Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-507-538/2014

2014 m. kovo 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ dėl 2013-11-28 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymo Nr. A1-1213 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo bei restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2014-01-06 nutartimi įpareigojo ieškovę ištaisyti ieškinio trūkumus – įtraukti trečiaisiais asmenimis į bylos procesą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina LR Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Šią savo teisę asmuo turi įgyvendinti laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, priima nutartį trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Tačiau pažymėtina, kad ne visi procesinio dokumento trūkumai yra pagrindas taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą. Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes tuomet įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami.

Ieškinys yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 str.), todėl ieškinio formai ir turiniui keliami tie patys bendrieji reikalavimai, kurie įstatyme nustatyti visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams. Bendrieji procesinio dokumento turiniui keliami reikalavimai nurodyti CPK 111 straipsnyje, papildomi – CPK 135 straipsnyje. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, ieškovui tenka pareiga nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį.

Pažymėtina, kad prieš taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą ieškinyje nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, būtina atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.) į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Šios teisės normos turinys akivaizdžiai rodo, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą nėra šalies procesinė pareiga, bet yra jos teisė, realizuojama motyvuotu suinteresuoto asmens prašymu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens įtraukimo į procesą klausimą visais atvejais sprendžia teismas, dėl to priimdamas atitinkamą teismo nutartį (CPK 47, 290 str.), tai yra ne bylos šalis, o būtent teismas įtraukia arba atsisako įtraukti į bylą tam tikrą asmenį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, jeigu pagal pareikštų reikalavimų turinį matyti, kad ginčas gali turėti įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ieškinys neatitinka bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų formai ir turiniui. Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio matyti, kad teismui pateiktas ieškinys yra aiškus, jo reikalavimai (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas), aiškiai ir suprantamai išdėstytos, ieškovė nurodė dalyvaujančius byloje asmenis ir jų procesinę padėtį, t. y. atsakovą bei trečiąjį asmenį, kuriam bylos išsprendimas, ieškovės manymu, turės įtakos jo teisėms ir pareigoms. Tai, kad ieškinyje nenurodyti, teismo nuomone, būtini įtraukti į bylą tretieji asmenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo manyti, kad ieškinio trūkumai yra esminiai ir būtina taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų neįtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis negali būti kvalifikuojamas kaip esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo metu sprendė klausimą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą, nes šie klausimai yra sprendžiami pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijos metu, o ne ieškinio priėmimo metu per trūkumų šalinimo institutą. Pagal CPK 225 straipsnio 5 punktą teismas priėmęs ieškinį atlieka veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje; tai reiškia, kad teismas tik priėmęs ieškinį galėjo, jo manymu, reikalingus asmenis įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, taip pat bylos nagrinėjimo metu (CPK 47 str. 1 d.). Be to, pažymėtina, kad visi teismui kilę neaiškumai dėl ginčo esmės, dėl pareikštų reikalavimų turinio, taip pat ir būtinų įtraukti į bylos nagrinėjimą asmenų, gali būti išspręsti teismo pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijoje metu (CPK 230 str. 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nurodydamas kaip ieškinio trūkumą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų neįtraukimą į bylą trečiaisiais asmenimis, neva sudarantį kliūtį priimti ieškinį. Pažymėtina, kad civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą privačių ginčų sprendimą. Teismo ir šalių pareiga rūpintis kuo greitesne proceso eiga (CPK 7 str.). Šalių subjektinės teisės turi būti apgintos kiek įmanoma operatyviau, su kuo mažesniais valstybės ir dalyvaujančių byloje asmenų kaštais.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su trečiųjų asmenų įtraukimo ar neįtraukimo į bylos nagrinėjimą, nes tai ne šios apeliacijos nagrinėjimo dalykas.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nepagrįstai suvaržė ieškovės teises ginti savo teises ir interesus teisme ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, dėl to nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.