Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-10-27 · Civilinė byla Nr. B2-1056-124/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-27Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-01-13Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-27
Bylos Nr.
B2-1056-124/2014
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00356-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas
UAB „Sardegas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Sardegas“
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei DnB bankas
Civilinė byla Nr. B2-1056-124/2014Teisminio proceso Nr.2-58-3-00356-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 127; 117.2; 117.3 (S) (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėja Laisvė Aleknavičienė rašytinio proceso tvarka nagrinėjo ieškovo UAB „Sardegas“ direktoriaus S. A. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sardegas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei DnB bankas ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Sardegas“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

UAB „Sardegas“ vadovas direktorius S. A. kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei UAB „Sardegas.“ Ieškovas nurodo, kad atsakovo pagrindinė veikla yra visuomeninio maitinimo paslaugų teikimas, į kurią investuota daug finansinių ir žmogiškųjų resursų. Kavinė „Pušelė“ yra viena iš populiariausių maitinimo įstaigų Šiaulių regione. Įmonės strategija yra teikti visapusiškas maitinimo, pramogų ir laisvalaikio praleidimo paslaugas, specializuojasi kaukazietiškos virtuvės patiekalų gamyboje. Nurodo, kad įmonė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kurie trukdo įmonei sėkmingai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, tai susiję su besitęsiančiu ekonomikos sunkmečiu, dėl ko sumažėjo bankų kreditavimas,įvyko nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis, kas tiesiogiai įtakojo veiklos pelningumą. To pasekoje įmonė atleido 10 darbuotojų, buvo išmokėtos išeitinės kompensacijos.2007 metais buvo paimta nekilnojamojo turto pirkimui 2 150 000,00 Lt paskola, kurią prasidėjus nekilnojamojo turto ekonomikos sunkmečiui tapo sunkiau grąžinti dėl sumažėjusios apyvartos, kas dar labiau pablogino įmonės finansinę padėtį. Dėl to išaugo veiklos savikaina, įmonė nebegalėjo laiku sumokėti bankui palūkanas, grąžinti kreditą. Bankas nutraukė kredito sutartį, areštavo sąskaitas, dėl to dar labiau pablogėjo galimybė atsiskaityti su tiekėjais, banku. Nurodo, kad tai yra laikina, bet įmonė turi realių galimybių toliau vystyti veiklą, restruktūrizavimo procese atsiskaityti su visais verslininkais. 2014-08-27 akcininkų susirinkimas patvirtino restruktūrizavimo metmenis, pritarė administratoriaus UAB „Bankroto vizija“ kandidatūrai, nutarė kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo kreditorius AB DnB bankas prašyme dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu nurodė, kad nesutinka su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui ir nepritars restruktūrizavimo planui, nes atsakovas neturi realių galimybių įgyvendinti restruktūrizavimo plano ir atkurti realų atsakovo mokumą (2 t.,117-120 b.l.).Teigia, kad atsakovo finansiniai sunkumai yra nuolatiniai, ilgalaikiai, atsakovas neatitinka ĮRĮ 4 straipsnio sąlygų, pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė yra nemoki. Be to pateikti metmenys nepatvirtina, kad įmonė galėtų atkurti savo mokumą ir kad numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios.

Kreditoriai UAB „Žvalguva“,V. L. neprieštarauja dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (2 t.,128-129 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Restruktūrizavimo bylų nagrinėjimui yra nustatyta specialioji Įmonių restruktūrizavimo įstatymo įtvirtinta procedūra, kuri taikoma visoms įmonėms, išskyrus Įmonių restruktūrizavimo įstatyme 4 straipsnio ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis. Įmonės restruktūrizavimas-tai visuma Įmonių restruktūrizavimo įstatyme numatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Restruktūrizuojant įmonę siekiama sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolą, atkurti mokumą ir išvengti bankroto.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnyje nustatytos tokios materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius tris mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Sardegas“ atitinka šias Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ĮRĮ) nustatytas įmonių restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygas: 1) dalis UAB „Sardegas “ įsipareigojimų kreditoriams terminų suėjo ir viršija 3 mėnesius (1 tomas, 20-21 b. l., ); 2) bendrovė nėra nutraukusi veiklos (1 tomas, 53-150,2t.1-83 b. l.); 3) Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis UAB „Sardegas “ neiškelta bankroto byla ir nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos, t.y. įkurta 2001-09-07 (1 tomas, 15 b. l.); 5) įmonei nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 27 d. akcininkų susirinkimo posėdyje nutarta pritarti pateiktiems restruktūrizavimo plano metmenims (1 tomas, 11 b. l.), patvirtinti įmonės restruktūrizavimo metmenis, kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, restruktūrizavimo administratoriumi iki. restruktūrizavimo plano patvirtinimo įsiteisėjimo dienos skirti UAB „Bankroto vizija“ (1tomas,11 b .l.).

ĮRĮ 7 str. 5 d. įtvirtinta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įmonės finansinių sunkumų pobūdis gali paneigti įmonės restruktūrizavimo galimybę (pvz..Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civ. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. vasario 20 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-69/2006).

Atsižvelgdamas į tai, kad restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti ĮRĮ nurodytas sąlygas, reikalavimas įmonei vykdyti komercinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą (pvz.2009m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civ. byloje Nr.3K-3-496/2009), ir įtvirtindamas ĮRĮ įtvirtintus bendrovės mokumo ir veiklos atkūrimo tikslus, teismas laiko būtinu, be kita ko, įvertinti įmonės finansinę veiklą. Teismas, išanalizavęs pateiktus įmonės finansinės būklės duomenis, daro išvadą, kad įmonė turi finansinių sunkumų, pagal pateiktus finansinius duomenis jų turėjo ir 2012 m, tuo tarpu didžiausias kreditorius AB DnB tvirtina, kad šie sunkumai buvo ir 2011 metais (2 t.,117-120 b. l.). Iš teismui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad įmonė dirbo nuostolingai 2012m. ir kitais metais, o taip pat nuostolingai dirba ir šiuo metu. Šis nuostolis kasmet didėjo, t.y. 2012 metais sudarė 35 098 Lt, 2013m.-62 852 Lt, (1t.,48 b. l.).2014-08-27 dienai atsakovas nurodo patyręs 37 106 Lt nuostolį (1t.,50b.l.).

Iš 2013 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad UAB „Sardegas“ 2013 finansiniais metais turėjo iš viso 2 003 760 Lt vertės turto, iš kurio: ilgalaikis turtas sudarė 962 304 Lt, trumpalaikis turtas – 1 041 456 Lt (1 t.,46-47 b. l.).

Kaip matyti iš ilgalaikio turto sąrašo, įmonė turi nekilnojamo turto, t.y. 2 žemės sklypus bei kavinės pastatą su kitais statiniais (1 t.,23 b. l.). Visas nekilnojamas turtas yra įkeistas bankui, šiuo metu vykdomas išieškojimas iš šio turto (1 t.,17 b.l.,2t.,121-124,134-138 b. l.).Ieškovas šį turtą nurodo esant reikalingą įmonės veiklai (1t.,24 b. l.). Kitas ilgalaikis turtas yra nedidelės vertės , daugumoje nusidėvėjęs ( 1t., 25-26 b. l.). 2013 metais gruodžio 31 d. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 492 508 Lt, o 2014 metais rugpjūčio 27 d. balanso duomenimis mokėtinos sumos, įsipareigojimai sudaro 1 439 476 Lt, turtas-1 913 622 Lt(1 t., 49b.l.)

Ieškovas pateikė duomenis, kad pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai kreipimosi į teismą metu sudaro 1 322 980,70 Lt(1t., 20-21 b. l.).Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad metmenyse nurodomi duomenys neatitinka faktinės padėties, pateikti netikslūs duomenys. Ieškovas nurodo, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdomas 1 202 858,01 Lt išieškojimas pagal AB DnB banko reikalavimą (1 t., 17 b. l.).Tačiau pagal bylos duomenis šis įsiskolinimas yra žymiai didesnis, t.y. pagal Vilniaus m.31-jo notaro biuro 2013-10-07 d. vykdomąjį notaro įrašą skola bankui sudaro 341 922,48 EUR skola ir 7,53 proc. metinės palūkanos nuo 322 327,60 EUR , skaičiuojamos nuo 2013-10-07 d. iki visiško skolos sumokėjimo bei 1083,10 Lt notaro vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos (2 t.,121 b. l.).Tokiu būdu šiuo metu vien skola bankui su palūkanomis sudaro 1 267 571 Lt(1 266 488+1083 Lt) ir yra 64 713 litais didesnė, nei nurodo ieškovas. Pažymėtina, kad šis įsiskolinimas kasdieną didėja, nes kasdien yra skaičiuojamos 7,53 proc. metinės palūkanos nuo 322 327, 60 EUR skolos.

Užklausus VSDFV Šiaulių skyrių, nustatyta, kad UAB „Sardegas“ turėjo ir turi didelius įmokų įsiskolinimus, t.y. kreipimosi į teismą dienai-2014-09-01 turėjo 36 028,03 Lt skolą, o šiai dienai-38 716,13 Lt (2 t.,132-133 b. l.).Taigi ieškovo pradelstų įsiskolinimų sąrašas neatitinka faktinės padėties ir vien dėl šių dviejų kreditorių pradelstos skolos yra didesnės 103 429,13 Lt sumai ir preliminariai sudarė 1 426 410 Lt(1322980.70+103 429.13), kai tuo tarpu į balansą įrašyto turto vertė sudaro 1 913 622 Lt(1t.,20-21,49 b. l.,2 t.,121,132). . Akivaizdu, kad net ir neįskaičius šių pradelstų įsipareigojimų, bendrovės pradelsti įsipareigojimai žymiai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Visas nekilnojamas turtas įkeistas AB DnB bankui, paskolos sutartis nutraukta ir vyksta priverstinis išieškojimas pagal vykdomąjį notaro įrašą(2t.,121,134-138 b.l.).

Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta nemokumo sąvoka. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.), ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas, išanalizavęs pateiktus įmonės finansinės būklės duomenis bylos nagrinėjimo dienai, daro išvadą, kad įmonė turi pastovių finansinių sunkumų, nesugeba atsiskaityti su Sodra, su banku, atsiskaityti su kitais kreditoriais. Pateikti duomenys apie pradelstus įsiskolinimus metmenyse neatitinka faktinės padėties. Šie įsipareigojimai pastoviai didėja, įmonė nepajėgi išmokėti net pakankamai mažas sumas kreditoriams, ką patvirtina pateiktas pradelstų įsiskolinimų sąrašas(1 t., 20-21 b. l.). Įmonės visas nekilnojamas turtas yra įkeistas kredito užtikrinimui. Teismo vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog bendrovė turėjo ir šiuo metu turi didelius ilgalaikius įsipareigojimus kreditoriams, yra pagrindas pripažinti negalinčia atsiskaityti su kreditoriais, todėl įmonės finansiniai sunkumai negali būti vertinami kaip laikini, bet yra nuolatinio pobūdžio.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad UAB „Sardegas“ faktiškai yra nemoki įmonė, kadangi pradelsti įmonės įsipareigojimai žymiai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.), atitinka ĮBĮ numatytus nemokumo pagrindus ( ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Nors ieškovas nurodo, kad faktiškai įmonės nekilnojamas turtas yra žymiai didesnės vertės ir pateikia nekilnojamo turto vertintojų vertinimą 2 780 000 Lt sumai(1t.,27-28 b. l.). Tačiau atlikus ekspertizę vykdomojoje byloje nustatyta jo vertė rinkos kainomis 1 867 000 Lt (2 t.,124 b. l.).Šiuo metu šis turtas yra pardavinėjamas priverstine tvarka, todėl realią jo vertę gali apspręsti rinka. Atlikęs vertinimą, atsakovas netikslino turto buhalterinės vertės

Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia, kad jo metu gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai.

Pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano metmenų pagrindu turėtų būti daroma pagrįsta prielaida, kad restruktūrizuojama įmonė sugebės pašalinti finansinius sunkumus. Teismas sprendžia, kad restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka LR ĮRĮ 5 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Tai turėtų būti preliminarus verslo planas, kuriame turi būti numatytos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 12 str.2 d. nurodytos priemonės. Tokios priemonės turi būti pagrįstos realiais skaičiavimais ir prognozėmis. Šios priemonės turėtų būti realios, galinčios įmonės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti įmonės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti įmonės konkurencingumą. Pateikti metmenys abstraktaus, formalaus pobūdžio, neatitinka joms keliamų reikalavimų, jose nėra numatyta jokių realių priemonių, kurios atstatytų įmonės mokumą. Be to atsižvelgtina, kad metmenyse nebuvo įskaityti visi kreditoriniai įsiskolinimai, jų sąrašas netikslus sumine išraiška. Iš pateiktų metmenų visiškai neaišku, kaip įmonė atkurs mokumą, grąžins kreditoriams skolas, net neįvardija, kokia tvarka ir kokiomis sumomis, per kurį laikotarpį atsiskaitys su kreditoriais, neplanuoja jokių savanoriškų įsipareigojimų kreditoriams. Nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, paskaičiavimų, kuriais remiantis planuojama gauti atitinkamas pajamas, ir kad įmonė pajėgs atsiskaityti su kreditoriais.

Metmenyse numatyta tęsti įmonės veiklą, tačiau nenurodoma, kokiomis priemonėmis bus atkurtas įmonės mokumas, nes įmonės vykdomos ūkinės komercinės veiklos tęsimas iki šiol neužtikrino jos mokumo, veikla senai yra nuostolinga, nors metmenų 9.1 p. teigiama priešingai. Ieškovas dirba konkurencingoje srityje–teikia maitinimo paslaugas, nenumato keisti veiklos srities. Metmenų 6-me priede nurodoma, kad pardavimo pajamos planuojamos išlikti restruktūrizavimo procese beveik tokio pat dydžio, todėl sutiktina su trečiojo asmens abejone, kad atsižvelgiant į tai, jog įmonė 2012-2013 metais veikė nuostolingai, todėl neaišku, kokiu būdu planuodama gauti tokias pačias pajamas, įmonė galėtų pradėti veikti pelningai ir veiklos pelningumas leistų sėkmingai atsiskaityti su kreditoriais.

Metmenyse nėra numatyta, ar įmonė mokės kreditoriams palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos(5 str.6p.).

Metmenys yra ir prieštaringi, nors įmonė numato teikti papildomą naują paslaugą- maisto išvežiojimo paslaugą, bet nenumato jokių papildomų investicijų poreikio, tam reikalingas papildomas sumas. Iš metmenų neaišku, kaip pradedant teikti naujas paslaugas, tai nepareikalaus jokių papildomų investicijų, išlaidų, o planuojamos pajamos galėtų sudaryti 20 procentų gaunamų pajamų, juolab, kad šiuo metu yra vykdomas išieškojimas iš vienintelio turimo nekilnojamo turto, kur atsakovas vykdo ūkinę veiklą. Visiškai neaišku, iš kur, įmonei mažinant maitinimo įstaigų skaičių, atsiras papildomi piniginiai srautai, nenumato, kokiomis priemonėmis padidins konkurencingumą bei prielaidų klientų skaičiaus padidėjimui. Metmenyse tik abstrakčiai nurodoma, kad atsisakys nuostolingos veiklos. Jose paminėta priemonė nuostolingai veikusi kavinė yra uždaryta prieš pusmetį, t.y. 2014 m. kovo mėnesį, todėl neaišku, kokios veiklos atsisakys, nes šiuo metu vykdo tik vieną veiklą-teikia maitinimo paslaugas vienoje kavinėje „Pušelė“, dėl kurios nekilnojamojo turto pradėtas priverstinis išieškojimas––buvo priimtas antstolės patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo, o turtas areštuotas 2013-12-06. Metmenyse nurodyta, kad įmonė neplanuoja įgyti kito nekilnojamo turto bei neplanuoja parduoti turimą turtą, neketina imti naujų paskolų ar kreditų. Nors ieškovas nurodo, kad įmonė turi didelės vertės ir daug nekilnojamo turto, tačiau visas turtas yra įkeistas kreditoriui-trečiajam asmeniui bankui kredito padengimui, iš jo ir vykdomas išieškojimas.

Metmenyse nurodoma, kad planuojama gauti lėšų iš nenurodyto atskaitingo asmens ir šių lėšų pakaktų kredito grąžinimui bei numatoma refinansuoti skolą bankui dėl grąžinimo termino pratęsimo (9.7p.). Tačiau sudaryta kredito sutartis yra nutraukta, vykdomas priverstinis išieškojimas, kuris yra nukreiptas į įmonės turimą visą nekilnojamą turtą, todėl ši priemonė neįmanoma, todėl nėra realių prielaidų svarstyti dėl termino pratęsimo, su kuo nesutinka ir kreditorius-bankas. Metmenyse bei teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad yra vedamos derybos su atitinkamu asmeniu ar ūkio subjektu, kuris refinansuotų atsakovo skolą bankui, taip pat nėra pateikta įrodymų apie atskaitingo asmens galimybę grąžinti skolą ir kokiu pagrindu šis asmuo finansuotų įmonę, nes kreditorinės skolos siekia apie pusantro milijono litų. Pažymėtina, kad išieškojimo procesas tęsiasi apie metus laiko, tačiau atsakovas niekada ir nenurodė tokio asmens. Tokiu atveju, įvykus priverstiniam išieškojimui, atsakovas netektų viso turimo ilgalaikio turto, nekilnojamo turo, kur vykdoma ūkinė veikla. Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas be kita ko reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 str.). Civilinėje byloje dėl įmonės restruktūrizavimo teismui skirtas aktyvus vaidmuo nereiškia, jog teismas privalo kelti ir tirti klausimus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nekelia, rinkti už dalyvaujančius byloje asmenis įrodymus, kuriuos jie gali pateikti patys, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis dėl ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo byloje Nr. 3K-3-197/2010).

Teismo vertinimu, nors restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos verslo plano priemonės yra tik preliminarios, tačiau jos turi parodyti, kad įgyvendinus jas, įmonė įveiks finansinius sunkumus. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo. Bendrovės restruktūrizavimo plano metmenys remiasi deklaratyviais atsakovo siekiais gauti pajamų, tačiau atsakovas nepagrindė, kaip šie siekiai bus realiai pasiekti. Metmenyse pateikiama veiklos prognozė nėra paremta objektyviais paskaičiavimais, nėra objektyvaus pagrindimo. Teismas nurodo, kad šiuo atveju restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti arba nepagrįstos nurodytiems tikslams pasiekti, ir nėra kitų būdų įmonės veiklai ir mokumui atkurti, todėl UAB „Sardegas“ laikytina turinti ne laikinų, o nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų, dėl kurių restruktūrizavimo procesas būtų neveiksmingas, be to, įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Įmonės turto ir skolų santykis, jų struktūra, taip pat pateiktuose restruktūrizavimo metmenyse numatytos įmonės veiklos prognozės nesudaro prielaidų išvadai, kad įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus atkurti mokumą ir normalią ūkinę komercinę veiklą.

Galimybė restruktūrizuoti atsakovą UAB „Sardegas“ priklauso ir nuo jo kreditorių valios bei nuomonės dėl restruktūrizavimo plano, kadangi restruktūrizavimo planui dar iki jo pateikimo teismui turi pritarti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų (ĮRĮ 23 str. 2 d.) kreditorių reikalavimų sumos (ĮRĮ 14 str. 3 d.).Kaip patvirtina bylos duomenys, įmonės restruktūrizavimui nepritaria kreditorius AB DnB bankas, kurio kreditoriniai reikalavimai sudaro 80 proc. visų kreditorinių įsiskolinimų, todėl pripažintina, kad restruktūrizavimo proceso pradėjimas būtų nesėkmingas.

Pažymėtina ir tai, kad kreipiantis į teismą, ieškovas nesilaikė ĮRĮ 6 str.2 d.1 p. reikalavimų ir neįtraukė į kreditorių sąrašą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, kuriam pradelsta įmonės skola kreipimosi metu siekė 36 028,03 Lt ir pastoviai didėja, kas paaiškėjo tik teisminio nagrinėjimo metu, nepranešė jam apie priimtą akcininkų sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nesupažindino su metmenimis. Be to tai kelia abejones ir teismui pateiktų duomenų dėl pradelstų kreditorinių įsipareigojimų patikimumo.

Pažymėtina, kad buvo pažeisti ir kiti ĮRĮ 6str.2d.1p, reikalavimai, t.y. kai kuriems kreditoriams bei įgaliotai institucijai pranešė tik po ieškinio pateikimo teismui dienos, nesilaikant ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 –me punkte nurodytų terminų, pranešė tik 2014 m. spalio 03 d., teismui pasiūlius ištaisyti trūkumus ir pateikti įrodymus apie pranešimų, metmenų išsiuntimą (1 t.,51 b. l.).

Teismas nurodo, kad šiuo atveju restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti, pats dokumentas neatitinka reikalavimus, keliamus ĮRĮ 5 str. Taigi teismui nustačius, kad buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3, 5,6,7 punktuose, 6str.1d2 d1punkte nurodyti reikalavimai, be to, kad ieškovas neatitinka ĮRĮ 4 str. 3 p. reikalavimų, atsisakytina kelti restruktūrizavimo bylą.

Atsisakius kelti restruktūrizavimo bylą, yra atnaujintini išieškojimai, turto realizavimas, naikintina 2014 m. spalio 8d. Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl jų sustabdymo (ĮRĮ 7 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 5 d. 1, 3 p., 6 d., LR Civilinio proceso kodekso 290–291 str., teismas

nutaria:

Atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Sardegas“į.k.145771514, buveinė Vyturių g.20, Šiauliai.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 8d. nutartį dėl UAB „Sardegas“ turto realizavimo, išieškojimo sustabdymo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto areštų aktų registrui, antstolei V. Š..

Teisėja Laisvė Aleknavičienė