atsižvelgiant į tai, kad nuo įvykio, kurio metu civilinis ieškovas patyrė žalą jau yra praėję dešimt mėnesių, išdėstant neturtinės žalos atlyginimą išdėsčius dar 24 mėnesiams, kaip to prašo apeliantas, būtų paneigta pati neturtinės žalos atlyginimo paskirtis. Žala atsirado dėl nusikaltimo padarymo, o ne iš civilinių teisinių santykių, todėl didesnis prioritetas turi būti teikiamas nukentėjusio teisių ir teisėtų lūkesčių patenkinimui. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo M. K., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 42,50 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. K. nepriteistinos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) pagalbos centro direktorės V. R. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro direktorės V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.