Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimo, kuriuo R. B. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nubaustas 600 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. pagal ATPK 126 str. 4 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013-12-15, apie 17.45 val., vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Toyota Land Cruiser“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – 2,08 promilių ir važiavo Ukmergės g., Vilniuje ir degalinės „ECOIL“, esančios Ukmergės g. 130, teritorijoje Vilniuje, tuo pažeisdamas KET 14 p. (galiojusių iki 2014-10-03).

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje byloje jau praėjo daugiau negu vieneri metai nuo jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo, todėl byla turi būti nutraukta ir dėl senaties.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

R. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemonę. D. R. B. neblaivumo įvykio metu ginčo nėra, tačiau apeliantas ginčija automobilio vairavimo faktą, nurodo, kad automobilį vairavo G. K..

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, R. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 4 d., t. y. transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, įrodytas byloje esančiu vaizdo įrašu bei J. M. parodymais. Degalinės „Ecoil“ pirmos kolonėlės vaizdo kameros įraše, darytame 2013-12-15, matyti, kad 17:46:36 val. į degalinės šios vaizdo kameros matomumo zoną įvažiuoja sidabrinės spalvos automobilis „Toyota Land Cruiser“, kurio priekinio dešinio rato padanga visiškai be oro ir subliuškusi, 17:46:42 val. automobilis sustoja prie oro kompresoriaus, 17:46:46 val. atsidaro vairuotojo durys ir išlipa asmuo, kuris nueina prie oro kompresoriaus, daugiau iš automobilio niekas neišlipa, 17:47:42 val. prie automobilio ateina degalinės operatorė J. M., pritūpusi bando padėti, po to nueina ir 17.48.26 val. palieka vaizdo kameros matomumo zoną, 17:49:00 val. dešine puse nuo automobilio priekio prie jo bagažinės ateina R. B., bando atidaryti bagažinę ir nueina už automobilio iš kairės pusės. 2014 m. vasario 10 d. apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja J. M. parodė, kad dirba degalinėje „Ecoil“ operatore. Paaiškino, kad, kaip į teritoriją įvažiavo „Toyota Land Cruiser“, ji nematė, tik atkreipė dėmesį, jog automobilio ratas pradurtas, vėliau pro langą pastebėjo, kad R. B. bando pripūsti padangą, todėl nuėjo padėti, tačiau pripūsti nepavyko, nes padangoje buvo didelė skylė. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog iš prie oro kompresoriaus privažiavusio automobilio išlipo vienas žmogus, kuris nuėjo prie oro kompresoriaus, prie jo priėjo degalinės operatorė J. M., kuri apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad tai buvo būtent R. B., kuris vėliau įraše pasirodė pats.

Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, liudytojo M. B. parodymuose yra tam tikrų prieštaravimų ir neatitikimų bylos medžiagai. 2014 m. kovo 10 d. apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas M. B. parodė, kad 2013-12-15 vakare jis buvo degalinėje „Ecoil“, kur prisipūtė ratus, paskui pylėsi degalų ir tuo metu atvažiavo automobilis „Toyota“ (džipas), v/Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinio rato padanga buvo nuleista ir kuris važiavo ant ratlankio. Iš vairuotojo vietos išlipo akivaizdžiai neblaivus R. B., kuris bandė pripūsti oro į padangą, kas nesigavo. Tada R. B. atidarė džipo galines duris, užsidėjo ant peties ginklo dėklą ir pradėjo vaikščioti po teritoriją. Liudytojas buvo 1 – 1,5 metro atstumu ir viską matė, jo automobilis stovėjo degalinėje šalia minėto džipo. Jis nuėjo į degalinę sumokėti už degalus, ar pirko alų nepamena. Jis paskambino į policiją ir pranešė, kad degalinės teritorijoje yra girtas asmuo, kuris vairavo automobilį. Atvažiavusiems policininkams jis parašė paaiškinimą ir išvažiavo. Praėjus kažkiek laiko jam paskambino policininkas ir paprašė grįžti į degalinę. Jam atvažiavus R. B. žmona prašė paliudyti, kad vairavo ji, o ne jos vyras, tai daryti jis atsisakė. Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2015 m. sausio 28 d. tarnybinio pranešimo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad liudytojas M. B. parodė vietą prie kolonėlės Nr. 2 ir paaiškino, kad čia stovėdamas prie savo automobilio pamatė visureigį „Toyota“, kuris privažiavo prie kolonėlės Nr. 1, iš jo išlipo vairuotojas ir apžiūrinėjo nuleistą ratą (b. l. 12-15). Tuo tarpu iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad automobilis „Toyota Land Cruiser“ privažiavo prie oro kompresoriaus 17:46:42 val., kai tuo metu pagal vaizdo įrašą liudytojas M. B. buvo degalinės patalpoje ir pirko gėrimus, todėl jis tuo metu negalėjo būti prie kolonėlės Nr. 2 ir stovėdamas prie savo automobilio pamatyti visureigį „Toyota“, kuris privažiavo prie kolonėlės Nr. 1, iš jo išlipo vairuotojas ir apžiūrinėjo nuleistą ratą. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad M. B. matė automobilį „Toyota Land Cruiser“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo vairuotoją būdamas lauke iki jam 17.46.20 val. užeinant į degalinę, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Minėtuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuota, kurioje vietoje M. B. buvo iki 17.46.20 val. jam užeinant į degalinę, taip pat, ar minėtas automobilis įvažiavęs į degalinės teritoriją, iš karto privažiavo prie oro kompresoriaus, ar tam tikrą laiką buvo degalinės teritorijoje, kurios neaprėpė vaizdo kameros. Taigi liudytojo M. B. parodymais nėra pagrindo vadovautis. Nepaisant to, kaip minėta, R. B. kaltė vairavus automobilį neblaiviam įrodyta vaizdo įrašu bei J. M. parodymais.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. parodymus, matyti, kad jis paaiškinime policijai nurodė, kad 2013-12-15 buvo atvežtas po medžioklės į degalinę, išėjęs iš automobilio persėdo į žmonos I. B. automobilį, tuo metu atvažiavo policijos ekipažas. Taip pat paaiškino, kad tuo metu automobilį vairavo blaivus žmogus, o kiti medžiotojai išgėrę. Jis už vairo nebuvo (b. l. 32). Apklaustas pirmosios instancijos teisme R. B. taip pat neigė padaręs administracinį teisė pažeidimą, nurodė, kad 2013-12-15 dalyvavo medžioklėje kartu su G. K. ir R. M., buvo nuvykę jo automobiliu „Toyota Land Cruiser“, v/Nr. (duomenys neskelbtini). Grįžtant į Vilnių automobilį vairavo G. K., o jis ir R. M. sėdėjo ant galinės sėdynės ir gėrė brendį. Prie prekybos centro „Panorama“ iš automobilio išlipo R. M., jie važiavo toliau ir važiuojant Ukmergės gatve pajuto, kad nuleista priekinė automobilio padanga. G. K. užvažiavo į degalinę „Ecoil“ ir jį palikęs nuėjo į „Melgos“ padangų parduotuvę ieškoti domkrato pakelti automobilį ir pakeisti ratą, o jis bandė padangą pripūsti, bet nesigavo. Jam paskambino G. K. ir pasakė, kad parduotuvėje visi užsiėmę ir niekas pagelbėti nesutinka, liepė laukti degalinėje kol atvažiuos savo automobiliu ir jį parveš namo. Jam belaukiant atvažiavo policininkai, pasakė, kad gautas pranešimas, jog jis vairavo girtas ir surašė jam protokolą (b. l. 67). Liudytojais pirmosios instancijos teisme apklausti R. M. ir G. K. iš esmės nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes kaip ir R. B.. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, versiją, kad įvykio metu automobilį vairavo G. K., R. B. iškėlė tik bylą nagrinėjant teisme. Iš R. B. paaiškinimo policijai matyti, kad jis neigė vairavęs transporto priemonę, tačiau nenurodė, kas būtent vairavo automobilį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. B. nurodytą versiją vertino kritiškai, kaip pasirinktą gynybos poziciją, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai.

Apeliantas skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje byloje jau praėjo daugiau negu vieneri metai nuo jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo, todėl byla turi būti nutraukta ir dėl senaties. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. ATPK 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., padarė 2013 m. gruodžio 15 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarimu už šio pažeidimo padarymą R. B. buvo nubaustas 2500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Taigi šiuo atveju administracinė nuobauda R. B. buvo paskirta mažiau nei per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. nepraleidus administracinės nuobaudos skyrimo termino. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarimas buvo panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo tirti Vilniaus apskrities policijos komisariatui. ATPK 35 str. 5 d. numatyta, kad, kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi nagrinėjamu atveju ATPK 35 str. 1 d. nustatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas iš naujo buvo pradėtas skaičiuoti nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. 2014 m. birželio 6 d. ATPK 35 str. 3 d. numatyta, kad, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. birželio 6 d. (b. l. 11). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimu R. B. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nubaustas 600 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, t. y. administracinė nuobauda buvo paskirta nepraleidus administracinės nuobaudos skyrimo termino. Nors apeliantas nurodo, kad jam administracinė nuobauda paskirta praėjus daugiau negu vieneriems metams nuo jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo, tačiau ATPK 35 str. 4 d. numatyta, jog šio straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Nagrinėjamu atveju nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip dveji metai, todėl administracinė nuobauda R. B. paskirta nepraleidus nuobaudos skyrimo terminų.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad R. B. pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 4 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimą nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.