- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-1133-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08828-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- Z. D., G. D., I. K., M. K.
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Klaipėdos butai“
Pranešėja Danguolė Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1133-370/2012
2012 m. birželio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų Z. D., G. D., I. K., M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-888-122/2012 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams Z. D., G. D., I. K., M. K., trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir nuomos mokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti atsakovus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti iš atsakovo Z. D. 3 418,80 Lt nuomos mokesčio už šios gyvenamosios patalpos nuomą už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2011-03-01. Teigė, jog atsakovai tinkamai nemokėjo nuompinigių už gyvenamosios patalpos nuomą, susidarė didelis įsiskolinimas, todėl atsakovai turi būti iškeldinti iš buto. Nurodė, jog rašytinių įrodymų, kad atsakovas 2004 m. buvo raginamas mokėti nuompinigius, neturi, tačiau tai nėra esminė aplinkybė, dėl kurios neturėtų būti priteisiamas nuomos mokestis – atsakovai faktiškai butu naudojosi, todėl turi mokėti mokesčius. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pakeitė ieškinio dalyką ir pateikė reikalavimą susidariusį įsiskolinimą priteisti solidariai iš visų atsakovų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo Z. D. 3 418,80 Lt nuomos mokesčio už gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomą nuo 2004-06-01 iki 2011-03-01, kitą ieškinio dalį atmetė. Įsiteisėjus teismo sprendimui, per vieną mėnesį įpareigojo atsakovą Z. D. su ieškove Klaipėdos miesto savivaldybe sudaryti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Teismas nustatė, kad gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei, ieškovė sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurią pasirašyti kvietė atsakovą Z. D.. 2008-09-25 VšĮ „Klaipėdos butai“ surašė aktą, nurodydama, jog atsakovui Z. D. pranešta, kad yra įvestas nuomos mokestis ir kad atsakovas privalo atvykti pasirašyti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, atsakovas apie tai buvo informuotas 2008-09-25. 2010-07-30 VšĮ „Klaipėdos butai“ pakartotinai reikalavo atsakovą Z. D. sumokėti susidariusį buto nuomos mokesčio įsiskolinimą. Remiantis VšĮ „Klaipėdos butai“ pažyma nustatė, jog už buto nuomą nuo 2004-06-01 iki 2011-03-01 yra susidaręs 3 418,80 Lt įsiskolinimas. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog visi atsakovai skolos susidarymo laikotarpiu negyveno ieškovei priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, todėl konstatavo, kad pareigą mokėti nuomos mokestį turi tik pagrindinis nuomininkas atsakovas Z. D., kuris gyvenamąja patalpa naudojosi nuo 2004-06-01. Atsakovo Z. D. atsikirtimus, jog jam apie nuomos mokesčio mokėjimą buvo pranešta tik 2008-09-25 ir prievolė mokėti nuompinigius atsiranda tik nuo šios datos, teismas atmetė, kadangi atsakovas faktiškai gyvenamojoje patalpoje gyveno ir ja naudojosi ieškovės nurodomu įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, todėl privalo už naudojamas gyvenamąsias patalpas atsiskaityti. Taip pat teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė yra netinkama ieškovė, nes ieškovė gyvenamąsias patalpas nuo 2004-06-01 valdė patikėjimo teise, o buto savininke yra tapusi nuo 2007-06-27.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-06 sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovo Z. D. 3 418,80 Lt nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2011-03-01, dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovams Z. D., G. D., I. K. bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei atsakovui Z. D. priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, vėlesni keitimai galimi tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau ir jeigu yra gautas šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, prašymas turi būti rašytinės formos. Kadangi nei ieškinio dalyko pakeitimo būtinybės, nei atsakovų sutikimo nebuvo, teismas nepagrįstai leido ieškovei teismo posėdžio metu keisti ieškinio dalyką, t. y. nuomos mokestį priteisti iš visų atsakovų, todėl apeliantai mano, kad teismo sprendimas priimtas akivaizdžiai pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas ir turi būti naikintinas vien šiuo pagrindu. Be to, apeliantai teigia, kad M. K. negali būti tinkama atsakovė byloje, kadangi ji yra nepilnametė ir neturi procesinio veiksnumo. Taip pat nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nėra tinkama ieškovė byloje, nes vien ieškovės pareiškimo, kad laikotarpiu nuo 2004-06-01 iki 2011-03-01 ji butą valdė patikėjimo teise, neužtenka, ieškovė turėjo įrodyti, kad ji valdė turtą patikėjimo teise ir ta teisė jai buvo suteikta laikantis teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad jeigu Klaipėdos miesto savivaldybė butą valdė patikėjimo teise neįregistravusi šios teisės nustatyta tvarka, ji nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu jai ta teisė buvo suteikta. Net jei Klaipėdos miesto savivaldybė įrodytų, kad butą valdė turto patikėjimo teise, ieškovas nebūtų tinkamas, kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės meras neturi įgalinimų reikšti reikalavimų dėl nuompinigių išieškojimo bei iškeldinimo iš savivaldybei priklausančio buto, šią teisę turi Klaipėdos miesto savivaldybės įsteigta VšĮ „Klaipėdos butai“, nes atsakovas Z. D. buvo kviečiamas pasirašyti nuomos sutartį ne su savivaldybe, o su VšĮ „Klaipėdos butai“.
Apeliantai teigia, kad ieškinys turi būti atmestas kaip pareikštas netinkamo ieškovo. Ieškovė savo reikalavimus grindė tuo, jog yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau neįrodė turėjusi reikalavimo teisę į nuompinigius laikotarpiu nuo 2004-06-01 iki 2007-06-27. Iš pateiktos tipinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties matyti, jog ji patvirtinta 2009-01-29 savivaldybės tarybos sprendimu, tačiau atsakovas pirmą kartą paragintas atvykti pasirašyti sutartį dar 2008-09-25, todėl neaišku, kokiu pagrindu atsakovas turėjo atvykti pasirašyti sutartį 2008 m., jei sutartis ir jos forma patvirtinta tik 2009 m. Be to, išvis neaišku, kada ieškovė vienašališkai surašė teismui pateiktą nuomos sutartį. Savivaldybės institucijų priimamai sprendimai ar kiti teisės aktai tampa tik pagrindu sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, bet tik sudaryta nuomos sutartis sukuria teises ir pareigas šalims, o šiuo atveju ieškovės pateiktoje nuomos sutartyje nenurodyta sutarties sudarymo data, nėra nė vienos šalies parašo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Z. D. savo veiksmais – mokėdamas nuompinigius, pripažino sudaręs gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tačiau tik nuo pareikalavimo mokėti nuompinigius momento, jis neturi prievolės mokėti nuompinigių už laikotarpį iki sutarties sudarymo ar prievolės sudaryti tokią sutartį atsiradimo. Teigia, kad nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė nuompinigius skaičiuoja nuo 2004-06-01, ir pažymi, kad nuo pirmo paraginimo, t. y. nuo 2008-09-25, nuompinigiai buvo mokami ir tai patvirtina, kad faktiniai nuomos santykiai atsirado tik 2008-09-25. Kadangi nuo 2008-09-25 prievolė mokėti nuompinigius buvo vykdoma tinkamai, ieškinys turi būti atmestas. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad jei ieškinio faktinis pagrindas yra nuostolių priteisimas, taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas. Ieškovė ieškinį pateikė 2011-06-30, tačiau priteisti įsiskolinimą prašo už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2011-03-01. Ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti nuo momento, kai, jos teigimu, savivaldybė pranešė spaudoje apie nuomos santykius su asmenimis, gyvenančiais savivaldybei nuosavybės teise priklausančiuose ar valdomuose patikėjimo teise butuose, tačiau ne vėliau nei 2007-06-07, kai ieškovė įgijo šio buto nuosavybės teisę. Todėl apeliantai teigia, kad ieškinys turėjo būti atmestas, kaip pareikštas suėjus senaties terminui. Taip pat apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų atsakovėms G. D. ir I. K., nes ieškinys dėl jų yra atmestas, be to, iš atsakovo Z. D. nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kadangi ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, atsakovui Z. D. turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos proporcingos atmestiems reikalavimams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-06 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei, iki perėmimo nuosavybėn savivaldybė butą valdė patikėjimo teise, todėl ieškovas byloje yra tinkamas. Dėl atsakovo Z. D. prievolės mokėti nuomos mokestį ieškovė nurodo, kad atsakovas nurodomoje gyvenamojoje patalpoje gyveno ir ja naudojosi įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, todėl atsakovas privalo už naudojamas gyvenamąsias patalas sumokėti nuompinigius. Prievolė savivaldybės gyvenamojo būsto nuomininkams mokėti nuomos mokestį įtvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003-12-04 sprendimu Nr. I-399. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė pažymi, jog ji byloje siekia apginti savivaldybės ir viešąjį interesą, todėl ieškovė atleistina nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minimame bute gyvena atsakovas Z. D. su šeima. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės mokėti nuomos mokestį ieškovei, t. y. ar ieškovė yra tinkama ieškovė reikalauti nuomos mokesčio bei atsakovo prievolės mokėti nuomos mokestį nuo 2004-06-01, kaip prašo ieškovė. Iš bylos duomenų matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2007-06-06 pavedimo sutartimi įgaliojo VšĮ „Klaipėdos butai“ atlikti teisinius veiksmus, susijusius su savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomotojo teisių ir prievolių įgyvendinimu. Atsižvelgiant į tai, kad butas nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, nepaisant to, kad ji yra suteikusi įgaliojimus VšĮ „Klaipėdos butai“, ji, turėdama nuosavybės teisę, turi teisę kreiptis dėl nuomininkų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, o tuo pačiu tai apima ir teisę kreiptis dėl nuomos mokesčio, susijusio su nuosavybės teise priklausančiu butu. Todėl darytina išvada, jog ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė yra tinkama ieškovė byloje.
Atsakovas Z. D. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad jis nuo 2008-09-25, t. y. kai buvo surašytas aktas dėl įvesto nuomos mokesčio ir nuomos sutarties pasirašymo, moka nuomos mokestį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nuomos mokesčio įsiskolinimą nuo 2004-06-01 yra nepagrįstas. Su tokiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir atkreipia dėmesį, jog priklausomai nuo teisės į būstą įgyvendinimo teisinio reguliavimo, keitėsi asmenų galimybės patenkinti poreikį turėti būstą (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (iki 2003 m. sausio 1 d. buvusio Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo) (toliau – Įstatymas), kuriame inkorporuotos Butų privatizavimo įstatymo normos (netekusios galios nuo 2001 m. sausio 1 d.), Civilinio kodekso XXXI skyriaus „Gyvenamoji patalpų nuoma“ nuostatos). Butų privatizavimo proceso metu, jeigu jame dalyvavo būsto nuomininkas ir jo šeimos nariai, tai jie įgijo nuosavybės teisę, o nuomos santykiai pasibaigė. Dėl to nuomininkų teisės į būstą įgyvendinimas tapo skirtingas, priklausomai nuo to, pasinaudojo jie galimybe privatizuoti nuomojamą būstą ar ne. Tie asmenys, kurie nepasinaudojo Butų privatizavimo įstatymo nustatyta galimybe pakeisti teisės į būstą įgyvendinimo pobūdį (ir kurie šiuo metu neturi teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamų patalpų), jų teisė į būstą liko prievolinė nuomos teisė, o tų, kurie šia galimybe pasinaudojo, teisė į būstą tapo grindžiama nuosavybės (absoliučiais, daiktiniais) teisiniais santykiais. Kadangi atsakovas ir jo šeimos nariai nepasinaudojo teise privatizuoti gyvenamąsias patalpas, darytina išvada, kad atsakovas jam paskirtu butu naudojasi nuomos teise. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas su ieškove nuomos sutarties nėra sudaręs, tačiau visi bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas Z. D. ir jo šeimos nariai naudojosi butu, pats atsakovas pripažįsta, jog bute, adresu Kretingos g. 51-47, Klaipėdoje, faktiškai gyvena ir naudojasi butu nuo 1988 m., todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad jis nėra minimo buto nuomininkas. Atsakovas teigia, kad jis nors ir yra buto nuomininkas, tačiau apie prievolę mokėti nuomos mokestį sužinojo 2008-09-25 ir nuo tada moka nuomos mokestį. Teismas atkreipia dėmesį, jog prievolės atsiranda iš sutarčių, deliktų ir įstatymo (CK 1.136 str. 6.2 str.). Nagrinėjamu atveju nors atsakovas nurodo, kad nuomos sutartis su juo nebuvo sudaryta ir jis neprivalėjo mokėti nuomos mokesčio kol apie jį nebuvo informuotas, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovo prievolė ir pareiga mokėti nuomos mokestį atsirado įstatymo pagrindu. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2003-12-04 sprendimu Nr. 1-399 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio“ nusprendė įvesti savivaldybės patalpų nuomos mokestį nuo 2004-06-01 bei nustatė jo dydį. Šis norminis aktas buvo paskelbtas viešai, todėl juo remiantis atsakovui atsirado pareiga mokėti nuomos mokestį net jeigu jis ir nebuvo pasirašęs nuomos sutarties, nes jo faktinis naudojimasis butu patvirtino nuomos santykius. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovai nuo 2004-06-01 nustatyto nuomos mokesčio nemokėjo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo nuomos mokestį nuo 2004-06-01. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog nuomos mokestis turi būti priteisiamas už laikotarpį iki 2011-03-01, nes byloje pateikta pažyma Nr. 213 patvirtina, jog atsakovas mokėjo nuomos mokestį nuo 2008 m. lapkričio mėn. Iš atsakovo pateiktų kasos pajamų orderių nustatyta, jog atsakovas pirmą nuomos mokesčio įmoką sumokėjo 2008-11-14. Kaip matyti iš 2008-11-14 kasos pajamų orderio Nr. 301459, atsakovas sumokėjo 1 058,20 Lt ir nurodė, jog moka už 2007 m. gruodį ir visus 2008 m. (t. 1, b. l. 116). Tai patvirtina, jog atsakovas nuomos mokestį pradėjo mokėti nuo 2007 m. gruodžio mėn. Iš kitų byloje pateiktų kasos pajamų orderių nustatyta, jog atsakovas nuomos mokestį nuolat mokėjo iki 2011-03-01, t. y. iki laikotarpio, iki kurio prašoma priteisti nuomos mokesčio įsiskolinimą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2011-03-01 yra nepagrįstas ir konstatuotina, kad ieškovė turi teisę prašyti priteisti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2007-12-01. Be to, pažymėtina, jog atsakovo atliktas nuomos mokesčio mokėjimas už 2007 m. gruodžio mėn. patvirtina, kad jis pripažino ir sutiko nuomos mokestį mokėti ne tik nuo 2008-09-25, kai buvo surašytas aktas dėl nuomos sutarties. Iš byloje pateiktų atsakovo nuomos mokesčio mokėjimų nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2008-11-14 iki 2011-02-21 sumokėjo 5 117,44 Lt (t. 1, b. l.102–118), t. y. visą laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2011-03-01 mokėtiną nuomos mokestį, todėl 3 418,80 Lt nuomos mokestis priteistinas už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2007-12-01 (CK 6.583 str. 1 d., 2 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, pažymėtina, jog tarp šalių yra susiklostę nuomos teisiniai santykiai, todėl taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas, o ne sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikomas žalos atlyginimo santykiams. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškinio senatimi atmestini (CK 1.125 str.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio dalyko keitimu bei netinkamu atsakovu – M. K. – apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Šiuo atveju byloje tokių aplinkybių nenustatyta, todėl remiantis šiais apeliacinio skundo argumentais naikinti sprendimo nėra pagrindo.
Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas netinkamai išsprendė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais bei atkreipia dėmesį, jog CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškinys prieš atsakoves G. D., I. K. yra atmestas, o dėl atsakovo Z. D. tenkintas iš dalies, todėl ieškovė turi atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad ieškovė yra atleista tik nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), o kai yra atmestas valstybės ar savivaldybės institucijos ieškinys, atsakovo bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš ieškinį pareiškusios valstybės ar savivaldybės institucijos skirtų biudžeto lėšų (CPK 96¹ str. 1 d.). Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovės G. D. ir I. K. pateikė įrodymus, kad už teisinę pagalbą jos sumokėjo po 250 Lt, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškinys prieš jas yra atmestas, ieškovė turi atlyginti visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovas Z. D. pirmosios instancijos teisme turėjo 2 920 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys prieš Z. D. tenkintas iš dalies (50 proc.), iš ieškovės priteistinos 1 460 Lt bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo Z. D. visas žyminio mokesčio išlaidas, nes, kaip jau buvo minėta, ieškovės ieškinys tenkintas tik 50 proc., todėl iš atsakovo priteistinas 52 Lt žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.).
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad iš atsakovo Z. D. priteistinas 3 418,80 Lt nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2007-12-01, 52 Lt žyminio mokesčio valstybei bei iš ieškovės priteistina atsakovui Z. D. 1 460 Lt teisinės pagalbos išlaidų, atsakovėms G. D. ir I. K. priteistina po 250 Lt teisinės pagalbos išlaidų (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 185 str., 330 str.). Atsakovui Z. D. žyminio mokesčio išlaidos paduodant apeliacinį skundą nepriteistinos, nes ginčijama sprendimo dalis dėl nuomos mokesčio dydžio nepakeista (LR CPK 93 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
priteisti iš atsakovo Z. D. 3 418,80 Lt nuomos mokesčio už gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomą nuo 2004-06-01 iki 2007-12-01.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Įpareigoti atsakovą Z. D. su ieškove Klaipėdos miesto savivaldybe sudaryti gyvenamosios patalpos, esančios Kretingos g. 51-47, Klaipėdoje, nuomos sutartį, įsiteisėjus šiam sprendimui, per vieną mėnesį.
Priteisti iš atsakovo Z. D. 52 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Priteisti iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės atsakovui Z. D. 1 460 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovėms G. K. ir I. K. po 250 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjus šiam sprendimui, priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, „bylinėjimosi išlaidos“ ir įmokos kodą 5660.
Išdėstyti iš Z. D. priteisto 3 418,80 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimo išieškojimą penkiolikai mėnesių, išieškant po 227 Lt kiekvieną mėnesį (paskutinį mėnesį išieškant 240,80 Lt) iki visiško skolos išieškojimo, pradedant išieškojimą po vieno mėnesio nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“