- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-04-04
- Bylos Nr.
- AN2-125-383/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00244-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarimo R. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K., Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas galutine 1200 eurų bauda be transporto priemonės konfiskavimo su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu trejiems metams už tai, kad 2017 m. gegužės 10 d. 16.30 val. Jonavos r. sav. krašto kelio(duomenys neskelbtini), 35,00 km, vairuodamas transporto priemonę Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir nuvažiavęs nuo kelio į pakelės griovį, transporto priemone apgadino kelio sankasą; įvykus eismo įvykiui ir padaręs turtinę žalą, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei kelio savininkui ir iš eismo įvykio vietos pasišalino; vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (2017 m. gegužės 10 d. 17.39 val. jam nustatytas 1,52 promilių neblaivumas), kai buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančio kelio apgadinimą. Tuo R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą (įpareigojantį eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai), 127 punktą (įpareigojantį vairuotoją važiuoti neviršydamas leistino greičio), 221 punktą (draudžiantį su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui iškart po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti), 222 punktą (įpareigojantį vairuotoją, kaip su eismo įvykiu susijusį eismo dalyvį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai).Apeliaciniame skunde R. K. prašo, panaikinti 2018 m. sausio 26 d. d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų priimto nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nubaustas už nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šių nusižengimų nutraukti. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.Skunde nurodė, jog jis nepadarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų, už kuriuos buvo nubaustas skundžiamu teismo nutarimu. Apelianto teigimu, priimdamas skundžiamą nutarimą pirmosios instancijos teismas padarė esminių proceso normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą vertinimą, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teismas jo kaltę pagrindė tik neobjektyviais, prieštaringais ir nepatikimais bylos įrodymais, o jo atsakomybę šalinančius įrodymus skundžiamame nutarime tik aprašė, tačiau jų įrodomosios reikšmės visiškai nevertino ir nepateikė motyvuotų išvadų, kodėl šiais parodymais nesivadovauja ir juos atmeta. Be to, teismas, neteisingai nustatęs atskiras faktines aplinkybes, neatlikęs išsamaus ir nešališko visų reikšmingų aplinkybių tyrimo, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas. Šie pažeidimai yra esminiai, kadangi sukliudė teismui priimti teisingą ir pagrįstą nutarimą. Todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad jokios žalos nei keliui, nei sankasai, nei pievai padaryta nebuvo, vizualiai matėsi tik nulenkta žolė, o velėna ir gruntas nebuvo pažeistas. Buvo apgadintas tik R. K. šeimai priklausantis ir jo vairuojamas automobilis. Pagal kelių eismo taisykles (toliau - KET) eismo įvykiu laikomas tik toks įvykis, kurio metu padaroma žala kitų asmenų turtui, o jeigu įvykio metu apgadinamas tik kaltininkui priklausantis turtas, toks įvykis negali būti kvalifikuojamas kaip eismo įvykis. Skunde pažymima, jog iš avarijos vietos R. K. išvažiavo per pievą, nes netoli yra nuvažiavimas į pievas. Mašina nors ir buvo apgadinta, bet pavyko parvažiuoti ja iki namų. Kadangi buvo stresinė situacija, todėl namuose R. K. išgėrė apie 200 g. alkoholio. Po kiek laiko į kiemą atvažiavusiems kelių policijos pareigūnams papasakojo viską, kaip buvo. Tuo metu jau buvo apsvaigęs nuo degtinės ir veikiamas streso, nesiorientavo aplinkoje ir situacijoje, todėl nėra tikras, kad parodė būtent tą jo automobilio apvirtimo vietą, įvykio vieta galėjo būti ir ne ta. Nėra tikras, kad tai tiesa, kas užfiksuota fotonuotraukose (b. 1. 19-20). Nėra tikras, kad nuotraukoje užfiksuoti kelio sankasos pažeidimai padaryti būtent jo automobilio įvykio metu. Apelianto teigimu, jis įvykio vietoje nematė, kad būtų padaryti kokie nors kelio ar jo konstrukcinių elementų pažeidimai. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ir visi kiti policijos pareigūnai, tą pačią dieną apžiūrėję įvykio vietą, taip pat nepastebėjo jokių kelio ir jo konstrukcijų, tuo labiau kelio sankasos kaip inžinierinio statinio pažeidimų. Tačiau policijos pareigūnų surašytais dokumentais, darytomis fotonuotraukomis bei jų parodymais dalyje dėl sankasos apgadinimo teismas nesivadovavo, juos atmetė be jokių motyvų. R. K. įsitikinimu, policijos pareigūnų R. A. ir L. V. surašyti procesiniai dokumentai, jų darytos fotonuotraukos ir jų parodymai teismo posėdyje visiškai patvirtina R. K. parodymus apie tai, kad nei kelio sankasa, nei jokie kiti konstrukciniai elementai nebuvo apgadinti. Skunde taip pat pažymima, jog sąvoka kelio sankasa pirmą kartą šioje byloje atsirado Kauno AVPK KPV Eismo įvykių registravimo skyriaus 2017 m. gegužės 11 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“, adresuoto Valstybės įmonei “Kauno regiono keliai“ Jonavos kelių tarnybai, A. A., kurį rengė bylą tyręs Ž. M.. Atkreipiamas dėmesys, jog
pareigūnas Ž. M. įvykio vietoje nebuvo ir sankasos apgadinimų nematė. Jam pateiktuose pirminiuose tyrimo dokumentuose, kuriuos surašė pareigūnai R. A. ir L. V., jokių duomenų apie sankasos apgadinimą, ir netgi tokio žodžio „sankasa“ iš viso nebuvo. Todėl teiginys, kad buvo apgadinta kelio sankasa yra akivaizdžiai prasimanytas pačio pareigūno Z. M.. Be to, pareigūno L. V. sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje (b. 1. 9) nurodyta tiksli eismo įvykio vieta Jonavos kelias (duomenys neskelbtini) 35,50 km. Taigi, rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta kelio sankasos apgadinimo vieta yra už 450 metrų nuo tiriamo eismo įvykio vietos, kurią apžiūrėjo pareigūnai R. A. ir L. V., ir kurioje R. K. nuvažiavo nuo kelio. Todėl akivaizdu, kad inžinierius A. A. įvertino sankasos pažeidimus ne apelianto padaryto įvykio vietoje, o rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytoje kelio vietoje, t.y. kelio 35,5 kilometre. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad išvykstamojo posėdžio metu įvykio vietoje nebuvo rastos automobilio provėžos, kurių plotas yra 8 kvadratiniai metrai (kaip nurodyta lokalinėje sąmatoje ir apie kurias davė paaiškinimus liudytojas A. A.), nors nukentėjusiųjų atstovai viso proceso metu tvirtino, jog lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai nebuvo vykdomi.
Skunde teigiama, jog byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad po įvykio R. K. subjektyviai nepastebėjo jokių kelio apgadinimų, to nepastebėjo ir policijos pareigūnai, apžiūrėję įvykio vietą, jie neužfiksavo jokių kelio elementų pažeidimų, neužfiksavo, kad įvykio metu buvo padaryta kokia nors turtinė žala svetimam turtui. Todėl R. K. subjektyviai buvo įsitikinęs, kad nepadarė eismo įvykio, todėl neturi pareigos kam nors pranešti apie įvykį, nei pareigos pasilikti įvykio vietoje. Po įvykio jis automobilį nuvairavo į savo kiemą, jo nepaslėpė ir pats niekur nepasislėpė. Atvykus policijos pareigūnams, su jais geranoriškai bendravo, leidosi tikrinamas alkotesteriu, parodė jiems apgadintą automobilį, važiavo su jais ir parodė įvykio vietą. Jokio tikslo ir motyvo nei nuslėpti patį įvykį, nei nuslėpti kokias nors aplinkybes ar kitaip išvengti atsakomybės, apeliantas neturėjo. R. K. įsitikinimu, visos šios objektyviai nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jo veiksmuose nėra privalomojo ANK 426 straipsnio 1 dalies nusižengimo požymio - tiesioginės tyčios. Todėl esant šioms aplinkybėms jo pasišalinimas iš įvykio vietos gali būti vertinamas galimai tik kaip sąžiningas suklydimas dėl žalos fakto vertinimo. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamame nutarime nurodyti tariami sankasos apgadinimai nesukėlė jokių neigiamų padarinių, nesumažino turto vertės, nepadidino eismo saugumo sąlygų, kelias ir toliau buvo naudojamas pagal paskirtį, lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai nebuvo atlikti, ir, kaip paaiškino nukentėjusiojo atstovai išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, joks remontas tame kelio ruože nereikalingas. Taigi, jokia konkreti žala svetimam turtui nepadaryta, todėl R. K. padarytas nuvažiavimas nuo kelio ir automobilio apvirtimas negali būti vertinamas kaip eismo įvykis pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais (toliau – SEAK) įstatymą. R. K. teigimu, jis išdėstė išsamius argumentus, patvirtinančius, kad jis ne tik nesuvokė, bet ir neturėjo galimybių suvokti, jog įvykio metu apgadino svetimą turtą, t.y. padarė eismo įvykį. Todėl grįžęs į namus iš sielvarto, kad apgadino automobilį, kad negalėjo parvežti žmonos (sugyventinės) su dukra, išgėrė degtinės. Todėl apelianto įsitikinimu, jo veiksmuose nėra ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėties privalomojo subjektyviosios pusės požymio - tiesioginės tyčios.Atsiliepimu į R. K. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau – Institucija) prašė, atmesti apeliacinį skundą ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarimą nepakeistu. Institucijos manymu, byloje pakanka objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių apelianto padarytus pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. K. apeliacinis skundas tenkinamas.Skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl R. K. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei spręsdamas R. K. administracinės atsakomybės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų klausimą, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad R. K. kaltė padarius minėtus administracinius nusižengimus yra įrodyta.
Dėl turtinės žalos nustatymo
R. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2017 m. gegužės 10 d. 16.30 val. Jonavos r. sav. krašto kelio (duomenys neskelbtini), 35,00 km, vairuodamas transporto priemonę Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir nuvažiavęs nuo kelio į pakelės griovį, transporto priemone apgadino kelio sankasą. Tiek rašytiniame paaiškinime policijos pareigūnams (b. l. 10), tiek apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. nurodė, jog važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link Kauno, prieš geležinkelį, ir pastebėjęs, kad priekyje važiuoja traktorius su plačia priekaba, nusprendė aplenkti ją, tačiau išvažiavęs į priešpriešinį eismą pamatė, jog iš priekio atvažiuoja kita transporto priemonė, todėl įvertinęs savo automobilio technines galimybes nusprendė manevro nebaigti ir staiga pasuko atgal į savo važiuojamąją pusę ir pradėjo stabdyti, bet automobilis neaišku dėl kokios priežasties tapo nevaldomas, ir jis nuvažiavo į griovį dešinėje pusėje, automobilis dešiniu šonu atsitrenkė į griovį, o nuo smūgio automobilis vertėsi ir atsirado vėl ant ratų kitoje griovio pusėje. Niekas nematė šios situacijos ir niekas nesustojo. Iš avarijos vietos jis išvažiavo per pievą, nes netoli yra nuvažiavimas į pievas. Jokios žalos jis nei keliui, nei sankasai, nei pievai nepadarė, vizualiai matėsi tik nuvažinėta žolė, „pakelta velėna“, gruntas nebuvo atsikėlęs. Pažymėtina, jog ANK 567 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų iš karto po įvykio 2017 m. gegužės 11 d. d. buvo išsiųstas Institucijos įgalioto asmens raštas adresuotas Valstybės įmonei “Kauno regiono keliai“ Jonavos kelių tarnybai, dėl informacijos pateikimo apie galimai padarytą žalą ir jos dydį kelio sankasai (b. l. 39). Tą pačią dieną Valstybės įmonė “Kauno regiono keliai“ Jonavos kelių tarnyba Institucijai pateikė atsakymą, kurį pasirašė A. A., kad Jonavos kelių tarnybai padaryta žala 21,22 eurai su PVM (b. l. 43). Vėliau į bylą Jonavos kelių tarnyba pateikė lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta jog provėžų ištaisymas, atstatant augalinę dangą su PVM kainuos 21,22 eurus (b. l. 84). Į pirmosios instancijos teismo posėdį iškviestas ir liudytoju apklaustas A. A. nurodė, kad gavęs iš policijos raštą su nuotraukomis jų patikrinimui vyko į eismo įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo aiškiai matyti padaryta žala (nuvažiuotos automobilio nuo kelio vėžės). Jis tai patikrinęs nustatė ir atlikęs paskaičiavimus pateikė išvadą. Po eismo įvykio žala nėra atstatyta, paskaičiuotas tik jos mastas. Nuo 2017 m. lapkričio 11 d. įvyko reorganizacija ir keliai (jų nuosavybė) atiteko Kelių direkcijai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiuoju pripažintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad kelių tarnybos atstovas įvertino žalą, pateikė lokalinę sąmatą. Žala padaryta, iš byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matosi stabdymo žymės ant kelio (b. l. 19), kurios sutampa su provėžomis žolėje, ant sankasos išorinio briaunos krašto matosi smūgio vieta, pažeista velėna. Kadangi išorinis griovio išlaidas priklauso sankasai, turi įtakos vandens nubėgimui, užsklandų susidarymui, todėl būtina atstatyti padarytą žalą. Jei žala nesutvarkoma, pradeda kauptis vanduo, kuris plauna sankasą, to pasėkoje sugadinamas kelio griovys (sankasa), kurią reikalinga iš naujo formuoti. Žala iki šiol nebuvo pašalinta. Per laiką gali savaime žala minimali pasitaisyti, nes žolė savaime auga, ji gali savaime per tiek laiko dingti. Žala buvo padaryta minimali, tačiau įvykio metu ji buvo padaryta. Žala per tiek laiko bus tikrai pakitusi, nes buvo vasaros laikas, vyko šienavimai, todėl tikimybė, kad viskas pakitę – didelė. Išvykstamojo teismo posėdžio į eismo įvykį 2018 m. sausio 4 d. metu nukentėjusiojo atstovė nurodė eismo įvykio vietą, kurioje, jos nuomone, matyti pilnai neataugusi žolė, nestabilus sankasos paviršius, ką įtakojo padarytas eismo įvykis. Kadangi po eismo įvykio praėjo 8 mėn., šiai akimirkai jokio atitaisymo nereikia, žala galimai buvo pataisyta tiesiog darbininkams pravažiuojant pamačius kelio apgadinimą. Nukentėjusiosios atstovės nurodytoje eismo įvykio vietoje, sutampančioje su foto nuotraukose (b. l. 19) užfiksuota įvykio vieta, matomos nestabilus sankasos paviršius, galimai kanopinių gyvūnų paliktos grunto įspaudos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog aplinkybės, kad šiuo metu, po įvykio praėjus aštuoniems mėnesiams, kelio sankasos sugadinimo dėl ataugusios žolės (velėnos) beveik nesimato, dar nereiškia, kad eismo įvykio metu žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta, tačiau vis dėlto būtina pažymėti, kad, norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal tam tikrus ANK straipsnius, neužtenka vien nustatyti, jog buvo padaryta žala, o yra būtina įrodyti tikslų ir konkretų žalos dydį. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas tik “Kauno regiono keliai“ Jonavos kelių tarnybos raštas Institucijai apie tai, kad Jonavos kelių tarnybai paskaičiuota padaryta žala 21,22 eurai su PVM, taip pat byloje pateikta Jonavos kelių tarnybos lokalinė sąmata, kurioje nurodyta jog provėžų ištaisymas, atstatant augalinę dangą su PVM kainuos 21,22 eurus. Teismo posėdžio metu „Kauno regiono keliai“ Jonavos kelių tarnybos atstovas A. A. nurodė, kad jis tik preliminariai kompiuterinių programų pagalba, paskaičiavo kokia yra padaryta žala, sudarė lokalinę sąmatą. Buvo paskaičiuota minimalia kaina padaryta žala, sankasa nebuvo taisyta ir realių išlaidų jos pataisymui nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų ir dokumentų, kurie patvirtintų ir įrodytų tikslų Lietuvos Automobilių kelių direkcijai padarytos turtinės žalos dydį. Byloje esanti lokalinė numatomų atlikti darbų sąmata bei „Kauno regiono keliai“ Jonavos kelių tarnybos atstovo A. A. teismo posėdžio metu duotose paaiškinimuose užfiksuota nuomonė, nepatvirtinta tikslaus padarytos žalos dydžio. Taigi apeliacinės teismas daro išvadą, kad byloje nors ir užfiksuota, kad turtinė žala Lietuvos Automobilių kelių direkcijai buvo padaryta, tačiau nėra nustatytas tikslus padarytos žalos dydis. Daroma išvada, kad nebuvo padaryta reali žala.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties buvimo R. K. veiksmuose
R. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad Jonavos raj. sav. Krašto keliai (duomenys neskelbtini), 35,00 km, vairuodamas transporto priemonę Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) <...> nuvažiavęs nuo kelio į pakelės griovį, sugadino transporto priemonę, bei apgadino kelio sankasą. Įvykus eismo įvykiui ir padaręs turtinę žalą, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei kelio savininkui ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.ANK 426 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.Iš nurodytos ANK normos yra akivaizdu, jog norint kvalifikuoti asmens veiksmus pagal šį straipsnį, būtina byloje nustatyti konkretų padarytos turtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, nors žala Lietuvos Automobilių kelių direkcijai ir buvo padaryta, tačiau nėra nustatytas tikslus padarytos realios žalos dydis. Todėl vien dėl šios aplinkybės negalima būtų tvirtinti, jog byloje esantys duomenys įrodo, kad R. K. veiksmuose yra visi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 dalies 13 punkte įtvirtinta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šio įstatymo 30 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad įvykus eismo įvykiui eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.Pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką, tam, kad asmuo būtų patrauktas atsakomybėn už sukeltą eismo įvykį, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė už sukeltą eismo įvykį nekyla. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtas valdytojas (Klaipėdos apygardos teismo nutarimas byloje Nr. ATP-768-380/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-435/2012, Nr. N261-1024/2012).Atkreiptinas dėmesys, jog ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.Pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).Taigi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Šis straipsnis daugeliu atvejų yra skirtas tiems asmenims, kurie sąmoningai ir turėdami tyčią bei suprasdami, jog pažeidžia KET, pasišalina iš vietos, kur įvyko teisės pažeidimas. Tačiau kaltės privalomumas suponuoja išvadą, kad ne visais atvejais asmuo suvokia, kad įvyko eismo įvykis ir yra iš jo pasišalinama, t. y. asmuo negirdėjo, nematė, nepajautė, nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, ir neturėdamas savo veiksmuose tyčios palikti eismo įvykio vietą. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr.2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013ir kt.). Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad R. K. vairuodamas transporto priemonę Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) <...> nuvažiavęs nuo kelio į pakelės griovį, sugadino transporto priemonę, bei apgadino kelio sankasą. Įvykus eismo įvykiui ir padaręs turtinę žalą, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei kelio savininkui ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tiek savo paaiškinime policijos pareigūnams, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde R. K. kategoriškai tvirtino, jog jis eismo įvykio nepadarė, kadangi eismo įvykis yra tik tada, kai žala padaroma kitam asmeniui. Šiuo atveju jis, sugadinęs tik savo tėvui priklausantį automobilį, kurį jis valdė patikėjimo teise, niekam kitam nepadarė jokios žalos – nei keliui, nei gamtai. R. K. teigimu, po įvykio jis nepastebėjo jokių kelio apgadinimų, to nepastebėjo ir policijos pareigūnai, apžiūrėję įvykio vietą, jie neužfiksavo jokių kelio elementų pažeidimų, neužfiksavo, kad įvykio metu buvo padaryta kokia nors turtinė žala svetimam turtui. R. K. sutinka, jog jo veika formaliai atitinka eismo įvykio sąvoką, tačiau mano, kad apie šį eismo įvykį jis neprivalėjo pranešti policijai bei neturėjo pareigos pasilikti įvykio vietoje. Nors pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino R. K. paaiškinimus, jog jis po eismo įvykio jokios žalos nematė, kadangi R. K. ilgus metus dirbęs Vidaus tarnybos sistemoje, privalėjo suvokti, jog bet koks neigiamas mechaninis veikimas į žemę, žolę ar kitą gamtoje esantį kūną, daro jam žalą, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta objektyvių duomenų apie tai, kad R. K. suprato, jog jis sukėlė eismo įvykį, apgadino kelio sankasą ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinus įvykio aplinkybių. Pažymėtina, jog skundžiamame nutarime akcentuojama, jog R. K. kaip ilgus metus dirbęs Vidaus tarnybos sistemoje, įvykus eismo įvykiui privalėjo suvokti, jog dėl kelio sankasos sugadinimo galimai buvo padaryta žala, dėl ko privalėjo nedelsdamas sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka ir nukentėjusiajam asmeniui eismo įvykio vietoje nesant pranešti policijos pareigūnams bei pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog į eismo įvykio vietą atvykę ir ją apžiūrėję Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausieji patruliai R. A. ir L. V., taip pat jokių kelio sankasos apgadinimo žymių neužfiksavo. Vyriausiojo patrulio R. A. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, jog ,,atvykus į galimą eismo įvykio vietą, apgadinimo žymių neradome“. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. A. parodė, jog iš gauto pranešimo nebuvo tiksliai žinoma įvykio vieta, automobilio įvykio vietoje nebebuvo, todėl galimoje įvykio vietoje jie nematė nei kelio ženklų, nei stulpų nulaužtų ar kitaip sugadintų. Kadangi pravažiuojant automobiliu sankasos sugadinimų jie neapžiūrinėjo, įvykio vietos iki ją nurodė R. K. nebuvo pastebėję. Po kraujo patikrinimo pats R. K. nurodė tikslią įvykio vietą, kurią jie ir nufotografavo. Nurodytoje įvykio vietoje jis, nebūdamas ekspertu, neįžvelgė žalos, matė tik provėžas kelkraštyje. Tokių provėžų tame kelyje matė ir daugiau. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos vyriausiasis patrulis L. V., taip pat patvirtino, jog pranešime nurodytoje apytikslėje kelio atkarpoje nerado jokios sugadintos transporto priemonės, važiuodami ieškojo apgadintos transporto priemonės, apgadintų kelio ženklų, tačiau neieškojo tokių neakivaizdžių apgadinimų, kaip griovio apgadinimų. R. K. pačiam nurodžius eismo įvykio vietą, jis įvykio vietoje matė žolėje provėžas, mano, kad tai buvo tik apgadinta nuvažinėta žolė, kad buvo sankasa apgadinta nesimatė, žala buvo nežymi, tačiau tai tik jo subjektyvi nuomonė, nes jis specialių žinių neturi tam nustatyti. Nors Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog R. K. dienos metu, esant geram matomumui galėjo ir privalėjo identifikuoti padarytus apgadinimus, tačiau kaip jau buvo minėta, kelio sankasos ar kitų apgadinimų neidentifikavo ir į įvykio vietą dienos metu atvykę policijos pareigūnai. Pažymėtina ir tai, jog nors Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad netgi iš nespalvotų byloje esančių foto nuotraukų matyti transporto priemonės vėžės, tačiau tuo pačiu pažymi, kad būtent žalos patvirtinimui ar paneigimui ir buvo kreiptasi į kelio savininką, nes iš foto nuotraukų nėra įmanoma nustatyti padarytos žalos faktą, o tik turint atitinkamą kvalifikaciją ir tam tikras priemones. Kaip jau buvo minėta ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės R. K. veiksmuose nėra nustatytos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. po įvykio neturėjo jokio tikslo nuslėpti patį įvykį, grįžęs namo niekur nesislėpė, atvykus pareigūnams su jais geranoriškai bendravo, važiavo į įvykio vietą, nors savo kaltės nepripažino, tačiau išsamiai paaiškino visas situacijos aplinkybes ir nurodė argumentuotus motyvus, kodėl, jo manymu, jis nepadarė jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų. Šie duomenys rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino, tai padarė sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptartos aplinkybės paneigia R. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, todėl, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad R. K. suprato, jog jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kelio sankasą ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinus įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) aukštesnysis teismas sprendžia, kad R. K. veikoje nepagrįstai nustatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, jis nepagrįstai nubaustas už šį pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, nutarimo dalis, kurioje R. K. nubaustas už tai, kad pasišalino iš įvykio vietos, naikinama.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėties buvimo R. K. veiksmuose
Pažymėtina, jog ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).Atkreiptinas dėmesys, jog R. K. viso proceso nuosekliai teigė, jog po įvykio parvarė mašiną į namus sava eiga, kadangi buvo stresinė situacija, kad neparsivežė žmonos ir jos dukros su anūke, mašina sugadinta, nebus su kuo į darbą važiuoti, be to nemanydamas, kad padarė eismo įvykį, nes žalos svetimam turtui nepadarė, įėjęs į namus nervų numalšinimui apie 16.32 val. išgėrė namuose rasto alkoholio. Neatsimena kiek išgėrė, gali būti, kad išgėrė apie 200 g. Po kiek laiko į kiemą atvažiavo kelių policija, kuriai viską ir paaiškino. Taigi R. K. neginčijo aplinkybės, kad po eismo įvykio vartojo alkoholį. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į jau aptartas nustatytas aplinkybes, jog R. K. nesuvokė jog padarė eismo įvykį t.y. apgadino kelio sankasą ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinus įvykio aplinkybių, preziumuojama, jog R. K. nemanė, kad jam po eismo įvykio kyla pareiga nevartoti alkoholinių gėrimų, todėl jo veiksmuose nesama subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios pažeisti ANK 423 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, nepašalintos abejonės dėl to, kad R. K. suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino kelio sankasą, ir būtent dėl to pasišalino iš įvykio vietos, nėra pagrindo teigti, kad jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tokiu būdu, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, teisena taip pat nutrauktina.Esant išanalizuotoms ir įvertintoms bylos aplinkybėms, aukštesnysis teismas apeliacinį R. K. skundą tenkina ir vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje teiseną nutraukia, nesant subjektyvaus sudėties požymio – tiesioginės tyčios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarimo dalį dėl R. K. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį.
Administracinio nusižengimo teiseną R. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį nutraukti.
Panaikinti nutarimo dalį dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio nuostatų taikymo.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.